Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Halinos Zaikauskaitės, kolegijos teisėjų Mefodijos Povilaitienės ir Stasio Gagio, sekretoriaujant Daliai Staugienei, dalyvaujant pareiškėjai ir pareiškėjo K. T. atstovei O. K., pareiškėjų atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui, atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovei Jovitai Glodenytei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Arūnui Bertuliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. T. ir O. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo, tretysis suinteresuotas asmuo V. S. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 09 20 sprendimu Nr.2.5-41-18967 atkūrė nuosavybės teises į V. S. B. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,56 ha žemės grąžinant natūra 1,56 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai (tomas 1, b.l. 19-20).

atnaujinti terminą skundui paduoti;panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 09 20 sprendimą Nr. 18967.

Skunde nurodoma, kad sprendimu pažeistos K. T. teisės. Paaiškinama, kad K. T. yra V. T. ir M. T. sūnus bei teisėtas jų teisių ir pareigų paveldėtojas. Pareiškėjas K. T. paaiškina, kad jis tik 2005 03 03 ir 2005 03 18 gavo pažymas, kurios įrodo, kad J. T. 1932 07 04 pardavė savo žmonai K. T. 2 ha 7313 a. žemės sklypą, o 1943 10 09 K. T. (K. T.) testamentu savo turėtą asmeninės nuosavybės teise priklausantį 2 ha 7313 a. žemės sklypą ir trobesius, esančius Pasienių kaime Vilniaus rajone, po savo mirties paliko pareiškėjo mamai V. T. ir pareiškėjo tėvui M. T..

Pareiškėjai vadovaujasi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Atkūrimo įstatymas) preambule, 5 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos išaiškinimu (Teismų praktika, 2000 m. Nr. 13, psl. 73) ir teigia, kad tik K. T. turėjo pirmumo teisę atkurti nuosavybės teisę į sklypą, kuriuo naudojosi iki šiol, tačiau šis sklypas patenka į V. S. B. nuosavybę.

Pareiškėjai įsitikinę, kad V. S. B. nuosavybė atkurta neteisėtai, nes ji niekada nebuvo savininko teisių ir pareigų paveldėtoja, todėl atkuriant jai nuosavybės teises buvo grubiai pažeistos Atkūrimo įstatymo 5 str. nuostatos ir pareiškėjų teisės.

Dėl pareiškėjos O. K. pažeistų teisių skunde pasisakoma, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas ir dėl to, kad 0,6279 ha žemės sklype, kuris patenka į 1,56 ha žemės sklypą, į kurį nuosavybė atkurta V. S. B., yra O. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantis statinys. Tai yra pamatai, pažymėti indeksu 211/m, kurie įregistruoti viešame registre O. K. nuosavybe. Mano, kad šios aplinkybės įrodo, jog nei 0,6279 ha žemės sklypas, nei 1,56 ha žemės sklypas nebuvo laisvas ir neužstatytas. Taigi atkuriant nuosavybės teises skundžiamu sprendimu buvo pažeisti Atkūrimo įstatymo 5 str. ir 12 str. ir Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos tvarkos 34 p. reikalavimai bei O. K. teisės.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėja O. K. ir pareiškėjų atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Aiškinama, kad pagal Atkūrimo įstatymo 4 str. 4 d. nuostatas toje Lietuvos teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Teigia, kad Pasienių kaimas yra priskiriamas prie rėžinių kaimų kategorijos. Vilniaus apskrities viršininkas 2003 05 15 įsakymu Nr. 2416-41 patvirtino Buivydiškių kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą. Šiame papildyme pareiškėjui K. T. suprojektuotas 0,3 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 1592. Pareiškėjas dalyvavo pretendentų susirinkimuose, žinojo apie projektavimo eigą, projekto papildymas buvo viešai svarstomas, taigi pareiškėjas žinojo, kur ir kam suprojektuoti sklypai.

