- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-03
- Bylos Nr.
- I-852-423/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00264-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apygardos
- Atsakovas
- R. K., A. K., P. T., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, J. K., E. K.
- Trečiasis asmuo
- J. N., J. S.
- Kategorijos
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės ir Gintaro Čekanausko,
nedalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, atsakovams P. T., J. K., E. K., tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. N. ir J. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuroro skundą dėl sprendimo, įsakymo ir išlaikymo iki gyvos galvos sutarties panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Kauno apygardos prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir patikslintu skundu prašo: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-07 įsakymą Nr. 3VĮ-(14.3.2)-932 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo ir žemės (miško) suteikimo Varėnos rajone" dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. T. į 1,011 ha žemės grąžinimo natūra iš suteiktų 12,14 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2011-09-07 sprendimą Nr. 3S-371 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. T.", dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. T. valdytą 1 ha žemės, suteikiant natūra 1,011 ha miškų ūkio paskirties žemės, 12,14 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ); panaikinti 2012-01-06 Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 99, kuria po ½ J. K. ir R. K. bei E. K. ir A. K. buvo perleistas 12,14 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) dalyje dėl 1,011 ha perleidimo; taikyti restituciją natūra ir grąžinti valstybei žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį-1,011 ha (3t., b.l. 89-97).
Pareiškėjas skunde nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti ir nepagrįsti. 2014-03-24 sprendimu Varėnos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. K. ir R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir termino atnaujinimo, nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad P. T. iki 1940-07-22 įvykdytos nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 22 ha žemės; P. T. iki 1940 nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 1 ha žemės; Archyvo pažymose ir archyviniuose dokumentuose minima T. P. ir T. T. yra tas pats asmuo - T. P.. Teismas taip pat atnaujino pareiškėjams terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustačius, jog T. P. ir T. T. yra tas pats asmuo, konstatuotina, kad trečiasis 24 ha sklypo (duomenys neskelbtini) , bendrasavininkas yra pretendentų E. K. ir P. T. senelė P. T..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31d. Pagal suformuotą teismų praktiką, tuo atveju, kai prašyme atkurti nuosavybės teises nenurodyti visi teisės aktuose reglamentuoti duomenys, teismas vertina tokį asmens prašymą kaip tinkamą valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškimą turinio ir formos aspektu, jeigu iš prašymo turinio aišku, kad pilietis tuo prašymu išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į konkrečiam asmeniui nuosavybės teise priklausiusį ar konkrečiais rūšiniais požymiais apibrėžtą nekilnojamąjį turtą.
Varėnos rajono apylinkės teismas 2014-03-24 sprendimu, be kita ko, nustatė ir juridinę reikšmę turintį faktą jog P. T. iki nacionalizacijos valdė 1 ha žemės (duomenys neskelbtini) . Vadovaujantis LR Civilinio proceso kodekso 444 ir 445 straipsnio nuostatomis, teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas asmens subjektinės teisės atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga. Teismo keliu juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tik tuo atveju, jei šis faktas sukelia teisines pasekmes šį faktą nustatyti prašančiam asmeniui. Taigi, šiuo atveju, teismas nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, jog P. T. valdė 1 ha žemės, pripažino, jog šis faktas sukelia teisines pasekmes šį faktą prašiusiems nustatyti asmenims - pretendentui atkurti nuosavybes teises P. T. ir pretendentės E. K. teisių perėmėjams. Tuo pačiu, teismas sprendime konstatavo, jog E. K. buvo padavusi prašymą atkurti nuosavybės teises ir šio prašymo pagrindu buvo priimami administraciniai aktai ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai pagal šį prašymą reikšmės turi teismo nustatomi juridinę reikšmę turintys faktai. Todėl, nežiūrint to, jog E. K. pateikdama prašymą atkurti nuosavybės teises, savininku nurodė P. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 punkto, numatančio, kad <...nuosavybės teisės atkuriamos turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, vaikams...> ir 4 punkto, numatančio, kad nuosavybės teisės atkuriamos <...turto savininko vaiko, kuris yra miręs, vaikams į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį...> nuostatomis, bei šio straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog <...šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos į visą savininko išlikusį turtą jei kiti turto savininko įpėdiniai yra mirę ar įstatymo nustatytais terminais nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises, ir įvertinus faktą, jog kito P. T. sūnaus A. T. įpėdiniai dėl nuosavybės teisių atkūrimo nesikreipė, E. K. (jos teisių perėmėjai) ir P. T. turi teisę atkurti nuosavybės teises į tėvo P. T. iki nacionalizacijos valdytus 22 ha žemės (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini) ) ir į savo senelės P. T. iki nacionalizacijos valdytą 1 ha žemės pagal dabartinį administracinį suskirstymą esančios (duomenys neskelbtini) , viso į 23 ha žemės.
