Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų R. M., E. G., A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. M. patikslintą ieškinį atsakovei bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Progresas“ dėl valdymo organų nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir pagal atsakovės bankrutuojančios akcinės bendrovės „Progresas“ priešieškinį ieškovui D. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto vadyba“, V. T., A. J., E. G., R. M. ir A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1) pripažinti negaliojančiais visus RAB „Progresas“ 2020 m. vasario 14 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus ir visus RAB „Progresas“ 2020 m. vasario 14 d. valdybos nutarimus;

2) pripažinti negaliojančiais visus RAB „Progresas“ 2020 m. vasario 26 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus ir visus RAB „Progresas“ 2020 m. vasario 26 d. valdybos nutarimus;

3) pripažinti negaliojančiais visus RAB „Progresas“ 2020 m. kovo 23 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus ir visus RAB „Progresas“ kovo 23 d. valdybos nutarimus;

4) pripažinti, kad ieškovo D. M. ir atsakovės RAB „Progresas“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 959 (su 2018 m. kovo 8 d. ir 2018 m. gruodžio 21 d. pakeitimais) nutraukta neteisėtai;

5) grąžinti ieškovą D. M. į iki neteisėto atšaukimo iš pareigų buvusias RAB „Progresas“ bendrovės vadovo (direktoriaus) pareigas ir priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį (skaičiuojant, kad mėnuo turi 21 d. d.) už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 15 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

6) priteisti iš atsakovės RAB „Progresas“ ieškovui D. M. priskaičiuotą, bet neišmokėtą 2 243,12 Eur neto darbo užmokestį už 2019 m. gruodžio – 2020 m. vasario mėnesius ir 1 276,72 Eur nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensaciją;

7) priteisti iš atsakovės RAB „Progresas“ ieškovui D. M. 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo;

8) priteisti iš atsakovės RAB „Progresas“ ieškovui D. M. bylinėjimosi išlaidas.

3. Šalys 2021 m. balandžio 23 d. sudarė taikos sutartį dėl dalies ieškinio ir priešieškinio reikalavimų ir pateikė ją teismui tvirtinti rašytinio proceso tvarka. Nurodė, kad siekdamos paspartinti bylos nagrinėjimą, taikos sutartimi išsprendė dalį byloje kilusių ginčų dėl ieškovo atleidimo iš darbo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria patvirtinta tarp ieškovo D. M.ir atsakovės BAB „Progresas“ sudaryta taikos sutartis ir civilinės bylos dalis dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo bei su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK reglamentuojama, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis yra pagrindas nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

11. Nustatyta, kad civilinė byla pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei RAB „Progresas“ iškelta Kauno apylinkės teisme 2020 m. kovo 10 d. Atsakovei AB „Progresas“ 2020 m. lapkričio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 21 d. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-890-848/2021 pagal D. M. ieškinį 2020 m. gruodžio 9 d., t. y. dar neįsiteisėjus nutarčiai iškelti atsakovei bankroto bylą, buvo pereita nagrinėti bylą teismo posėdyje. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau- JANĮ) 29 straipsnio 1 dalį, nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Todėl pirmosios instancijos teismas, kuris 2020 m. gruodžio 9 d. jau buvo paskyręs bylą nagrinėti teismo posėdyje, turėjo tęsti bylos nagrinėjimą neperduodamas jos bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

12. Pagal JANĮ 56 straipsnio 1 ir 2 dalį, juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų. Juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. BAB „Progresas“ nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto vadyba“, kuri 2021 m. vasario 21 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju G. D., kuriam, be kita ko, suteikė teisę sudaryti ir pasirašyti taikos sutartis. Kaip matyti iš šalių pateiktos 2021 m. balandžio 23 d. taikos sutarties, taikos sutartį pasirašė advokato padėjėjas G. D.. Todėl spręstina, kad atsakovė buvo atstovaujama tinkamo atstovo.

13. CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Ši teisė kyla iš CPK 13 straipsnyje įtvirtinto byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo principo ir ja šalys gali pasinaudoti bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 str., 140 str. 3 d. ir 4 d., 302 str.). Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą (CK 6.983 str.). Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai) (CPK 231 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2017 m. lapkričio 21 d. Civilinė byla Nr. 2A-8-464/2017). Pažymėtina, kad teismas, tvirtindamas arba atsisakydamas tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, patikrina sutarties nuostatas tik imperatyviųjų įstatymo normų laikymosi ir viešojo intereso požiūriu (CPK 42 straipsnis), todėl atmestini apeliantų argumentai, kad teismas turėjo argumentuoti, motyvuoti ir tikrinti šalių pateiktos taikos sutarties nuostatas kitų materialinės teisės normų požiūriu, nes toks tikrinimas pažeistų jau minėtą šalių dispozityvumo principą. Aplinkybė, kad nemokumo administratorius su reikalavimais dėl darbo sutarties nutraukimo sutinka, o su reikalavimais dėl akcininkų susirinkimų nutarimų nesutinka, nėra pagrindas išvadai, kad tokia administratoriaus pozicija prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Akcininkų sprendimai ir darbo sutarčių su asmenimis sudarymas gali būti sprendžiami atskirai, pvz., asmuo akcininkų susirinkimo nutarimu gali būti atšauktas iš direktoriaus pareigų, bet paliktas dirbti bendrovėje ir pan. Šalių sudaryta taikos sutartis apie kitų asmenų, tame skaičiuje ir apeliantų, teises ir pareigas nieko nesprendžia, jų teisų ir pareigų niekaip neįtakoja.

14. Šalių dispozityvumo principas nulemia ir tai, kad šalys neprivalo, sudarydamos taikos sutartį, nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu jos nustato tarpusavio teises ir pareigas, šalims pakanka tik aiškiai išreikšti savo valią. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, kad nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovo darbo sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu, kokiu pagrindu nuspręsta išmokėti ieškovui tam tikrą pinigų sumą ir pan.

15. Apeliantai nurodė, kad taikos sutartimi nustačius naują ieškovo atleidimo iš darbo datą (2020 m. liepos 15 d.) atsirado ir nauji darbo užmokesčio reikalavimai, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 4268,70 Eur, todėl buvo pažeisti žemesnės eilės kreditorių interesai. Teismas pažymi, kad bankroto administratorius, atlikdamas įmonės valdymo organo funkcijas ir įvertinęs galimą riziką, jeigu byla pagal ieškovo D. M. ieškinį būtų pralaimėta, pasirinko mažiau rizikingą elgesio variantą sudaryti su ieškovu taikos sutartį. Pralaimėjimo atveju netesybų suma gali sudaryti vienerių metų darbuotojo darbo užmokestį ( DK 218 straipsnio 4 dalis), kas ieškovo D. M. atveju galėjo būti 16104 Eur (mėnesio atlyginimas pagal darbo sutartį 1342 Eur x 12 mėnesių, priskaityta suma). Todėl bankroto administratoriaus sprendimas sumokėti apie 4000 Eur vietoje rizikos mokėti apie 16 000 Eur, laikytinas protingu sprendimu, priimtu atsižvelgiant į galimas pasekmes ir paisant visų kreditorių interesų.

16. Apeliantų argumentai, kad ieškovas yra išsimokėjęs sau iš įmonės kasos 39 141,80 Eur, ir dar iš įmonės banko sąskaitos yra pervedęs į savo asmeninę sąskaitą 350 446,00 Eur, todėl nebuvo galima su juo sudaryti taikos sutarties ir dar įsipareigoti sumokėti jam 4200 Eur, atmestini, nes galimi ieškovo D. M. išsimokėjimai sau iš įmonės kasos ir sąskaitos nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas ir tuo pačiu negalėjo būti taikos sutarties dalyku. Kaip teisingai nurodė atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas, ginčas dėl įmonės lėšų išsimokėjimo yra nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje Kauno apygardos teisme Nr. e2-563-413/2021. Nepriklausomai nuo galutinio procesinio rezultato kitoje byloje, šioje byloje buvo galima sudaryti taikos sutartį dėl tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti ir dėl kurių šalys susitarė. Kita vertus, Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ginčą, 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-563-413/2021 ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

17. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad sudaryta taikos sutartis gali pažeisti jų teises ar teisėtus interesus. Apeliantai nenurodė, kaip konkrečiai skundžiama nutartimi patvirtinta taikos sutartis pažeidžia jų teises. Nagrinėjamu atveju apeliantai nebuvo pareiškę byloje savarankiškų reikalavimų nei ieškovui, nei atsakovei. Patvirtinta taikos sutartis nedaro tiesioginės įtakos jų teisėms ir pareigoms.

18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

19. Apeliacinis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.