- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-1009-622/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- S. J. Š.
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės S. J. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. Š. ieškinį atsakovei A. L. dėl priežiūros, slaugymo ir laidojimo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė nurodė, kad 2002-11-07 su E. J. sudarė susitarimą, pagal kurį ji įsipareigojo jį lankyti namuose, gaminti valgį, tvarkyti butą, skalbti drabužius ir patalynę, pirkti maistą, vaistus, ligos atveju jį slaugyti, o E. J. pažadėjo atsilyginti, paliekant jai dalį jam nuosavybės teise priklausančio buto. Nuo 2002-11-07 iki 2006 metų E. J. atliko namų priežiūros bei aprūpinimo maistu ir vaistais funkcijas. Vykdydamas savo įsipareigojimą, E. J. 2008-08-12 surašė testamentą, kuriuo savo mirties atveju, jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 (vieną trečiąją) dalį paliko ieškovei, 2/3 (dvi trečiąsias) dalis buto paliko savo dukrai A. L.. Po E. J. mirties, įvykusios 2009-04-20, žinodama, kad 2008-08-12 yra surašytas testamentas, kreipėsi į Skuodo rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą. Notarų biure jai buvo pranešta, kad E. J. 2009-03-05 pakeitė testamentą, surašydamas kitą, kuriuo visą jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir visą kitą priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko savo dukrai A. L. ir ją įpareigojo Z. J. Š. sumokėti 3000 Lt piniginę kompensaciją už jo priežiūrą. Mano, kad, kad pakeitus testamentą, jos įdėtas darbas liko neatlygintas ir ji negavo didžiąja dalimi to, ką pagal susitarimą per visą terminą pagrįstai tikėjosi gauti. CK 5.52 straipsnis numato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o po E. J. mirties, jo turto palikimą pagal testamentą priėmė duktė A. L., prašė jai priteisti iš A. L. 14 600,14 Lt už E. J. priežiūrą ir slaugą nuo 2002 m. lapkričio iki 2009-04-20. Taip pat prašė priteisti iš A. L. 1 015,88 Lt jos turėtų išlaidų vaistams – E. J. gydymui, bei 4 600 Lt turėtų E. J. laidojimo išlaidų, 200 litų už bažnytines apeigas, turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, iš ieškovės atsakovei priteisė 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidas, į valstybės biudžetą iš ieškovės priteisė 400 Lt bylinėjimosi išlaidas. Ištyręs bylos įrodymus teismas padarė išvadą, jog ieškovė praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, todėl įrodymų, susijusių su ieškinio dalyku atskirai neaptarė.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodė, jog teismas ieškinį atmetė pritaikęs ieškinio senatį, kitų ieškinio motyvų neanalizavo, nesiaiškino, ar reikia pasinaudoti teise atnaujinti ieškinio senaties terminą. Atsakovė prašymo taikyti ieškinio senaties terminą nepateikė. Be to, teismas nepagrįstai priteisė iš jos 400 Lt valstybei už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Tarp šalių yra ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritaikė ieškinio senaties terminą, numatytą CK 5.63 straipsnyje.
Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį kreditorius, pareikšdamas reikalavimus arba pareikšdamas teisme ieškinį, informuoja apie savo reikalavimus. Šie veiksmai bet kuriuo iš nurodytų būdų turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nurodytas trijų mėnesių terminas, priklausomai nuo to, kur turi būti atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas – teisme ar ne teisme, gali būti procedūrinis (jeigu reikalavimas žodžiu ar raštu yra pareiškiamas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojams arba palikimo administratoriui) arba ieškinio senaties (jeigu pareiškiamas ieškinys dėl paveldimo turto). Jeigu trijų mėnesių terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tai teismas gali jį pratęsti, jeigu nepraėjo daugiau kaip treji metai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių praleistas procedūrinis terminas atnaujinamas teismo CPK XXXVIII skyriaus 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka padavus ir išnagrinėjus pareiškimą, o ieškinio senaties taikymo klausimas yra išsprendžiamas teisme sprendžiant ieškinį. Pagrindas procedūriniam terminui atnaujinti yra svarbios priežastys, kurias pareiškėjas turi nurodyti pareiškime (CPK 576 straipsnio 1 dalis, CK 5.63 straipsnio 4 dalis), ir jam tenka priežasčių fakto ir svarbos įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis).
Pagrindas ieškinio senaties terminui atnaujinti yra svarbios priežastys, kurias kreditorius turi nurodyti teismui, jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 2 dalis), ir kreditoriui tenka priežasčių fakto ir svarbos įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis).