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-07 įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2)-932 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo ir žemės (miško) suteikimo Varėnos rajone" dalyje dėl nuosavybės teisės atkūrimo E. K., A. K. ir P. T.; Alytaus apskrities viršininko administracijos 2002-05-24 sprendimu Nr. 38-14020 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. S."; Nacionalinės žemės tarnybos 2011-09-07 sprendimu Nr. 3S-369 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei E. K."; Nacionalinės žemės tarnybos 2011-09-07 sprendimu Nr. 3S-370 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. K." ir Nacionalinės žemės tarnybos 2011-09-07 sprendimu Nr. 3S-371 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. T." E. K. arba jos teisių perėmėjams ir P. T. nuosavybės teisės buvo atkurtos į 24 ha. Taigi, nuosavybės teisės į 1 ha žemės iki nacionalizacijos priklausiusios A. T. buvo atkurtos pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas. Nuosavybės teisės buvo atkurtos penkių administracinių aktų pagrindu, neišskiriant konkrečiai, kuriuo aktu, į kurio iš bendrasavininkų ir kokią dalį nuosavybės teisės buvo atkuriamos. Todėl sprendžiant klausimą dėl šių aktų naikinimo iš dalies, būtina vadovautis ekonomiškumo, protingumo bei teisingumo principais, kad ginant viešąjį interesą, asmenys, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės nepatirtų daugiau praradimų nei tai yra būtina viešajam interesui apginti. Todėl siekiant apginti viešąjį interesą ir grąžinti valstybės žinion žemę, į kurią nuosavybės teisės atkurtos neteisėtai, dalyje naikintini ne visi administraciniai aktai, o tik vienas iš jų. Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas Kauno apygardos administraciniam teismui pateiktas atsakovų A. K., E. K., R. K., J. K. ir P. T. pareiškimas dėl dalinio skundo reikalavimų pripažinimo ne ginčo tvarka, kuriame nurodoma, jog atsakovai pripažįsta prokuroro reikalavimus dalyje ir sutinka, jog būtų panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos 2011-09-07 sprendimas Nr. 3S-371 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. T." ir 2011-09-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 3VĮ-(14.3.2)-932 „Dėl nuosavybės teisių į žemę mišką) atkūrimo ir žemės (miško) suteikimo Varėnos rajone" dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. T. į buvusio savininko A. T. 1 ha žemės, taip pat jog būtų panaikinta 2012-01-06 Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, dalyje dėl A. T. iki nacionalizacijos valdytos žemės perleidimo. Atsižvelgiant į atsakovų išreikštą valią, taip pat į tai, kad buvusių savininkų P. T., A. T. ir T. T. iki nacionalizacijos valdytas turtas, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, šiuo metu paveldėjimo santykių ir sandorių pagrindu yra atsakovų R. K., J. K. ir A. K. nuosavybė (išskyrus namų valdą, priklausančią J. N.), konkretaus, atsakovų pasirinkto administracinio akto ir sandorio panaikinimas dalyje, šiuo atveju užtikrintų ne tik viešąjį, bet ir privačius atsakovų, kurie savo veiksmais niekaip neįtakojo neteisėtų administracinių aktų priėmimo, interesus.
