- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-21
- Bylos Nr.
- eI3-4468-809/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01878-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė teismui patikslintą skundą (toliau – ir skundas), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) 2022 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. 10-TE-413 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei J. S.“ (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėja nurodo, jog su Įsakymu nesutinka, tarnybinis nusižengimas buvo konstatuotas netinkamai, todėl Įsakymas yra nepagrįstas bei neteisėtas. Pažymi, jog nebuvo tiriamos ir vertinamos visos svarbios faktinės aplinkybės, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje netinkamai nustatyta tariamo pažeidimo sudėtis, kaltė ir tarnybinio nusižengimo pasekmės, nuobauda parinkta nepagrįstai. Nesutinka, kad šis tariamas pažeidimas buvo padarytas tyčia, tuo labiau, kad buvo "aplaidus ir neatsakingas požiūris į tarnybą”.
Pareiškėja nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos patarėjos J. K. 2020-12-08 tarnybinio pranešimo Nr. 10-PR2-43219 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato veiklos organizavimo ir vykdymo planuoto patikrinimo ir nuolatinės stebėsenos“ turinys.
Šiuo atveju pranešimą 0121000687780 registravo 2021 m. spalio 25 d. Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus tyrėjas A. S., kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1-391 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau - ir Rekomendacijos) 60 p., 61 p., 62 p., 64 p. turėjo organizuoti neatidėliotiną informacijos patikrinimą.
Tarnybinė nuobauda – papeikimas yra akivaizdžiai per griežta, neatitinka pareiškėjos asmenybės vertinimo, teisingumo ir proporcingumo principų, nuobaudos tikslų, neįvertintas pareiškėjos darbo krūvis, kuris buvo ženkliai didesnis nei kitų Vilniaus apskrities VPK 3-iojo PK tokias pačias pareigas einančių pareigūnų.
Atsiliepimas
Atsakovas VPK pateikė atsiliepimą į skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. S. veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog būdama valstybės tarnautoja - užimdama Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybę (nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2021 m. spalio 29 d. atliko ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK 2-ojo veiklos skyriaus viršininko funkcijas), kurios viena pagrindinių profesinių pareigų - nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija ir tyrimas, - 2021 m. spalio 27 8.42 val., PRĮR dėl įvykio ROIK 0121000687780 įrašė rezoliuciją „Palikti nenagrinėtą“, ko pasekoje pareiškėjos N. D. 2021 m. spalio 25 d. pareiškimas liko nenagrinėtas. T. y. pareiškėja neatliko jokių informacijos apie galimai padarytą nusikalstamą veiką patikslinimo veiksmų, nesiėmė jokių veiksmų siekiant nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, nors pačiame ROIK 0521000099607 pažymėta, kad pagal prisegtą nuotrauką, yra panašus asmuo įvykdęs vagystę pagal ROIK 0121000686901, nepriėmė jokio procesinio sprendimo dėl pareiškimo, nepradėjo ikiteisminio tyrimo, esant pagrindui tyrimą pradėti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 178 str. 2 d. Ikiteisminis tyrimas pagal pareiškėjos N. D. 2021 m. spalio 25 d. pareiškimą pradėtas tik 2022 m. sausio 7 d. Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo E. S. 2022 m. sausio 6 d. tarnybinio pranešimo pagrindu pagal LR BK 178 str. 2 d.
Anot atsakovo, pareiškėjos skunde nurodyti teiginiai prieštarauja vienas kitam. Pastebi, jog tokiais atvejais, kuomet nėra pakankamai duomenų dėl įvykio aplinkybių, atliekami patikslinimo veiksmai, kurių pareigūnė neatliko, o tik 2021 m. spalio 26 d. gavusi ROIK priėmė sprendimą ir 2021 m. spalio 27 d. įrašė rezoliuciją „Palikti nenagrinėtą“. Kritiškai vertinami ir pareigūnės teiginiai, jog: „kaip matyti iš N. D. išduotos pažymos dėl asmens kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, minėta pažyma buvo išduota pačiai N. D. prašant“ (atkreipia dėmesį, jog tai buvo viena iš priežasčių, kodėl minėta pareigūnė priėmė sprendimą N. D. pareiškimą palikti nenagrinėtą). Šiuo atveju vyriausioji tyrėja J. S., kaip turinti nemažą darbo patirtį, turėjo suprasti, jog pažyma N. D. išduota nepagrįstai, o joje dalis nurodytos informacijos yra ne tik prieštaraujanti teisės aktų reikalavimams, bet ir klaidinanti pareiškimą pateikusį asmenį.
