- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-05
- Bylos Nr.
- 1A-164-581/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20370-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė (pirm.), Valdas Ciesiūnas, Artūras Ridikas
- Nuteistasis
- O. S., M. U.
- Advokatai
- Mykolas Vytautas Kazlauskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį areštu penkiasdešimt parų;
- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį areštu septyniasdešimt parų;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir O. S. paskirtas areštas devyniasdešimt parų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O. S. skirta galutinė bausmė – areštas šešiasdešimt parų.
Į bausmės laiką įskaitytas O. S. išbūtas laikas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. birželio 17 d. įskaitytinai.
Bausmė paskirta atlikti areštinėje. Bausmės pradžia nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Priteistas 152,89 eurų solidarus ieškinys Valstybinei ligonių kasai.
Šiuo teismo nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas M. U. (M. U.), tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.1. 2016 m. gegužės 1 d., apie 5.00 val., (duomenys neskelbtini) A. N. leidus pasinaudoti jam priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu „Coolpad E501“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia SIM kortele „Omnitel“ tinkle, jo negrąžino ir taip atvirai pagrobė svetimą A. N. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Coolpad E501“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusia SIM kortele „Omnitel“ tinkle bendros 179 eurų vertės.
1.2. O. S. ir M. U., 2016 m. gegužės 20 d., apie 18.20 val., veikdami bendrininkų grupėje, (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu, o būtent: bendrais veiksmais sudavė daugybinius smūgius – ne mažiau 13 smūgių į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais padarė A. S. muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairiame skruoste, kairės ausies kaušelyje ir kairio užausio srityje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus viršugalvyje, kaktoje, kairės ausies kaušelyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, kaklo dešinėje pusėje, nugaroje – nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą A. S., priklausantį turtą, bendros 1153,72 eurų vertės – rankinę 10 eurų vertės, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas ,,LG“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele labas bendros 80 eurų vertės, dviejų raktų ryšulys 20 eurų vertės, pinigai 1053,72 eurai.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. S. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės ir paskirti švelnesnę - laisvės apribojimo bausmę. Pažymi, kad nukentėjusieji byloje civilinių ieškinių nereiškė, daiktai jiems yra grąžinti, jokių pretenzijų neturėjo. Akcentuoja, kad prokuroras baigiamojoje kalboje siūlė jam skirti trumpesnį arešto bausmės terminą, tačiau teismas paskyrė ilgesnį. Prašo atsižvelgti į tai, kad teisiamojo posėdžio metu jis atsiprašė nukentėjusiųjų, savo kaltę pripažino ir davė išsamius parodymus tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Pažymi, kad paskyrus jam švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą, jis turės galimybę dirbti ir atlyginti civilinį ieškinį Valstybinei ligonių kasai, ko negalėtų daryti būdamas areštinėje. Nurodo, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. yra įsidarbinęs statybų bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku ir turėjo legalų pragyvenimo šaltinį. Paskutinis kartą yra teistas 2009 m. sausio 28 d. ir atlikęs bausmę paleistas į laisvę 2013 m. kovo 5 d., nuo to laiko jokių nusikalstamų veikų nebuvo padaręs. Mano, kad laisvės apribojimo bausmė jam padarytų geresnę įtaką, negu paskirtoji bausmė.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5.1. Skundu neginčijama O. S. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, veikų kvalifikacija, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl nuteistojo kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo paskirti jam švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą.
5.2. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra pagrindo O. S. skirti kitos rūšies bausmę negu paskyrė pirmosios instancijos teismas.
5.3. Įvertinus byloje esančius duomenis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam O. S. parinkdamas bausmės rūšis, nustatydamas jų trukmę, paskirdamas galutinę subendrintą bausmę ir ją sumažindamas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 63 straipsnyje numatytais bausmės bendrinimo principais, ir baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.
5.4. Skirdamas bausmę O. S., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios yra priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikos tyčinės, baigtos, savanaudiškos. Atsižvelgė į tai, kad jis yra teisiamas trečią kartą, teistumas nėra išnykęs, baustas administracine tvarka. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikaltimus) bei už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką sunkinančias aplinkybes (veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atsižvelgė į tai, kad O. S. buvo aktyvesnis nusikalstamos veikos dalyvis, inicijavo nusikalstamą veiką).
5.5. Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog O. S. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta arba neteisinga. Apylinkės teismas, nuteistajam už dviejų tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymą, skirdamas arešto bausmę ir jos trukmę už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas trumpesnę, o už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, nustatydamas ilgesnę nei numatyti šių bausmių skiriamų už nusikaltimus vidurkiai, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, kaltės formą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
5.6. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantui skirta bausmė savo rūšimi bei trukme atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir jo asmenybę, nėra aiškiai per griežta. Tenkinti apelianto prašymą ir jam paskirti švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą, nėra jokio pagrindo ne tik dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, tačiau pažymėtina, kad tokiam apelianto prašymui tenkinti nėra ir įstatyminio pagrindo. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje laisvės apribojimo bausmė nėra numatyta. Minėto straipsnio sankcijoje numatytos dvi alternatyvios bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas iki šešerių metu. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę O. S. už minėtą nusikalstamą veiką parinko švelnesnę bausmės rūšį – areštą. Nors BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, tačiau bendrinant bausmes pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, prie griežčiausios bausmės iš dalies yra pridedama švelnesnė bausmė, todėl esant tokioms aplinkybėms, skirti švelnesnę bausmės rūšį nėra pagrindo. Nepagrįstai apeliantas akcentuoja ir tai, kad prokuroras posėdžio metu siūlė skirti trumpesnį arešto bausmės terminą, o teismas paskyrė ilgesnį. Pažymėtina, kad teismo nesaisto prokuroro siūloma bausmė kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas, nes bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, ir teismas, skirdamas bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje.
5.7. Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad nukentėjusieji byloje civilinių ieškinių nereiškė, daiktai jiems yra grąžinti, jie jokių pretenzijų neturėjo, jog jis atsiprašė nukentėjusiųjų ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, davė išsamius parodymus byloje, tai, kad jis teistas tik 2009 m., į laisvę paleistas 2013 m., nuo to laiko nusikalstamų veikų nebuvo padaręs ir kt., skiriant bausmę pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos, todėl į jas atsižvelgti pakartotinai nėra pagrindo. Taip pat argumentai, kad būdamas areštinėje apeliantas negalės iš karto dirbti ir atlyginti jam priteisto civilinio ieškinio, taip pat nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę bausmę bei keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
5.8. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
nuteistojo O. S. apeliacinį skundą atmesti.