- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- N-62-4520-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00276-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. L. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nutarimo I. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą I. L. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad I. L. 2010 m. liepos 8 d., apie 08.19 val., Palangoje, Kretingos – Plytų gatvių sankryžoje vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, įvažiavo į reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui ir susidūrė su esant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui per sankryžą važiavusiu automobiliu „Ford Galaxy“, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, taip pat, I. L. vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 18, 78.11 ir 169 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 17 d. nutarimu I. L. pripažino kaltu, padarius ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, ir už jų padarymą skyrė jam subendrintą nuobaudą – 2 700 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Teismas konstatavo, kad I. L. padaryti pažeidimai yra įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojų parodymais, eismo įvykio schema ir fotolentelėmis, vaizdo įrašu, transporto priemonių techninės apžiūros aktais. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, bei tai, kad buvo nustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – per metus pakartotinai padarė tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus, o pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
II.
I. L. apeliaciniu skundu prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas padarė esminius procesinius pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos pažeidėjo teisės, ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Teigia, kad teismas suvaržė apelianto teises žinoti apie administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimą, bei žinoti, ar nutarties priėmimo metu egzistavo priežastis, leidžianti teismui pratęsti terminą. Pažymi, kad teismas apelianto prašymą atidėti bylos nagrinėjimą patenkinti atsisakė, apeliantas teismo posėdžio metu apklaustas nebuvo, galimybės liudytojui S. Š. užduoti klausimus neturėjo, todėl neturėjo realios galimybės bandyti įrodyti, kad jį kaltinantys įrodymai yra nepatikimi. Mano, kad tokiu būdu teisme nebuvo tinkamai užtikrintos jo teisės ir išsamiai išaiškintos sprendžiant bylą turinčios reikšmę aplinkybės. Nurodo, kad byloje surinkti įrodymai neišsamūs, liudytojų parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs, kas leidžia abejoti jų tikrumu ir patikimumu. Pažymi, kad teismas išvadą dėl apelianto kaltės grindžia ne įrodymais, o prielaidomis.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti galioti ir apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta pakankamai faktinių aplinkybių, įrodančių, jog I. L. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Teigia, kad teismas išsamiai nurodė, kokiais įrodymais remiasi ir kokius atmeta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad I. L. iš esmės neigia vairavęs transporto priemonę ir padaręs jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, bei siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas būtų panaikintas, administracinio teisės pažeidimo byla būtų nutraukta. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog I. L. vairavo transporto priemonę, bei savo veiksmais padarė ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus.
ATPK 35 straipsnis reglamentuoja administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Pirmoje šio straipsnio dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė pratęsti nuobaudos skyrimo terminą iki vienerių metų. Patikrinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi (b. l. 79) administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas nepažeidžiant ATPK 35 straipsnio reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad apeliantui apie šį teismo procesinį sprendimą nebuvo pranešta.
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Tai, kad apeliantas padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), policijos pareigūnų G. K. ir T. P. tarnybiniai pranešimai (b. l. 4, 5), bei policijos pareigūnų parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 131-132, 134-135), liudytojų I. S., S. S., S. B. ir iš dalies B. P. bei P. P. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 6, 7, 8, 12-13, 42-43), bei jų parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 74-75, 130, 135-140). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų policijos pareigūnų G. K. ir T. P., kurie aiškinosi eismo įvykio aplinkybes ir apklausė eismo įvykyje dalyvavusius bei jį mačiusius asmenis, parodymais. Liudytojų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad gavus iš budėtojo pranešimą apie eismo įvykį ir nuvykus į eismo įvykio vietą, buvo rastos susidūrusios dvi transporto priemonės, liudytojai I. S. ir S. S. paaiškino eismo įvykio aplinkybes bei patvirtino, kad automobilį „Audi A6 Avant“ vairavo ir eismo įvykį sukėlė I. L., kuris iš pažiūros buvo neblaivus, automobilį vairavęs neigė ir atsisakė tikrintis neblaivumą. Analogiškas aplinkybes policijos pareigūnai nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojai I. S., S. S. ir S. B., kurie betarpiškai matė eismo įvykį, teismo posėdžio metu išsamiai apibūdino jo aplinkybes, jog būtent I. L. vairuojamas automobilis įvažiavo į reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui ir susidūrė su kitu automobiliu, jų parodymai neprieštaringi, bei atitinka minėtų liudytojų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas jais abejoti neturi pagrindo. Apelianto iškelta versija, jog automobilio jis nevairavo, paneigiama aukščiau aprašytų įrodymų visuma ir yra laikytina apelianto pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Iš policijos pareigūnų G. K. ir T. P., bei liudytojo B. P. paaiškinimų matyti, kad nuo I. L. sklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, o atsižvelgiant į tai, kad byloje įrodyta, jog apeliantas vairavo automobilį, darytina išvada, kad asmuo nepagrįstai atsisakė pasitikrinti blaivumą. Pažymėtina, kad liudytojų V. V. ir J. P. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 75-76, 130-131), vertintini kritiškai, kadangi jie prieštarauja jų pirminiams rašytiniams paaiškinimams (b. l. 9, 11), minėtos liudytojos su I. L. yra pažįstamos, kas leidžia abejoti jų nešališkumu, bei pagrįstai manyti, jog asmenys yra suinteresuoti padėti apeliantui išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinio skundo argumentai, kad I. L. nedalyvaujant teismo posėdyje, kur buvo apklaustas liudytojas S. Š., nebuvo tinkamai užtikrintos jo teisės ir išsamiai išaiškintos sprendžiant bylą turinčios reikšmę aplinkybės, atmestini, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, o S. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 143) apeliantą kaltinančių ir esminę reikšmę turinčių bylos aplinkybių nenurodė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad I. L. savo veiksmais padarė ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ( ATPK 257 str.). Atsižvelgus į tai, Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o I. L. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
I. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.