Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos BK 140str. 1d., padarymo

V. Ž., gim.1975m. gegužės 03d. Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos piliečiui, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuviui, 5 išsilavinimo, nevedusiam, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, neįgaliam, neteistam.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. 2012m. liepos 08d. apie 23val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kelmės rajone, Šaukėnų seniūnijoje, Aukselių kaime 11, savo namuose tyčia pastūmė motiną E. Ž. ir jai parkritus ant grindų tris kartus rankomis sudavė į įvairias kūno vietas, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, po to rankomis tris kartus sudavė į įvairias kūno vietas tėvui L. Ž., padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad šią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė V. Ž., įrodyta nukentėjusiųjų E. Ž. ir L. Ž. parodymais, baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji E. Ž. parodė, kad ji su sutuoktiniu L. Ž. ir sūnumi Vytautu gyvena Kelmės r., Aukselių k. 11, nuosavame name. Įvykio dienos vakare sūnus buvo išėjęs į parduotuvę, grįžo išgėręs ir namuose toliau gėrė alų. Ji sūnui papriekaištavo dėl alkoholio vartojimo, nes jis serga ir vartoja vaistus, kurių negalima maišyti su alkoholiu. Sūnus susinervinęs jai pasakė „neaiškink“ ir pastūmė, ji nugriuvo ant grindų ir pradėjo verkti. Tuo metu iš lauko grįžo sutuoktinis Liudas, kuris liepė sūnui jos neskriausti. Tada sūnus nuėjo į antrame aukšte esantį savo kambarį miegoti. Bijodama, kad sūnus rūkydamas lovoje nesukeltų gaisro, ji paprašė sutuoktinio nueiti pažiūrėti. Šis užlipo laiptais į antrą aukštą ir ėmė šauktis pagalbos, todėl ji paskambino į policiją ir netrukus atvykę policininkai sūnų sulaikė.

Ją sūnus tik pastūmė, tačiau smūgių nesudavė; nugriuvusi ji užsigavo ir juto skausmą. Kodėl bylos medžiagoje užrašyta, kad sūnus jai sudavė smūgius, paaiškinti negali. Kas antrame aukšte atsitiko tarp sutuoktinio ir sūnaus, ji nematė. Vėliau sutuoktinis pasakojo, kad sūnus apkaltino jį šnipinėjant ir keletą kartų ranka sudavė į galvą.

Sūnus Vytautas yra neįgalus, pastoviai gydosi, vartoja vaistus. Jis anksčiau nėra buvęs agresyvus, jos ir vyro klauso, todėl nebijo, kad ateityje galėtų nuo sūnaus nukentėti. Be to, ji su vyru yra silpnos sveikatos, o sūnus jiems padeda prižiūrėti sodybą. Mano, kad sūnui reikalingas gydymas, tačiau jis gali būti gydomas namuose, o ne ligoninėje. Jokių pretenzijų sūnui neturi, jį lanko ligoninėje Rokiškyje.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. Ž. sekančią dieną po įvykio parodė, kad apie 16val. iš parduotuvės grįžę sūnus Vytautas namuose gėrė alų. Apie 23val. sūnus pradėjo ją kaltinti, kad ji paėmė jo pinigus. Konflikto metu sūnus ją pastūmė, po to jai parkritus ant grindų tris kartus rankomis jai smogė į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po to sūnus užlipo į antrąjį gyvenamojo namo aukštą, o jos vyras nuėjo pažiūrėti, ką sūnus veikia. Pastebėjęs tėvą sūnus pasakė “nešnipinėk” ir keletą kartų smogė į veido sritį / 21 l. /. Apklausta papildomai ji šių aplinkybių nepaneigė / 22, 23 l. /.

Nukentėjusysis L. Ž. parodė, kad įvykio metu grįžęs iš kiemo į kambarį pamatė verkiančią žmoną, kuri pasakė, kad sūnus Vytautas ją pastūmė. Jis sūnui liepė „nekišti prie motinos rankų“. Po to sūnus nuėjo į antrame aukšte esantį savo kambarį miegoti. Bijodamas, kad mėgstantis rūkyti sūnus nesukeltų gaisro, jis maždaug po 0,5-1val. užlipo į antrą aukštą pažiūrėti. Jį pamatęs sūnus susinervino, pasakė „ko šnipinėji“ ir kumščiu porą kartų sudavė į galvą. Jis išsigandęs pradėjo šaukti „gelbėk, užmuš“, todėl žmona iškvietė policiją ir atvykę policininkai sūnų sulaikė.

Įvykio metu sūnus buvo neblaivus. Kas atsitiko tarp sūnaus ir žmonos, jis nematė, tačiau jam grįžus ši skundėsi tik dėl pastūmimo; kad jai sūnus būtų sudavęs, nesakė. Jam sūnus sudavė porą smūgių, po kurių liko mėlynė. Be to, siekdamas išvengti smūgių jis sukosi, alkūne užkliudė laiptų atramą ir užsigavo. Dėl sumušimo sūnui jokių pretenzijų neturi.

