Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l. 127)(ABTĮ 75 straipsnio 1 dalis), tačiau jo atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad Kauno apskrities viršininko administracija 1996 m. gruodžio 12 įsakymu Nr.05-6389 vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės reformos 8 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr.816 „Dėl žemės sklypų asmeninian ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 26 d. nutarimu Nr.282 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų žemės reformos valstybinės žemės perdavimo klausimais dalinio pakeitimo“ patvirtino piliečių asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo teisėtumą pagal 1 priedą, kuriame, nurodyta, jog V. K. (duomenys neskelbtini). naudojasi 0,48 ha asmeninio ūkio žemės sklypu (b.l.9,10). Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 05-6505 “Dėl piliečių, kuriems suteikta asmeninio ūkio žemė, sąrašų tvirtinimo (Kauno r.)“, vadovaujantis 1997 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr.VII-370 15 straipnio 8 punktu ir atsižvelgdamas į Kauno apskrities viršininko 1998 m. sausio 29 d. įsakymu Nr.585 sudarytos komisijos asmeninio ūkio žemės suteikimo teisėtumui ir šios žemės naudojimui pagal paskirtį patikrinti aktą, pareiškėjas V. K. buvo įtrauktas į piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta (duomenys neskelbtini) pažeidžiant įstatymą, sąrašą (b.l. 11-14).

Ginčas yra kilęs dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 05-6505 “Dėl piliečių, kuriems suteikta asmeninio ūkio žemė, sąrašų tvirtinimo (Kauno r.)“, kuriuo pareiškėjas V. K. buvo įtrauktas į piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta (duomenys neskelbtini) pažeidžiant įstatymą, sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo, t.y. pareiškėjas (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vietą tik nuo 1995 m. gegužės 10 d., todėl asmenininio ūkio žemės sklypas jam buvo suteiktas pažeidžiant tuo metu galiojusias teisės aktų normas.

Pagal Žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1996 m. lapkričio 13 d. iki 1997 m. liepos 23 d.) 16 straipnio 8 dalį, jei apylinkių tarybos pagal anksčiau galiojusius įstatymus nepriėmė sprendimo suteikti asmeninio ūkio žemę piliečiams, turėjusiems teisę šią žemę gauti, apskrities valdytojas, remdamasis agrarinės reformos tarnybos pateikta medžiaga, gali priimti sprendimą, patvirtinantį, kad šie piliečiai teisėtai naudojasi asmeninio ūkio žeme (bet ne daugiau kaip 2-3 ha faktiškai naudojamų žemės ūkio naudmenų) ir apskrities valdytojui priėmus tokį sprendimą, šie asmeninio ūkio žemės naudotojai gali tą žemę įsigyti privatinėn nuosavybėn šio straipsnio nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo (toliau- Įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. liepos 23 d. iki 2000 m. liepos 12 d.) 15 straipsnio 1 dalį, asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir piliečių naudojama asmeniniam ūkiui iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje” patvirtinto Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo (toliau- Tvarka) (redakcija galiojusi nuo 1998 m. balandžio 9 d. iki 2002 m. balandžio 20 d.) 6.1. punktas įpareigojo apskričių viršininkus pavesti jų administracijų rajono žemėtvarkos skyrių darbuotojams seniūnijose kartu su rajonų savivaldybių seniūnais ir įmonių, įstaigų bei organizacijų, suteikusių žemės sklypus tarnybinėms daloms, vadovams iki 1998 m. balandžio 30 d. patikrinti, ar nepažeisti įstatymai suteikiant piliečiams asmeninio ūkio žemę. Rajonų žemėtvarkos skyriai sudarė šių piliečių sąrašus. Juose nurodoma piliečio pavardė, vardas, asmens kodas, gyvenamoji vieta, apylinkės tarybos sprendimo ar tuometinio apskrities valdytojo įsakymo, kuriuo suteikta žemė asmeniniam ūkiui, data ir numeris, žemės ūkio naudmenų plotas. Taip pat nurodoma, kurie teisės aktai buvo pažeisti, neteisėtai naudojami žemės plotai ir jų vieta (Tvarkos 11 punktas). Nustačius įstatymų pažeidimus asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis piliečiams, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat piliečiams, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka (Įstatymo 15 straipsnio 8 dalis).

