- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-26
- Bylos Nr.
- ATP-399-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-01524-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. R. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarimo, kuriuo R. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. 2 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nutraukta, nesant R. R. veiksmuose teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad jis 2011-12-01, apie 3.56 val., kelio Trakai-Semeliškės 3-me kilometre, Trakų r., vairavo automobilį „Peugeot 206“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,83 promilės), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimą.
Administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nutraukta, nesant R. R. veiksmuose teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).
Šalies argumentai
R. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-01-20 nutarimą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, kadangi nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jis padarė Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatytą teisės pažeidimą. R. R. teigimu, jis 2011-12-01, apie 2 val., Kudrionių k., Trakų r., važiuodamas Semeliškių link, posūkyje nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į griovį dėl slidžios kelio dangos. Tam turėjo įtakos taip pat nuovargis ir miego trūkumas, kadangi jis daugiau kaip 24 val. nebuvo miegojęs, nes dirbo. Dėl nesuprantamų priežasčių transporto priemonės variklis neužsivedė, draugas neatsiliepė į telefono skambučius, o kelyje, kuriame įvyko šis įvykis, eismas buvo nejudrus, nes automobiliai retai važinėja šiuo keliu. Todėl jis nusprendė miegoti automobilyje, o ryte išsikviesti pagalbą, kad automobilis būtų ištraukas iš griovio. Kadangi buvo šalta, jis išgėrė 200 g brendžio ir užmigo, apie 4 val., jis buvo pažadintas policijos pareigūnų bei apkaltintas dėl vairavimo esant neblaiviam. Pažymi, kad atvykus policijos pareigūnams, jis nevairavo automobilio, variklis buvo išjungtas, o jis tik sėdėjo transporto priemonėje. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai nematė, jog jis vairavo automobilį. Jis buvo neblaivus, todėl neatsimena, ką aiškino policijos pareigūnams, taip pat nepamena, kokius dokumentus jis pasirašė ir ką juose rašė. Tvirtina, kad jis pasirašinėjo dokumentus policijos pareigūnui nurodžius. Atsižvelgiant į tai, jo rašytinis paaiškinimas vertintinas kritiškai.
Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad tai, jog policijos pareigūnai rado administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį miegantį automobilyje neblaivų, nepatvirtina tos aplinkybės, jog asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-4170/2011). Trakų rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesivadovavo suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl identiškų faktinių aplinkybių.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas, įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog R. R. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
R. R. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog R. R. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
R. R. nepripažįsta padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatytą teisės pažeidimą, kadangi pasak jo, administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Apelianto teigimu, jis, vairuodamas automobilį, nuvažiavo į griovį būdamas blaivus, o vartojo alkoholį jau po įvykio.
Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. V. parodė, kad 2011-12-01, apie 2-3 val., jis kartu su kolege J. D. gavo pranešimą, kad važiuojant nuo Trakų Semeliškių link, 3-me kilometre, ties posūkiu į Kudrionių k., į griovį yra įvažiavęs automobilis. Nuvažiavus į įvykio vietą, jie pamatė griovyje esantį automobilį „Peugeot 206“. Priėjus prie automobilio, R. V. pamatė vairuotojo vietoje sėdintį R. R., kuris buvo vienas. Pabeldus į langą, apeliantas atidarė dureles. Paprašius jis išlipo iš automobilio, paklausus, kas vairavo transporto priemonę, šis atsakė, kad jis važiavo namo. R. R. nesakė jiems, kad jis vairavo automobilį ir įvažiavo į griovį būdamas blaivus, o išgėrė tik po įvykio. Buvo patikrintas apelianto neblaivumas, nustatytos apie dvi promilės, jis rašė paaiškinimą pats, policijos pareigūnai nediktavo jam ką rašyti (b.l. 27).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad R. R. paaiškino, jog jis vairavo automobilį ir važiavo į Gratiškių k., nepamena, kaip atsidūrė griovyje. Iš jo burnos sklido aitrus alkoholio kvapas, patikrinus alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“, vairuotojui nustatytas 1,83 promilių girtumas (b.l. 12).
Iš R. R. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis pripažino, jog 2011-12-01 vairavo automobilį būdamas neblaivus, ir nuoširdžiai gailisi (b.l. 8).