Terminas pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus į buvusios savininkės K. T. valdytą žemę Pasienių kaime, Zujūnų sen. Vilniaus rajone, pareiškėjui atnaujintas 2005 09 15 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, t.y. jau po to, kai buvo patvirtintas Buivydiškių kadastro vietovės projekto papildymas bei atkurtos nuosavybės teisės suinteresuotam asmeniui.

Teigia, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, galiojančių teisės aktų nepažeidė, todėl naikinti sprendimą nėra pagrindo. Paaiškina, kad vadovaujantis Vyriausybės 1998 04 01 nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ nuosavybės teisių atkūrimas natūra į buvusios savininkės K. T. valdytą žemę pareiškėjui galės būti vykdomas Vilniaus apskrities viršininkui paskelbus Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Kagema“ neturėjo teisės projektuoti ar atžymėti sklypus paminėtoje kadastro vietovėje, nes žemės reformos žemėtvarkos projektus rengia ir sklypus projektuoja juridiniai asmenys, laimėję tokių darbų atlikimo konkursą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu VAVA atstovė paaiškino, kad rengiant projektavimą apie visus veiksmus skelbiama vietinėje spaudoje, o laikraštis „Draugystė“ projektavimo darbų metu buvo Vilniaus rajono savaitraštis, todėl jame ir buvo patalpinami visi skelbimai. Taip pat nurodo, kad pareiškėjų pateiktame 2001 metų pažymėjime apie nekilnojamąjį turtą nėra jokių duomenų, jog pastatas, apie kurį nurodoma skunde, yra sudegęs. Mano, kad pamatai negalėjo būti įrašyti į registro duomenis kaip esamas pastatas. Be to paaiškino, kad žemėtvarkos projekto rengimo metu yra tikrinami duomenys apie projektuojamus sklypus ir nebuvo jokių duomenų, jog V. S. B. suprojektuotame sklype yra kito asmens vardu registruoti pastatai. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjų pateikta 2004 07 išvada dėl K. T. teisės į 1,25 ha žemės (išvados nuorašas b.l. 12, tomas 2) yra neoficiali, jos nepasirašė VAVA įgaliotas valstybės tarnautojas, ją pasirašė tik projekto autorius – rangovinės įmonės darbuotojas.

Paaiškina, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, o skunde nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis.

Paaiškina, kad 2006 m. balandžio mėnesį V. S. B. atvykusi į savo sklypą Pasienių kaime, užėjo pas pareiškėjo dukterį ir jo įgalioto asmens O. K.s seserį J. P., gyvenančią kartu su savo tėvu Pasienių kaime, ir užėjusi pasakė J. P., kad kitoje kelio pusėje jai yra atkurta nuosavybė, parodė, kur prasideda ir baigiasi jos sklypas. Po to ne kartą ji buvo atvykusi į savo sklypą pareiškėjo dukters akivaizdoje. Mano, kad pareiškėjas negalėjo nežinoti, kad žemės nuosavybės teisė, į žemę, į kurią jis neva pretenduoja, yra atkurta V. S. B..

Teigia, jog pagal pareiškėjo skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme šiuo metu taip pat yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-3277-12/06 dėl įpareigojimo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises. Šioje byloje atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija dar 2006 05 30 pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad vietoje, į kurią pretenduoja pareiškėjas, sprendimu nuosavybės teisė atkurta trečiajam suinteresuotam asmeniui. Kartu su atsiliepimu atsakovas pateikė ir šioje byloje skundžiamą sprendimą. Su atsiliepimu bei pateiktu sprendimu pareiškėjas bei jo įgaliotas atstovas tikrai galėjo susipažinti jau nuo 2006 06 02, kai administracinėje byloje Nr. I-3277-12/06 teismas priėmė nutartį pranešti pareiškėjui apie gautus atsiliepimus.

Mano, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl grynai subjektyvių aplinkybių, t.y. dėl pareiškėjo nerūpestingumo ir neapdairumo. Mano, kad dėl tos priežasties pareiškėjui skundo padavimo terminas neatnaujintinas.