Panaikinus imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančius administracinius aktus ir jų pagrindu sudarytą sandorį, turi būti taikoma restitucija. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio. Kadangi ginčo atveju, turtas buvo įgytas valstybės sąskaita, dalyje panaikinus administracinius aktus ir jų pagrindu sudarytą sandorio dalį, turėtų būti taikoma restitucija natūra 1,011 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį grąžinant valstybei. Prašė skundą tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovas su skundu iš esmės sutinka, nurodė, jog šioje situacijoje galimas ir taikos sutarties sudarymas (3t., b.l. 84-85).
Atsakovai R. K. ir A. K. su patikslintu skundu visiškai sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Bylos duomenys patvirtina, kad E. K. Varėnos rajono Varėnos apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991-12-30 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. T., (duomenys neskelbtini) turėtą žemę. Prašyme E. K. pretendentais atkurti nuosavybės teises nurodė P. T. vaikus: save -E. K. ir P. T. (2t., b.l. 123).
1999-12-15 notariškai patvirtinta sutartimi (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) E. K. teisę atkurti nuosavybės teises į 0,30 ha buvusių savininkų P. T., A. T. ir T. T. (duomenys neskelbtini) turėtos žemės perleido J. S. ( 2t., b.l. 136).
1999-03-16 notariškai patvirtinta sutartimi (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) E. K. perleido teisę atkurti nuosavybės teises į 4 ha buvusių savininkų P. T., A. T. ir T. T. (duomenys neskelbtini) turėtos žemės A. K. (2t., b.l. 125).
Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyriuje (toliau - Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius) 2001-09-13 buvo parengtos pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, t.y. Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius pripažino, jog pretendentai turi teisę atkurti nuosavybės teises į bendrą 24 ha žemės plotą.
Nuosavybės teisės į P. T., A. T. ir T. T. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę buvo atkurtos šiais administraciniais aktais: Alytaus apskrities viršininko administracijos 2002-05-24 sprendimu Nr. 38-14020 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. S.", kuriuo J. S. atkurtos nuosavybės teisės į 0,3 ha buvusių savininkų P. T., A. T. ir T. T. (duomenys neskelbtini) turėtos žemės, grąžinant natūra 0,3 ha žemės sklypą (projektinis žemės sklypo Nr. 16). Sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) J. S. vardu buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ) (1t., b.l. 136); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-07 įsakymu Nr. 3VĮ-(14.3.2)-932 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo ir žemės (miško) suteikimo Varėnos rajone" (1t., b.l. 62); Nacionalinės žemės tarnybos 2011-09-07 sprendimu Nr. 3S-369 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei E. K.", kuriuo E. K. (mirusiosios vardu) atkurtos nuosavybės teisės į 7,7 ha buvusių savininkų P. T., A. T. ir T. T. (duomenys neskelbtini) turėtos žemės, grąžinant natūra 16 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (projektinis žemės sklypo Nr. 402), esančio (duomenys neskelbtini) , dalį - 10,53 ha, bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su A. K. (5,47 ha). Sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) E. K. ir A. K. vardu buvo registruotas nekilnojamojo turto registre (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ) (1t., b.l. 55); Nacionalinės žemės tarnybos 2011-09-07 sprendimu Nr. 3S-370 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. K.", kuriuo A. K. atkurtos nuosavybės teisės į 4 ha buvusių savininkų P. T., A. T. ir T. T. (duomenys neskelbtini) turėtos žemės, grąžinant natūra 16 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (projektinis žemės sklypo Nr. 402), esančio (duomenys neskelbtini) , dalį - 5,47 ha, bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su E. K. (10,53 ha). Sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) E. K. ir A. K. vardu buvo registruotas nekilnojamojo turto registre ( reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ) (1t., b.l. 63); Nacionalinės žemės tarnybos 2011-09-07 sprendimu Nr. 3S-371 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. T.", kuriuo P. T. atkurtos nuosavybės teisės į 12 ha buvusių savininkų P. T., A. T. ir T. T. (duomenys neskelbtini) turėtos žemės, grąžinant natūra 12,14 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis žemės sklypo Nr. 403) (duomenys neskelbtini) . Sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) P. T. vardu buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre (1t., b.l. 56). Minėtais administraciniais aktais nuosavybės teisės pretendentams atkurtos iš viso į 24 ha.
