- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-03
- Bylos Nr.
- N-63-1302-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Antanas Ablingis
- Pažeidėjas
- A. A.
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nutarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. birželio 3 d. surašė A. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 11.30 val., kelio Pagėgiai-Gudai-Sartininkai 4 kilometre, Gudų kaime, Pagėgių rajone, vairuodamas automobilį „VW Golf“ ir sukdamas į kairę, nepraleido jį lenkiančio automobilio, su juo susidūrė, apgadino transporto priemonę ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, be to, asmuo nepateikė vairuotojo pažymėjimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16, 106, 231.1 – 231.3 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. birželio 18 d. nutarimu pripažino A. A. kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų padarymo konstatuodamas, kad asmens kaltę įrodo A. A. paaiškinimai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema ir kita byloje esanti medžiaga. Skirdamas subendrintą nuobaudą – 15 parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams – teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (asmuo baustas administracine tvarka, nedirba, neturi pajamų), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir ATPK 30¹ straipsnį.
II.
Nesutikdamas su Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nutarimu, A. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą dalyje dėl jo nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį panaikinti ir bylą nutraukti. Tvirtina, kad KET 16 punktas pažeidžiamas tik tokiu atveju, jei nustatoma, jog vairuotojas, vairuodamas automobilį, neturėjo vairuotojo pažymėjimo, o ne bet kuriuo nors kitu atveju. Teigia, kad jis eismo įvykio metu su savimi turėjo vairuotojo pažymėjimą, tačiau vėliau atvykęs į policijos komisariatą, nepateikė šio dokumento, nes jį buvo palikęs automobilyje. Nurodo, kad jis nepasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia. Teigia, kad automobiliams susidūrus, jis nedelsiant sustabdė automobilį „VW Golf“, išlipo iš transporto priemonės, norėdamas įsitikinti, kad nesužalotas kito automobilio vairuotojas E. G., bei siekdamas susitarti dėl žalos atlyginimo, nes suprato, jog jis yra kaltas dėl eismo įvykio, todėl eismo įvykio vieta nebuvo žymima ir eismo įvykio schema nebuvo pradėta braižyti. Nesusitarus dėl žalos atlyginimo, jis nuėjo į savo automobilį, norėdamas paskambinti draugui ir išsiaiškinti, kiek kainuotų nukentėjusiojo E. G. automobilio remontas. Jam sėdint automobilyje ir ieškant telefono, I. J. (I. J.) atsisėdo į automobilį, nieko neklausęs užvedė transporto priemonės variklį ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Tvirtina, kad jis reikalavo I. J. nedelsiant sustoti, grįžti į eismo įvykio vietą arba jį išleisti, bet vairuotojas neklausė ir sustojo tik Strazdų kaime. Nurodo, kad po to jis nedelsdamas pats nuvyko į policijos komisariatą, nes nenorėjo būti apkaltintas pasišalinęs iš įvykio vietos. Teigia, kad aplinkybę, jog I. J. išvažiavo iš eismo įvykio vietos, o jis buvo išvežtas per prievartą, patvirtina Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.6-990-607/2009, be to, šiame nutarime konstatuota, kad I. J. buvo neblaivus. Policijos pareigūnas V. B. ir nukentėjusysis E. G. taip pat nurodė, kad po eismo įvykio I. J. vairavo automobilį. Tvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu jis prašė teismo apklausti I. J., tačiau teismas tokį jo prašymą atmetė. Teigia, kad administracinėje byloje Nr. A2.6-990-607/2009 Tauragės rajono apylinkės teismas nutarime nurodė, kad 2009 m. birželio 3 d., apie 11.30 val., automobilį „VW Golf“ vairavo I. J., tokiu būdu dviem teismo nutarimais konstatuota, jog vieną ir tą patį automobilį tuo pačiu metu vairavo du skirtingi asmenys. Nurodo, kad teismo nutarime nepagrįstai konstatuota, kad jis pažeidė KET 213.2 punkto reikalavimą, nes tokio punkto nėra. Teigia, kad teismas paskyrė per griežtą nuobaudą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog jis nėra sumokėjęs baudos, paskirtos 2007 m. sausio 9 d. nutarimu, be to, jis nedirba, neturi pajamų, todėl negalės sumokėti baudos ir paskyrė griežtesnę nuobaudą – administracinį areštą. Tvirtina, kad teismas, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu, galėjo paskirti mažesnę nuobaudą nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali atsižvelgiant į tai, kad jis vienintelis šeimoje turi teisę vairuoti transporto priemonę, speciali teisė reikalinga nuvykti į parduotuvę, sveikatos priežiūros įstaigas, be to, jis ir jo žmona nedirba, jis charakterizuojamas teigiamai.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į A. A. skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad A. A. nurodyti motyvai yra išgalvoti, neatitinkantys tikrovės siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tvirtina, kad apelianto teiginys, jog jis buvo prievarta išvežtas iš eismo įvykio vietos, kelia abejonių ir vertintinas kritiškai, nes jis skunde nurodė, kad su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo iki tol kalbėjosi, todėl jis turėjo visas galimybes iškviesti policijos pareigūnus. Teigia, kad nuo eismo įvykio iki tol, kol pats A. A. atvyko į policiją, praėjo apie porą valandų, todėl neįtikėtina, jog reikėjo tiek daug laiko, kad apeliantas sugebėtų pranešti apie eismo įvykį. Dėl skunde nurodyto teiginio, kad sutampa tiek A. A., tiek jo draugo I. J. vairavimo laikas, Institucija nurodo, kad žodis „apie“ nurodo laiko intervalą.
III.