Teigia, jog neįrodyta, kad nuosavybės teisė V. S. B. atkurta žemėje, kurioje yra pareiškėjo dukrai priklausančio pastato pamatai. Teigia, kad pareiškėjo pateikti prie skundo dokumentai kaip tik įrodo priešingas aplinkybes, t.y. kad toje kelio pusėje, kur atkurta nuosavybės teisė, pareiškėjai niekada neturėjo jokios nuosavybės. Teigia, kad toje žemėje, kur skundžiamu sprendimu atkurta nuosavybės teisė, yra pamatai, bet tai buvusio kito savininko sodybos ir jos pastatų liekanos. Tai įrodo ir pateiktas kadastro duomenų bylos Nr. 41-15108 išrašas ir schema.

Todėl pareiškėjų reikalavimas panaikinti sprendimą dėl to, kad tuo sprendimu atkurta nuosavybės teisė į žemę, kurioje yra O. K. priklausančio pastato pamatai, yra nepagrįstas, neteisėtas ir atmestinas.

Tretysis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad nuosavybės teisė atkurta toje vietoje, į kurią pretenduoja pats pareiškėjas.

Teigia, kad Pasienių kaimas yra priskirtas prie rėžinių kaimų kategorijos. Vilniaus apskrities viršininko 2003 05 15 įsakymu Nr. 2416-41 patvirtintas Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, o į šį projektą pareiškėjas nebuvo įtrauktas dėl to, kad nustatytu laiku nepateikė prašymo dėl nuosavybės atkūrimo.

Aiškina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika, teritorijoje, kurioje buvo likusi rėžių sistema, grąžinant nuosavybę, neatsižvelgiama į turėtų žemės rėžių vietą ir ribas.

Teigia, kad nors Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 04 23 įsakymu Nr. 207 patvirtintoje Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje yra numatyta šios taisyklės išimtis, tačiau pareiškėjas neatitinka išimties kriterijų.

Teigia, kad pats pareiškėjas dalyvavo 2002 08 05 Pasienio kaimo pretendentų ir kitų asmenų, pageidaujančių gauti žemę (mišką) susirinkime (protokolas Nr. 2), kuriame buvo nuspręsta, kad nuosavybės teisės bus atkuriamos pagal turėtą plotą, o ne pagal vietą. Mano, kad jau nurodytu metu pareiškėjas žinojo, jog nuosavybės teisės Pasienių rėžiniame kaime bus atkuriamos ne pagal buvusių savininkų turėtą žemės vietą, bet pagal plotą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl to pareiškėjo skundas atmestinas.

Nesutinka su tuo, kad pareiškėjas prašo panaikinti sprendimą, kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui teisėtai atkurta nuosavybės teisė. Remiasi Atkūrimo įstatymo 10 str. 2 dalimi. Mano, kad skundas negali būti tenkinamas, nes prašymą pareiškėjas pateikė po 1993 09 10 įstatyme nustatyto termino, o dėl to nuosavybės teisė jam gali būti atkurta tik kitoje vietoje.

Prašo pareiškėjo K. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir atlyginti V. S. B. turėtas atstovavimo išlaidas byloje.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir papildomai paaiškino, kad pareiškėjos O. K. bandomas įrodyti juridinis faktas dėl pamatų priklausomybės turėtų būti įrodinėjamas bendros kompetencijos teisme. Be to, paaiškina, kad jeigu ginčo pastatas būtų statytas iki karo, jo pirmoji įregistravimo data negali būti 1955 metai. Tame pastate, kurio pamatai išliko V. S. B. grąžintoje žemėje gyveno S. T. .

Teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinę medžiagą, taip pat išklausęs proceso dalyvių bei liudytojų paaiškinimus, daro išvadą, kad skundas netenkintinas.