2004-09-02 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 8555V 0, 30 ha sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) J. S. perleido B. N., o ši 2009-09-07 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.IJ-4478 perleido J. N. ir J. N.. Šiuo metu sklypas ir jame esantys pastatai, teismo sprendimo pagrindu yra registruoti J. N. vardu (2t., b.l. 2-8).
2011-12-28 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. LM-4058 pagrindu, 16 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) dalis (1053/1600, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos E. K. vardu) perėjo R. K. nuosavybėn. Šis dalį paveldėto sklypo (223/1600) 2012-01-04 Dovanojimo sutarties Nr. LM-30 pagrindu perleido A. K.. Šiuo metu sklypas yra registruotas R. K. (83/160) ir A. K. (223/1600 ir 547/1600) vardu (2t., b.l. 16-26).
2012-01-06 Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr.99 pagrindu, 12 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) P. T. perleido J. K. ir R. K. (1/2 dalis) bei E. K. ir A. K. (1/2 sklypo dalis) (2t., b.l. 9-15).
Minėti byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal E. K. prašymą nuosavybės teisės pretendentams J. S., E. K., A. K., P. T. buvo atkurtos ne tik į P. T., bet ir į kitų buvusių savininkų (bendraturčių) - A. T. ir T. T. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę.
Iš nuosavybės teises patvirtinančio dokumento - 1939 m. žemės savininkų sąrašo Antakalnio, Užumelnyčio, Naujaulyčio kaimuose, esančio buvusio savininko P. T. nuosavybės teisių atkūrimo byloje, matyti, kad nuosavybės teise 1/3 dalį valako žemės Antakalnio kaime, Varėnos valsčiuje (pagal dabartinį administracinį suskirstymą — (duomenys neskelbtini) ) valdė P. T., A. T. ir T. T.. Alytaus apskrities valdytojo administracijos Varėnos rajono žemės ūkio valdybos ekspertų komisijos 1996-10-23 protokolu Nr. 3 nustatyta, kad Senojoje Varėnoje valakas sudarė 72 ha, taigi buvo nustatyta, jog P. T., A. T. ir T. T. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 24 ha žemės (1/3 nuo 72 ha) (1t., b.l. 178-180).
Alytaus apskrities viršininko administracijos 2002-05-24 sprendimu Nr. 38-14020, Nacionalinės žemės tarnybos 2011-09-07 sprendimais Nr. 3S-369, Nr. 3S-370 ir Nr. 3S-371 nuosavybės teisės J. S., E. K., A. K. ir P. T. atkurtos į visą 24 ha plotą, kurį iki nacionalizacijos valdė trys bendraturčiai - P. T., A. T. ir T. T..
Iš byloje esančių giminystės ryšį įrodančių dokumentų matyti, kad pretendentai E. K. ir P. T. yra vieno iš buvusių bendraturčių - P. T. vaikai. Dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kokiu giminystės ryšiu yra susiję bendraturčiai P. T. ir A. T. bei T. T., iki nuosavybės teisių atkūrimo pateikta nebuvo.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2012-06-21 pažymoje Nr. R4-969 „Apie P. ir A. T. šeimos sudėtį" pateikti duomenys leidžia teigti, kad buvę bendraturčiai A. T. ir P. T. buvo broliai, t. y. A. T. yra E. K. ir P. T. dėdė. Šioje pažymoje taip pat nurodyta, kad Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomuose fonduose nerasta dokumentų, patvirtinančių, jog trečioji bendraturtė T. T. gyveno (duomenys neskelbtini) , ir dokumentų apie jos šeimos sudėtį. Todėl nėra aišku, kokiu giminystės ryšiu yra susijusi buvusi savininkė T. T. ir pretendentai E. K. bei P. T. (1t., b.l. 173).
