Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinis skyrius) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-06-02 sprendimo Nr. S-111, Sprendimų kontrolės skyriaus 2020-04-27 sprendimo Nr. SS-982 ir Teritorinio skyriaus 2020-03-19 sprendimo Nr. STS-1243 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinis skyrius, atsižvelgdamas į 2020-03-02 gautą prašymą, atliko pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą. 2020-03-19 sprendimu Nr. STS-1243 pareiškėjai buvo nustatytas 80 procentų darbingumo lygis. Darbingumo lygio terminas – nuo 2020-02-28 iki 2021-03-12.

2020-04-01 pareiškėja minėtą 2020-03-19 sprendimą apskundė Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriui, kuris atlikęs pakartotinį pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą 2020-04-27 sprendimu Nr. SS-982 pakeitė Teritorinio skyriaus 2020-03-19 sprendime nustatytą terminą: nusprendė pareiškėjai 80 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „profesinė liga“ nustatyti neterminuotai nuo 2020-02-28.

Pareiškėja, nesutikdama su tokiu Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu, minėtą sprendimą apskundė Ginčų komisijai, kuri 2020-06-02 sprendimu Nr. S-111 paliko nepakeistą Tarnybos kontrolės skyriaus 2020-04-27 sprendimą, pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja nesutinka su šiais Teritorinio skyriaus, Sprendimų kontrolės skyriaus ir Komisijos sprendimais, savo nesutikimą iš esmės grindžia argumentais, jog priimant skundžiamus sprendimus nebuvo gilintasi į jos nusiskundimus dėl sveikatos pablogėjimo, buvo vertinta tik dalis jai diagnozuotų ligų. Pareiškėjos teigimu, minėti sprendimai neparemti jokias naujais objektyviais medicininiais duomenimis, kurie liudytų apie jos sveikatos pagerėjimą, todėl nėra aišku, kodėl jos darbingumo lygis padidėjo nuo 60 procentų iki 80 procentų.

Atsakovė teigia, jog tiek Teritorinis skyrius, tiek ir Sprendimų kontrolės skyrius, spręsdami dėl asmens darbingumo lygio, vertina ne kiekvieną asmeniui diagnozuotą ligą, bet jų sukeltus funkcinius organizmo sutrikimus. Sprendimų kontrolės skyriaus funkcija – ne sveikatos, o darbingumo lygio nustatymas. Teigė, jog Tarnyba nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo lygio procentų. Paaiškina, jog nuo 2019-03-01 įsigaliojo nauja Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo redakcija (naujai išdėstytas Kriterijų aprašo 1 priedas su pasikeitusiomis vertinimui taikomų punktų procentinėmis vertėmis).

Taigi, siekiant išspręsti šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar priimdami sprendimus dėl pareiškėjos darbingumo lygio Teritorinis skyrius ir Sprendimų kontrolės skyrius tinkamai (pagal galiojusius teisės aktus) įvertino pareiškėjos būklę pagal jai pateiktus pareiškėjos sveikatos būklę aprašančius medicininius dokumentus.

Minėto Įstatymo nuostatas dėl darbingumo lygio nustatymo įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – ir Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) (akto redakcija, galiojanti nuo 2019 03 01). Vertinant asmens darbingumo lygį taikomi darbingumo lygio nustatymo metu galiojantys teisės aktai.

Pagal nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Kriterijų aprašo 3 punktą, sprendimas dėl asmens darbingumo lygio priimamas įvertinus šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas) ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas). Medicininiai, t. y. bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (4 p.).

Pagal Kriterijų apraše (3 p.) ir jo prieduose nustatytą teisinį reguliavimą, asmens darbingumo lygį Tarnybos kontrolės skyrius nustato vertindamas ne vien asmens organizmo būklę (medicininius kriterijus t. y. asmens bazinį darbingumą), bet ir kitus veiksnius (kriterijus). Pirmiausia, remiantis diagnozes ir funkcinius sutrikimus patvirtinančiais gydančių gydytojų pateiktais dokumentais ir siuntimu į Tarnybos kontrolės skyrių, nustatomas bazinis darbingumo lygis (procentais nuo 0 iki 100), o, antra, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Gauti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams remiantis 10.1-10.5 Kriterijų aprašo punktais. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento (11 p.).