Minėta, kad pareiškėjai prašo teismo atnaujinti skundo padavimo terminą tuo pagrindu, jog apie 2004 09 20 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą jie sužinojo tik 2006 07 19, kai O. K., atstovaudama savo tėvą Vilniaus rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, gavo iš bylos šio sprendimo nuorašą (jos prašymas yra šioje byloje, tomas 1, b.l. 18). Pareiškėja O. K., atstovaudama savo tėvą K. T., 2006 05 09 padavė skundą ir į Vilniaus apygardos administracinį teismą, šiuo skundu prašoma įpareigoti VAVA atkurti nuosavybės teises natūra K. T. į 6279 kv.m. žemės sklypą, esantį Pasienių kaime (pareiškėjo prašymu sustabdyta administracinė byla Nr. I-3277-12/06). Šioje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija 2006 05 30 įteikė teismui atsiliepimą (b.l. 54-56), kuriame nurodo, jog 2004 09 20 sprendimu Nr. 2.5-41-18965 V. S. B. atkurta nuosavybės teisė toje vietoje, į kurią pretenduoja ir K. T.. Kartu su atsiliepimu VAVA į minėtą bylą pateikė 101 lapą nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopijos, o šioje byloje yra ir ginčijamas VAVA sprendimas (tomas 1, b.l. 68). Skundas teismui dėl 2004 09 20 VAVA sprendimo paduotas tik 2006 08 10, tai yra praleidus įstatymuose nustatytus apskundimo terminus. Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 33 str. nustatyta, kad skundas paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, o Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo 17 str. nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Priimant teismui nagrinėti K. T. ir O. K. skundą 2006 08 17 nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl termino atnaujinimo.

Minėta, kad tretysis suinteresuotas asmuo prieštarauja termino atnaujinimui, teigia, kad jau nuo 2006 m. balandžio mėn. K. T. ir O. K. turėjo būti žinoma, jog žemė, į kurią jie pretenduoja, grąžinta ir nuosavybės teise priklauso V. S. B., nes ji pati tai pasakė K. T. dukrai J. P.. Šiuos V. S. B. paaiškinimus iš dalies patvirtino ir liudytoja apklausta J. P., kuri aiškino, kad tikrai parodė V. S. B. pamatus, esančius jos žemėje. Tačiau šis V. S. B. bendravimas su J. P. neįrodo, jog tuo metu pareiškėjai buvo supažindinti su skundžiamu sprendimu, todėl nėra pagrindo netikėti jų paaiškinimams, kad jie manė, jog V. S. B. tik ruošiasi įsigyti ginčo sklypą.

Šiuo atveju teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 dalies nuostatomis, kad šio įstatymo 17 str. nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos, t.y. nuosavybės teisių atkūrimo procese priimti sprendimai skundžiami per 30 dienų nuo jų įteikimo dienos. Iš sustabdytos administracinės bylos Nr. I-3277-12/06 duomenų matyti, kad minėtas VAVA atsiliepimas šioje byloje pareiškėjams buvo išsiųstas 2006 08 11, todėl ši data laikytina sprendimo įteikimo diena, t.y. skundas paduotas nepraleidus akto apskundimo termino, nes O. K. iš Vilniaus rajono apylinkės teismo skundžiamą sprendimą gavo tik 2006 07 19 (b.l. 18).

Dėl ginčo esmės.

Nustatyta, kad 2004 09 20 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu V. S. B. atkurta nuosavybės teisė natūra grąžinant 1,56 ha žemės sklypą (tomas 1, b.l. 19). Nuosavybės teisių atkūrimas vyko Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, Žemės reformos įstatyme ir 1997 09 29 Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 nustatyta tvarka. Nuosavybės teisių atkūrimas kaimo vietovėje vyko Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str.4 dalyje nustatytu būdu, kuris numatė, kad toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Apie tą aplinkybę, kad Pasienių kaimo žemė VAVA priskirta iki nacionalizacijos buvus rėžinei, pareiškėjui K. T. pranešta dar 2005 06 10 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštu Nr. 4B-(7.5)-T-451-013 (tomas 1, b.l. 133-136) ir pareiškėjai šios tvarkos taikymo grąžinant žemę V. S. B. neginčija.

