- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-09
- Bylos Nr.
- e2YT-827-1004/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-01837-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Pareiškėjas
- T. S.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas
- Advokatai
- Laimutis Zaukevičius
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.2Įpėdiniai
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.6.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. S., atstovaujamo atstovo advokato Laimučio Zaukevičiaus, pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas T. S., atstovaujamas atstovo advokato Laimučio Zaukevičiaus, (toliau – pareiškėjas) pareiškimu prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas T. S. priėmė palikimą po savo motinos A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nurodo, kad A. S. turėjo nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą – Garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad po A. S. mirties minimą turtą valdė, rūpinosi kaip savo turtu. Naudojosi visais jame paliktais daiktais, moka žemės ir už elektros energiją mokesčius garažų eksploatavimo bendrijai „(duomenys neskelbtini)“. Palikimą paveldi pagal įstatymą, Daugiau įstatyminių ar testamentinių įpėdinių nėra. Pas notarą dėl palikimo priėmimo per nustatytą terminą kreiptis nespėjo, nes buvo išvykęs. Po A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties Biržų rajono 1-ame notaro biure nėra užvestos paveldėjimo bylos. Teismo sprendimas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos A. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. S. paliktojo turto perėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad T. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti paskelbiant pranešimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
5. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas T. S. priėmė palikimą po savo motinos A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti. Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti mamos turtą visa apimtimi (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
6. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
7. Teismų praktikoje faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje.
8. Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo mama A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Biržų rajono 1-ojo notaro biuro notarė informavo, kad dėl palikimo priėmimo po A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos užvedusi nėra. Testamentų registre nėra įregistruotų A. S. palikimo priėmimo faktų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. S. turėjo sūnų – T. S.. Duomenų apie kitus paveldėtojus nėra.
9. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad mirusiosios A. S. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: negyvenamoji patalpa – Garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad T. S. po A. S. mirties priėmė jos palikimą ir po to rūpinosi jos turtu. Tokiu būdu T. S. faktiškai pradėjo valdyti po mamos A. S. mirties likusį turtą.
10. Pareiškėjos argumentams, kad T. S. priėmė palikimą atsiradusį po mamos A. S. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldimą turtą valdyti kaip savo, neprieštarauja ir suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas savo pateiktame atsiliepime į pareiškimą. Bylos duomenimis, nustačius nurodytą faktą, jokių kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti.
11. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiojo palikimo sudėties.
12. Teismo vertinimu, visuma byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad T. S. būdamas įstatyminis palikėjos A. S. įpėdinis, po savo mamos A. S. mirties faktiškai pradėjo paliktą mirusiosios turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, naudojosi ir jį prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl daroma išvada, kad T. S. aptartu būdu priėmė po savo mamos A. S. mirties atsiradusį palikimą. Pareiškėjo reikalavimai teismo vertinimu yra pagrįsti ir įrodyti (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), todėl tenkinami visiškai.
13. Šio fakto nustatymas nustatytinas paveldėjimo tikslu, kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
14. Byla vesta elektronine forma, todėl teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsnio 1-2 dalimis, 264-267 straipsniais, 268 straipsnio 1-4 dalimis, 270 straipsnio 1-4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 3-5 punktais, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė mamos A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjo atstovui ir suinteresuotam asmeniui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.