Nagrinėjamu atveju vertinant darbingumo lygį dėl priežasties „profesinė liga“ taip pat vadovaujamasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. Al-l/V-2 patvirtintomis Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėmis (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 01 01) ir 2012-04-16 profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. S-104.

Taigi iš darbingumo lygio nustatymo teisinio reglamentavimo matyti, jog jį nustatant vykdomos iš esmės dvi savarankiškos procedūros, t. y. atliekamas asmens medicininių kriterijų vertinimas ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų pagal klausimyną vertinimas.

Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su ginčijamais sprendimais, kuriais išnagrinėjus jos skundą ir atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą buvo nustatytas 80 proc. darbingumo lygis neterminuotai.

Nagrinėjamu atveju ginčo esmę sudaro medicininio kriterijaus vertinimas nustatant pareiškėjos darbingumo lygį. Paminėtina, jog LVAT 2019-11-06 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1252-822/2019 nurodė, jog administraciniai teismai turi ribotą kompetenciją sprendžiant specialių mokslo žinių reikalaujančius medicinos srities klausimus ir teismas nėra kompetentingas spręsti, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba atliko pagal realią pareiškėjos sveikatos būklę. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas yra kompetentingas patikrinti, ar nebuvo pažeistos teisės aktų nuostatos, o konkrečiai Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir kitos nuostatos, sprendžiant dėl pareiškėjo darbingumo lygio, o taip pat, ar priimant ginčijamą aktą buvo laikytasi procedūrinių taisyklių, ar atsakovas veikė savo kompetencijos ribose.

Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad asmuo arba jo atstovas kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą išduoti siuntimą į NDNT darbingumo lygiui nustatyti. Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kaip yra išduodamas siuntimas, kokie duomenys turi būti siuntime, o 8¹ punkte nurodyta, kada siuntimas neišduodamas. Tai gali būti ir atvejis, kai neišnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės. Svarbu tai, kokie funkciniai sutrikimai išliko, nors ir buvo taikomos reabilitacijos priemonės. Taip pat matyti, kad siuntime turi būti nurodomos diagnozės, su siuntimu pateikiami medicininių tyrimų išrašai, kiti asmens sveikatos būklę patvirtinantys dokumentai, o atsižvelgiant į asmens organizmo funkcijų sutrikimo pobūdį teikiami ir kiti dokumentai, informuojantys apie Bartelio indeksą, funkcinio nepriklausomumo testą, skausmo įvertinimo skalę, raumenų būklės vertinimą, judėjimo funkcijos sutrikimo laipsnį ir kt. Tvarkos aprašo 13 punkte nustatyta, kad tik esant reikalui NDNT teritoriniai skyriai kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su kita medicinine informacija, taip pat dėl papildomų medicininių dokumentų pateikimo gali kreiptis į kitas įstaigas ar institucijas, jeigu gauti medicininiai dokumentai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 24 punktas nustato, kad dėl priežasčių, nurodytų šio Tvarkos aprašo 27.3–27.4 (,,nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ ir ,,profesinė liga“) punktuose, darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su nurodytų priežasčių nustatymu. Šiuo atveju asmens darbingumo lygis prilyginamas baziniam darbingumui. Dėl kiekvienos priežasties išduodama atskira pažyma.

