Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokie­nei, dalyvaujant administracinėn atsa­ko­my­bėn traukiamam asmeniui A. K., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui N. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Res­pub­likos pi­liečio, dirbančio(duomenys neskelbtini), gyve­nan­čio (duomenys neskelbtini), admi­nis­tra­ci­nio tei­sės pažei­di­­mo bylą, kurioje jam surašytas admi­­nis­tra­ci­­nio teisės pažei­dimo protokolas pagal Lietuvos Respub­li­kos admi­nis­tracinių teisės pažei­di­mų kodek­­so (toliau – ATPK) 41³ straips­nio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2015-02-19 neužtikrino, kad D. J. būtų leista dirbti pagalbinio darbininko darbą tik sudarius su juo rašytinę darbo sutartį, ir pranešus apie darbuotojo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdy­­bos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, ir leido D. J. nelegaliai dirbti, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 2 dalies, 99 straipsnio rei­ka­lavimus.

Apklaustas Liudytoju D. J. parodė, kad su (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo sutaręs, jog 2015-02-19 atvyks su dokumentais ir direktorius įformins jo įdarbinimą. Tą dieną į skerdyklą atvyko su kitais darbuotojais apie 15.40 val. Direktorius tuo metu buvo išėjęs girdyti gyvulių. Tuo metu buvo paskersta pirma kiaulė ir jis kitų darbuotojų paklausė ar gali padėti ją apdirbti. Jam nieko konkretaus neatsakė, tačiau jis apsirengė kito darbuotojo darbo prijuostę ir su ten buvusiu šepečiu skuto kiaulę. Jį dirbantį rado patikrinti atvažiavę pareigūnai ir nufotografavo bei apklausė. Paaiškinimą iš jo žodžių surašė teisingai. Savo dokumentus jis rodė jį apklaususiam pareigūnui, o vėliau V. B. juos nunešė direktoriui. Darbo sutartį jis pasirašė tą pačią dieną Alytuje, apie 17 valandą. Iš Alytaus jis grįžo į namus ir daugiau tą dieną įmonėje nebuvo.

Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 0741-0074 (b. l. 3-4) ir nelegalaus darbo ty­ri­mo akte Nr. 0741-0218 (b. l. 5) nurodyta, kad 2015-02-19 apie 16 val. 10 min. patikrinus objek­tą (kiaulių skerdyklą), esantį (duomenys neskelbtini), buvo rastas D. J., dirbantis pagal­bi­­niu darbininku skerdenos išpjaustymo darbus, tačiau su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, o pats D. J. paaiškinime nurodė, kad minėtame objekte dirba nuo 2015-02-19, nuo 15 val. 30 min., darbo sutarties nepasirašęs. Patikrinimo metu nustatyta, kad apie D. J. darbo pradžią nuo 2015-02-19 per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pranešta 2015-02-19, 17.05 val., tai yra jau po patikrini­mo.

Iš D. J. paaiškinimo, rašyto 2015-02-19, 16 val. 15 min. (b. l. 7) matyti, kad jis nurodė, jog dirba pagalbiniu darbininku kiaulių fermoje, adresu (duomenys neskelbtini), pirmą dieną, nuo 15 val. 30 min., ir apdoroja pirmą paskerstą kiaulę. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi A. K., darbo sutarties dar nesudarė ir nepasirašė, už darbą žadėjo mokėti nuo paskerstų kiaulių kiekio, tiksliai nežino kiek.

Iš VSDFV duomenų matyti, kad 2015-02-19 D. J. nebuvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) darbuotojų sąrašą (b. l. 9), o 2015-02-20 jis jau buvo įtrauktas į darbuotojų sąrašą, darbo pradžia nurodyta – 2015-02-19 (b. l. 10).

Iš (duomenys neskelbtini) 2015 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio (b. l. 11) matyti, kad duomenų apie D. J. darbą nėra.

Iš darbo sutarties Nr. 192 (b. l. 12-13) matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktorius A. K. ir D. J. 2015 m. vasario 19 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią D. J. priimamas dirbti (duomenys neskelbtini) skerdiku; sutartis neterminuota; darbdavys įsi­pa­rei­goja mokė­ti dar­buo­to­jui ne mažesnį nei LR Vyriausybės nustatytą minimalų atlyginimą 2 kartus per mėnesį, 10 ir 25 darbo dieną; nustatomas 3 mėn. bandomasis laikotarpis; nustatoma darbo trukmė – 20 val. per savaitę; su­tartis įsigalioja ir darbuotojas pra­de­da dirbti 2015-02-19.

Iš VSDFV Alytaus skyriaus informacijos (b. l. 15) matyti, kad (duomenys neskelbtini) pranešimą apie apdraustojo D. J. valstybinio sociali­nio draudimo pradžią nuo 2015-02-19 pateikė 2015-02-19, 17.05 val., per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nele­ga­lų dar­bą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su DK normų, apibrė­žian­­čių ne­lega­laus darbo sampratą, aiškinimu.

