- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-07
- Bylos Nr.
- 2S-1452-109/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Jolita Cirulienė, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- L. P., Albina M
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. K. atstovės advokato padėjėjos G. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9551-615/2010, kuria atsisakyta priimti ieškovės D. K. ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos su trečiaisiais asmenimis L. P., Albina M. Č. dėl atsakovo 2010-02-17 reikalavimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė ieškovės vardu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą patikslintu ieškiniu prašydama panaikinti atsakovo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010-02-17 reikalavimus Nr. (15.12)-2D-1430 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo (b. l. 23-25).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 12 d. nutartimi (b. l. 46-47) atsisakė priimti ieškovės ieškinį Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, gražino D. K. sumokėtą žyminį mokestį - 130 litų. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą dėl valstybės administravimo subjekto veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo viešojo administravimo srityje - atliekant statybos valstybinę priežiūrą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, todėl šis reikalavimas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra teismingas administraciniam teismui. Teismas, spręsdamas, kad ieškinys teismingas ne bendrosios kompetencijos, o administraciniam teismui, atsižvelgė į Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2009-12-17 nutartį, priimta byloje Nr. T-XX-91-09, taip pat į Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007-11-07 nutartį, priimtą byloje Nr. 2007-11-07 ir kt. (CPK 36 straipsnis). Be to teismas pažymėjo, kad ieškiniai dėl reikalavimų, kuriais yra ginčijami valstybinių inspekcijų oficialūs reikalavimai, turi būti paduodami pagal atsakovo buveinės registracijos vietą (CPK 29 straipsnis). Atsakovo buveinės registracijos vieta yra adresu A. Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje. Sutinkamai su CPK 30 straipsnio 3 dalimi, ieškinys susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti reiškiamas ir pagal filialo buveinę. Tačiau juridinio asmens filialas yra ne bet koks juridinio asmens skyrius ar poskyris, bet tiktai toks juridinio asmens struktūrinis padalinys, kuris veikia pagal Juridinių asmenų registre įstatymų nustatyta tvarka įregistruotus juridinio asmens patvirtintus nuostatus (CK 2.54 straipsnis) ir kuris Juridinių asmenų registre yra įregistruotas kaip atskiras juridinio asmens filialas turintis atskirą kodą (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atsakovo Kauno skyrius neturi Juridinių asmenų registre įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų nuostatų, Juridinių asmenų registre nėra įregistruotas kaip atskiras juridinio asmens filialas turintis atskirą kodą, savo oficialiuose dokumentuose, tame tarpe ir ginčijamame 2010-02-17 reikalavime dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, nurodo išimtinai vien tiktai juridinio asmens duomenis, buveinės registracijos adresą Vilniaus mieste bei atsakovo kodą. Todėl Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius negali būti laikomas šio juridinio asmens filialu CK 2.53 straipsnio, 2.54 straipsnio ir 2.66 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad ieškinys negali būti reiškimas pagal atsakovo Kauno skyriaus buvimo vietą, todėl tai taip pat yra atskiras ir savarankiškas pagrindas ieškinį atsisakyti priimti (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat teismas nurodė, kad tais atvejais, kai ieškinys susijęs su juridinio asmens filialo veikla, ieškovas ieškinį gali reikšti pagal juridinio asmens buveinės registracijos vietą, arba įstatymų nustatyta tvarka Juridinių asmenų registre įregistruoto juridinio asmens filialo veiklos vietą. Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, jau ieškinio pareiškimo teisme proceso stadijoje, pats privalo apsispręsti ir aiškiai bei tikslai nurodyti atsakovo, kuriam yra reiškiami ieškinio reikalavimai, buvimo vietą, pagal kurią yra reiškiamas ieškinys. Juo labiau ieškovas tai padaryti privalo tais atvejais, kai jis turi jam kvalifikuotą teisinę pagalbą civilinėje byloje teikiantį advokatą arba advokato padėjėją. Teismas, ieškinio teritorinio teismingumo ir ieškinio priėmimo klausimą, privalo išspręsti pagal tai kokią atsakovo buvimo vietą, pagal kurią yra reiškiamas ieškinys, ieškinyje nurodė pats ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškinyje nurodyto atsakovo buveinės registracijos vieta yra adresu A. Juozapavičiaus g. 9, Vilniuje, be to tokį patį atsakovo adresą Vilniuje nurodė ir ieškovė 2010-03-30 patikslintame ieškinyje, kitas ieškinyje nurodytas adresas yra pažymėtas ne kaip atsakovo buveinės ar jo filialo adresas, o tiktai kaip vienas iš galimų korespondencijos atsakovui įteikimo adresų, pagal 2010-03-30 patikslintame ieškinyje nurodytą atsakovo buveinės adresą, ieškinio reikalavimai pagal atsakovo Kauno filialo buvimo vietą netgi nėra reiškiami. Pagal pateiktame 2010-03-30 patikslintame ieškinyje nurodomus atsakovo duomenis, ieškinys yra reiškiamas Vilniuje esančiam atsakovui, kuris Kauno mieste turi tiktai adresą korespondencijos įteikimui. Todėl teismas laikė, kad nurodytos aplinkybės yra dar vienas atskiras ir savarankiškas pagrindas ieškinį atsisakyti priimti (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas išaiškino, kad ieškinį dėl Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimų panaikinimo ji turi reikšti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovės D. K. atstovė advokato padėjėja G. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti (b. l. 52-54). Nurodo šiuos motyvus:
1. Ieškiniu ieškovė reikalauja panaikinti viešojo subjekto reikalavimą, kuris kyla iš ginčo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (CK 4.103 straipsnio, Statybos įstatymo 28 straipsnio). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-02-25 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008 pasisakė dėl taikytinos teisės, kad „nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja tiek viešosios, tiek civilinės teisės normos. Viešoji teisė (teritorijų planavimo, statybos įstatymai ir juos lydintys teisės aktai) nustato reikalavimus, kurių turi būti laikomasi statant statinius, statinių pripažinimo savavališka statyba tvarką ir savavališkos statybos pasekmių administracines teisines pasekmes. Sprendžiant dėl bendraturčių teisių apsaugos statybos procese, civilinių teisinių neteisėtos statybos pasekmių ir pažeistų suinteresuotu asmenų teisių gynimo būdu turi būti taikomos civilinės teisės normos; nagrinėjamu atveju yra aktualūs Civilinio kodekso 4.75 straipsnis ,,Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas“ ir 4.103 straipsnis ,,Normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinės teisinės pasekmės“. Taip pat, Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, nutartyje 2008-04-28, nusprendė, kad „Ginčijamu 2003 m. birželio 10 d. Įsakymu Nr.13.6-1842 „Dėl pastatų nugriovimo“ būtent ir yra siekiama įgyvendinti neteisėtos statybos civilines teisines pasekmes, nugriaunant statinius. Be to, reikalavimas dėl neteisėtai pastatyto statinio nugriovimo gali būti pareiškiamas, suinteresuotiems asmenims ar kitiems įstatymų įgaliotiems subjektams paduodant atitinkamą ieškinį bendrosios kompetencijos teismui. (...) Tuo tarpu vien tai, kad reikalavimas nugriauti neteisėtą statinį yra išreikštas viešojo administravimo subjekto priimtame akte, šiuo atveju neturėtų pakeisti ginčo esmės bei jo priskirtinumo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui“. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Specialioji teisėjų kolegija savo praktikoje jau buvo sprendusi ginčų dėl panašaus pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimtų aktų, susijusių su neteisėtos statybos padarinių šalinimu, rūšinio teismingumo klausimą ir taip pat buvo konstatavusi, jog tokie ginčai teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 10 d. nutartis; 2007 m. balandžio 17 d. nutartis, 2007 m. spalio 24 d. nutartis).