Byloje nustatyta, jog 2012-04-16 Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte Nr. S-104, darbo medicinos gydytojo konsultacijų išvadose (2020-02-24, 2019-02-19 VšĮ Kauno m. poliklinikos medicinos dokumentų duomenys) pareiškėjai diagnozuota profesinė lėtinė diskogeninė liga, sukelta krovinių kėlimo, pernešimo, statinės darbo pozos, ilgų judėjimo atstumų: deformuojanti spondilozė, stuburo kalninės dalies (C3-C7) II st., juosmeninės dalies (L3-L4, L4-L5) III st. degeneraciniai pakitimai, tarpslankstelinių diskų proruzijos (C6-C7, L4-L5), sukeliančios foraminalines stenozes, nervinių šaknelių dirginimo simptomatiką (patvirtinta radiologiniais tyrimais – VšĮ Kauno m. poliklinikos 2019-01-29 kaklinės ir 2018-03-01 juosmeninės stuburo dalių KTT duomenys). Neurologinė simptomatika – radikulopatijos nuo 2000 m., skausminga pečių juostoje ir juosmeninėje stuburo dalyje, skausmo plitimas į abi kojas, apriboti judesiai (2020-03-13 VšĮ Kauno m. poliklinikos FMR gyd. judesių sistemos tyrimo duomenys), hipestezija pagal C7 nervinės šaknelės eigą abipus, L5, S1- šaknelių inervacijos zonoje dešinėje kojoje, abiejų plaštakų dorzofleksija ir fleksija 4 b. (siuntimo duomenys, 2020-02-04 VšĮ Kauno m. poliklinikos darbo med. gyd. ir 2020-02-19 gyd. neurologo konsultacijų išvados).

Nustatyta, jog Teritorinis skyrius, remiantis 2020-03-02 siuntime nurodytomis diagnozėmis pagal TLK-10-AM kodus: M51.1 juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija; M17.0 pirminės gonartrozės, abipusės; M70.5 kito kelio bursito; Z57.8 kitų rizikos faktorių profesinis poveikis, kurios patvirtintos dėl profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu Nr. S-104 ir vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 14.2 punktu nustatytu 80 proc. baziniu darbingumo lygiu (dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų) ir XV dalies 82.1 punktu nustatytu 100 proc. baziniu darbingumo lygiu (didesnis nei 80 proc. neturi įtakos baziniam darbingumo lygiui), vadovaujantis Tvarkos aprašo 24 punktu, pareiškėjai nustatė 80 proc. bazinį darbingumo lygį. Darbingumo lygio terminas nuo 2020-02-28 iki 2021-03-12. Darbingumo lygio vertinimo 2020-03-19 akto pastabose įrašyta, jog DLN2 nustatytas 1 metų laikotarpiui, kadangi taikant adekvatų medikamentinį bei reabilitacinį gydymą tikėtinas asmens sveikatos pasikeitimas per artimiausius 12 mėn. Pasikeitusį asmens sveikatos funkcinio sutrikimo vertinimą įtakojo pasikeitusi judamojo atramos aparato sistemos ligų būklė atitinkanti DL nustatymo kriterijų aprašo I.14.2 punktą. Nevertinta pagal XIV 80.1.2 p., kadangi remiantis FMR gydytojo (2020-03-13) konsultaciją judesiai neatitinka vidutinių judesių apribojimų amplitudžių.

Teismo vertinimu, Sprendimų kontrolės skyrius 2020-04-27 Darbingumo lygio vertinimo akte dėl profesinės ligos Nr. PL-691 ir 2020-04-27 sprendime Nr. SS-982 dėl pagrindinėje ir gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų M51.1 ir Z57.8 (TLK-10-AM kodai) pagrįstai vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 14.2 punktu, taikytinu esant perferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligoms, kai nustatytas lengvas funkcijos sutrikimas: raumenų jėga – 4-5 balai, sutrikę jutimai, parestezijos, susilpnėję sausgysliniai antkaulių refleksai ar plaštakos jėga – 2 balai ar pėdos jėga – 0-1 balas. Asmuo savarankiškas ir nustatė 80 proc. bazinį darbingumą, kai galima vienetinė bazinio darbingumo vertė – 80 procentų.

