- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-06
- Bylos Nr.
- ATP-560-282/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01895-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarimo, kuriuo G. M. pripažintas kaltu:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį, ir, taikant ATPK 30¹ straipsnį, nubaustas administraciniu areštu 20 parų be transporto priemonės „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo;
- pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį ir nubaustas įspėjimu.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudos subendrintos apėmimu ir G. M. paskirta galutinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. birželio 25 d. 13 val. (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,07 promilių girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, be to, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. Tokiais savo veiksmais G. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių AVPK Kelių policijos biuras prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarimo dalį dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo bei automobilio „Citroen C5” nekonfiskavimo ir šioje dalyje priimti naują nutarimą – skirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytą transporto priemonės konfiskavimą. Mano, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą, netinkamai taikė ATPK normas ir tai turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui. Nesutinka su teismo išvada, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko valią, kadangi pats K. V. teisme nurodė, jog G. M. pasisiūlė suremontuoti automobilio bagažinės spynelę bei, kad automobilio raktelius paliko automobilyje, o pats nuėjo prigulti. Dėl to teigia, kad automobilis nebuvo paimtas prieš faktinio savininko K. V. valią bei, kad K. V., būdamas automobilio faktiniu savininku, privalėjo užtikrinti, kad kitas asmuo nepasinaudotų transporto priemone darant teisės pažeidimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-3881/2011, Nr. N261-4604/2011). Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas turėjo paskirti administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 130² straipsnyje. Nurodo, kad ATPK 30¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog „asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130 straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda“. Teigia, kad teisės pažeidėjas, neblaivus vairuodamas transporto priemonę, priklausančią kitam asmeniui, sąmoningai pažeidė ATPK ir tai darė tyčiniais veiksmais, todėl tokiais savo tyčiniais neteisėtais veiksmais G. M. sudarė tokią situaciją, kai jo laikinai valdomas ar naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas, nes įstatyme yra nustatyta, kad pažeidimo padarymo įrankis yra konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kas yra jo savininkas, dėl to atsiranda įstatyme numatytos teisinės pasekmės – turto, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis (automobilis), konfiskavimas. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu atveju yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Taip pat nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Pastebėtina, kad nuo 2013-05-07 galiojanti ATPK 30¹ straipsnio 2 dalies redakcija nebenumato apelianto nurodytos normos, jog „asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda“. Dabar galiojanti norma nustato, kad organas (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą, priimtą vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, privalo motyvuoti. Taigi, apeliantas nepagrįstai prašymą konfiskuoti teisės pažeidimo priemonę grindžia jau nebegaliojančia teisės norma.
Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti G. M. kalte padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo pagal ATPK 130² straipsnį, t. y. nepagrįsto ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo klausimas, nekonfiskuojant transporto priemonės, kuri buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis.
ATPK 130² straipsnyje nurodoma, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 4 metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo 4000 iki 5500 litų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi, transporto priemonės konfiskavimas, yra privaloma, o ne alternatyvi, papildoma administracinė nuobauda. Atkreiptinas dėmesys, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuojami ne tik daiktai ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, bet ir tie daiktai bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, kurie nėra pažeidėjo nuosavybė, išvardytų teisės pažeidimų, tarp jų ir ATPK 130² straipsnyje numatytų pažeidimų bylose.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal teismų praktiką ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra siejamas tik su tam tikrų ATPK 30¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo, o ne daikto, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, savininko, naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, visuma.
Įvertinus šios bylos duomenis, daroma išvada, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Tai, kad G. M. gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Be to, teismas nustatė G. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę padarius ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Kitų aplinkybių, kurios leistų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir G. M. neskirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje privalomo transporto priemonės konfiskavimo, byloje taip pat nenustatyta.
Būtina pažymėti tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.
G. M. padarytas administracinis teisės pažeidimas – transporto priemonės vairavimas esant blaiviam, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. G. M. buvo nustatytas 2,07 (±6%) promilių girtumas, tuo jis pažeidė KET 14 punkte numatytą draudimą nevairuoti transporto priemonės neblaiviam. Nors G. M. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tačiau tai rodo jo neatsakingumą, nepaisymą KET reikalavimo, draudžiančio vairuoti transporto priemonę neblaiviam. Taigi, nesant ATPK 30¹ straipsnyje numatytų aplinkybių visumos, nėra pagrindo G. M. netaikyti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos privalomos papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės, kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimą. Todėl nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio – konfiskavimas yra būtinas ATPK 20 straipsnyje numatytiems administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti.
Nors panaudotas automobilis ir nėra G. M. nuosavybė, tačiau, kaip minėta, ATPK 26 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad daiktai, buvę ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinės teisės pažeidimo įrankiu, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kam jie nuosavybės teise priklauso. G. M. teisme parodė, kad automobilį jam davė pats savininkas, kuris kartu su juo važiavo automobiliu, tačiau vėliau teigė, jog įvykio neprisimena, nes buvo girtas, neprisimena, kur buvo padėti automobilio rakteliai (51, 52 b. l.). Liudytoju apklaustas K. V. parodė, kad šventė, kad ryte bandė suremontuoti automobilio bagažinės spynelę, kad G. M. pasisiūlė suremontuoti, kadangi jautėsi prastai, raktelius paliko prie signalizacijos pultelio ir nuėjo atsigulti, ryte neberado automobilio, o G. M. prisipažino, kad jis važiavo iki parduotuvės ir sustabdė policijos pareigūnai (50 b. l.). Liudytojas A. V. teisme parodė, kad patėvis (K. V.) prašė G. M. suremontuoti bagažinės spynelę, raktelius paliko automobilyje, spynelėje, kad išgėręs K. V. nuėjo miegoti, o jie suremontavę spynelę išvažiavo (52 b. l.). Iš šių asmenų parodymų matyti, kad K. V. raktelius paliko neblaiviam G. M., kad šis suremontuotų automobilio bagažinės spynelę, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad K. V. pirmą kartą matytam neblaiviam asmeniui paliko automobilį su rakteliais, kad raktelius paliko automobilyje numetęs ant sėdynės ir nuėjo miegoti, daroma išvada, jog K. V. neužtikrino, kad jo automobiliu nepasinaudotų neblaivūs asmenys. Be to, automobilio faktinis savininkas K. V. nurodė, kad nors automobilis priklauso jam, tačiau jis teisės vairuoti automobilį neturi, kad jį šiuo automobiliu veža draugai. Pastarosios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad K. V., kaip atsakingas už jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, nepasirūpino automobiliu ir neužtikrino, kad jo automobiliu G. M. nedarytų pažeidimų. Taigi, apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą nekonfiskuodamas teisės pažeidimo padarymo įrankio, kuris priklauso K. V.. Dėl visų išdėstytų aplinkybių K. V. priklausančio automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas laikytinas proporcingu teisės pažeidimui, kurį įvykdė G. M., ir atitinka visuomenės siekiamus ir visuotinai svarbius tikslus, ir nesuvaržo asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Taigi, šiuo konkrečiu atveju G. M., įvykdžiusiam ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, apylinkės teismas nepagrįstai neskyrė papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – G. M. – pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas keičiamas ir G. M., pripažintam padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama ir sankcijoje numatyta papildoma nuobauda – automobilio konfiskavimas. Šiuo atveju transporto priemonės savininkas turi teisę kreiptis į teisės pažeidimą padariusį asmenį dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarimą:
panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio taikymą ir G. M. paskirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą – transporto priemonės – automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir G. M. paskirti galutinę nuobaudą – 20 parų administracinį areštą su transporto priemonės „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.