Ta aplinkybė, kad yra pareikštas prašymas atnaujinti procedūrinį terminą CPK XXXVIII skyriaus nustatyta tvarka, nėra kliūtis pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Jeigu teisme daugiau nei po trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos pareikštas ieškinys dėl paveldimo turto CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka, tai nėra kliūtis kreiptis į teismą su pareiškimu CPK XXXVIII skyriaus tvarka dėl procedūrinio termino atnaujinimo.
Reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pareiškimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka, minėta, yra informavimo veiksmas. Jo teisinė reikšmė svarbi CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymui. Jeigu reikalavimai arba ieškinys pavėluoti pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai šis terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti atnaujinamas, jeigu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. kreditorius praėjus trims mėnesiams, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: 1) pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; 2) pareikšti teisme ieškinį. Nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti. Aplinkybę, kad naikinamasis trejų metų terminas nepraleistas, kreditorius turi pagrįsti įrodymais (CPK 276 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).
Jeigu nagrinėjant bylą dėl procedūrinio termino, nustatyto CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, atnaujinimo nustatoma, kad ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos buvo pareikštas ieškinys teisme dėl paveldimo turto, tai teismas negali taikyti CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyto naikinamojo termino, nes teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintys veiksmai – informavimas apie reikalavimus – jau yra atlikti.
Pareiškiant ieškinį teisme dėl paveldimo turto pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį vėliau nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos neprivaloma prašyti atnaujinti praleistą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą. Reikia vadovautis CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostata, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, jei ginčo šalis reikalauja. Kai ginčo šalis pareikalauja taikyti ieškinio senatį ir įrodo, kad trijų mėnesių terminas yra praleistas, tai kreditoriui atsiranda pareiga patvirtinti svarbias trijų mėnesių termino praleidimo priežastis (CPK 178 straipsnis, CK 1.131 straipsnio 2 dalis, 5.63 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006).
Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį teisme dėl paveldėto turto, todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas turi būti suprantamas kaip ieškinio senaties terminas. Teismui sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino taikymo, reikia vadovautis CK 1.124-1.135 straipsniuose numatytomis normomis ir pirmiausia CK 1.126 straipsniu, kuris tiesiogiai reglamentuoja ieškinio senaties taikymą. Šio straipsnio 2 dalis teigia, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ją taikyti reikalauja ginčo šalis. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį gali būti pareiškiamas iki teismui išeinant į sprendimo priėmimo kambarį priimti sprendimo ir tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iš to seka, kad teismas savo iniciatyva ieškinio senaties taikyti negali. Prašyti taikyti ieškinio senatį yra šalies teisė, o ne pareiga (pavyzdžiui, šalis gali išreikšti poziciją byloje, kad ieškinys būtų atmestas kaip nepagrįstas, o ne dėl to, kad praleistas ieškinio senaties terminas). Byloje esantys atsakovės pateikti procesiniai dokumentai bei teismo posėdžių protokolai patvirtina, kad nei atsakovė, nei jos atstovas ieškinio senaties termino taikyti neprašė. Todėl pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo pagrindo kelti ieškinio senaties termino klausimo šioje byloje. Tai svarbu ir šalių lygiateisiškumo prasme, nes vienai šaliai paprašius taikyti ieškinio senatį, kitą šalis gali įrodinėti, kad toks terminas nėra praleistas, gali prašyti tokį terminą atnaujinti ir pan.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ieškinio senaties taikymą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Kadangi dėl šalių pateiktų įrodymų teismas nepasisakė, sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog Skuodo rajono apylinkės teismas 2010-03-31 nutartimi nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nebelaikyti notarės Galdikienės trečiuoju asmeniu (t. 1, b. l. 121, 122). Klaipėdos apygardos teismas 2010-06-03 nutartimi Skuodo rajono apylinkės teismo 2010-03-31 nutarties dalį panaikino, klausimą išsprendė iš esmės – prašymą dėl bylos sustabdymo atmetė (t. 1, b. l. 147, 148). Taigi panaikinta buvo tik nutarties dalis dėl sustabdymo, o nutarties dalis dėl trečiojo asmens liko galioti. Tačiau bylą perėmęs Plungės rajono apylinkės teismas toliau siuntė Skuodo notarų biurui šaukimus apie teismo posėdžius, sprendimo įžanginėje dalyje Skuodo notarų biurą įvardino kaip trečiąjį asmenį. Esant galiojančiam procesiniam sprendimui dėl notarės nebelaikymo trečiuoju asmeniu šioje byloje, tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai yra neteisėti. Be to, trečiuoju asmeniu gali būti tik sandorį tvirtinęs konkretus notaras, o ne notarų biuras, kuris nėra juridinis asmuo ir negali būti laikomas dalyvaujančiu byloje asmeniu (CPK 38 straipsnis, Notariato įstatymo 6 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.