Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-07-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-588-134-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-27
Bylos Nr.
1A-588-134-2012
Teisminio proceso Nr.
1-53-1-00378-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronė Vidzėnienė (pirm.), Evaldas Vanagas, Valdas Petras Meidus
Nuteistasis
T. P.
Advokatai
Rima Keblienė
Kategorijos

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-588-134/2012

Teisėja Jolanta Gasparavičienė Teisminio proceso Nr.1-53-1-00378-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teisėjų Evaldo Vanago ir Valdo Petro Meidaus,sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Pocienei,gynėjai advokatei Rimai Keblienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-05-16 nuosprendžio, kuriuo T. P. nuteistas pagal BK 164 str. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį pradėti dirbti, taip pat per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

T. P. nuteistas už tai, kad jis, žinodamas, kad 2005 m. rugpjūčio 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu yra įpareigotas mokėti lėšas savo vaiko Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki vaiko pilnametystės, nuo 2004 m. sausio 22 d. vengė pareigos išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą, nes vaiko neišlaikė, dėl ko nuo 2004-01-22 iki 2011-11-01 susidarė 29 568,03 Lt įsiskolinimas.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-05-16 nuosprendį ir jį išteisinti. Mano, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Teigia, kad nuosprendyje išdėstyti parodymai neatitinka faktinės bylos medžiagos, visiškai neatsižvelgta į jo parodymus, todėl mano, jog teismas bylą nagrinėjo šališkai. Apelianto teigimu, jis nedalyvavo 2005 m. vykusiame skyrybų procese, nes jam nebuvo apie tai pranešta, ir mano šis procesas vyko pažeidžiant jo teises. Nuteistasis teigia, kad tai rodo V. D. piktnaudžiavimą iš asmeninių paskatų siekiant asmeninės naudos bei sužlugdyti jį visais įmanomais būdais. Apelianto teigimu, V. D. trukdė jam bendrauti su sūnumi, daugelį metų slėpė gyvenamąją vietą, jis buvo ir yra juodinamas sūnaus akyse. Apeliantas pažymi, kad skyrybų proceso metu priimti teismo sprendimai bei antstolių priimtas nutarimas dėl išieškojimo sąlygojo tai, kad jis iki dabar yra išlaikomas valstybės, giminių bei draugų, kas rodo jo situaciją bei pajamas. Nuteistojo teigimu, teismas nepateikė ir neįrodė, kad jis gauna pajamas ir piktybiškai nemoka vaikui, o rėmėsi nepagrįstais išvedžiojimais, spėliojimais apie jo pajamas. Be to, nuteistasis pažymi, kad V. D. kas mėnesį iš garantinio fondo mokama 195 Lt suma, kuri jam priskaičiuota kartu su 300 Lt suma, todėl prašo teismo garantinio fondo V. D. sumokėtą sumą išskaičiuoti iš priskaičiuotos sumos. Apeliantas teigia, kad sūnumi rūpinasi kaip galėdamas, su juo bendrauja telefonu beveik kas dieną ir žada pagal galimybes padėti vaikui ir ateityje.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas T. P. neigia padaręs BK 164 str. numatytą nusikalstamą veiką, nesutikdamas su nuosprendyje esančiu įrodymų vertinimu, patekdamas kitokį jų vertinimą, nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės pagal BK 164 str., teisingai paskyrė jam bausmę.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2005 m. rugpjūčio 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu iš T. P. priteista V. D. jų bendro vaiko Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2004-01-22 iki jo pilnametystės mokėti periodines išmokas po 300 Lt kas mėnesį. Bylos duomenimis, T. P. įsigaliojusio teismo sprendimo išlaikyti vaiką nevykdė ir išmokų nemokėjo, o tik tam tikrais laikotarpiais pirko vaikui įvairius daiktus. T. P. teigia išmokų vaiko išlaikymui nemokėjęs dėl pateisinamų priežasčių, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. P. sąmoningai vengė išlaikyti savo vaiką.

