- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- e2YT-2210-1236/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00165-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintarė Kazakevičienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P., valstybės įmonė „Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. P., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja A. M. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jos sūnus – P. M., faktiškai turtą pradėdamas valdyti. Nurodė, kad šį juridinį faktą prašo nustatyti siekdama paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.
2. Pareiškėja nurodė, kad yra P. M. sutuoktinė, kad jie susituokė (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad sutuoktinis gimė (duomenys neskelbtini) jo motina – V. M., sūnaus P. M. susilaukė iki santuokos su J. Š., su kuriuo santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) santuokoje susilaukė dvejų vaikų: (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. Š. (santuokinė pavardė (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. Š. (santuokinė pavardė (duomenys neskelbtini)), kad J. Š. mirė (duomenys neskelbtini), o jo sutuoktinė V. Š. – (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad palikimą po V. Š. mirties priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti jos sūnus P. M., kuris po savo motinos mirties baigė tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus į 132/445 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir į 344/1153 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini), ji pagal įstatymą priėmė jo palikimą.
3. Pareiškėja pažymėjo, kad jos sutuoktinis po savo motinos mirties dėl pastarosios palikimo priėmimo nesikreipė į notaro biurą. Šią aplinkybę patvirtina Testamentų registro išrašas. Pažymėjo ir tai, kad po sutuoktinio mirties ji paveldėjo visą turtą viena, tačiau liko nepaveldėtas šis turtas: 132/445 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 344/1153 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Abu žemės sklypai buvo atkurti 2002 m. gruodžio 2 d. Apskrities viršininko sprendimu V. Š. vardu po jos mirties, nuosavybės atkūrimu rūpinosi P. M., kuris iki savo mirties prižiūrėjo minėtus sklypus, tačiau nebaigė sutvarkyti paveldėjimo dokumentų.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad neprieštarauja pareiškėjos prašymo patenkinimui, jei jį patvirtins byloje esantys įrodymai.
5. Suinteresuotas asmuo V. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškėjos prašymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.
7. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.
8. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
9. Iš į bylą pateiktos 2024 m. rugpjūčio 23 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis P. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra V. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnus, kad V. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), mirė būdama našle, turėjo vieną sūnų – P. M. (pareiškėjos sutuoktinį) ir dvi dukras: J. S., gimusią (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini), ir V. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjos A. M. sutuoktinis P. M. buvo V. Š. paveldėtojas pagal įstatymą.
10. Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad V. Š. vardu įregistruota 132/445 dalis 4,4500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 344/1153 dalis 11,5300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys būtų priėmę V. Š. palikimą, atsiradusį po jos mirties.
11. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).
12. Į bylą pateikti duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad jos sutuoktinis – P. M., po savo motinos mirties (duomenys neskelbtini), rūpinosi pastarajai priklausiusiu nekilnojamuoju turtu – užbaigė motinos nuosavybės teisės į pirmiau nurodytus žemės sklypus atkūrimo procesą. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad V. Š. nuosavybės teisė į pirmiau nurodytų žemės sklypų atitinkamas dalis buvo įregistruota nuo 2004 m. kovo 12 d., t. y. jau po jos mirties. Iš pateiktų 2002 m. spalio 16 d. žemės sklypų, kurių plotai: 4,45 ha ir 11,53 ha, paženklinimo – parodymo aktų matyti, kad šiuos dokumentus su kitais paminėto nekilnojamojo turto bendrasavininkais pasirašė P. M.. Šios aplinkybės patvirtina, kad P. M. atliko aktyvius veiksmus, susijusius su po motinos mirties atsiradusio nekilnojamojo turto valdymu.
13. Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.
14. Pažymėtina, kad pareiškėjos paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti, todėl, teismo vertinimu, byloje nustatyti faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad po V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, jos sūnus P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties jos sūnus P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.