Kaltės forma nustatyta, remiantis surinktų įrodymų visuma, įvertinus nustatytą teisinį reglamentavimą ir pareiškėjos veiksmų visetą. Pareiškėja nepateikė jokių motyvų, kodėl kaltės forma turėtų būti kitokia, todėl nesutikimas laikytinas pareiškėjos asmenine nuomone siekiant tiesiog išreikšti nesutikimą.
Pareiškėjos pateiktas pavyzdys iš stebėsenos nėra įpareigojantis teisiškai nustatyta tvarka ar nurodymas elgtis nurodytu būdu, o tik patarėjos analizė vadovams apie galimus veiklos trūkumus bei tendencijas struktūriniuose padaliniuose. Pažymi, kad nurodyta situacija nėra analogiška pareiškėjos nagrinėtai situacijai. Be to, pareiškėjos motyvus apie tinkamą sprendimą pagal analogiją paneigia Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės O. L. 2022 m. vasario 7 d. nutarimas iškeltą drausmės bylą.
Pažymi, jog pareiškėjos teiginai dėl Operatyvaus valdymo skyriaus atsakomybės neatitinka tikrovės, kadangi Operatyvaus valdymo skyrius tik priima ir registruoja pranešimus, bei perduoda juos į įvykius turinčioms reaguoti ar pranešimus turinčioms nagrinėti pajėgoms. Esamu atveju įvykis nustatyta tvarka buvo perduotas teritoriniam policijos komisariatui, o pareiškėja nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2021 m. spalio 29 d. atlikdama Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3 PK 2-ojo veiklos skyriaus viršininko funkcijas, ir buvo asmuo atsakingas už tyrimo organizavimą. Be to, jei įvykis būtų nepagrįstai priskirtas jos žinion, J. S. turėjo įvykį grąžinti perdavimui pagal kompetenciją, o ne priimti sprendimą įvykį palikti nenagrinėtą, tačiau surinkti duomenys patvirtina, jog įvykis buvo pareiškėjai priskirtas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apskrities VPK viršininko 2022 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 10-TE-413 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei J. S.“, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja eina Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos pareigas. Pareiškėja nuo 2021 m. spalio 25 d. iki 2021 m. spalio 29 d. atliko Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK 2-ojo veiklos skyriaus viršininko funkcijas.
2022 m. vasario 11 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PD prie LR VRM) Imuniteto valdybos (toliau - IV) Vilniaus apygardos skyriui (toliau – ir VAS) pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl PD prie LR VRM IV VAS vyriausiosios tyrėjos J. T. 2022 m. vasario 11 d. tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-768 pateiktos informacijos apie Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės O. L. 2022 m. vasario 7 d. nutarimu iškeltą drausmės bylą pareiškėjos atžvilgiu.
2022 m. vasario 18 d. pareiškėjai įteiktas pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo (Nr. 5-PR1-39), kuriame nurodoma, jog 2021 m. spalio 25 d. Vilniaus apskrities VPK gautas N. D. pareiškimas dėl viešbutyje „Old Town Trio“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įvykdytos vagystės, t. y. pavogtos piniginės, kurioje buvo leidimas gyventi Lietuvoje, 50 Eur, nuolaidų kortelės. Nustatyta, kad 2021 m. spalio 26 d. 11.18 val. Vilniaus apskrities VPK OVS darbuotojas minėtą įvykį pagal teritorinį priklausomumą perdavė Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3 PK. Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis (toliau – ir PRĮR) duomenimis. 2021 m. spalio 27 d. 8.42 val. dėl minėto įvykio pareiškėja priėmė rezoliuciją „Palikti nenagrinėtą“, ko pasėkoje pareiškėjos N. D. 2021 m. spalio 25 d. pareiškimas liko nenagrinėtas.