Iš Nacionalinės žemės tarybos papildomai gautų dokumentų iš Lietuvos istorijos archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Alytaus apskrities archyvo apie P. T., A. T. ir T. T. šeimos sudėtis bei nuosavybės teise valdytą žemę (1t., b.l. 24-41), matyti, kad buvę bendraturčiai A. T. ir P. T. yra broliai, o jų motina - P. T.. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūros metu daugiau informacijos apie A. T. ir P. T. motiną, tėvą ar trečiąją bendraturtę T. T. negauta, taip pat negauta duomenų, kokią konkrečiai žemės dalį iš 1/3 valako valdė kiekvienas bendraturtis.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžtas asmenų, kuriems gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į buvusio savininko turėtą žemę, ratas. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2003-10-29), nuosavybės teisės į buvusio savininko turėtą žemę gali būti atkuriamos šiems Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, - jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939-1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, - į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) - į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pagal Atkūrimo įstatymą, sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą, imperatyviai reikalaujama nustatyti asmenį, nuosavybės teise valdžiusį tą nekilnojamąjį turtą nacionalizacijos momentu, nes būtent jo pažeistos teisės įstatymu ir siekiamos atstatyti. Kitų Įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų teisė atkurti nuosavybės teises yra išvestinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A444 - 2093/2010).
Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto savininkas -asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata ir baigtinis asmenų, kuriems gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į buvusio savininko turėtą žemę, sąrašas.
Kaip jau minėta, iš Lietuvos istorijos archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Alytaus apskrities archyvo pateiktų dokumentų bei iš byloje esančių giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų apie P. T. šeimos sudėtį, matyti, kad A. T. ir P. T. yra broliai, o P. T. yra jų motina, kad pretendentai E. K. ir P. T. yra vieno iš buvusių bendraturčių - P. T. vaikai, kito bendraturčio - A. T. dukterėčia ir sūnėnas.
Atsižvelgiant į tai, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nėra numatytos galimybės atkurti nuosavybės teisių į dėdės ar tetos turėtą žemę, o nuosavybės teisių atkūrimo metu nebuvo duomenų, jog ši žemė pretendentams būtų palikta testamentu, taip pat į tai, kad nebuvo žinoma, kokiu giminystės ryšiu yra susiję pretendentai E. K., P. T. ir buvusi savininkė T. T., sprendžiant klausimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, konstatuotina, jog nuosavybės teisės E. K. ir P. T. galėjo būti atkurtos tik į P. T. (duomenys neskelbtini) turėtos žemės dalį, o ne į visą bendraturčių, t. y. buvusių savininkų P. T., A. T. ir T. T. turėtą žemę - 1/3 dalį valako žemės Antakalnio kaime, Varėnos valsčiuje (pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini) ).
Varėnos rajono apylinkės teismui 2014-03-24 sprendimu nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus, konstatuotina, kad trečiasis 24 ha sklypo Antakalnio kaime, Varėnos valsčiuje, bendrasavininkas yra pretendentų E. K. ir P. T. senelė P. T. (3 t., b.l. 58-66).
Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31d. Pagal suformuotą teismų praktiką, tuo atveju, kai prašyme atkurti nuosavybės teises nenurodyti visi teisės aktuose reglamentuoti duomenys, teismas vertina tokį asmens prašymą kaip tinkamą valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreiškimą turinio ir formos aspektu, jeigu iš prašymo turinio aišku, kad pilietis tuo prašymu išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į konkrečiam asmeniui nuosavybės teise priklausiusį ar konkrečiais rūšiniais požymiais apibrėžtą nekilnojamąjį turtą. (LAT 2003-01-22 nutartis 3K-3-71/2003, LAT 2010-05-31 3K-3-241/2010.)
