- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- 1S-66-1076/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Justas Namavičius, Algimantas Valantinas
- Kaltinamasis
- E. P.
- Advokatai
- Jonas Jasiulevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Algimanto Valantino,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. P. ir jo gynėjo advokato Jono Jasiulevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 28 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nužudymas kankinant ir itin žiauriai bei pasikėsinimas kankinant ir itin žiauriai nužudyti du bejėgiškos būklės asmenis dėl savanaudiškų paskatų), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m lapkričio 30 d. nutartimi E. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi kaltinamajam E. P. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
3. Kaltinamasis E. P. ir jo gynėjas advokatas J. Jasiulevičius skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
3.1. Skunde nurodoma, kad E. P. griežčiausia kardomoji priemonė taikoma nuo 2016 m. lapkričio 30 d. Bylos nagrinėjimas užsitęsė nepateisinamai ilgai, teisminis procesas šioje byloje prasidėjo nuo 2018 m. gegužės 17 d. ir tęsiasi iki šiol. Tai, anot apeliantų, pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Apeliantai nesutinka su teismo teiginiais, kad byla yra ypatingai sudėtinga, o E. P. yra itin pavojingas, dėl to gali bėgti, slėptis, trukdyti procesui, daryti naujus nusikaltimus. Anot apeliantų, skundžiamoje nutartyje neįvertintos aplinkybės, jog E. P. turi šeimą ‑ žmoną ir mažametę dukrą, taip pat turi gyvenamąją vietą, kardomosios priemonės pakeitimo atveju kaltinamajam būtų suteiktas darbas. Kaltinamojo ir jo gynėjo teigimu, teismas akcentavo tik kaltinamąjį neigiamai apibūdinančias aplinkybes – ankstesnį teistumą, naujus kaltinimus dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Kaltinamasis E. P. laisvės atėmimo vietoje įstojo į vidurinę mokyklą ir ją baigė, tai rodo kaltinamojo norą keisti gyvenimo būdą. 2013 metais E. P. lankė įvairius kursus, 2014 metais E. P. baigė vienerių metų trukmės kompiuterių operatyvaus mokymo kurso programą, 2015 metais kaltinamasis įsijungė į pataisos namų visuomeninį darbą.
3.2. Skunde taip pat teigiama, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad, teismas aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Skunde pažymima ir tai, kad teismas nepagrįstai kriminalizavo E. P. dalyvavimą nuteistųjų pasitarimuose laisvės atėmimo vietoje, prilygindamas dalyvavimui nusikalstamo susivienijimo veikloje, nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog E. P. buvo nusikalstamo susivienijimo nariu. Nors E. P. kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina jam pareikštų kaltinimų. Apeliantai nesutinka su E. P. inkriminuotais kaltinimais, o būtent, kelia abejones dėl M. J. nužudymo fakto, dėl 2013 m. birželio 6 d. M. J. padarytų sužalojimų (sunkus sveikatos sutrikdymas) ir jo mirties 2014 m. liepos 29 d. (praėjus ilgam laiko tarpui nuo padarytų sužalojimų) priežastinio ryšio, ginčija bejėgišką M. J. ir kitų nuteistųjų K. V. ir M. M. būklę, kad nuteistųjų atžvilgiu smurtas buvo naudojamas dėl savanaudiškų paskatų ir siekiant juos nužudyti. Taip pat skunde nurodoma, kad byloje nėra įrodymų, jog E. P. dalyvavo platinant narkotines ir psichotropines medžiagas. Apeliantai teigia, kad byloje pareikšti kaltinimai E. P. grindžiami tik nuo baudžiamosios atsakomybės, galimai neteisėtai, atleistų liudytojų parodymais, kurie negali būti įrodymais byloje. Apeliantų nuomone, iš nutarties turinio matyti, kad teismas E. P. atžvilgiu visais minėtais klausimais sudarė išankstinę, itin neigiamą nuomonę.
4. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo ir jo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. P. ir jo gynėjo advokato J. Jasiulevičiaus skundas atmetamas.
5. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų (A. D., V. T., D. P. ir kt.) parodymuose, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės ‑ suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Taigi, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį, be to, baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo pateikti ir išsamaus byloje surinktų duomenų vertinimo priešingai nei priimant galutinį procesinį sprendimą išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.
6. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.
7. Vilniaus apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam E. P. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus.
8. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis (kaltinamasis) pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.