Ikiteisminis tyrimas pagal pareiškėjos N. D. 2021 m. spalio 25 d. pareiškimą buvo pradėtas tik 2022 m. sausio 7 d. Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo E. S. 2022 m. sausio 6 d. tarnybinio pranešimo pagrindu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 str. 2 d.
Pareiškėja pateikė paaiškinimą, kuriame pažymėjo, jog tarnybinio nusižengimo nepadarė.
Policijos departamento prie LR VRM Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriaus vyriausioji tyrėja V. M. parengė Tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada). Minėtoje išvadoje konstatuota, jog pareiškėja šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 1 str., 2 str., 166 str. 1 d. 1 p., Rekomendacijų 61. p., 62 p. ir 64 p. bei Pareigybės aprašymo 6.2. p. reikalavimus, todėl jos veiksmai vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, padarytas netiesiogine tyčia, už kurį jai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 str. 1 d. nuostatomis, skirtina tarnybinė nuobauda. Pareigūnės atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių atsakovas nenustatė.
Skundžiamu įsakymu pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Pažymėtina, jog pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti yra tarnybinis nusižengimas.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.
Statuto 39 straipsnio 1 dalis numato, jog už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Statuto 39 straipsnio 2 dalies 4 punktas reglamentuoja, jog viena iš tarnybinių nuobaudų gali būti skiriama perkeliant pareigūną į žemesnes pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).
Pareiškėjai tarnybinė nuobauda skirta už LR BPK 1 str., 2 str., 166 str. 1 d. 1 p., Rekomendacijų 61. p., 62 p. ir 64 p. bei Pareigybės aprašymo 6.2. p. pažeidimus.
LR BPK 1 straipsnis numato, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
Pagal LR BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
Ikiteisminio tyrimo pradžią reglamentuoja LR BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame numatyta, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką.
Rekomendacijų 61 p. nustatyta, kad Rekomendacijų 60 punkte nurodytas darbuotojas gautą informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką užregistruoja ikiteisminio tyrimo įstaigoje nustatyta tvarka ir organizuoja neatidėliotiną jos patikrinimą.
Rekomendacijų 62 p. nustatyta, kad neatidėliotiną informacijos patikrinimą atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas veikia ikiteisminio tyrimo įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir privalo kuo greičiau nuvykti į nurodytą vietą ar pas informaciją suteikusį asmenį arba kitais būdais įsitikinti, ar informacija yra tikra.
Rekomendacijų 64 p. nustatyta, kad jei atlikdamas neatidėliotiną informacijos patikrinimą ikiteisminio tyrimo pareigūnas nustato nusikalstamos veikos požymių, jis gali pats pradėti ikiteisminį tyrimą (surašydamas tarnybinį pranešimą) ir atlikti tyrimo veiksmus arba turi nedelsdamas kreiptis į atsakingą darbuotoją, turintį teisę pradėti ikiteisminį tyrimą.
Vilniaus apskr. VPK viršininko 2019 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 10-V-277 patvirtinto Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6.2. p. nustatyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka priima, registruoja ir nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ir pranešimus.