Anksčiau sūnus nėra buvęs agresyvus, todėl nebijo, kad tokie veiksmai galėtų pasikartoti. Mano, kad sūnus galėtų būti gydomas bent jau Šiaulių ligoninėje, nes jam su žmona važinėti sūnų lankyti į Rokiškį yra toli ir brangu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. Ž. parodė, kad 2012-07-08 jis su žmona buvo savo namuose. Apie 16val. iš parduotuvės grįžęs sūnus Vytautas gėrė alų. Apie 23val. sūnus pradėjo kabinėtis prie jo žmonos, kad ji paėmė jo pinigus. Jis tuo metu būdamas lauko virtuvėje išgirdo, kad žmona šaukiasi pagalbos. Parėjęs į namus pamatė verkiančią žmoną, kuri paaiškino, kad sūnus ją sumušė. Tuo metu sūnus buvo užlipęs į antrąjį namo aukštą, todėl bijodamas, kad sūnus nepadegtų namo, nuėjo į antrą aukštą pasižiūrėti. Jam užlipus į antrą aukštą pasitiko sūnus ir apkaltinęs šnipinėjimu rankomis smogė keletą kartų, taip sukeldamas fizinį skausmą / 26 l. /. Apklaustas papildomai jis šių aplinkybių nepaneigė / 27, 28 l. /.

2012-07-09 nukentėjusioji E. Ž. kreipėsi su pareiškimu į Kelmės rajono PK nurodydama, kad liepos 08d. apie 23val. neblaivus sūnus Vytautas jai rankomis sudavė 3 kartus į įvairias kūno vietas, po to antrame aukšte L. Ž. rankomis 4 kartus sudavė į veidą / 10 l. /. Tos pačios dienos policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad policiją iškvietė E. Ž., nes V. Ž. jai sudavė 3 kartus į įvairias kūno vietas, o L. Ž. – 4 kartus į veidą; nukentėjusiam asmeniui / tačiau nenurodoma, kuriam / užfiksuotos kraujosruvos kojoje ir rankoje / 8-9 l. /. Įvykio vieta apžiūrėta / 11-12 l. /.

Iš surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad E. Ž. medicininė pagalba dėl įvykio nebuvo teikta / 14 l. /; GMP automobilis buvo kviestas dėl L. Ž. sumušimo / 15 l. /.

Iš specialisto išvados Nr. G 1388/12(04) matyti, kad nukentėjusiajam L. Ž. nustatyta veido, kairės alkūnės, krūtinės nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), galėjo būti padaryti tiek suduodant kietu buku daiktu, tiek atsitrenkiant į kietą paviršių turintį daiktą, padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu / 18 l. /.

Liepos 09d. 11val. 52min. patikrinus nustatyta, kad V. Ž. yra blaivus / 30 l. /.

Apklaustas įtariamuoju V. Ž. įvykdęs šią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką prisipažino dalinai ir paaiškino, kad jis su tėvais L. Ž. ir E. Ž. gyvena Kelmės r., Aukselių k. 11. Įvykio dienos vakare apie 23val. tarp jo ir motinos įvyko žodinis konfliktas dėl vaistų. Kadangi jis savo vaistus nuo šizofrenijos buvo pabaigęs gerti, todėl vaistų paprašė savo motinos, kuri vartoja panašius vaistus. Motina jam vaistų nedavė, todėl jis labai supyko ant jos, jie apsižodžiavo, tačiau jis motinai nesudavė nei vieno smūgio. Iš motinos negavęs vaistų nuėjo į savo kambarį ir atsigulė miegoti. Po kurio laiko pas jį į kambarį atėjo jo tėvas L. Ž. ir jį pažadino. Tėvas atėjo patikrinti, ar jis nerūko ir kad nepadegtų kambario. Kadangi jis buvo labai susinervinęs, tėvui pasakęs „ko čia vaikštai, ko neduodi miegoti“ atsikėlė iš lovos ir vieną kartą kumščiu sudavė į nosį ir šiam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tėvas ant žemės parkritęs nebuvo, daugiau jis savo tėvui jokių smūgių nebesudavė, tuo konfliktas ir pasibaigė. Savo kaltę pripažįsta iš dalies ir nuoširdžiai gailisi, kad nesusivaldęs vieną kartą sudavė tėvui / 40-41 l. /.