Vadovaujantis LR Civilinio proceso kodekso 444 ir 445 straipsnio nuostatomis, teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas asmens subjektinės teisės atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga. Teismo keliu juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tik tuo atveju, jei šis faktas sukelia teisines pasekmes šį faktą nustatyti prašančiam asmeniui. Taigi, šiuo atveju, teismas nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, jog P. T. valdė 1 ha žemės, pripažino, jog šis faktas sukelia teisines pasekmes šį faktą prašiusiems nustatyti asmenims - pretendentui atkurti nuosavybes teises P. T. ir pretendentės E. K. teisių perėmėjams. Tuo pačiu, teismas sprendime konstatavo, jog E. K. buvo padavusi prašymą atkurti nuosavybės teises ir šio prašymo pagrindu buvo priimami administraciniai aktai ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai pagal šį prašymą reikšmės turi teismo nustatomi juridinę reikšmę turintys faktai. Kasacinis teismas ne kartą pasisakė, kad sprendžiant, ar pilietis yra pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises, lemiantis veiksnys yra piliečio išreikšta valia atkurti nuosavybės teises, nepaisant pateiktame prašyme atkurti nuosavybės teises esančių netikslių duomenų. Todėl, nežiūrint to, jog E. K. pateikdama prašymą atkurti nuosavybės teises, savininku nurodė P. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 punkto, numatančio, kad <...nuosavybės teisės atkuriamos turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, vaikams...> ir 4 punkto, numatančio, kad nuosavybės teisės atkuriamos <...turto savininko vaiko, kuris yra miręs, vaikams į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį...> nuostatomis, bei šio straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog <...šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytiems piliečiam nuosavybės teisės atkuriamos į visą savininko išlikusį turtą jei kiti turto savininko įpėdiniai yra mirę ar įstatymo nustatytais terminais nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises, ir įvertinus faktą, jog kito P. T. sūnaus A. T. įpėdiniai dėl nuosavybės teisių atkūrimo nesikreipė, E. K. (jos teisių perėmėjai) ir P. T. turi teisę atkurti nuosavybės teises į tėvo P. T. iki nacionalizacijos valdytus 22 ha žemės Antakalnio kaime, Varėnos valsčiuje (pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini) ) ir į savo senelės P. T. iki nacionalizacijos valdytą 1 ha žemės (pagal dabartinį administracinį suskirstymą esančios (duomenys neskelbtini) ), viso į 23 ha ploto žemės sklypą. Taigi, nuosavybės teisės į 1 ha žemės iki nacionalizacijos priklausiusios A. T., Antakalnio kaime, Varėnos valsčiuje (pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini) ) buvo atkurtos pažeidžiant imperatyvias Atkūrimo įstatymo nuostatas.
Tinkamas nuosavybės teisių atkūrimo proceso įgyvendinimas, atsižvelgiant į šio instituto svarbą, specifiką bei ypatingas jo susiformavimo aplinkybes lemia ir tokio instituto svarbą, o kartu ir viešąjį interesą (LVAT 2010-06-07 nutartis admin. byloje Nr.A-525-853/2010, 2010-02-08 nutartis admin.byloje Nr. A-438-394/2010). Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Kai valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą ar kitą teisės aktą, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas (LAT 2010-03-30 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-141/2010). Nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimti aktai prieštarauja imperatyviosioms normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas. Dėl to prokuroras, nustatęs valstybinės institucijos veikloje neteisėtumo faktą, ne tik turi teisę, bet privalo į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis (LAT 2010-05-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-240/2010).
Nuosavybės teisės, kaip jau minėta, buvo atkurtos penkių administracinių aktų pagrindu, neišskiriant konkrečiai, kuriuo aktu, į kurio iš bendrasavininkų ir kokią dalį atkuriama. Todėl sprendžiant klausimą dėl šių aktų naikinimo iš dalies, būtina vadovautis ekonomiškumo, protingumo bei teisingumo principais, kad ginant viešąjį interesą, asmenys, kuriems buvo atkurtos nuosavybės nepatirtų daugiau praradimų nei tai yra būtina viešajam interesui apginti. Todėl siekiant apginti viešąjį interesą ir grąžinti valstybės žinion žemę, į kurią nuosavybės teisės atkurtos neteisėtai, dalyje naikintini ne visi administraciniai aktai, o tik vienas iš jų. Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas Kauno apygardos administraciniam teismui pateiktas atsakovų A. K., E. K., R. K., J. K. ir P. T. pareiškimas dėl dalinio skundo reikalavimų pripažinimo ne ginčo tvarka, kuriame nurodoma, jog atsakovai pripažįsta prokuroro reikalavimus dalyje ir sutinka, jog būtų panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos 2011-09-07 sprendimas Nr. 3S-371 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. T." ir 2011-09-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 3VĮ-(14.3.2)-932 „Dėl nuosavybės teisių į žemę mišką) atkūrimo ir žemės (miško) suteikimo Varėnos rajone" dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. T. į buvusio savininko A. T. 1 ha žemės, taip pat jog būtų panaikinta 2012-01-06 Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, dalyje dėl A. T. iki nacionalizacijos valdytos žemės perleidimo (3t., b.l. 80).