Pažymėtina, jog pareiškėja nesutinka su Tarnybinėje išvadoje jai konstatuotais pažeidimais. Tačiau teismas sutinka su atsakovu, jog pareiškėja savo neteisėtais veiksmais veikė aplaidžiai, nesiėmė jokių veiksmų dėl gauto N. D. 2021 m. spalio 25 d. pareiškimo, t. y. neatliko jokių informacijos apie galimai padarytą nusikalstamą veiką patikslinimo veiksmų, nesiėmė jokių veiksmų siekiant nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, nors pačiame ROIK 0521000099607 pažymėta, kad pagal prisegtą nuotrauką, yra panašus asmuo įvykdęs vagystę pagal ROIK 0121000686901, nepriėmė jokio procesinio sprendimo dėl pareiškimo, nepradėjo ikiteisminio tyrimo, esant pagrindui tyrimą pradėti pagal LR BK 178 str. 2 d. Pareiškėja neatlikusi jokių veiksmų 2021 m. spalio 27 d. (tą pačią dieną gautas pareiškimas) iš karto priėmė rezoliuciją „Palikti nenagrinėtą“. Pažymėtina, jog objektyvių aplinkybių, leidžiančių teismui daryti priešingą išvadą, byloje nėra. Byloje nėra duomenų, o ir pareiškėja jokių konkrečių duomenų, kad buvo diskriminuojama (tame tarpe ir dėl darbo krūvio) kitų pareigūnų atžvilgiu, nepateikė ir nenurodė.
Atkreiptinas dėmesys, jog tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms (LVAT 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-3035/2012 ir kt.). Taip pat pagal LVAT praktiką dėl tarnybinių nusižengimų gali kilti įvairaus pobūdžio neigiamos pasekmės (LVAT 2011 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2489/2011, LVAT 2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-279/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad dėl pareiškėjos atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilo neigiamos pasekmės, t. y. būtent pareiškėjos neveikimas tiesiogiai įtakojo, jog buvo pažeista nukentėjusiosios N. D. teisė į jos interesų efektyvų ir savalaikį gynimą, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas daugiau nei du mėnesius. Pažymėtina, jog tokiu būdu taip pat neigiamai paveikiamas valstybės institucijos, vykdančios jai patikėtas viešojo administravimo funkcijas, įvaizdis ir autoritetas bei formuojamas neigiamas atsakovo įvaizdis dėl jo vykdomų funkcijų bei teisės aktų nuostatų nesilaikymo (ikiteisminio tyrimo institucijai buvo žinoma dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo savalaikiai pradėtas) ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nenustatė, kad atsakovas atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Teismo vertinimu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir tinkamai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Statuto 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją.
Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.).
Atsižvelgdamas į nurodytas teisės aktų nuostatas, teismų praktiką ir nustatytas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, kadangi nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai: neteisėta veika, kaltė, žala ir priežastinis ryšys.
Pagal Statuto 39 straipsnio 2 dalį pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai, teismų praktika ir taip pat ir visuomenė tikisi adekvataus padaryto pažeidimo vertinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Pagal Statuto 40 straipsnio 2 dalies 3 punktą tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės, be kita ko, yra ir tuomet, kai per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareigūnas padarė kitą tarnybinį nusižengimą.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai, teismų praktika ir taip pat ir visuomenė tikisi adekvataus padaryto pažeidimo vertinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog konstatavus, kad valstybės tarnautojas (pareigūnas) padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta nuobauda yra per griežta, ši nuobauda, nesant aplinkybių, kurios eliminuotų galimybę šiems asmenims iš viso taikyti šią tarnybinės (drausminės) atsakomybės priemonę, turėtų būti keičiama į švelnesnę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-162/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-945/2007; 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-284/2008; 2008 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2681/2008; 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).
Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant pareiškėjos tarnybinės atsakomybės klausimą pareiškėjos darbdavio buvo įvertintos tiek lengvinančios, tiek sunkinančios aplinkybės. Atsakovas nenustatė pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
Įvertinus pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusios pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes ir kitas jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, pareiškėjos 2021 m. tarnybinės veiklos vertinimą (labai gerai), pareiškėjos charakteristiką, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tarnybinės nuobaudos tikslai galėjo būti pasiekti skiriant švelnesnę nuobaudą - pastabą. Teismo vertinimu, būtent pastaba yra nagrinėjamu atveju adekvati tarnybinė nuobauda pareiškėjai.
Teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjos skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2022 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 10-TE-413 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei J. S.“ 1 punktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai J. S. iš papeikimo į pastabą.
Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.