V. K. 0,48 ha asmeninio ūkio žemė suteikta (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities viršininko administracijos 1996 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 05-6389. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 punktu ir atsižvelgiant į Kauno apskrities viršininko 1998 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 585 sudarytos komisijos asmeninio ūkio žemės suteikimo teisėtumui ir šios žemės naudojimui pagal paskirtį patikrinti aktą, Kauno apskrities viršininko administracija 1998 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 05-6505 patvirtino piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta (duomenys neskelbtini) pažeidžiant įstatymą, sąrašus. Minėto įsakymo 1 priedo sąraše Nr. 13 nurodytas pareiškėjas V. K. , skiltyje “pastabos” nurodytas aktas kuris buvo pažeistas- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 816, 1.1.5 punktas.

Atsakovas nurodo, jog pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 5 punktą asmeninis ūkis suteikiamas asmeniui, kuris iki 1993 m. gruodžio 31 d. gyveno kaimo vietovėje ir naudojo iki 0,30 ha žemės ūkio naudmenų. Atliekant patikrinimą buvo nustatyta, kad V. K(duomenys neskelbtini) gyvena tik nuo 1995 m. gegužės 10 d., todėl vadovaujantis minėtomis nuostatomis bei ištirtomis aplinkybėmis, pareiškėjas Kauno apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 05-6505 buvo įrašytas į sąrašą piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, tačiau pažymėtina, kad minėtas Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 5 punktas buvo pakeistas tik 2004 m. liepos 13 d. įstatymu Nr. IX-2353, skundžiamojo įsakymo priėmimo metu minėto straipsnio punktas negaliojo. Be to, skundžiamojo įsakymo 1 priedo sąrašų pastabose prie pareiškėjo pavardės nurodytas teisės aktas, kuris galimai buvo pažeistas- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 816, 1.1.5 punktas, tačiau manytina, jog atsakovas suklydo ir nurodė ne tą nutarimo priėmimo datą, todėl pareiškėjui paskiriant asmeninio ūkio žemę buvo galimai pažeistas 1993 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 816 1.1.5 punktas, kuriame nurodyta, jog žemės sklypus asmeniniam ūkiui turi teisę gauti kaimo vietovėje gyvenantys ir iki 0,3 hektaro žemės ūkio ūkio naudmenų vienai šeimai turintys asmenys.

Nagrinėjamu atveju vertinant Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 05-6505 “Dėl piliečių, kuriems suteikta asmeninio ūkio žemė, sąrašų tvirtinimo (Kauno r.)“ dalies dėl pareiškėjo V. K. , teisėtumą ir pagrįstumą, esminė bylos aplinkybė yra tai ar asmeninio ūkio ir tarnybinių dalų žemės naudojimą tikrinusi komisija teisingai nustatė, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gyvena tik nuo 1995 m. gegugžės 10 d., t. y. fizinio asmens gyvenamąją vietą (Gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur fizinis asmuo nuolat ar daugiausia gyvena (1964 m. CK 17 straipsnio 1 dalis) ir iki 2001 m. liepos 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos CK (17 straipsnis) reglamentavo tik fizinio asmens gyvenamąją vietą, neišskirdamas kaip atskirų sąvokų “gyvenamoji vieta” ir “nuolatinė gyvenamoji vieta”, taigi CK 17 straipnio 1 dalis gyvenamąją vietą apibrėžė kaip vietą, kur fizinis asmuo nuolat ar daugiausiai gyvena, t.y. kaip pagrindinę gyvenamąją vietą).

Šį faktą turėjo patvirtinti Kauno apskrities viršininko 1998 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 585 sudarytos komisijos asmeninio ūkio žemės suteikimo teisėtumui ir šios žemės naudojimui pagal paskirtį patikrinti aktas, kuris yra sudedamoji skundžiamojo įsakymo dalis, ir kuris sudarė parindą Kauno apskrities viršininkui nurodyti pareiškėjo pavardę sąraše asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta (duomenys neskelbtini)., pažeidžiant įstatymą. Minimo akto, kaip įrodymo, administracinėje byloje atsakovas nepateikė (ABTĮ 57 str. 1 d.), todėl teismui kyla pagrįstų abejonių ar minimam akte užfiksuota kas dalyvavo patikrinimo procedūroje, ar minėtoje procedūroje dalyvavo pareiškėjas arba jo atstovas, kokios aplinkybės, įrodymai įgalino komisiją daryti išvadą, kad pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) tik nuo 1995 m. gegužės 10 d., kai byloje pareiškėjo pateikti įrodymai tvirtina priešingas aplinkybes, jog pareiškėjas faktiškai nuo 1989 m. gyveno (duomenys neskelbtini). (b.l.23-26, 130,131,137-139).

Gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) – įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, galimybę pasisakyti. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi gero administravimo principu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tikrinamu atveju administraciniam teismui nebuvo pateikta objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie pareiškėjui nepalankaus valdžios institucijos sprendimo priėmimo motyvus. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog administracinės procedūros metu atsakovas užtikrino pareiškėjo teisę žinoti apie vykdomų procedūrų esmę ir galimas veiksmų pasekmes, taip pat pareiškėjui nesudarė galimybės būti išklausytam – t. y. iš pareiškėjo buvo atimta galimybė pateikti paaiškinimus bei įrodymus dėl jo gyvenamosios vietos.

Vertindama nustatytus individualaus akto trūkumus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie individualaus administracinio akto trūkumai nagrinėjamos bylos kontekste yra esminiai. Todėl Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 05-6505 „Dėl piliečių, kuriems suteikta asmeninio ūkio žemė, sąrašų tvirtinimo (Kauno r.)“ dalis (1 priedas, eilės Nr. 13), kuriuo pareiškėjas V. K. yra įrašytas į piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta (duomenys neskelbtini) pažeidžiant įstatymą, sąrašą, naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Pareiškėjas taip pat prašo teismo įpareigoti atsakovą sudaryti su pareiškėju žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo – pirkimo sutartį Kauno apskrities viršininko administracijos 1996 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 05-6389 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo teisėtumo patvirtinimo Kauno rajone“ pagrindu.

Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 05-6389 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo teisėtumo patvirtinimo Kauno rajone" V. K. buvo suteikta 0,48 ha (iš to ploto 0,30 ha žemės ūkio naudmenų) asmeninio ūkio žemės, už kurią pareiškėjas 1997 m. spalio 9 d. sumokėjo investiciniais čekiais. Pasikeitus Lietuvos Republikos žemės reformos įstatymui V. K. buvo informuotas apie tai, kad pagal 1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-370 Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimo 15 straipsnį į susigrąžinamą žemę įskaitomas žemės sklypas, piliečiui nustatyta tvarka skirtas asmeniniam ūkiui. Atsižvelgiant į tai ir į V. K. 1998 m. spalio 12 d. prašymą Kėdainių r. žemėtvarkos skyriui, V. K. buvo parengta 1999 m. birželio 10 d. išvada Nr.S-37-1801 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn už 0,46 ha., todėl panaikinus Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 05-6505 „Dėl piliečių, kuriems suteikta asmeninio ūkio žemė, sąrašų tvirtinimo (Kauno r.)“ dalį (1 priedas, eilės Nr. 13), kuria pareiškėjas V. K. yra įrašytas į piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta (duomenys neskelbtini) pažeidžiant įstatymą, sąrašą, V. K. turi teisę į asmeninio ūkio žemę bei turi teisę į 0,46 ha žemės (duomenys neskelbtini) už kurią parengta 1999 m. birželio 10 d. išvada Nr. S-37-1801, todėl esant šioms aplinkybėms ir įrodymams šis pareiškėjo reikalavimas netenkintinas, nes ginčijamu sprendimu nebuvo įvertintos visos aplinkybės ir įrodymai teisei į asmeninio ūkio žemę realizuoti (b.l.8,15) (ABTĮ 57 str. 1 d., Žemės reformos įstatymo 15 str. 12 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje”).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendė:

Pareiškėjo V. K. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 05-6505 „Dėl piliečių, kuriems suteikta asmeninio ūkio žemė, sąrašų tvirtinimo (Kauno r.)“ dalį (1 priedas, eilės Nr. 13), kuriuo pareiškėjas V. K. yra įrašytas į piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta (duomenys neskelbtini) pažeidžiant įstatymą, sąrašą.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.