Šiaulių apygardos teismo nutartis

2007-03-19 · Civilinė byla Nr. 2A-100-372/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-19
Bylos Nr.
2A-100-372/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė, Rasa Bartašienė, Petras Povilaitis
Ieškovas
K. P.
Atsakovas
R. P., E. P.
Trečiasis asmuo
L. K., Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja B.Simonaitienė KopijaTeisėja J.Sedalienė Civilinė byla Nr. 2A-100-372/2007
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko (-ės) Birutės Simonaitienės,kolegijos teisėjų: Rasos Bartašienės, Petro Povilaičio,sekretoriaujant Ignei Urlakienei,

dalyvaujant ieškovui K. P., ieškovo atstovei adv. Astai Polianskienei, atsakovei R. P., trečiajam asmeniui L. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimo panaikinimo pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovėms E. P., R. P., tretiesiems asmenims Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai, L. K. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas K. P. kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą ir ieškiniu prašė pakeisti 2000-05-22 bei 2001-01-02 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimus ir sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 50 Lt kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti iš atsakovių išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad turi penkis nepilnamečius vaikus: sūnų E. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį su atsakove E. P., dukras L. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančias su atsakove R. P., sūnų G. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą E. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančius su juo ir vaikų motina L. K.. Sūnui E. P. alimentai priteisti 1991-10-17, o 2000-05-22 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimu pakeistas išlaikymo dydis, nutariant išieškoti sūnui E. po 1/4 dalį visų pajamų rūšių, bet ne mažiau kaip po 1 MGL, t.y. po 125 Lt kas mėnesį. Dukroms L. P. ir G. P. išlaikymas priteistas 1997-01-23 nutarimu, o 2001-01-02 nutarimu pakeistas išlaikymo dydis, nutariant išieškoti po 1/3 dalį visų pajamų rūšių, bet ne mažiau kaip po 1 MGL kas mėnesį kiekvienai dukrai. Šiuo metu gyvena su L. K. ir augina du nepilnamečius vaikus: sūnų G. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Išlaikymo dydį prašė sumažinti dėl pablogėjusios turtinės padėties, nes dabar jo pinigines pajamas sudaro tik 930 Lt darbo užmokestis, neturi jokio turto, santaupų, turėta individuali įmonė uždaryta, priteistam išlaikymui ir jo įsiskolinimui sumokėti iš jo darbo užmokesčio atskaičiuojama pusė sumos, jis nebeturi lėšų dabar su L. K. auginamiems vaikams išlaikyti.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pakeitė 2000-05-22 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimą, kuriuo iš ieškovo K. P. išieškoti alimentai sūnaus E. P. išlaikymui po 1/4 dalį visų rūšių darbo užmokesčio (pajamų), priteisiant iš ieškovo K. P. išlaikymą sūnui E. P., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125 Lt nuo 2006 m. gruodžio 13 d. iki sūnaus E. P. pilnametystės. Pakeitė 2001-01-02 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimą, kuriuo iš ieškovo K. P. išieškoti alimentai dukterų L. P. ir G. P. išlaikymui po 1/3 dalį visų rūšių darbo užmokesčio (pajamų), priteisiant iš ieškovo K. P. išlaikymą dukroms L. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125 Lt kiekvienai dukrai nuo 2006 m. gruodžio 13 d. iki dukterų L. P. ir G. P. pilnametystės. Priteisė iš ieškovo K. P. atsakovei R. P. 120 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 48 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, kad sutinkamai su LR CK 3.201 str. 1 d. teismas gali sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė priteistą išlaikymą teikiančio tėvo turtinė padėtis. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo. Tačiau teismas nurodė, kad sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo klausimą, būtina vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, todėl išlaikymą privalančio teikti tėvo turtinė padėtis nėra viską nulemianti; bet kuriuo atveju išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, o tėvai privalo įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Teismas atsižvelgė į įstatymo nuostatą, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Teismas nurodė, kad ieškovas yra darbingas, jauno amžiaus (gim. 1967 m.), todėl turi galimybę susirasti geriau apmokamą darbą, kad galėtų vaikams teikti didesnį išlaikymą. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nagrinėdamas bylas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, yra ne kartą pasisakęs, kad išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį, kuris šiuo metu yra 125 Lt. Todėl teismas konstatavo, kad mažinti trims vaikams priteistą išlaikymą iki 50 Lt per mėnesį nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į ieškovo reikalavimą nustatyti išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis po 50 Lt kas mėnesį, teismas padarė išvadą, kad ieškovas prašo ne tik sumažinti išlaikymo dydį, bet ir pakeisti priteisto išlaikymo formą, be to, teismas tokio pobūdžio bylose turi teisę taikyti alternatyvų asmens teisių gynimo būdą, todėl pakeitė Šiaulių rajono apylinkės teismo 2000-05-22 ir 2001-01-02 nutarimus, kuriais iš K. P. priteisti alimentai sūnaus E. P. išlaikymui po ¼ dalį visų pajamų rūšių ir dukrų L. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 1/3 dalį visų pajamų rūšių, nustatant priteisto išlaikymo formą periodinėmis išmokomis po 125 Lt kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Atmetęs ieškinį, teismas iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovei R. P., o valstybei - teismo patirtos procesinių dokumentų persiuntimo išlaidas.