Atsižvelgiant į atsakovų išreikštą valią, taip pat į tai, kad buvusių savininkų P. T., A. T. ir T. T. iki nacionalizacijos valdytas turtas, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, šiuo metu paveldėjimo santykių ir sandorių pagrindu yra atsakovų R. K., J. K. ir A. K. nuosavybė (išskyrus namų valdą, priklausančią J. N.), konkretaus, atsakovų pasirinkto administracinio akto ir sandorio panaikinimas dalyje, šiuo atveju užtikrintų ne tik viešąjį bet ir privačius atsakovų, kurie savo veiksmais niekaip neįtakojo neteisėtų administracinių aktų priėmimo, interesus, todėl teismui reiškiamas reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2011-09-07 sprendimą Nr. 3S-371 ir 2011-09-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 3VĮ-(14.3.2)-932, bei panaikinti 2012-01-06 Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 99 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. T. į 1,011 ha žemės grąžinimo natūra iš suteiktų 12,14 ha sklypo (unikalus Nr, (duomenys neskelbtini) ) yra pagrįstas ir tenkintinas.
Panaikinus imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančius administracinius aktus ir pripažinus negaliojančiu jų pagrindu sudarytą sandorį, turi būti taikoma restitucija ( LAT 2010-02-05 Nr. 3K-3-47/2010, 2011-12-16 Nr. 3K-3-518/2011 ir kt.) Ji taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina ( CK 6.145 str. 2 dalis, 6.241 str.). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 str.) ir įvertinti, ar nėra pagrindo jį pakeisti ( CK 6.145 str. 2d.) (LAT 2009-04-23 Nr. 3K-7-90/2009; 2009-07-31 Nr. 3K-3-339/2009; 2012-01-26 Nr. 3K-3-4/2012). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad panaikinus sprendimą atkurti nuosavybės teises, restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobūdį, taip pat padarinius, kurie atsiranda dėl to, kad restitucijos tvarka turtas sugrąžintas valstybei. Jeigu iš asmens turtas sugrąžintas valstybei, svarbu kad visi valstybės institucijų neteisėtų veiksmų padariniai būtų kuo greičiau pašalinti.
Ginčo atveju, nuosavybės teisės atkurtos pažeidžiant imperatyvias Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, todėl asmenys šiuo atveju, nepagrįstai praturtėjo valstybės sąskaita.
Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio. Kadangi ginčo atveju, turtas buvo įgytas valstybės sąskaita, dalyje panaikinus administracinius aktus ir jų pagrindu sudarytą sandorio dalį, turėtų būti taikoma restitucija natūra, 1,011 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį grąžinant valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 2 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-07 įsakymą Nr. 3VĮ-(14.3.2)-932 „Dėl nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimo ir žemės (miško) suteikimo Varėnos rajone" dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. T. į 1,011 ha žemės grąžinimo natūra iš suteiktų 12,14 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ).
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2011-09-07 sprendimą Nr. 3S-371 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. T.", dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. T. valdytą 1 ha žemės, suteikiant natūra 1,011 ha miškų ūkio paskirties žemės, 12,14 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ).
Panaikinti 2012-01-06 Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 99, kuria po 1/2 J. K. ir R. K. bei E. K. ir A. K. buvo perleistas 12,14 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) dalyje dėl 1,011 ha žemės perleidimo.
Taikyti restituciją natūra ir grąžinti valstybei žemės sklypo unikalus (duomenys neskelbtini) dalį-1,011 ha.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.