BK 164 str. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma nevykdant pareigos pagal teismo sprendimą mokėti kas mėnesį periodines išmokas, konkrečią pinigų sumą, neperduodant vaikui tam tikro turto arba šią pareigą vykdant tik iš dalies. Baudžiamąją atsakomybę sukelia tik sąmoningas (piktybinis) vengimas išlaikyti savo vaikus, t.y. kaltininkas žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialinę paramą vaikui ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. P. nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. sausio 5 d. pertraukiamai dirbo dvejose darbovietėse (AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir gavo pajamas, iš vėlesnės darbovietės jis buvo atleistas savo prašymu. Po to, jis nedirbo, darbo biržoje užsiregistravo tik 2010-10-13. 2011-07-01 jam buvo siūloma siųsti gyvenimo aprašymą dėl įsidarbinimo apskaitininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet T. P. į šią darbo vietą nepretendavo. T. P. aiškino, kad jis iš paskutinės darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo savo noru ir daugiau niekur nesidarbino dėl per mažo atlyginimo ir dėl to, kad neapsimoka, nes uždirbti pinigai būtų išskaičiuoti įsiskolinimui padengti. Tai rodo jo pastangas išvengti pareigos mokėti išlaikymą sūnui. Iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymos matyti, jog T. P. buvo paskirta socialinė pašalpa nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. ir laikotarpiais nuo 2002 m. rugpjūčio mėn. iki 2003 m. liepos mėn., bei nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. buvo išmokėta iš viso 5 743,32 Lt (b. l. 95). Apeliantas gautų pajamų dydį nepagrįstai sieja su galimybe teikti išlaikymą sūnui. CPK 736 str. , reglamentuojančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų dydį, 1 d. 1 p., 2 d. numatyta, kad iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų, neviršijančių 1 MMA, išlaikymui periodinėmis išmokomis išieškoma 50 procentų, o iš viršijančių 1 MMA – 70 procentų. Taigi, įstatymas nenumato skolininko pajamų minimumo, kurį gaudamas jis neprivalo teikti išlaikymo vaikui, todėl tai, kad nuteistojo pajamos nebuvo didelės, jo neatleido nuo pareigos mokėti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą.

Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad T. P. nesiėmė visų galimų priemonių vykdyti pareigą – išlaikyti vaiką. Nors T. P. teigia, kad, turėdamas galimybę, teikė paramą tam tikrais daiktais (nupirkdamas televizorių, drabužių), tačiau tai negali būti laikoma reguliariu lėšų teikimu vaiko išlaikymu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad apelianto T. P. kaltė dėl nusikalstamos veikos pagal BK 164 str. padarymo yra neginčijamai įrodyta, todėl jį išteisinti nėra pagrindo.

Apelianto teiginiai apie tariamus jo teisių pažeidimus skyrybų metu nenagrinėjami, nes jie nėra šio skundo dalykas.

Skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę. Paskirtoji bausmė teisinga, adekvati padarytai nusikalstamai veikai, pažeidimų skiriant bausmę nenustatyta.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis neteisingai pripažintas kaltu dėl 29568,03 Lt įsiskolinimo. Jo teigimu, V. D. kas mėnesį iš garantinio fondo mokama 195 Lt suma, kuri jam priskaičiuota kartu su 300 Lt suma, todėl prašo teismo garantinio fondo V. D. sumokėtą sumą išskaičiuoti iš jam priskaičiuotos įsiskolinimo sumos. Pirmiausia, T. P. nuteistas ne už skolos negražinimą, o už išlaikymo sūnui neteikimą, o tai, kad už jį šią pareigą vykdė Vaikų išlaikymo fondas, mokėdamas kas mėnesį sūnaus išlaikymui 195 Lt, nėra pagrindo pripažinti, kad įsiskolinimo dydis yra mažesnis negu nurodyta skundžiamame nuosprendyje, be to, šiuo nuosprendžiu įsiskolinimo suma nėra priteista, o tik konstatuotas įsiskolinimo dydis. Būtinybė mokėti išmokas vaiko išlaikymui yra konstatuota įsiteisėjusiu 2005-08-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu ir būtent šio sprendimo pagrindu išduoti vykdomieji raštai įsiskolinimo išieškojimui, kuris vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, skundžiamojo teismo nuosprendyje nurodytas įsiskolinimo dydis nėra išieškojimo iš T. P. teisinis pagrindas, todėl pagal apelianto argumentus keisti teismo sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.

Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatytą teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą. Tokių duomenų byloje nėra. Nenustatyta aplinkybių, numatytų BPK 58 straipsnyje, kurioms esant teisėjas negali nagrinėti bylos, o taip pat aplinkybių, kurioms esant galima būtų pripažinti, kad teisėjas, nagrinėjęs bylą buvo suinteresuotas bylos baigtimi, o tai, kad teismas jam nepalankiai vertino įrodymus, negali būti pripažinta teismo šališkumu.

Esant tokioms aplinkybėms, naikinti nuosprendžio apeliacinio skundo nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

Nuteistojo T. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Bronė VidzėnienėTeisėjai Evaldas VanagasValdas Petras Meidus