- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- e2S-454-653/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25861-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- Lietuvos Valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- L. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (ieškovės) V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-07 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos Valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, trečiasis asmuo L. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo.2017-07-14 teismo nutartimi ieškinys laikytinas nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų. 2017-07-27 ieškovė pateikė ieškinį, kurį 2017-08-17 nutartimi teismas atsisakė priimti, nes byla išnagrinėta, o 2017-07-14 teismo nutartis įsiteisėjo 2017-07-24.2017-08-21 ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame buvo prašoma persiųsti ieškinį tam teismui, kuris jį patenkins.2017-08-25 teismo nutartimi ieškovei nustatytas terminas trūkumams pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
ieškovei nepašalinus trūkumų Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-07 nutartimi ieškovės 2017-08-21 gautą atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas konstatavo, kad atskirasis skundas iš esmės neatitinka CPK reikalavimų, kadangi nėra nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 1 – 7 punktai, 2 dalis)
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantė nesutinka ir skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-07 nutartį atskiruoju skundu.Nurodė, kad nutartis yra neteisėta, nes ieškovė ieškinyje nurodė, kad teisėja yra šališka, nedeklaruoja savo pajamų, neskaitmenizuoja nutarčių, o teisėjas Ž. Terebeiza to tyčia nesupranta ir dėsto vis naujus punktus apeidamas šį faktą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Apeliantės nesutikimas su skundžiama teismo nutartimi grindžiamas iš esmės vienu argumentu, t.y. jog ieškinyje ji buvo aiškiai nurodžiusi aplinkybes apie bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumą. Šis apeliantės argumentas nėra susijęs su skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-07 nutarties objektu, nes, sprendžiant klausimą dėl procesinio dokumento priėmimo, byla iš esmės nenagrinėjama, bet nustatoma ar procesinis dokumentas atitinka įstatymo keliamus formos ir turinio reikalavimus, kuriuos pirmosios instancijos teismas detaliai išaiškino ieškovei 2017-08-25 nutartyje (CPK 111 str., 135 str., 115 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtina asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Asmuo negali kreiptis į teismą, bet kokiu būdu. Teismui pareiškiamas procesinis dokumentas turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 111-114 str.), o ieškinys – ir CPK 135 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Besikreipiantis į teismą asmuo turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro sąlygas parengti atsikirtimo argumentus. Tuo atveju, jei ieškovo reiškiamas ieškinys neatitinka minėtų ieškinio formai ir turiniui keliamų reikalavimų, taikomas trūkumų šalinimo institutas (CPK 138 str.).Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Kadangi apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, jog ji nepašalino 2017-08-25 teismo nutartyje nustatytų atskirojo skundo trūkumų, t.y. jog 2018-08-21 atskirajame skunde ji aiškiai nenurodė kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo (nutarties) ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės, nenurodė atskirojo skundo dalyko, todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos teismo nutarties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-07 nutartį palikti nepakeistą.