Pasienių kaimo vietovės žemėtvarkos projektas buvo svarstomas viešai, apie Buivydiškių kadastro vietovės, į kurį įėjo ir Pasienių kaimas, projekto papildymą buvo pranešta 2002 07 11-17 „Draugystės“ savaitraštyje (tomas 1, b.l. 47), taip pat buvo pranešta apie projekto svarstymą (tomas 1, b.l. 48, 118).

Vilniaus apskrities viršininko 2003 05 15 įsakymu Nr. 2416-41 Pasienio kaimo projekto papildyme numatyti plotai buvo patvirtinti (tomas 1, b.l. 57), šio įsakymo priede V. S. nurodyta kaip pretendentė į 4,7 ha plotą (tomas 1, b.l. 58), t.y. tai visa buvusio savininko S. T. iki nacionalizacijos turėta žemė, kaip matyti iš kitų dokumentų. Pasienio kaime suprojektuotų sklypų ribos dar buvo patikslintos VAVA 2004 07 23 įsakymu Nr. 2.3-5611-41 (tomas 1, b.l. 71), šio įsakymo priede V. S. skirtas 1,56 ha sklypas (tomas 1, b.l. 72), nes ji su kitais pretendentais į S. T. žemę susitarė dėl žemės grąžinimo atskirais sklypais (tomas 1, b.l. 77). Pareiškėjai be pagrindo ginčija, kad V. S. B. nebuvo savininko S. T. giminaitė, nes jai nuosavybė natūra atkurta ne pagal giminystės ryšį. V. S. tik 2001 06 29 padavė prašymą atkurti nuosavybės teisę į S. T. žemę (tomas 1, b.l. 76). V. S. teisę į nuosavybės teisių atkūrimą perleido V. Š., kurios motinos J. Š. tėvas buvo S. T. (tomas 1, b.l. 79). Nuosavybės teisė perleista notarine sutartimi ir vadovaujantis 2000 09 04 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. 3739. Bylos dalyviai nepateikė duomenų, kad ši notarinė sutartis yra nuginčyta, kad joje įrašyti klaidingi duomenys. Kiti S. T. įpėdiniai šios V. S. B. teisės neginčijo, nes 2004 02 26 pareiškimu visi pretendentai į S. T. turėtą žemę susitarė dėl nuosavybės teisių atkūrimo tvarkos (tomas 1, b.l. 77). V. S. B. sklypo ribas pažymėjo UAB Korporacijos „Matininkai“ darbuotojas (tomas 1, b.l. 82), iš šio paženklinimo matyti, kad visas sklypas yra vienoje kelio pusėje, sklype jokių pastatų nėra pažymėta. UAB Korporacija „Matininkai“ Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2004 01 07 akte (tomas 1, b.l. 83) pažymėta, kad žemės sklype nėra kitiems asmenims priklausančių ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir statinių.