DK 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nusta­ty­ta, kad nele­ga­liu darbu lai­ko­­mas dar­­bas, kai yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požy­miai, o darbas dir­ba­mas nesudarius rašytinės darbo sutarties; kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numa­tytos dar­bo pradžios nėra pranešęs Valsty­binio so­cia­linio draudimo fondo administ­ra­vimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. DK 99 straipsnis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutar­ties sąlygų (Kodekso 95 straipsnis). Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu, dviem egzemplioriais (DK 99 str. 2 d.). Darbdavys užtikrina, kad darbuo­to­jui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzemp­lio­rių, o už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 str. 2 d.). Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu (DK 99 str. 5 d.). Darbdavys privalo pranešti Valsty­binio so­cia­linio draudi­mo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 99 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudi­mo išmokų gavėjų registro nuostatų 25.1 punktu, draudėjas pateikia teritorinei registro tvarkymo įstaigai duomenis apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią, nurodydamas apdraus­to­jo vardą, pavardę, asmens kodą, apdraustojo asmens profesiją pagal Lietuvos profesijų klasi­fi­ka­to­rių, asmens socialinio draudimo numerį (kai asmeniui jau suteiktas socialinio draudimo numeris pagal šių Nuostatų 30 punktą), ir valstybinio socialinio draudimo pradžios datą (šių Nuostatų 19.1–19.4, 20.1.1, 20.2.24 ir 20.6 papunkčiai). Pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudi­mo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus šių Nuostatų 25.3, 25.7, 25.8 ir 25.9 papunkčiuose nustatytus atvejus ir atvejį, kai vadovaujantis DK su dar­buotoju sudaroma darbo sutartis. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kva­li­fikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudė­ties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelega­laus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuo­to­jui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba eina­mos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atly­gin­tinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo admi­nist­ra­cinio teis­mo nutartys bylose Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012).

Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbda­vys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, o darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2AT-19-2013, Lietuvos vyriau­siojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbdavys, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla būtų orga­nizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Lietuvos vyriau­siojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2789-11).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad D. J. 2015 m. vasario 19 d. (duomenys neskelbtini) faktiškai dirbo ir atliko pagalbinio darbuotojo funkcijas, darbo metu jis naudojosi darbo drabužiu ir darbo įrankiais, kas rodo, kad jis pakluso nustatytai darbo tvarkai. D. J. dirbo darbdavio naudai ir žinojo, kad gaus darbo užmokestį, nes apie jo įdarbinimą su direktoriumi buvo susitaręs iš anksto (dar tos pačios savaitės pirmadienį). Visuma šių aplinkybių patvirtina, kad darbdavio ir darbuotojo D. J. santykiai turėjo darbo sutarties požymius, tačiau darbo atlikimo metu darbo sutartis su darbuotoju nebuvo pasirašyta ir pranešimas VSDFV Alytaus skyriui apie darbo pradžią pateiktas nebuvo. Darbo sutartis buvo pasirašyta ir apie darbo pradžią VSDFV Alytaus skyriui pranešta buvo tik po nelegalaus darbo užfiksavimo, nes tikrinimo metu tiek (duomenys neskelbtini) direktorius A. K., tiek D. J. paaiš­kino, kad darbo sutartis dar nesudaryta, o apie jos sudarymą VSDFV Alytaus skyriui buvo pranešta tik po to kai šis pažeidimas jau buvo užfiksuotas. Pažymėtina, kad net ir pasirašius darbo sutartį darbuotojas negali pradėti dirbti tą pačią dieną, nes DK 99 str. 5 d. reikalauja, kad darbdavys apie asmens darbo pradžią praneštų Valstybinio socialinio draudimo administravimo įstaigai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, o DK 98 str. 1 d. 2 p. šį pažeidimą apibrėžia kaip nelegalų darbą. Todėl darbo sutarties sudarymas ir pranešimas apie darbo pradžią tą pačią dieną kai nelegalus darbas yra užfiksuojamas nepašalina atsakomybės už nelegalų darbą.