Be to, Sprendimų kontrolės skyrius dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų M17.0, M70.5, Z57.8 (TLK-10AM kodai) pagrįstai vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 77.1.2 punktu, taikytinu esant dviejų ir daugiau sąnarių artrozėms: kelio, klubo ir kitų sąnarių artrozės, ne mažiau kaip dviejų sąnarių (darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nekankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos. Radiologiniai pakitimai turi būti įvertinti gydytojo radiologo konsultacijos išvadoje), kai yra I funkcinio nepakankamumo klasės II rentgenologinė stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas, ir nustatė 90 proc. bazinį darbingumą, kai galima vienetinė bazinio darbingumo vertė – 90 procentų, nes pareiškėjai nustatytas abipusis kelio sąnario bursitas ir artrozė, funkcijos sutrikimas nenurodytas (diagnozė patvirtinta 2012-04-16 Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte Nr. S-104, 2020-02-24, 2019-02-19 VšĮ Kauno m. pliklinikos darbo medicinos gydytojų konsultacijų išvadose). Eisena nesutrikusi, pagalbinėmis priemonėmis eidama nesinaudoja, sunkiau nulipti laiptais, atsisėdimas – atsikėlimas iš sėdimos padėties nesutrikę. Kaip matyti, pastarasis kriterijus buvo taikytas dėl tos priežasties, kad pareiškėjai diagnozuotas abipusis kelio sąnario burzitas ir artrozė be nurodyto ir patvirtinto funkcinio sutrikimo dėl rizikos veiksnių profesinio poveikio. Mažesnės vertės Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 77.1.3 p. netaikytas, kadangi pareiškėjai nediagnozuoti sąnarių pakenkimai, sukeliantys I klasės funkcinį nepakankamumą, kai radiologiškai patvirtinti III rentgenologinės st. sąnarių pakitimai: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų.

Pareiškėjos teiginys, kad vertinant darbingumo lygį nebuvo atsižvelgta į kitas gretutines diagnozes nėra pagrįstas, kadangi Tvarkos aprašo 24 punktas reglamentuoja, kad asmens darbingumo lygis dėl priežasties „profesinė liga“ nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su nurodytų priežasčių nustatymu. Šiuo atveju asmens darbingumo lygis prilyginamas baziniam darbingumui. Kaip jau minėta, pagal Kriterijų aprašo 4 punktą bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Taigi, asmens bazinio darbingumo vertinimui reikšmės turi ne visos ligos apskritai, o tos, kurios daro įtaką darbingumui. Todėl vien pareiškėjos nurodytos nurodytos ligų diagnozės nesudaro pagrindo spręsti, jog visos jos turėjo įtakos darbingumui ir, atitinkamai, bazinio darbingumo procentui.

Teisėjų kolegija pritaria atsakovo teiginiui, jog asmens darbingumo lygio pasikeitimą, lyginant su 2019 m. laikotarpiu, iš esmės lėmė pasikeitęs teisinis reglamentavimas - nuo 2019 m. kovo 1 d. įsigaliojo nauja Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo redakcija (naujai išdėstytas Kriterijų aprašo 1 priedas su pasikeitusiomis vertinimui taikomų punktų procentinėmis vertėmis). Skirtingai nei nagrinėjamu atveju, ankstesniame Kauno I teritorinio skyriaus 2019-03-19 sprendime pareiškėjai dėl stuburo patologijos išlikę funkciniai sutrikimai buvo vertinti pagal tuo metu galiojusį Kriterijų aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2019 01 04 iki 2019 03 01) XIII skyriaus 76.2.2 papunktį (taikomas, kai asmeniui diagnozuojama dviejų ir daugiau sąnarių artrozė: stuburo ir kitų sąnarių artrozė, ne mažiau kaip dviejų sąnarių (darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos), kai nustatyta II funkcinio nepakankamumo klasė (gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla) ir II rentgenologinė stadija (aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas) vertinamas 60 proc. bazinio darbingumo lygio verte. Nagrinėjamu atveju, stuburo funkciniai sutrikimai buvo vertinti pagal šiuo metu galiojantį Kriterijų aprašo 1 priedo I skyriaus 14.2 papunktį, kuris, remiantis pateiktais medicininiais dokumentais, labiausiai atitinka dabartinį pareiškėjos sveikatos funkcijos sutrikimo sunkumą.