Teismas sutinka su pareiškėjų paaiškinimais, kad jie nedalyvavo, kai 2002 05 02 vyko Pasienių kaimo pretendentų ir kitų asmenų pageidaujančių gauti žemę susirinkimas, nes protokolo priede (tomas 1, b.l. 94) nėra dalyvavusių asmenų parašų, todėl sąrašas kelia abejones. Toks pats sąrašas yra ir prie 2002 08 05 protokolo (tomas 1, b.l. 113). Tačiau Vilniaus apskrities viršininko 2003 05 15 įsakymo Nr. 2416-41 priede Pasienių kaime pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą ir O. K. ir K. T. (tomas 1, b.l. 96) yra nurodomi, o tai leidžia teigti, kad jiems buvo žinoma apie nuosavybės teisių atkūrimo Pasienių kaime proceso eigą, nors jie ir neatvyko į projekto rengimą (tomas 1, b.l. 110). Šie asmenys taip pat nurodomi Pasienių kaimo žemėtvarkos projekto papildymo plane, kaip pretenduojantys į 0,3 ha asmeninio ūkio žemės ir į 0,55 ha namų valdos žemės (tomas 1, b.l.114). Be to, kaip buvo minėta, projekto papildymas keletą kartų buvo svarstomas viešai, ir apie jo svarstymą buvo skelbiama vietinėje spaudoje (tomas 1, b.l. 47, 48,118), o tai reiškia, kad apie V. S. ir kitiems S. T. įpėdiniams formuojamus sklypus pareiškėjai galėjo reikšti pastabas ir teikti įrodymus apie jų nuosavybę projektuojamoje žemėje dar projekto papildymo rengimo metu. Paaiškinimai, kad jie tokio savaitraščio neskaito, nepateisina nesidomėjimo nuosavybės teisių atkūrimo procesu. Vėliau, K. T., rašydamas prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 2005 metais, prašyme nurodo, kad kitoje kelio pusėje yra jo daržas, kuriame yra išlikę pamatai, o naudojamas žemės sklypas suprojektuotas Z. T. (jis taip pat buvo S. T. įpėdinis). Nacionalinė žemės tarnyba 2005 06 10 atsakyme pareiškėjui K. T. (tomas 1, b.l. 133-136) paaiškino, kokiais teisės aktais vadovaujantis parduodama sodybų (namų valdų) žemė, nurodė, kad visi reikalingi duomenys turi atsispindėti teritorijų planavimo dokumentuose. NŽT pasisakė, kad pareiškėjas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dar 2005 metais nebuvo pateikęs dokumentų, įrodančių prašyme nurodytų statinių nuosavybės teisę. NŽT savo rašte teigia, kad projekto autorius apžiūrėjo vietoje (kitoje nuo sodybos kelio pusėje) žemės sklypo naudojimą ir pagrįstai šio sklypo neprijungė prie namų valdos.

Tačiau svarbiausia yra tai, kad rengiant Pasienių kaimo žemėtvarkos projekto papildymą, kuriame buvo suprojektuotas žemės sklypas V. S. B., o vėliau jai šis sklypas suteiktas skundžiamu sprendimu, buvo tikrinami kadastro duomenys ir šiame sklype negalėjo būti rasta jokių registruotų pastatų. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 44/280372 duomenys. Šioje byloje esantis 2004 10 20 Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre patvirtina, kad VAVA 2004 09 20 sprendimu Nr. 2.5-41-18967 V. S. B. nuosavybės teise įregistruotame sklype jokie statiniai neregistruoti. Kol šie registro duomenys nenuginčyti, jie yra laikomi teisingais. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad nustatant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, ne tik atliekami žemės kadastriniai matavimai, bet turi būti išmatuojamos ir statinių ribos bei kiti duomenys (8 str. 3 d. 8 p., 11 p.), o šio įstatymo 15 str. 2 dalyje nustatyta, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ir neteisingus duomenis. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi V. S. B. nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įrašyto 1,56 ha žemės sklypo duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti specialia tokiems ginčams nustatyta tvarka, o šie duomenys rodo, kad jokių pastatų šiame sklype nėra. Šio fakto nepaneigia nei pareiškėjų pateikti UAB Kagema sudaryti planai (tomas 1, b.l. 11, 12, 49, 172, 173, 174, 175, 188, 189, 190, 191, 192), nei pareiškėjų pateiktas antstolio G. M. sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo 2007 01 10 protokolas Nr. 120-07-02 (tomas 2, b.l.18-19), nes šie dokumentai negali paneigti V. S. B. nekilnojamojo turto – žemės sklypo - registro duomenų teisingumo. Be to, šie dokumentai neįrodo pareiškėjų teiginių. UAB Kagema sudarytame plane, kituose dokumentuose, visas pareiškėjų naudojamas sklypas, tame tarpe ir kaip jie teigia kitoje kelio pusėje esantis sodas ir jų pastatas, parodomi vienoje kelio pusėje, ginčo pastatas (pamatai) neišmatuotas. Antstolio sudarytame faktų fiksavimo protokole rašoma, kad antstolis viską fiksavo pagal O. K. paaiškinimą bei pagal jos pateiktus UAB Kagema aktus. Antstolis apžiūrėjo ir nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie yra byloje ir kuriuose įregistruota O. K. nuosavybė į pastatą. Antstolis netgi nenurodė, kurioje kelio pusėje kokie pamatai yra, jie taip pat neišmatuoti.

