Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-03-27 · Civilinė byla Nr. e2-330-835/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-27
Bylos Nr.
e2-330-835/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audra Dudzinskienė
Atsakovas
M. J.
Ieškovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-330-835/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04254-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; 2.6.10.8.; 3.1.7.5.; 3.1.7.9.; 3.2.3.1.; 3.2.4.4.; 3.2.4.9.1.1.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.6.1.; 3.2.6.10. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 27 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Audra Dudzinskienė,sekretoriaujant L. R.,dalyvaujant ieškovo atstovui R. M.,atsakovui M. J., jo atstovei advokatei R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui M. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 4464,00 Eur žalos aplinkai atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą pagrindinę sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Lietuvos Respublikos valstybės naudai į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos sąskaitą.

Ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė, kad atsakovas 2018 m. kovo 13-14 dienomis neturėdamas Alytaus rajono savivaldybės išduoto Leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, bendro naudojimo žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini) r. sav., savavališkai nupjovė 5 liepas (skersmenys kelme: 20 cm – 1 vnt., 22 cm – 1 vnt., 29 cm – 1 vnt., 30 cm – 1 vnt., 32 cm – 1 vnt.), kurios vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje priskiriami saugotiniems 3.8 punktu laikomos saugotinais medžiais ir visuomeninės paskirties teritorijos žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) sav., nupjovė 25 liepas (skersmenys kelme: 32 cm – 4 vnt., 43 cm – 1 vnt., 23 cm – 2 vnt., 35 cm – 2 vnt., 6 cm – 2 vnt., 4 cm – 1 vnt., 7 cm – 1 vnt., 12 cm – 2 vnt., 25 cm – 1 vnt., 21 cm – 1 vnt., 10 cm – 1 vnt., 33 cm – 2 vnt., 19 cm – 2 vnt., 34 cm – 1 vnt., 41 cm – 1 vnt., 42 cm – 1 vnt.), kurios vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje priskiriami saugotiniems 3.8 ir 3.10 punktais laikomos saugotinais medžiais. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus ir padarė 4464,00 Eur žalą aplinkai. Atsakovui 2018 m. lapkričio 5 d. buvo pateikta pretenzija dėl žalos, padarytos aplinkai, geranoriško atlyginimo, tačiau atsakovas jos neatlygino. Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnis įpareigoja gamtos išteklių naudotojus atlyginti neteisėta veika padarytą žalą, o 34 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė taikoma už bet kokią žalą gamtai.

Atsakovas ir jo atstovė su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė sumažinti žalos dydį ir išdėstyti mokėjimą dalimis. Nurodė, kad atsakovas neginčija medžių nupjovimo fakto, ieškovo pateikto žalos paskaičiavimo, tačiau mano, kad žalą gamtai padarė mažesnę už prašomą priteisti, nes nupjauti medžiai buvo išsikeroję, trukdė pravažiavimui, žemės ūkio darbams atlikti ir medžių genėjimui seniūnas buvo gavęs leidimą. Atsakovo veiksmai nebuvo tyčiniai ir sąlygoti teisės aktų nežinojimo. Atsakovas jokių pajamų negauna, nes nedirba dėl ligos, laukia kelio sąnario pakartotinės operacijos, jokio turto neturi, jį išlaiko tėvai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl žalos priteisimo

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas 2018 m. kovo 13-14 dienomis bendro naudojimo žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini) sav., neturėdamas Alytaus rajono savivaldybės išduoto Leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, savavališkai nupjovė 5 liepas (skersmenys kelme: 20 cm – 1 vnt., 22 cm – 1 vnt., 29 cm – 1 vnt., 30 cm – 1 vnt., 32 cm – 1 vnt.), kurios vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje priskiriami saugotiniems 3.8 punktu laikomos saugotinais medžiais ir visuomeninės paskirties teritorijos žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) sav., nupjovė 25 liepas (skersmenys kelme: 32 cm – 4 vnt., 43 cm – 1 vnt., 23 cm – 2 vnt., 35 cm – 2 vnt., 6 cm – 2 vnt., 4 cm – 1 vnt., 7 cm – 1 vnt., 12 cm – 2 vnt., 25 cm – 1 vnt., 21 cm – 1 vnt., 10 cm – 1 vnt., 33 cm – 2 vnt., 19 cm – 2 vnt., 34 cm – 1 vnt., 41 cm – 1 vnt., 42 cm – 1 vnt.), kurios vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje priskiriami saugotiniems 3.8 ir 3.10 punktais laikomos saugotinais medžiais. Šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus ir padarė 4464,00 Eur žalą aplinkai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Aplinkos apsaugos įstatyme įtvirtinti visuotini aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Žalos aplinkai atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 str. 2 d.). Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau, t. y. iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 str.). Žalos dydis paskaičiuotas vadovaujantis Žalos aplinkai sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos 22 punktu (patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269) ir Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais (patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343), todėl yra pagrįstas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į seniūniją dėl leidimo nupjauti liepas. Alytaus rajono savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 31 d. išdavė leidimą Nr. AP-1-85 Alytaus seniūnijos seniūnui V. D. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) r., atlikti medžių genėjimą (šakų, kurios svyra į važiuojamojo kelio dalį, ūkininko lauką, yra sausos ir aplūžę), pagal kurį buvo leistas 9 liepų 25 šakų genėjimas. Šį leidimą seniūnijos darbuotojos perdavė atsakovui, tačiau jis dėl teisinio neišprusimo netinkamai suprato leidimą esmę, todėl žalą padarė netyčiniais veiksmais. Skirtą baudą už padarytą administracinį pažeidimą atsakovas sumokėjo. Atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad jo turtinė padėtis yra labai sunki, jis nedirba dėl ligos, laukia kojos sąnario pakartotinės operacijos, jokių pajamų negauna, jam pragyventi padeda tėvai, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais žalos aplinkai dydis mažintinas ir ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant iš atsakovo 464,00 Eur žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str., 6.245 – 6.246 str., 6.249 str., 6.251 str.). Atsakovo prašymas dėl žalos mokėjimo dalimis tenkintinas, išdėstant jos sumokėjimą per dešimt mėnesių, nes yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dėl sunkios turtinės padėties atsakovas neišgali iš karto atsiskaityti su ieškovu.

Iš atsakovo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio pagrindu priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, o atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-641-2508 suteikus antrinę teisinę pagalbą, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 464,00 Eur žalos aplinkai atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą pagrindinę sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gruodžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Lietuvos Respublikos valstybės naudai į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, įstaigos kodas(duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo įvykdymą išdėstyti dalimis, įpareigojant atsakovą į ieškovo sąskaitą kas mėnesį mokėti po 30,00 Eur iki 2020 m. liepos 30 d.

Nurodyti, kad atsakovui pažeidus nors vieną mokėjimą, skola laikoma vientisa ir išieškoma priverstine tvarka.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Audra Dudzinskienė