Įvertinus anksčiau aptartus įrodymus, R. R. versija, kad jis nevairavo automobilio būdamas neblaivus, vertintina kritiškai. Apeliantas rašytiniame paaiškinime pripažino neblaivus vairavęs automobilį, kas, iš tiesų to nedarius, būtų nelogiškas asmens elgesys. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad R. R. rašė paaiškinimą ne savo valia, policijos pareigūnų verčiamas. Tai, kad apeliantas rašė paaiškinimą pats, įrodo liudytojo R. V. parodymai.
Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. įtvirtinta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Šalies argumentai
R. R. rašytinis paaiškinimas laikytinas įrodymu Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. prasme, kadangi šiame procesiniame dokumente užfiksuotos bylai reikšmingos aplinkybės ir jis yra teisėta įrodinėjimo priemonė. Nagrinėjant bylą teisme R. R. nurodė visiškai priešingą aplinkybę, t. y. jog inkriminuotu laiku ir vietoje nevairavo automobilio neblaivus, o vartojo alkoholį jau po įvykio, tačiau tai nereiškia, jog apelianto rašytinis paaiškinimas yra niekinis ir neturintis jokios įrodomosios vertės. Rašytinio paaiškinimo įrodomoji reikšmė išlieka net ir tada, kai asmuo teisminio nagrinėjimo metu nepatvirtina jo, o jame užfiksuota informacija turi būti patikrinta bei įvertinta. Liudytojas R. V. parodė, jog R. R. nesakė jiems, kad jis vairavo automobilį ir įvažiavo į griovį būdamas blaivus, o išgėrė tik po įvykio. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių šis liudytojas būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti R. R..
Atkreiptinas dėmesys, kad R. R. apeliacinio skundo teiginiai yra prieštaringi jo duotiems paaiškinimams teismo posėdyje. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nubaustasis dėl neblaivumo neatsimena, ką aiškino policijos pareigūnams, kita vertus, teismo posėdyje jis vienareikšmiškai nurodė, kad jis pasakė policijos pareigūnams, jog vairavo blaivus, o išgėrė brendžio tik įvažiavęs į griovį (b.l. 27). Pasak R. R., jis taip pat nepamena, kokius dokumentus jis pasirašė ir ką juose rašė, tačiau apeliantas aiškiai atsiminė, kad rašė paaiškinime, jog vairavo neblaivus, kadangi policijos pareigūnas diktavo ką rašyti, be to, jis neabejotinai nurodė, kad jam diktavo kitas policijos pareigūnas, o ne R. V. (b.l. 27-28). Taip pat pastebėtina, kad apeliantas iškėlė versiją, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas blaivus, tik po dviejų savaičių nuo nagrinėjamo įvykio, kai jis pateikė rašytinius paaiškinimus teismui (b.l. 19-21). Todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi pirminiais R. R. paaiškinimais. Alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ kvitas įrodo, kad R. R. 2011-12-01, 4.34 val., nustatytas 1,83 promilių girtumas (b.l. 7). Taigi, administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog R. R. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, jog jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Nors nagrinėjamu atveju R. R. pagal galiojančias Kelių eismo taisykles nekilo pareiga pranešti apie eismo įvykį policijai, nes jo metu buvo apgadintas vien jam priklausęs automobilis, tai nereiškia, jog jam nekilo pareiga ir nevartoti alkoholinių gėrimų iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Remiantis Kelių eismo taisyklių 3 p. įtvirtintu apibrėžimu, įvykį norint kvalifikuoti kaip eismo įvykį, užtenka konstatuoti, kad įvykio metu buvo apgadinta bent viena transporto priemonė, kas šiuo atveju byloje buvo neginčijamai nustatyta. Tuo tarpu Kelių eismo taisyklių 233 p. numatyta susijusio su eismo įvykiu eismo dalyvio pareiga iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2208/2011). Kaip minėta, Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė asmeniui ir už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Taigi, šiuo atveju net ir konstatavus R. R. nurodytą aplinkybę, jog jis vartojo alkoholį po eismo įvykio, ji neturėtų įtakos veikos kvalifikacijai.
Priešingai nei teigia nubaustasis, nėra pagrindo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. N62-4170/2011, kadangi pastarojoje byloje faktinės įvykio aplinkybės skiriasi nuo šioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių.
Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-01-20 nutarimą R. R. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarimą nepakeistą ir R. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.