Be to, O. K. ir K. T. paaiškinimai dėl S. T. priklausiusio pastato, kuris sudegė apie 1965 metus, vėliau dar kartą sudegė, neatitinka jokioms faktinėms aplinkybėms. Visų pirma tampa neaišku, kaip S. T. gyvenamas namas perėjo pareiškėjų nuosavybėn, jokių tai patvirtinančių dokumentų pareiškėjai nepateikė, nors teisme aiškino, kad jis buvo K. T. giminaitis, kurį pareiškėjų šeima palaidojo. Antra, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 41/15108, kurioje yra duomenys apie O. K. nuosavybę, nurodyta, kad pastatas 2I1/m statytas 1955 metais, inventorizuotas 1994 05 02, ir nenurodoma, kad tai sudegęs pastatas, priešingai nurodoma, kad sienos lentų, stogas šiferio, 1994 11 17 nurodomas šio pastato 65 procentų susidėvėjimas. Tuo tarpu liudytoja J. K. aiškino, kad S. T., kuris gyveno name, esančiame kitoje kelio pusėje nuo O. K. kiemo, mirė 1958 metais, po jo mirties praėjus 3-4 metams tas namas sudegė, liudytoja J. P. taip pat aiškino, kad S. T. namas sudegė po jo mirties, 1965 metais, po to jų šeima toje vietoje atstatė ūkinį pastatą, o šis sudegė vėl 1995 metais. Jie jo daugiau neatstatinėjo. Liudytojos vengė aiškinti, nuo kada S. T. gyveno tame name, kuris dabar neva registruotas O. K. vardu kaip ūkinis pastatas Nr. 2I1/m. Minėta, kad registro duomenyse šis pastatas, kurio Nr. 2I1/m nuo pat 1955 metų laikomas registruotu ūkiniu pastatu, nors liudytojos teigė, kad iki 1965 metų sudegimo tai buvo gyvenamasis namas. Jokių rašytinių duomenų apie gaisrus pareiškėjai nepateikė.

Tačiau šios pareiškėjų ir liudytojų nurodomos aplinkybės ginčui reikšmės neturi dėl to, kad V. S. B. žemėje jokie pastatai neregistruoti. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl O. K. priklausančio pastato buvimo vietos paneigiamos ir V. S. B. pateiktame antstolio D. B. sudarytame Faktinių aplinkybių konstatavimo 2006 08 29 protokole Nr. 47 (tomas 1, b.l. 202), nes jame aprašyti pamatai, esantys toje pačioje kelio pusėje kaip ir kiti O. K. pastatai, šie pamatai yra apie 11 m atstume nuo O. K. priklausančio pastato, jų plotas atitinka O. K. nuosavybės teise registruoto pastato 2I1/m plotui –pamatų plotis 4 m., ilgis ir 7 m., t.y. 28 kv. m. kaip ir nurodyta registro duomenyse. Iš pateiktų nuotraukų (vokas, tomas 1, b.l. 205) susidaro įspūdis, kad pamatus stengiamasi užsodinti augalais taip, kad jų nesimatytų. Pati O. K. neneigė, kad ir jos kieme yra akmenys, bet teigė, kad tai ne pamatai, o specialus gėlėms auginti padarytas aptvaras. Tokie paaiškinimai nepaneigia fakto, kad pareiškėjų kieme taip pat yra išlikę pastato pamatai, kurių plotas atitinka įregistruoto pastato 2I1/m plotui.

