Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-832-634/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-15
Bylos Nr.
1S-832-634/2015
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00252-2008-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
M. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-832-634/2015
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00252-2008-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus 2015 m. kovo 31 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010-05-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 str. 2 d. (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta galutinė bausmė – 7 metai laisvės atėmimo. 2011-09-27 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi – 2010-05-19 nuosprendis ir 2010-12-27 nutartis pakeisti: nusikalstama veika iš BK 213 str. 2 d. perkvalifikuota į BK 182 str. 2 d., iš 213 str. 2 d. į 182 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirta galutinė bausmė – 4 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Be to, M. M. nuteistas ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-29 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2010-05-19 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2012-05-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi patikslinta 2011-09-29 nuosprendžio rezoliucinė dalis: vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. subendrinti su 2011-09-29 ir 2011-09-27 nuosprendžiu paskirtas bausmes, galutinė bausmė – 5 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Taip pat M. M. nuteistas 2014-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 str. 5 d. ir 203 str. 2 d. (2 epizodai), 182 str.1, 2 d., 24 str. 4 d. 222 str. 1 d. (2 epizodai), 24 str. 4 d. ir 203 str. 2 d., 300 str. 1 d. (8 epizodai), 203 str. 2 d., 222 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2011-09-29 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 6 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011-08-01, bausmės pabaiga – 2017-11-13.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2015-03-31 nutarimu Nr. 95-165 nutarta nuteistajam M. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d. nuteistajam neatlikus 2 metų 7 mėnesių 17 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2015-03-26) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-04-16 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog išanalizuotų duomenų pagrindu išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo. Nuteistojo elgesio taisymosi progresas dar nėra pakankamas.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. M. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-04-16 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 95-165, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis. Komisijos veikla yra griežtai reglamentuota, priimdama sprendimus ji vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais. Atsižvelgiant į tai, kritiškai vertina skundžiamos nutarties motyvą, jog priimdama sprendimą Komisija neįvertino visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių. Priimta nutartis grindžiama tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, kas sąlygojo neteisėtos nutarties priėmimą, nuteistųjų asmenų skaičiaus didėjimą laisvės atėmimo vietose bei šių įstaigų perpildymą. Pažymėjo, kad skirdamas bausmę teismas jau atsižvelgė į padarytų veikų sunkumą ir teistumus, todėl pakartotinis šių veiksnių vertinimas lygtinio paleidimo atveju yra nepagrįstas, kadangi šios aplinkybės nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę. Pabrėžė, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi negaliojančiomis drausminėmis nuobaudomis, tačiau turimų 4 paskatinimų tinkamai neįvertino. Akcentuoja, kad BVK 157, 158 str. nėra numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo teismas turi atsižvelgti į nuteistojo neatliktos bausmės dalį, todėl tai negali būti besąlygišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Toks išplėstas įstatymo turinio aiškinimas neatitinka lygtinį paleidimą numatančiuose įstatymuose nustatytų principų. Konstatuoja, kad teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą neteisingai įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti aplinkybes. Nepagrįstai sureikšmino negaliojančius padarytus vidaus tvarkos pažeidimus ir nepakankamai skyrė dėmesio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuleistojo pavojingumą charakterizuojančiomis aplinkybėms, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos. Teigia, kad Europos Ministrų Komitetas 1999 m. rekomendacijoje Nr. R (99) 22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo rekomenduoja laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip kraštutinę priemonę ir tik tais atvejais, kai šios priemonės taikymas yra neišvengiamas. Bausmių vykdymo įstatymai turi numatyti platų pataisos priemonių, taip pat poveikio metodų spektrą, neapsiribojant vien kalinimu pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. skundas atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 d. numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, M. M. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau lygtinio paleidimo taikymui vien formaliųjų pagrindų nepakanka. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šiuo metu taikyti nuteistajam M. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nebūtų efektyvu. Nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau atliko pakankamą laisvės atėmimo bausmės dalį ir jo elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti, sušvelninus jos atlikimo sąlygas. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė, 2015-04-08 atsiliepimu nepritarusi Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu.

Aukštesniojo teismo nuomone, tos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, nurodytos Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvadose, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo 4 kartus paskatintas, aktyviai dalyvauja pataisos įstaigoje organizuojamuose renginiuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi teigiamą nuostatą į darbą, išėjęs iš pataisos įstaigos turės galimybę įsidarbinti, rodo, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į probacijos tikslus, bet ir bausmės tikslus bei visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. M. atlieka keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes. Iš viso teistas 5 kartus. Dabartinis teisės pažeidimas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Visos nusikalstamos veikos savanaudiško pobūdžio, susijusios su finansinės naudos siekimu, tuo tarpu Psichologinės tarnybos išvadoje pažymėta, kad nusikaltimo situaciją sąlygojusias aplinkybes M. M. analizuoja iš subjektyvios pozicijos. Pataisos namuose, bausmės atlikimo pradžioje nuteistasis turėjo sunkumų prisitaikant prie nustatytos vidaus tvarkos bei esamų reikalavimų. Nuteistojo nenorą laikytis jam privalomų elgesio taisyklių patvirtina tai, kad atlikdamas bausmę jis 2 kartus pažeidė režimo reikalavimus. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nes apibūdina nuteistojo požiūrį į visuotinai priimtinas elgesio taisykles bei leidžia prognozuoti apie draudimų, įpareigojimų laikymąsi lygtinio paleidimo atveju. Šios aplinkybės parodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, kad jis nedėjo visų pastangų elgtis taip, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą pagrįstai manant, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistąjį toliau taisant neizoliuotą nuo visuomenės.

Nors nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 38 balai – tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau tai, ar lygtinis paleidimas leis pasiekti bausmės tikslus verčia abejoti ir Psichologinės tarnybos išvadose išdėstyta pozicija, jog nuteistasis bendrauja atsargiai, yra vidutiniškai atviras, linkęs labiau matyti teigiamą pusę, neigiamų bruožų įvardinti nelinkęs. Taigi, M. M. yra tik selektyviai atviras, išlieka aktualios mąstymo problemos. Be to, išskiriami pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, lėšų tvarkymas ir pajamos.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismas skirdamas atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymai gali užtikrinti bausmės tikslus, todėl švelninat bausmės sąlygas svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d. Nors nuteistasis skunde nesutinka su tuo, jog teismas apskritai vertina likusią bausmės dalį, tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju, aukštesnio teismo vertinimu M. M. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 7 mėnesiai 17 dienų (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 6 metai 4 mėnesiai), yra pakankamai didelė. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos bylos duomenimis, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-04-16 nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo M. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis