- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-20
- Bylos Nr.
- I-2380-422/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00065-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A.H.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant pareiškėjui A.H. ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.H. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A.H. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 50692 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skunde (b.l. 10) pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. sausio 27 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus 15 būrio 4 brigadoje pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotą minimalią vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą. Gyvenamojoje patalpoje gyveno 16 nuteistųjų, jos plotas buvo apie 32 kv.m., be to, šį plotą mažino gyvenamojoje patalpoje buvę baldai. Dėl per mažo ploto nebuvo vietos laisvai judėti. Gyvenamosios patalpos buvo sename, kapitališkai neremontuotame pastate, jų grindys buvo suaižėję, susikirtimų su sienomis vietose nebuvo jokios izoliacijos, nebuvo tinkamos ventiliacijos, nes vėdinimo latakai nevalyti, iš jų sklido dvokas, patalpose buvo drėgmė, nuolat trūko gaivaus ir švaraus oro, todėl pareiškėjas negalėjo išsimiegoti, atsikeldavo skaudančia galva, užsikišusia nosimi, išdžiūvusia gerkle, paburkusiu veidu. Dėl drėgmės gyvenamojoje patalpoje nedžiūdavo drabužiai, drėkdavo patalynė. Nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemas per mažas, jame įrengtos sporto aikštelės, pavėsinės, todėl nepakako vietos pasivaikščioti. Gyvenamosios patalpos gultai buvo metaliniai, seni, kai kur surūdiję, be spyruoklių, nestabilaus karkaso. Nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje dieninis ir dirbtinis apšvietimas buvo netinkamas, nes šviesą užstodavo gultai. Patalpoje buvo tik viena spinta, todėl trūko vietos nuteistųjų rūbams ir švariai patalynei susidėti. Sanitariniame mazge bei prausykloje nepakako sanitarinių įrenginių. Nurodė, kad prausykloje nebuvo šilto vandens, todėl skalbti rūbus, praustis, skustis ir pan. turėjo su šaltu vandeniu. Išsimaudyti po šiltu vandeniu galėjo kartą per savaitę, tačiau dušų mechanizmai buvo pasenę, nesureguliuoti, todėl kartais buvo neįmanoma sureguliuoti vandens temperatūros. Dušinėje nebuvo tinkamos ventiliacijos, nebuvo veidrodžių ir vietos, skirtos karpyti nagams. Nebuvo sudarytos sąlygos išsiskalbti rūbus, nes rūbų plovimo patalpoje vanduo iš čiaupų bėgo nepakankama srove, rūbus buvo galima išsiskalbti tuose pačiuose kibiruose, kuriuos naudodavo grindų plovimui, džiovinti juos galėjo tik lauke. Būriui priklausanti virtuvėlė buvo per maža, joje maistą galėjo gaminti tik 2 -3 asmenys. Joje buvo tik vienas stalas, viena elektrinė viryklė, nebuvo jokių maisto ruošimo priemonių ir įrankių. Virtuvėlėje nebuvo karšto vandens, ventiliacijos, sienos ir lubos buvo permirkusios riebalais, veisėsi tarakonai. Nurodė, kad pastato, kuriame buvo jo gyvenamoji patalpa, stogas dengtas šiferiu, nuo kurio šviečiant saulei sklido specifinis kvapas, o lyjant lietui nuo jo bėgo putotas vanduo, o tai galėjo neigiamai paveikti pareiškėjo sveikatą. Pareiškėjo nuomone, tokios kalinimo sąlygos yra nežmoniškos, kankinančios ir pavojingos sveikatai. Dėl to jis patyrė psichologinį ir dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, sumažėjo pasitikėjimas, sutriko visavertis gyvenimas, pablogėjo socialiniai įgūdžiai ir sveikata, nuolatos kankino galvos skausmai, nemiga, sutriko regėjimas, neteko dalies svorio, tapo dirglus, įtarus, užsidaręs, jautė padidėjusią fobiją aplinkai, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 50692 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 13-17) ir papildomuose