Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „SEB banko“ ieškinį atsakovui E. K., dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovė be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad šalys 2007 m. liepos 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1450718053383-17, kurios pagrindu AB SEB bankas suteikė atsakovui 7 000 Eur paskolą. Taip pat ieškovas ir atsakovas 2007 m. liepos 2 d. sudarė Visa Revolving (VSDC) kortelės sąskaitos sutartį Nr. 220008997, pagal kurią suteikė atsakovui 4000 Lt kredito limitą.

Ieškovo paskaičiavimu, bylos iškėlimo dieną yra skolingas ieškovui 2992, 34 Eur negrąžinto kredito, 1 015, 27 Eur priskaičiuotų palūkanų, 4 612, 46 Eur delspinigių, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1450718053383-17, ir 1150, 37 Eur kredito sumą, 33, 25 Eur palūkanų ir 12, 57 Eur kitų mokesčių pagal kortelės sutartį Nr. 220008997.

Teismas konstatuoja, kad atsakovui, gavusiam iš ieškovo kreditą, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870-6.880 straipsnių normų pagrindu atsirado prievolė minėtą kreditą grąžinti. Pabrėžtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), tačiau savo įsipareigojimų atsakovė neįvykdė. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovo priteistina 2 992, 34 Eur negrąžinto kredito, 1 015, 27 Eur priskaičiuotų palūkanų, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1450718053383-17, ir 1150, 37 Eur kredito sumą, 33, 25 Eur palūkanų ir 12, 57 Eur kitų mokesčių pagal kortelės sutartį Nr. 220008997 (CK 6. 881 straipsnio 1 dalis, 6. 256 straipsnio 2 dalis).

Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Pagal visas nurodytas kredito sutartis sulygti 0, 1 procentų dydžio delspinigiai nuo pradelstos sumokėti palūkanų ir kredito sumos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vienas tokių sutarties laisvės ribojimo atvejų – Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. (Lietuvos Aukščiausio Tesimo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Minibank“ v. K. F., bylos Nr. 3K-3-578/2012).

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas sprendžia, kad tinkami ir protingi būtų 0, 05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, kurie sudarytų 360, 67 Eur delspinigių (2 992, 34 Eur negrąžinto kredito ir 1 015, 27 Eur priskaičiuotų palūkanų * 0, 05 proc. * 180).

Ieškovas taip pat prašo teismo priteisti procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 221 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini), ieškovo AB SEB bankas, į.k. 112021238, buveinė Gedimino pr. 12, Vilniuje, naudai 2 992, 34 Eur negrąžinto kredito, 1 015, 27 Eur priskaičiuotų palūkanų, 360, 67 Eur delspinigių pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1450718053383-17, 1150, 37 Eur kredito sumą, 33, 25 Eur palūkanų ir 12, 57 Eur kitų mokesčių pagal kortelės sutartį Nr. 220008997, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 99, 45 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.