Nors A. K. nepripažino 2015-02-19 leidęs dirbti D. J. ir teigia, kad jis pradėjo dirbti savavališkai, tačiau toks paaiškinimas vertintinas tik kaip būdas išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti. Pažymėtina, kad patikrinimo metu nei A. K., nei nelegaliai dirbęs D. J. savo paaiškinimuose nenurodė, kad D. J. dirbo savavališkai ir be direktoriaus žinios. A. K. patikrinimo metu paaiškino, kad D. J. savavališkai pasiėmė tik darbo drabužius, kurie jam dar nebuvo išduoti, o pats D. J. paaiškino, kad dėl darbo tarėsi su direktoriumi, tačiau apie jokį savavališką pradėjimą dirbti be direktoriaus žinios jis nesakė. Todėl teismas remiasi pirminiais darbuotojo ir darbdavio paaiškinimais, kurie objektyviai atspindi patikrinimo metu buvusią situaciją, o ne jų parodymais teisme, kuriais siekiama aplinkybes paaiškinti palankiausiu darbdaviui būdu, kadangi liudytojas D. J. bylos nagrinėjimo metu yra bendrovės darbuotojas ir priklausomas nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo jos vadovo, todėl suinteresuotas bylos baigtimi. Pati situacija ir nelegalaus darbuotojo veiksmai patikrinimo metu liudija, kad dėl darbo pradžios, darbo tvarkos, darbuotojo funkcijų ir darbo užmokesčio buvo susitarta iš anksto, nes pirmą kartą į įmonę atėjęs asmuo, net nusprendęs savavališkai, be vadovo leidimo, pradėti dirbti, nežinotų nei kokia yra darbo tvarka, nei kokie ir kur yra darbo drabužiai, nei kokias funkcijas, su kokiais įrankiais ir kaip jam reikia atlikti. Tuo tarpu patikrinimo metu D. J. dirbo konkretų darbą, vilkėjo būtiną darbo drabužį, naudojosi reikalingu darbo įrankiu. Šios aplinkybės paneigia jo aiškinimą, kad visus su jo dirbtu darbu susijusius sprendimus jis priėmė savarankiškai, nors į darbo vietą pirmą kartą gyvenime buvo atėjęs vos prieš keletą minučių.

Be to, kaip minėta, bendrovės direktorius, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, todėl jam tenka ir atsakomybė už netinkamą darbo organizavimą kai sudaromos sąlygos nelegaliam darbui dirbti, net ir nesant jo tiesioginės tyčios leisti dirbti nelegalų darbą. Todėl net ir pripažinus, kad į įmonę atėjęs D. J., kaip pašalinis asmuo savarankiškai pradėjo dirbti darbdavio naudai, su kuriuo iš anksto ir buvo susitaręs, kad bus įdarbintas, įmonės vadovas vis tiek atsako už faktiškai dirbtą nelegalų darbą, nes jis privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius darbo sutartį. Panašūs, pakankamo atidumo ir rūpestingumo standartų neatitinkantys įmonės vadovo veiksmai, dėl kurių yra dirbamas nelegalus darbas, teismų praktikoje vertinami kaip atitinkantys ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymius (Lietuvos vyriau­siojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2789-11).

A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šioje byloje nėra.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.).

Už A. K. padarytą pažeidimą ATPK 41³ str. 1 d. numato baudą nuo 868 EUR iki 2 896 EUR, nes nelegaliai dirbo vienas asmuo. Šiuo atveju duomenų apie tai, kad A. K. būtų anksčiau teistas ar baustas administracine tvarka byloje nėra, nenustatyta, kad jis būtų turėjęs išankstinį tikslą nuolat naudotis nelegaliu darbu siekiant nuslėpti mokesčius, o pats nelegalaus darbas truko itin trumpai ir jokios žalos nei darbuotojui nei valstybei nepadarė, nes dar tą pačią dieną nelegaliai dirbti pradėjęs asmuo buvo priimtas į darbą ir dirba iki šiol. Todėl nepaisant to, kad byloje nėra lengvinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, pažeidimo pavojingumo laipsnį ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, pripažintina, kad pagrindo skirti didesnę nei minimalią baudą nėra, todėl bauda ir skirtina minimalaus dydžio (ATPK 30² straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietu­­vos Respublikos finansų ministe­rijos į biu­džeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 6401, o apskundus nu­ta­ri­mą – ne vėliau kaip per keturias­de­šimt dienų nuo pra­nešimo apie skundo nepa­ten­kinimą dienos. Pa­skirtą baudą galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ ter­minale. At­si­žvelgdamas į as­mens turtinę padė­tį, kitas reikš­min­­gas aplinkybes, asmens rašy­ti­niu prašymu or­ga­nas (pareigūnas) ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nu­tarimo priėmimo dienos gali pa­skirtos baudos mo­kėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Asmuo, kuriam paskirtos baudos mo­kėjimas iš­dės­ty­tas per tam tikrą lai­kotarpį, jeigu pasunkėja jo ma­terialinė padėtis ar yra kitų reikš­mingų ap­lin­ky­bių, gali kreiptis į nu­tarimą priėmusį organą dėl ne­­sumokėtos baudos dalies, ne ma­žesnės kaip du šimtai trisdešimt vienas euras, pa­kei­timo nemokamais viešaisiais dar­bais. Jeigu pažeidė­jas nesu­mo­ka baudos per nu­rodytą terminą, nuta­ri­mas skirti baudą siunčiamas ants­to­liui vykdyti. Baudą iš­ieš­kant ants­to­liui privers­ti­niu būdu, pa­žei­dė­jas taip pat turi atlyginti ir vyk­dy­mo išlaidas.