paaiškinimuose (b.l. 61-62, 67) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. sausio 27 d. gyveno 2 – ojo sektoriaus 15 būrio 4 brigadoje. Kalinimo metu gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Teisės aktuose nėra reglamentuota, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, turi būti atsižvelgiama į baldų ir kitų patalpoje esančių įrenginių užimamą plotą. Pažymėjo, kad vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma yra sąlyginis dydis, nes ne visada bendrabučio tipo patalpų visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą darbotvarkę gali lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan. Ginčo gyvenamoji patalpa atitinka higienos normų reikalavimus, einamas remontas bus atliekamas tik dėl grindų atnaujinimo. Patalpos apšviečiamos natūraliai (per langus) ir dirbtiniu apšvietimu, pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo įrengti 4 šviestuvai, visos lemputės degė, perdegusios buvo keičiamos. Ginčo gyvenamojoje patalpoje buvo 4 spintelės, 2 didelės spintos, patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Pataisos namai pasirašę sutartį dėl nuteistųjų patalynės ir pataisos įstaigos išduotų drabužių skalbimo, asmeninius drabužius skalbiasi patys nuteistieji dušinėse maudymosi metu. 2 – ojo sektoriaus atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur nuteistieji gali skalbtis ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme. Pravieniškių PN-AK sudariusi sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri atliko patalpų dezinsekciją ir deratizaciją, atliekami darbai buvo fiksuojami specialiame žurnale. Teisės aktuose reikalavimų nuteistųjų lovų išmatavimams nėra nustatyta, tačiau visos lovos yra standartinės, jų dydis pritaikytas statistiniam Lietuvos piliečiui. Virtuvėlės pagal galiojantį teisinį reglamentavimą gali būti įrengtos tik esant techninėms galimybėms. Nuteistiesiems pataisos namuose maitinimo paslaugos yra teikiamos pataisos įstaigos valgykloje, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo virtuvėlės ploto, jos įrengimo yra nepagrįsti. Tvirtino, kad dušinėje yra veidrodis. Nors pataisos namų stogai dengti asbesto danga, ji kelia pavojų tik tuomet, kai yra ardoma ar laužoma, tuo tarpu, pataisos namuose nebuvo vykdomi jokie tokio pobūdžio darbai. Bausmės atlikimo laikotarpiu pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje užfiksuoti nežymūs susirgimai (gerklės, galvos, širdies skausmas, kosulys, sloga, padidėjęs kraujospūdis), tačiau jie nesusiję su netinkamomis kalinimo sąlygomis. Į Pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl pablogėjusios emocinės savijautos, susijusios su netinkamomis kalinimo sąlygomis, pareiškėjas nėra kreipęsis. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis, neįrodė, kad jo minimi sveikatos sutrikimai atsirado dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinus pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. sausio 27 d.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv.m. viso bendro gyvenamosios patalpos ploto. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, atsakovas nepateikė. Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš atsakovo atsiliepime į skundą nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas visą jo kalinimo laikotarpį gyveno 15 – to būrio 4 –je brigadoje, kurios gyvenamasis plotas yra 52,02 kv.m., joje įrengta 16 miegamųjų vietų (b.l. 13,18, 19). Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti. Po atsiliepimo į skundą gavimo pareiškėjas atsakovo pateiktų duomenų teisingumo nekvestionavo, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Atlikus aritmetinius skaičiavimus (52,02/16), matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko 3,25 kv.m. gyvenamojo ploto .
Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjui, kalint Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹. 1. punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai, temperatūrai, santykinei oro drėgmei, ventiliacijai, nustatyti Higienos norma HN 76:2010 22-24 ir 26 punktuose.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad gyvenamosios patalpos natūrali ir dirbtinė apšvieta, patalpos ventiliacija buvo netinkama, trūko gryno oro, patalpoje buvo drėgna.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t.y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013), todėl laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
Atsakovo atstovas pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad gyvenamoji patalpa buvo vėdinama per langus ir ventiliacines angas, o tai atitinka Higienos norma HN 76:2010 24 punkto reikalavimus (b.l. 20, 64). Tačiau į bylą nepateikta jokių įrodymų apie ginčo patalpos santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio, natūralios ir dirbtinės apšvietos koeficientų atitiktį Higienos normos reikalavimams, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos gyvenamosios patalpos apšvietos, santykinės oro drėgmės ir oro judėjimo greičio lieka nepaneigti.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su nenaikinamais buitiniais parazitais (blakėmis ir tarakonais) gyvenamosiose patalpose ir virtuvėlėje, t.y. su Higienos normos HN 76:2010 60 punkto, nustatančio, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų, pažeidimu. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK yra sudariusi su UAB „Dezinfa “ Paslaugų teikimo sutartis dėl buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo (b.l.50-53), byloje nėra jokių duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi, priešingai, į bylą pateikti duomenys iš Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo naikinami buitiniai parazitai, tai įrodo, kad atsakovo atstovas tinkamai ir operatyviai vykdė Higienos normos HN 76:2010 60 punkto reikalavimus, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo. Be to, į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas dėl blakių įkandimų, tarakonų sukeltų nepatogumų būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą ar Pataisos įstaigos administraciją.
Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosios patalpos grindys buvo sueižėjusios, skylėtos, sankirtose su sienomis nebuvo izoliacijos.
Higienos normos HN 76:2010 28 punkte nurodyta, jog laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (Higienos normos HN 76:2010 28 p.).
Atsakovas papildomuose paaiškinimuose (b.l.67) nurodė, kad ginčo gyvenamojoje patalpoje bus atliktas einamasis remontas grindims atnaujinti, taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius prastą minėtos patalpos grindų būklę (b.l. 68,69). Minėti duomenys, teismo nuomone, patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamos grindų būklės. Iš atsakovo į bylą pateiktų fotonuotraukų (b.l. 68,69) matyti, kad gyvenamosios patalpos, kurioje ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, sienos yra tvarkingos, lygios, švarios, padengtos lengvai valoma medžiaga, todėl nėra pagrindo Higienos normos HN 76:2010 28 punkto reikalavimų pažeidimų konstatavimui.
Pareiškėjas tvirtino, kad maudytis po šiltu dušu buvo galima tik kartą per savaitę Be to, dušų mechanizmai buvo pasenę, nesureguliuoti, todėl kartais buvo neįmanoma sureguliuoti vandens temperatūros. Dušinėje nebuvo tinkamos ventiliacijos, veidrodžių bei nebuvo vietos, skirtos karpyti nagams.
Pareiškėjas neginčija, kad jam buvo suteikta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, kaip yra numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 258 punkte ir Higienos normos HN 76:2010 68 punkte, kuris nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, todėl jo argumentai dėl dažnesnio naudojimosi dušu yra nepagrįsti.
Higienos normos HN 76:2010 39-39.4 punktuose įtvirtinti reikalavimai prausimosi patalpoms, tačiau jose nėra numatytos pareiškėjo reikalaujamos sąlygos, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamos dušo kokybės, dėl negalėjimo pasinaudoti dušu, būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją, todėl minėti pareiškėjo argumentai taip pat pripažinti nepagrįstais.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 15 būrio sanitarinėse patalpose trūko sanitarinių įrenginių, t.y. buvo 4 pisuarai, prausykloje - 9 praustuvės ir 4 vietų vonelė kojoms nusiplauti, šiais įrenginiais naudojosi daugiau nei 230 asmenų. Nurodė, kad prausykloje nebuvo šilto vandens, todėl skalbti rūbus, praustis, skustis ir pan. turėjo su šaltu vandeniu.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų. Atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie 15 būrio sanitarinio mazgo įrenginius, jų skaičių, taip pat apie nuteistųjų skaičių 15 būryje, todėl nepaneigus pareiškėjo nurodytų duomenų, laikytina, kad Pravieniškių PN-AK 15 būrio sanitarinės patalpos neatitiko Normose nustatytų reikalavimų.
Higienos normos HN 76:2010 27 punkte nurodyta, kad Sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema. Minėtoje teisės normoje nėra įtvirtintas reikalavimas įrengti karšto vandens tiekimo sistemą prausykloje, todėl pareiškėjo argumentai dėl karšto vandens nebuvimo nuteistųjų prausykloje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina ir iš netinkamo aprūpinimo baldais, nurodydamas, kad gyvenamojoje patalpoje trūko baldų drabužiams, daiktams ir švariai patalynei susidėti.