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 15 d. nutartimi išsprendė rašymo apsirikimų klausimą 2006 m. gruodžio 13 d. sprendime ir šio sprendimo rezoliucinės dalies pirmoje ir antroje pastraipoje klaidingai įrašytą sumą „vieną šimtą penkiasdešimt Lt“ ištaisė į „vieną šimtą dvidešimt penkis Lt“.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas K. P. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkinti.

Apeliacija grindžiama tokiais argumentais:

1. Iš teismo sprendimo neaišku kokio dydžio periodinės išmokos turi būti mokamos ieškovo vaikams E. P., L. P., G. P., nes skaitmenimis parašyta, kad turi būti mokama 125 Lt, o raidėmis, kad turi būti mokama 150 Lt.

2. Apylinkės teismas neatsižvelgė į LR CK 3.198 str. 1 d., nustatančia, kad teismas priteisdamas išlaikymą dviems ar daugiau vaikų turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Todėl teismas ir visiškai ignoravo kitų ieškovo vaikų G. P. ir E. P. poreikius, negynė jų interesų ir teisių, nors teismui buvo pateiktos ir šių vaikų poreikių skaičiuotės.

3. Teismas, priteisdamas po 125 Lt vaikų išlaikymui, neatsižvelgė į tai, kad tokiu atveju ieškovo šeima atsidurtų ant skurdo ribos, kuri peržengia visus protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

4. Ieškovas išlaikymo formos pakeisti neprašė, todėl teismas neteisingai pritaikė alternatyvų asmens teisių gynimo būdą.

5. Teismas neteisingai priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovės R. P. bei valstybės naudai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo K. P. apeliacinį skundą atsakovė R. P. prašo atmesti apeliacinį skundą ir iš esmės palikti galioti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimą, nurodant, kad priteisto išlaikymo dydis negali būti mažesnis nei 1 MGL.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika. Atsakovė nurodo, kad sprendžiamojoje dalyje teismas turėjo vaikams priteistą 125 Lt išlaikymą susieti su minimaliu gyvenimo lygiu.

Trečiojo asmens L. K. atsiliepimas į apeliacinį skundą gautas praleidus įstatymo nustatytą terminą, todėl grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Tėvų pareiga išlaikyti vaikus įtvirtinta įstatyme. Šią asmeninę įstatyminę pareigą tėvai privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintu proporcingumo principu, suteikiančiu teisę reikalauti, kad, priteisiant išlaikymą nepilnamečiams, būtų atsižvelgiama į jų turtinę padėtį ir dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties. Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės yra pablogėjusi. Tačiau išlaikymą privalančio teikti asmens turtinė padėtis nėra viską nulemianti. Pats ieškovo reikalavimas sumažinti išlaikymo dydį vaikams iki 50 Lt per mėnesį pažeidžia vaikų teises formuotis pilnavertėmis asmenybėmis, be to, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams negali būti mažesnis nei 125 Lt. Nuo šios išlaikymo pareigos ieškovas nėra ir negali būti atleistas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į ieškovo turtinę padėtį, priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 125 Lt. Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo klausimą, nenukrypo nuo išdėstytų išlaikymo dydžio apskaičiavimo teisinių nuostatų, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ išaiškinimų