Nukentėjusioji E. Ž. teisme parodė, kad sūnus Vytautas ją tik pastūmė, bet smūgių nesudavė. Šie parodymai vertinami kritiškai dėl sekančių aplinkybių. Nukentėjusioji yra V. Ž. motina, todėl gali būti suinteresuota duoti jam palankius parodymus, ypač praėjus tam tikram laiko tarpui nuo įvykio ir nusiraminus dėl pavartoto smurto. Atsižvelgtina, kad ji nepageidauja, jog sūnus būtų gydomas gydymo įstaigoje ir dėl įvairių motyvų / reikalinga jo pagalba prižiūrint sodybą, brangu toli važinėti jį aplankyti ir t.t. / siūlo leisti jam gydytis būnant namuose. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ji visą laiką nuosekliai teigė, kad sūnus jai sudavė tris smūgius / 10, 21-23 l. /; toks jos paaiškinimas užfiksuotas ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime / 8-9 l. /, kuriuo abejoti pagrindo nenustatyta. Nukentėjusysis L. Ž. apklausose taip pat nurodė, kad žmona jam grįžus paaiškino, jog sūnus ją sumušė / 26-28 l. /. Nukentėjusieji yra V. Ž. tėvai, todėl įtarti juos iš karto po įvykio jį melagingai apkaltinus taip pat nėra pagrindo. Dėl nurodomų motyvų teismas remiasi nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir pripažįsta įrodytu, kad V. Ž. nukentėjusiąją E. Ž. pastūmė ir sudavė 3 smūgius. Pažymėtina, kad E. Ž. pripažįsta pastūmus nugriuvusi ir jutusi skausmą, todėl net ir ši veika / pastūmimas / būtų kvalifikuotina kaip fizinio skausmo sukėlimas smurtaujant.

Tai, kad V. Ž. sudavė smūgius nukentėjusiajam L. Ž., padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, neginčijamai įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, specialisto išvada / 18 l. / ir paties V. Ž. daliniu prisipažinimu. Įvertintina, kad V. Ž. pripažįsta tėvui sudavęs tik vieną smūgį, kas prieštarauja nukentėjusiojo parodymams ir specialisto išvadai. Ši aplinkybė patvirtina, kad V. Ž. nebuvo nuoširdus duodamas paaiškinimą apie įvykį, tame tarpe – ir dėl tik žodinio konflikto su motina.

Šie įrodymai patvirtina, kad buvo padaryta veika, uždrausta Lietuvos BK 140str. 1d. / veikos padarymo metu galiojusios 2003-07-04 redakcijos / ir šią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė V. Ž..

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-72/2013 nurodyta, kad V. Ž. įtariamos veikos vykdymo metu, t.y. 2012-07-08, sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – nediferencijuota šizofrenija, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. V. Ž. šiuo metu taip pat serga lėtiniu psichikos sutrikimu – nediferencijuota šizofrenija, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jis dėl psichikos sveikatos būsenos negali dalyvauti ikiteisminiuose veiksmuose, būti apklausiamas, dalyvauti teismo posėdyje. V. Ž. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, t.y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje / 88-91 l. /.

Apklausta teismo posėdyje ekspertė patvirtino šias išvadas ir papildomai paaiškino, kad dėl sveikatos būklės V. Ž. neturi galimybių pasveikti, jo būklė tinkamai gydant gali tik pagerėti. Iš įrašų medicininiuose dokumentuose gauta informacija, kad V. Ž. per pastaruosius keletą metų apie 20 kartų gydytas psichiatrijos ligoninėse, daugeliu atvejų ten pateko po konfliktų su tėvais. Todėl yra pagrindo manyti, kad tėvai teismo posėdyje slepia ankstesnius konfliktus su sūnumi. V. Ž. vartoja alkoholį, yra nekritiškas savo veikos ir alkoholio atžvilgiu, todėl neatmestina galimybė, kad gydomas ne specializuotoje ligoninėje jis ateityje pavartojęs alkoholio neįvykdys pavojingesnės veikos. Be to, ekspertizės atlikimo metu gauta duomenų apie itin rimtus jo psichikos sveikatos sutrikimus – klausos haliucinacijas ir pan. / jis prasitarė girdintis, kaip jį šaukia nusižudęs brolis ir t.t. /. Tai išsiaiškinti galima tik per ilgesnį laiką gydant jį specializuotoje ligoninėje, o ne namuose, kaip pageidauja tėvai. Atsižvelgiant į jo šeimos gyvenimo aplinkybes taip pat nėra pagrindo manyti, kad namuose būtų užtikrintas tinkamas jo gydymas ir kontrolė, todėl siūlo V. Ž. skirti priverstinį gydymą – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, įvertinus ekspertizės akto išvadas ir išklausius ekspertės paaiškinimą teismo posėdyje teismas konstatuoja nesant pagrindo abejoti ekspertų išvados pagrįstumu. Nors V. Ž. anksčiau nėra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų / 47 l. / ir administracinių teisės pažeidimų / 48 l. /, ekspertės teismo posėdyje nurodytos aplinkybės / jų teismas pakartotinai neaptaria / leidžia daryti išvadą, kad V. Ž. šiuo metu dėl sveikatos būklės turi būti gydomas specializuotoje gydymo įstaigoje, o ne ambulatoriškai. V. Ž. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas, dėl ko jam reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones / Lietuvos BPK 401str. /, todėl jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje / Lietuvos BPK 403str. 2d. 2p. /, kurioje jis yra patalpintas šiuo metu / 96-97 l. /.

V. Ž. yra nepakaltinamas, todėl kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti / 45, 46 l. / jam panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos BPK 403str. 1d. 1p., 2d. 2p., teismas

nutarė:

V. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos BK 140str. 1d., padarymo taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. Ž. panaikinti.

V. Ž. , jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji ir prokuroras turi teisę nutartį per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos apskųsti apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.