Pažymėtina, kad pagal Aprūpinimo normas, pataisos namų bendrabučio gyvenamojoje patalpoje kiekvienam asmeniui turi būti skirta viena metalinė lova, spintelė prie lovos, taburetė, gyvenamajai patalpai turi būti skirtas vienas stalas, staliukas, sieninis laikrodis, kambarinis termometras, šiukšlių dėžė, valymo inventoriaus komplektas bei užuolaidos kiekvienam langui.
Atsakovo atstovas pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje, kurioje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų, buvo 4 spintelės po tris vietas bei 2 spintos (b.l. 61-62,64), tai, teismo nuomone, neatitinka aukščiau nurodytų Aprūpinimo normų reikalavimų, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl baldų trūkumo gyvenamojoje patalpoje yra pagrįstos.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad lovos buvo metalinės, senos, kai kurios surūdijusios, be spyruoklių, nestabilaus karkaso, todėl negalėjo ramiai ir tinkamai išsimiegoti.
Pagal Aprūpinimo normas vienam asmeniui turi būti skirta metalinė lova, kurios naudojimo terminas yra 10 metų.
Atsakovo atstovas nurodė, kad visų įstaigoje dviaukščių metalinių lovų aukštis – 1850 mm, ilgis 2000 mm, plotis 700 mm (b.l.67), tačiau jokių duomenų apie lovų kokybę, jų eksploatavimo laiką nepateikė, todėl pareiškėjo argumentai dėl pasenusių, netinkamos kokybės lovų lieka nepaneigti.
Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 18-21 punktai. Teismas pažymi, kad šiame akte reikalavimų pasivaikščiojimo kiemo plotui nėra reglamentuota, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl pasivaikščiojimo kiemo dydžio laikomos nepagrįstomis.
Higienos normos HN 76:2010 64 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius.
Pareiškėjas tvirtino, kad tokios sąlygos jam nebuvo sudarytos, nes drabužius galėjo skalbti tuose pačiuose kibiruose, kuriuos naudodavo plauti grindims, rūbų plovimo patalpoje vanduo iš čiaupų bėgo nepakankama srove, džiovinti rūbus galėjo tik lauke.
Į bylą pateikta Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinio paslaugų skyriaus 2016-03-14 pažyma Nr. 77-459 paneigia šiuos pareiškėjo teiginius, nes kaip matyti iš jos turinio Pravieniškių PN-AK 2 -ame sektoriuje nuteistųjų drabužių skalbimui ir džiovinimui yra skirta atskira patalpa, kurioje įrengtos skalbimo mašinos (b.l. 64). Atsakovo atstovas nurodė, kad dienotvarkėje numatytu būrio maudymosi metu drabužius nuteistieji gali skalbti dušinėje, kur karštas vanduo yra nuolat, drabužių džiovinimo vietos yra įrengtos ir būrio kieme (b.l. 61,62), pareiškėjas jokių šiuos duomenis paneigiančių įrodymų nepateikė, tai sudaro pagrindą atmesti kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl atsakovo veiksmų, nesudarant tinkamų sąlygų išsiskalbti ir išsidžiovinti asmeninius drabužius.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su 15 būriui priklausančios virtuvėlė netinkamu dydžiu, jos įregimu, neatitiktimi higienos reikalavimams, nurodydamas, kad ji buvo per maža, joje buvo tik vienas stalas, viena elektrinė viryklė, nebuvo jokių maisto ruošimo priemonių, įrankių. Virtuvėlėje nebuvo karšto vandens, ventiliacijos.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.11. punkte yra nurodyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose esant techninėms galimybėms įrengiama virtuvėlė (kiekvienam būriui). Taigi, virtuvėlė įrengiama, tik esant techninėms galimybėms.