Nesutikdama su Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir paskirti baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė ATPK nuostatas. Teigia, kad teismas, pabrėždamas neigiamą A. A. asmenybę, t. y. kad jis anksčiau baustas administracine tvarka, paskirta bauda nesumokėta, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos rodo KET ignoravimą, nepagrįstai paskyrė švelnesnę nuobaudą. Tvirtina, kad nuobauda – administracinis areštas – nėra numatyta už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymą, todėl ji neturėjo būti skiriama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
A. A. ir Institucijos apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl A. A. nubaudimo pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį pasakytina, kad KET 16 punktas įtvirtina, jog motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos <...> pareigūno reikalavimu pateikti nustatytosios formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę <...>. Šį apelianto padarytą pažeidimą įrodo policijos pareigūno V. B. tarnybinis pranešimas (b. l. 2). Pažymėtina, kad pats A. A. apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jis, būdamas policijos komisariate, nepateikė vairuotojo pažymėjimo.
Apeliantas taip pat teigia, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato, kad atsakomybę užtraukia <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 232 punkte yra aptarta situacija, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, tokiu atveju nėra būtina kviesti policijos į eismo įvykio vietą, tačiau su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio kaltininkas A. A. ir nukentėjusysis E. G. nesusitarė dėl eismo įvykio aplinkybių (b. l. 2, 12), tačiau apeliantas, neiškvietęs policijos pareigūnų, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas KET reikalavimus.
A. A. nurodo, kad jis ne savo noru pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes jam sėdint automobilyje ir ieškant telefono, I. J., kuris iki eismo įvykio važiavo kartu su apeliantu tame pačiame automobilyje „VW Golf“, atsisėdo į automobilį, nieko neklausęs užvedė automobilio variklį ir nedelsiant išvažiavo iš eismo įvykio vietos, be to, apeliantas tvirtina, kad jis reikalavo I. J. nedelsiant sustoti, grįžti į eismo įvykio vietą arba jį išleisti, bet vairuotojas neklausė ir sustojo tik Strazdų kaime. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (žr. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį byloje Nr.N16-2330/2007). Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas eismo įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2009 m. birželio 18 d. nutarime nurodė, kad teismo posėdyje A. A. pripažino savo kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padaryto administracinės teisės pažeidimo. A. A. tiek 2009 m. birželio 3 d. rašytiniame paaiškinime, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos ne savo valia (b. l. 10, 21 – 22). Pastebėtina, kad sprendžiant dėl asmens kaltės teismo posėdyje nei nukentėjusysis E. G., nei I. J., kuris po eismo įvykio vairavo automobilį, apklausti nebuvo, taip iš esmės nebuvo betarpiškai patikrinta apelianto teikiama įvykio versija. Taip pat byloje nenustatyta, po kiek laiko nuo eismo įvykio A. A. atvyko į policijos komisariatą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. nutartį byloje Nr.N1-1333/2007). Nagrinėjamoje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių patikrinti, kokius paaiškinimus teisme davė apeliantas, ar buvo pateiktas prašymas apklausti I. J..
A. A. teigia, kad skirtinguose Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimuose nurodyta, jog 2009 m. birželio 3 d., apie 11.30 val., automobilį „VW Golf“ vairavo du skirtingi asmenys, t. y. jis ir I. J.. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Tauragės rajono apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs I. J. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-598-760/2010, įsiteisėjusiame 2010 m. gegužės 12 d. nutarime konstatavo, kad I. J. vairavo automobilį „VW Golf“ 2009 m. birželio 3 d., apie 12.00 val. Dėl šios priežasties apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija sutinka su A. A. teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo 2009 m. birželio 18 d. nutarime nepagrįstai nurodyta, jog jis pažeidė KET 213.2 punkto reikalavimą, tačiau tai laikytina rašymo apsirikimo klaida, kuri šiuo atveju neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn.
Tiek A. A., tiek Institucija apeliaciniuose skunduose kelia paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimą.
ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų veikų padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu, 2009 m. birželio 18 d. nutarimu A. A. skyrė subendrintą nuobaudą – 15 parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones 2 metams. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodo Institucija, ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta nuobauda – administracinis areštas – yra alternatyvi, kuri gali būti skiriama kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. A. administracinį areštą, nurodė, kad jis nedirba, neturi pajamų, todėl negalės sumokėti baudos. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2007 m. sausio 9 d. nutarimu apeliantui paskirta bauda nesumokėta. Atkreiptinas dėmesys, kad A. A., nesutikdamas su tokiomis teismo išvadomis, prie apeliacinio skundo pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog jis sumokėjo 2007 m. sausio 9 d. nutarimu paskirtą baudą (b. l. 25), be to, nurodė, kad jis turi santaupų sumokėti paskirtiną baudą, todėl, jo manymu, nebuvo pagrindo skirti jam administracinį areštą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismui sprendžiant dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos rūšies parinkimo, svarstytina A. A. baudos skyrimo galimybė.
Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kuriais remdamasis nustatė A. A. mažesnį teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Vien tik simbolinės, pažeidėjo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, galinčia būti priežastimi švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Visų pirma pasakytina, kad pažeidimai, kurių padarymu kaltinamas A. A., yra pavojingi. Byloje nėra nustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, jis yra ne kartą baustas administracine tvarka už tos pačios rūšies teisės pažeidimus (b. l. 5 – 6). Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. birželio 18 d. nutarime taip pat nurodė šias aplinkybes. A. A. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvažiuoti į parduotuvę, medicininės priežiūros įstaigas, jis vienintelis iš šeimos turi specialiąją teisę ir kt.) nelaikytinos ypatingais, išimtiniais atvejais, sudarančiais pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su Institucijos teiginiu, kad šiuo atveju paskirta administracinė nuobauda neatitinka jai keliamų tikslų.
Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos, be to, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra per švelni, ji netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei yra naikintinas, o byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
A. A. ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.