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad neaišku kokio dydžio periodinės išmokos turi būti mokamos ieškovo vaikams E. P., L. P., G. P., nes skaitmenimis parašyta, kad turi būti mokama 125 Lt, o raidėmis, kad turi būti mokama 150 Lt. Teisėjų kolegija nurodo, kad ši rašymo apsirikimo klaida buvo ištaisyta Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 15 d. nutartimi dėl rašymo apsirikimo klaidų ištaisymo 2006 m. gruodžio 13 d. sprendime.

Negalima sutikti ir su kitu ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas ignoravo kitų jo nepilnamečių vaikų interesus, neatsižvelgė į jų poreikius. Atvirkščiai, Šiaulių rajono apylinkės teismas, įvertinęs ieškovo gaunamą darbo užmokestį atskaičius išlaikymą trims vaikams, nurodė, kad iš likusios darbo užmokesčio dalies galima analogiškai skirti po 125 Lt kas mėnesį G. P. ir E. P.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai privalo įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Todėl dabartinis ieškovo motyvas, jog būtina sumažinti išlaikymą kitiems vaikams, kad būtų tinkamai išlaikomi vaikai jo naujoje šeimoje, teisėjų kolegijos nuomone, yra visiškai nepagrįstas. Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl to, kad ieškovas, turėdamas tiek išlaikymo reikalingų asmenų, galėtų pasirūpinti susirasti geriau mokamą darbą.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumento, jog teismas neteisingai pritaikė alternatyvų asmens teisių gynimo būdą. Pažymėtiną, kad CPK 376 str. numato aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjant šeimos bylas. Teismas yra įpareigotas apsaugoti vaikų teises ir interesus, o tokiu atveju jam suteikta teisė viršyti pareikštus reikalavimus – teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Teismas, atsižvelgęs į šias įstatymo jam suteiktas galias, ir pritaikė alternatyvų asmens teisių gynimo būdą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas būtų neteisingai ar nepagrįstai pritaikęs alternatyvų asmens teisių gynimo būdą, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

Dėl apelianto apeliacinio skundo argumento, kad teismas neteisingai priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovės R. P. bei valstybės naudai. CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliantas visiškai nemotyvuoja, kodėl, jo manymu, bylinėjimosi išlaidos iš jo priteistos neteisingai. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidos iš jo buvo priteistos pagrįstai.

Dėl atsakovės R. P. atsiliepime į apeliacinį skundą pateikto prašymo pakeisti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad priteisto išlaikymo dydis negali būti mažesnis nei 1 MGL. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsiliepimu į apeliacinį skundą negali būti keliami jokie reikalavimai, jame tik išdėstoma šalies pozicija dėl apeliacinio skundo argumentų (CPK 318 str. 1 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio atsakovės reikalavimo nepasisako ir jo neanalizuoja.

Absoliučių Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (LR CPK 329 str.).

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais konstatuoja, kad naikinti skundžiamą Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (LR CPK 263 str.).

Pirmosios instancijos teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Atmesdama apeliacinį skundą, teisėjų kolegija priteisia iš ieškovo žyminį mokestį (CPK 84, 93 str.)

Iš ieškovo priteistinos advokato pagalbos išlaidos atsakovės R. P. naudai bei pašto išlaidos valstybei (LR CPK 93 str., 88 str.1 d. 3, 6 p., b.l. 144, 148).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 120 Lt (vieną šimtą dvidešimt litų) advokato pagalbos išlaidų atsakovei R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš ieškovo K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 135 Lt (vieną šimtą trisdešimt penkis litus) žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą bei 15,34 Lt (penkioliką litų 34 cnt) pašto išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Birutė SimonaitienėTeisėjai Rasa BartašienėPetras PovilaitisTikraTeisėjaBirutė Simonaitienė