Pareiškėja teigia, jog Komisija neatidžiai išnagrinėjo jos skundą, nekvietė specialistų, galėjusių nustatyti jos darbingumo lygį, šeimos gydytojos, galėjusios duoti išsamius paaiškinimus apie pareiškėjos sveikatos būklę. Pažymėtina, jog sprendimą dėl asmens darbingumo lygio Tarnyba priima įvertinusi medicinius duomenis – pareiškėjai diagnozuotas ligas, darančias įtaką jos darbingumui (Kriterijų aprašo 3.1 punktas) bei įvertinusi asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus, kurie nustatomi atsižvelgiant į duomenis užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną (Kriterijų aprašo 3.2 punktas, Kriterijų aprašo 2 priedas). Taigi, Įstatyme nėra įtvirtinta, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius ar Komisija, nagrinėdama skundus dėl darbingumo lygio nustatymo, būtų įpareigojama privalomai kviesti gydytojus ar kitus specialistus.

Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos darbingumo lygio nustatymas Teritorinio skyriaus ir Sprendimų kontrolės skyriaus atliktas laikantis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatyto teisinio reguliavimo, ginčijami sprendimai priimti laikantis teisės aktuose nustatytų taisyklių ir procedūrų, pagrįsti objektyviais duomenimis (tyrimų rezultatais, gydytojų išvadomis). Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja skunde nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie paneigtų atlikto tyrimo išsamumą ar pagrįstumą. Kaip jau buvo minėta Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad atsakovė nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir neatlieka asmens išsamios medicininės apžiūros dėl sveikatos būklės ištyrimo. Sprendimų kontrolės skyrius yra viešojo administravimo įstaiga, kurios funkcija – priimti sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, vadovaujantis jai pateiktais dokumentais.

Teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, sutinka su Tarnybos pozicija, kad atsakovė, kiekvieno vertinimo metu darbingumo lygį nustato iš naujo, vadovaudamasi jai pateiktais medicininiais ir kitais dokumentais (siuntimo duomenimis, išrašais iš medicininių dokumentų, instrumentinių, laboratorinių ir kitų tyrimų duomenimis, ir t.t.) ir nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo procentų. Galiojantis teisinis reglamentavimas suponuoja galimą asmens darbingumo lygio kitimą priklausomai nuo jo sveikatos būklės atitinkamame laikotarpyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Teismo vertinimu, ginčijamų sprendimų turinys leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju jie visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies keliamus reikalavimus – sprendimai yra tinkamai pagrįsti faktiniais duomenimis (nurodyta, kokie duomenys buvo vertinami, nustatant pareiškėjos darbingumo lygį, pateikti paaiškinimai, kaip nustatytas darbingumo lygis). Ginčijami sprendimai aiškiai yra pagrįsti teisės aktų nuostatomis, kurių taikymą lėmė nustatyti faktiniai duomenys, t. y. nurodytas darbingumo lygio vertinimo teisinis pagrindas. Iš ginčijamo sprendimo pareiškėja iš esmės galėjo (turėjo) suprasti sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus. Tai, kad pareiškėjos netenkina skundžiamų sprendimų motyvai ir (ar) pareiškėja nesutinka su nustatyto darbingumo lygiu, nesudaro pagrindo išvadai, kad Teritorinio skyriaus ar Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimai neatitinka VAĮ nuostatų ar priimti nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad ginčijami Teritorinio skyriaus, Sprendimų kontrolės skyriaus ir Ginčų komisijos sprendimai dėl pareiškėjos darbingumo lygio vertinimo priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, sprendimai pagrįsti teisės aktais, pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pagal byloje esančius dokumentus, sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Sprendimų kontrolės skyrius atlikdamas pakartotinį darbingumo lygio vertinimą vykdė teisės aktais jam priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, skundžiamu sprendimu nustatydamas darbingumo lygį laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, Ginčų komisija, palikdama nepakeistą Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, taigi ginčijami sprendimai paliekami nepakeisti, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti ginčijamus sprendimus atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.