Reikalavimai virtuvės įrangai nurodyti Aprūpinimo normose, pagal kurias bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlėje pagal plotą ir reikmę turi būti stalas, maisto produktų spintelė, suolas, elektrinė viryklė, 1 šiukšlių dėžė, 1 komplektas valymo inventoriaus, 1 dviejų dalių plautuvė, 1 darų surinktuvas, 1 buitinis šaldytuvas, 2 sieninės rankšluosčių pakabos, 1 pakabinama indų džiovykla, virduliai (2 vnt. vienam būriui). Taigi akivaizdu, kad minėtose normose nėra įtvirtinta, kad virtuvėlėje turi būti maisto ruošimo priemonės ir įrankiai, taip pat nereglamentuotas virtuvėlės plotas. Kaip buvo nurodyta, Higienos normos 27 punkte reikalavimo įrengti karšto vandens tiekimo sistemą nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamojo korpuso virtuvėlėje nėra numatyta, taip pat minėtoje Higienos normoje nėra jokių reikalavimų tokios virtuvėlės ventiliacijai, todėl šiame kontekste nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas skundėsi dėl asbesto keliamos grėsmės.
Atsakovas nurodė, kad pataisos namuose nevykdomi jokie darbai, kurių metu asbesto danga būtų ardoma, laužoma, dėl ko galėtų atsirasti asbesto dulkių (b.l. 15). Kauno visuomenės sveikatos centras patikrinimo akte Nr.36-124817 konstatavo, kad pataisos namų aplinkoje nėra asbesto (šiferio) nuolaužų, nevyksta jokie remonto darbai, kurių metu ši danga galėtų būti ardoma, jokie pažeidimai, susiję su asbesto naudojimu gyvenamojoje aplinkoje, nenustatyti (b.l.54-56). Taigi byloje nėra jokių duomenų apie asbesto sukeltą žalą pareiškėjo sveikatai, todėl jo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.
Į bylą pateikti įrodymai apie pareiškėjo sveikatos būklę patvirtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus yra kreipęsis dėl karščiavimo, galvos skausmo, kosulio, skausmų krūtinės plote, sąnario skausmo ir pan. (b.l.29-41). Nurodyti pareiškėjo susirgimai, teismo vertinimu, niekuo nesiskiria nuo ligų, kuriomis serga ir laisvėje esantys asmenys, todėl nėra pagrindo jų sieti su netinkamomis kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK. Pravieniškių PN- AK Psichologinės tarnybos 2016 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. 73(2)-29 (b.l. 63) nurodyta, kad pareiškėjas bausmės atlikimo metu į Psichologinės tarnybos specialistus dėl emocinių išgyvenimų, susijusių su netinkamomis sąlygomis pataisos namuose, nesikreipė. Tačiau pareiškėjo sveikatos istorijoje yra įrašas, kad pareiškėjas yra sirgęs depresija, dėl šios ligos gydytas Vilniaus miesto psichiatrijos sveikatos centre (b.l. 38). Nors duomenų apie šios ligos paūmėjimą ginčui aktualiu laikotarpiu nėra, tačiau, teismo nuomone, netinkamos kalinimo sąlygos galėjo tam tikrą laiką turėti neigiamos įtakos pareiškėjo psichinei būsenai.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. A.H. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto pažeidimas nebuvo konstatuotas, tačiau nustatyti Higienos normos HN 76:2010 bei Aprūpinimo normų reikalavimų pažeidimai (netinkama gyvenamųjų patalpų apšvieta, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis, netinkama grindų danga, nepakankamas skaičius higienos įrenginių sanitariniame mazge, sanitarinės patalpos, baldų ir jų kokybės trūkumas).
Teismo nuomone, nustatytos aplinkybės, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad nustatyti pažeidimai galėjo sukelti pareiškėjui tokio laipsnio neigiamas pasekmes, kurias galima būtų įvardinti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau, nagrinėjamu atveju, vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinus pažeidimų trukmę, jų pobūdį, atsižvelgiant į pareiškėjui užtikrintą galimybę pataisos namuose naudotis judėjimo laisve, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų skundais ar prašymais buvo kreipęsis į Pravieniškių PN- AK administraciją, Sveikatos priežiūros ar Psichologinę tarnybą, nesant įrodymų apie tai, kad Pravieniškių pataisos namuose būtų sąmoningai siekiama pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgiamasi ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 400 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A.H. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti A.H. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.