9. E. P. pareikšti kaltinamai organizavus ir vadovavus pataisos įstaigoje veikusiam nusikalstamam susivienijimui, jam inkriminuojami sunkūs ir labai sunkūs smurtinio pobūdžio nusikaltimai galimai padaryti prieš kitus nuteistuosius. Iš bylos duomenų matyti, kad E. P. galimai padarytos nusikalstamos veikos yra įtakotos griežtos laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų tarpusavio hierarchijos, nulėmusios E. P. įtaką kitiems nuteistiesiems. Skundžiamoje nutartyje įvertinta ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas vieno iš nukentėjusiųjų E. P. rašytas laiškas, kuriame nukentėjusysis dar iki apklausos teisiamajame posėdyje žadėjo neduoti kaltinamuosius kaltinančių parodymų. Teisiamojo posėdžio metu dalis proceso dalyvių, bijodami patirti galimą poveikį, prašė teismo apklausti juos nuotoliniu būdu, o dalis, nepaisant jiems gresiančios atsakomybės ir anksčiau duotų parodymų, teigė neduosiantys parodymų. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai vertino ir bylos duomenis apie tai, kad kaltinamieji palaikė ryšį su laisvėje esančiais asmenimis, per kuriuos smurtu bandė paveikti laisvėje esančius asmenims. Šiuo metu byloje dar nėra apklausti visi liudytojai ir nukentėjusieji, kiti kaltinamieji, todėl yra pagrindas manyti, jog taikant švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas, E. P. gali pats ar per kitus asmenis neteisėtais veiksmais bandyti įtakoti dar nepaklaustus asmenis. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto suėmimo taikymo (jo termino pratęsimo) pagrindo buvimą, kad E. P., būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui, tiesiogiai ar per kitus asmenis daryti poveikį liudytojams, nukentėjusiesiems ir kitiems kaltinamiesiems (BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
11. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. E. P. kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, patenkančių į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, padarymu. Iš bylos duomenų matyti, kad E. P. galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, smurtinio pobūdžio bei susiję su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, nusikalstamos veikos galimai padarytos veikiant pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamame susivienijime. Nusikalstami veiksmai buvo sistemingi, truko itin ilgą laiko tarpą. Pagal pareikštus kaltinimus E. P. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme nebuvo antraeilis, priešingai, buvo svarbus ar net lemiamas, jis galimai buvo nusikalstamo susivienijimo įkūrėjas ir vadovas. Kaltinamasis E. P. anksčiau buvo teistas tris kartus, paskutiniu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, panašaus pobūdžio į šiuo metu inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis E. P. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė atlikdamas bausmę pataisos namuose. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, konstatuoja, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas nesuimtas kaltinamasis E. P. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, bei nėra būtina nustatyti, kad asmuo rengiasi daryti konkrečias naujas nusikalstamas veikas.
12. Skunde nurodytos aplinkybės, kad E. P. turi šeimą ‑ žmoną ir mažametę dukrą, taip pat turi gyvenamąją vietą, kardomosios priemonės pakeitimo atveju kaltinamajam būtų suteiktas darbas, kaltinamasis baigė mokslus, lankė kursus, yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl suėmimo skyrimo (pratęsimo) BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau šiuo pagrindu kaltinamajam E. P. suėmimas nebuvo pratęstas.
13. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas E. P. taikoma jau gana ilgą laiką – trejus metus ir 3 mėnesius, tačiau maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą, baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties – ją sudaro šešiasdešimt penki tomai bylos medžiagos, byloje yra daugiau nei šimtas proceso dalyvių, iš kurių šešiolika yra kaltinamųjų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dėl objektyvių priežasčių keitėsi teisėjų kolegijos sudėtis, tačiau bylos nagrinėjimas vyksta intensyviai, dedamos pastangos laikytis iki 2020 m. gruodžio 10 d. suplanuoto posėdžių tvarkaraščio.
14. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati E. P. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, BPK 127 straipsnio 11 dalies bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali trukdyti procesui bei daryti naujus nusikaltimus. Įvertinus E. P. asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų pobūdį, sunkumą ir mastą, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą E. P. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankami užtikrinti, kad asmuo netrukdys procesui bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kaltinamojo ir jo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau E. P. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutarė:
kaltinamojo E. P. ir jo gynėjo advokato Jono Jasiulevičiaus skundą atmesti.
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi kaltinamajam E. P. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 28 d, palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.