2. Ieškinyje reiškiamas reikalavimas panaikinti Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-02-17 Nr. (15.12)-2D-1430 reikalavimą, kuriuo ieškovė įpareigota iki 2010-09-02 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. pertvarkyti savavališkai rekonstruotą gyvenamojo namo lA2mb stogą, panaikinti pastogėje įrengtas pertvaras, esančius (duomenys neskelbtini). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ginčas vyksta dėl nekilnojamojo turto, esančio Kaune, statybos padarinių šalinimo, remiantis išimtiniu teismingumu byla yra teisminga Kauno miesto apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais. Teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo ir aiškinimo (CPK dešimtasis skirsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Civilinių bylų teismingumą reglamentuoja CPK dešimtasis skirsnis. Pagal šio skirsnio nuostatas teritorinis teisingumas yra bendrasis (CPK 137 straipsnis), alternatyvusis (CPK 138 straipsnis), išimtinis (CPK 139 straipsnis), sutartinis (CPK 140 straipsnis), kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumas (CPK 141 straipsnis). Bendrojo teritorinio teismingumo taisyklės, numatytos CPK 137 straipsnyje, taikomos tiems ieškiniams, kurių teismingumo nereglamentuoja CPK 138, 139, 140, 141 straipsniai. CPK 30 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų (alternatyvusis teismingumas), kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Pagal CPK 31 straipsnio 1 dalį ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (lot. forum rei sitae). Tai yra išimtinis teismingumas, nes įstatyme įsakmiai nustatytas teismas, kuriame turi būti nagrinėjama byla.
Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė yra pareiškusi ieškinį juridiniam asmeniui, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-02-17 Nr. (15.12)-2D-1430 reikalavimo, kuriuo ji įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. pertvarkyti savavališkai rekonstruotą gyvenamojo namo lA2mb stogą (pakeisti savavališkai įrengtą metalinę stogo dangą į buvusią čerpių dangą ir panaikinti naujai įrengtus stoglangius), panaikinti pastogėje įrengtas pertvaras, esančius (duomenys neskelbtini), panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas vyksta dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos padarinių šalinimo, kolegijos nuomone, remiantis CPK 31 straipsniu (išimtinis teismingumas), byla yra teisminga Kauno miesto apylinkės teismui.
Ieškiniu ginčijamas viešojo administravimo subjekto įpareigojimas. Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad Apskrities viršininko administracijos (šiuo metu tai Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) įpareigojimai (reikalavimai) nugriauti ar pertvarkyti statinius yra priimami, įgyvendinant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 ir 28 straipsniuose nustatytas funkcijas, susijusias su statybos taisyklių pažeidimais, savavališkos statybos padarinių šalinimu. Tokie įpareigojimai, nors ir yra priimami viešojo administravimo subjekto, tačiau ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant klausimus savininko teisių įgyvendinimo procese ir įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje. Įpareigojimai pašalinti statybos taisyklių neatitinkančios statybos padarinius yra civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimai, turintys tiesioginės įtakos galimai neteisėtai statomo (rekonstruojamo, perstatomo) statinio savininko nuosavybės teisėms (CK 4.103 straipsnis, Statybos įstatymo 27 ir 28 straipsniai), todėl ginčai dėl tokių įpareigojimų turėtų būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 2 d. nutartis). Dėl nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškinys yra teismingas administraciniam teismui. Tokia teismo išvada neatitinka procesinės teisės normų ir formuojamos teismų praktikos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai išaiškino, kad byla neteisminga bendrosios kompetencijos teismui, byla nenagrinėtina Kauno miesto apylinkės teisme ir kad ieškovė ieškinį turėtų reikšti Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė nepagrįstą nutartį, dėl to ji naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas išspręstinas iš esmės – ieškinys priimtinas (CPK 337 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės – D. K. patikslintą ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis L. P., Albina M. Č. dėl atsakovo reikalavimo panaikinimo priimti.