Pareiškėjai nepateikė jokių kitų dokumentų, įrodančių, kad dalį V. S. B. suteikto nuosavybėn sklypo jie teisėtai naudojo ir iki 2004 metų ir po to, t.y. nėra įrodymų, kad pareiškėjams teisėtai buvo suteiktas, išnuomotas ar pan. 6279 kv. m. žemės sklypas, kurio dalis pateko į V. S. B. grąžintą žemę. Pateiktos paraiškos tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2005 m. gauti, paraiška išmokoms gauti už 2004 metus (tomas 1, b.l. 180-186) žemės naudojimo teisėtumo neįrodo. Pateiktas 1984 04 22 K. T. priesodybinio sklypo aktas (tomas 1, b.l. 24-25) tik patvirtina, kad K. T. naudojo 0,50 ha sklypą, kiek didesnis sklypas (0,55 ha), kaip namų valda pareiškėjams jau suprojektuotas žemėtvarkos projekto papildyme. Beje, prie šio Akto esančioje schemoje matyti, kad kitoje kelio pusėje esančiame sode jokių pastatų nėra, kas paneigia pareiškėjų aiškinimus, kad kitoje kelio pusėje buvo O. K. priklausantis ūkinis pastatas. Pareiškėjai neįrodė, kad į V. S. B. grąžintą žemę patenka jų teisėtai valdytos žemės dalis. Asmeninio ūkio žemė ir namų valda pareiškėjams buvo suprojektuota žemėtvarkos projekto papildyme (tomas 1, b.l. 58, VAVA 2003 05 15 įsakymo Nr. 2416-41 priedas), ir, kaip teigia atsakovas VAVA, šis teiginys nebuvo nuginčytas, statinys Nr. 2I1/m patenka į pareiškėjams suprojektuotą 0,55 ha namų valdą, sklypo Nr. 1591 (tomas 1, b.l. 114). V. S. B. grąžintas sklypas netrukdo pareiškėjams įgyvendinti ir nuosavybės teisės atkūrimą į buvusios savininkės K. T. žemę, nes Pasienių kaimas buvo rėžinis. Be to, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad K. T. žemė buvo toje vietoje, kur žemė grąžinta V. S. B.. V. S. B. atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko S. T. žemę. Pareiškėjai nenuginčijo to fakto, kad Pasienių kaime iki 1940 metų nacionalizacijos buvo S. T. nuosavybės teise priklausiusi žemė, tuo tarpu nuosavybės teisių atkūrimo į šio savininko žemę byloje yra pažymos, jog jo įpėdiniai pateikė pakankamai dokumentų, įrodančių, kad Pasienių kaime S. T. nuosavybės teise valdė 4,70 ha žemės (tomas 1, b.l. 80, 81).

Taigi nenustatyta, kad nuosavybės teisė Vilniaus apskrities viršininko 2004 09 20 sprendimu Nr. 2.5-41-18967 V. S. B. būtų atkurta pažeidžiant įstatymų, ar kitų teisės aktų reikalavimus, todėl šis sprendimas nenaikintinas.

Tretysis suinteresuotas asmuo V. S. B. prašo atlyginti atstovavimo išlaidas. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas pateikė sąskaitą už teisines paslaugas Nr.21, kaip įrodymą, kad V. S. B. už atstovavimą administracinėje byloje teisme, atsiliepimo į skundą parengimą pagal 2006 09 05 teisinių paslaugų sutartį Nr.13 sumokėjo 1500 litų.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 5 d., kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi teisę į išlaidų, kurias patyrė dėl atsiliepimo į skundą surašymo ir padavimo, atlyginimą, o vadovaujantis minėto straipsnio 6 dalimi, turi teisę į atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Prašoma atlyginti patirtų išlaidų suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 p. ir 8.18 p. rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius, todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti V. S. B. prašymą dėl turėtų atstovavimo išlaidų ir priteisti iš pareiškėjų K. T. ir O. K. V. S. B. naudai 1500 litų, t.y. šią sumą pareiškėjai turi sumokėti po lygiai – po 750 litus.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjų K. T. ir O. K. skundą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjų K. T. ir O. K. V. S. B. naudai 1500 litų patirtų atstovavimo nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.