Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, S. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą po sūnaus V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė sūnus V. P., kuris testamento nepaliko. Pareiškėja po sūnaus mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes neturėdama teisinio išsilavinimo nežinojo, jog mirus sūnui dėl paveldėjimo reikia atlikti teisinį veiksmą – pateikti notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Sūnus buvo neįgalus, gyveno kartu su pareiškėja, nekilnojamojo turto neturėjo.

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimo nepateikė, apie posėdį informuota.

4. Suinteresuotas asmuo S. G. – mirusiojo V. P. sesuo atsiliepimo neteikė, apie posėdį informuota.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėja yra V. P., (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), motina. Duomenų, kad po V. P. mirties palikimas buvo priimtas, kreipiantis į notarą nėra. Pareiškėja siekia įteisinti po sūnaus mirties likusio turto paveldėjimą, paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu, nurodo, kad po sūnaus mirties atsiradusį palikimą priėmė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, pradėdama paveldimą turtą – sūnaus įvairius daiktus - valdyti kaip savo.

6. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

7. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

8. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja priėmė palikimą po sūnaus V. P. mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio ir palikėjo palikėju gyvenimas kartu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėja po sūnaus V. P. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

9. Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.

10. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja po sūnaus V. P. mirties, įvykusios 2023 m. spalio 14 d., priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sūnaus V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.