Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2017-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-35-185/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-10
Bylos Nr.
1-35-185/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22640-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Kaltinamasis
V. K.
Nukentėjusysis
N. T., V. T.
Civilinis ieškovas
J. Č.
Advokatai
Irmantas Ruželė, Jonas Milčius
Baudžiamoji byla Nr. 1-35-185/2017 Proceso Nr. 1-01-1-22640-2016-6 Procesinio dokumento kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.3.1.1.; 2.1.15.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.8.
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant:prokurorei Jelenai Sabaliauskienei,kaltinamajam V. K.,gynėjui advokatui Jonui Milčiui,nepilnamečio nukentėjusiojo N. T. įstatyminei atstovei R. R.,nepilnametės nukentėjusiosios V. T. įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei J. Č.,nukentėjusiojo N. T. atstovui advokatui Irmantui Ruželei,ekspertui Gintautui Serbentai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) k., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. K. 2016 m. gegužės 13 d., apie 20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, pelenams semti skirtu metaliniu semtuvėliu sudavė M. T. vieną kartą į galvą, taip padarė muštinę žaizdą viršugalvyje su kaukolės skliauto ir pagrindo kaulų – kairiojo momenkaulio ir kaktikaulio lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, po minkštais galvos smegenų dangalais, į galvos smegenų skilvelius ir galvos smegenų medžiagoje, kas komplikavosi galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, dėl ko nuo galvos sumušimo nukentėjusysis mirė, taip tyčia nužudė M. T.

Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad po žmonos Z. K. sesers mirties grįžęs iš įkalinimo vietos pas juos apsigyveno jos sūnus M. T. Sesuo butą testamentu paliko jo (kaltinamojo) žmonai, kad M. jo „nepragertų“, todėl M. T. neturėjo kur gyventi. Jis buvo tinginys, niekur nedirbo ir neieškojo darbo, į Darbo biržos siūlomus mokymus nevyko, gaudavo pašalpą, bet iš jos atskaičiuodavo alimentus dviem jo vaikams. Anksčiau M. T. gyveno su moterimis, kurios nuo jo susilaukė mergaitės ir berniuko. Gyvendamas pas juos, M. su vaikais ir tomis moterimis nebendravo. Be to, jis nuolat išeidavo ir su savo draugais girtaudavo. Dėl to jis neturėjo pinigų, jį reikėjo išlaikyti. Jis (kaltinamasis) nenorėjo, kad M. pas juos gyventų, priekaištaudavo jam dėl tokio jo gyvenimo būdo. M. turėjo traumą, buvo nugriuvęs savo bute nuo laiptų, dėl to jam buvo operuota galva, jis lėtai orientuodavosi situacijose. Su M. niekada nėra susimušę. Jei susibardavo, tai dėl to, jog M. nenorėjo dirbti, tinginiavo. Jis dažnai jam dėl to papriekaištaudavo, bet M. nusisukdavo ir nueidavo, į tai nereaguodavo. Jų butas yra dviejų kambarių, M. gyveno svetainėje. 2016 m. gegužės 13 d. nuo ryto visi buvo namuose. Iš vakaro M. su Z. buvo kažkur išėję, grįžo abu neblaivūs.

Ryte žmona su M. buvo nuėjusi pas S., grįžo išgėrę. Apie dešimtą valandą pas juos į namus atėjo dvi kaimynės – V. M. ir D. S. D. atsinešė degtinės 0,7 l talpos butelį. Su žmona ir kaiminėmis virtuvėje gėrė degtinę. M. su jais negėrė. Vėliau jis (kaltinamasis) nuvyko į parduotuvę ir atvežė dar du degtinės 0,7 ir 0,5 litro talpos butelius. Sugrįžęs į namus matė, kad M. buvo namuose su moterimis, o paskui nuėjo į savo kambarį. Girtavo iki 5–6 val. vakaro. Vienu metu buvo užėjęs ir S. S.. M. į virtuvę atėjęs nebuvo, su juo nebendravo. Girtavimo metu jis keletą kartų ėjo į balkoną rūkyti, matė M. svetainėje žiūrint televizorių. Vienu momentu prarado atmintį, mano, kad dėl girtumo. Iki to laiko su M. nekonfliktavo. Butas yra kūrenamas malkomis, miegamajame prie krosnies kibirėlyje laikydavo geležinį semtuvėlį pelenams semti. Ar su tuo semtuvėliu sudavė M., nepamena, buvo girtas. Žmona sakė, kad jis semtuvėliu sudavė M. vieną kartą per galvą ir dėl to jis mirė. Mano, kad taip ir buvo. Dėl ko sudavė, negali paaiškinti, mano, jog dėl susikaupusio pykčio ant M. ir girtumo. Kaip jis pats buvo sužalotas, neatsimena, žmona sakė, kad griuvo prie balkono eidamas rūkyti.

Mano, kad pareikšti civiliniai ieškiniai yra per dideli. M. vaikams nepadėjo, su jais nebendravo. Jo pensija yra 220 eurų, žmona gauna 70 eurų invalidumo pašalpą. Turi tik seną butą nuo 1985 m., automobilio, garažo, žemės, sąskaitų bankuose neturi, palikuonių nėra. Serga hipertenzija, debetu, širdies nepakankamumu, plaučių liga, glaukoma, nemato kairia akimi, nes yra trukusi tinklainė, nuo šių ligų vartoja vaistus.

2016-05-13 21.38 val. V. K. atlikus blaivumo testą nustatytas 1,86 promilės girtumas (2 t., b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. K. kaltė įrodyta

Nepilnamečio nukentėjusiojo N. T. įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė R. R. paaiškino, kad su M. T. pragyveno beveik ketverius metus. Turi bendrą sūnų N. T., kuriam yra 11 metų. Kai jų sūnui suėjo 6 mėnesiai, tai buvo 2006 m. liepos mėnesį, su M. T. išsiskyrė. Nuo to laiko M. T. su ja ir sūnumi ryšių nepalaikė. Yra skambinęs sūnui, bet jie susitikę nebuvo. Ji buvo iš M. T. prisiteisusi alimentus sūnaus išlaikymui. Kažkurį laiką, kai dirbo, M. T. alimentus mokėjo. Nuo 2007 m. nebemokėjo, alimentų skola siekia 5000 Eur. M. T. materialiai nepadėdavo.

Prašo priteisti sūnui 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir jai 1000 eurų advokato atstovavimo išlaidų.

Vaikas internete ieškojo informacijos apie savo tėvą, norėjo su juo susitikti. Į M. T. laidotuves atvyko per anksti, todėl paliko gėlių krepšelį ir išvyko, laidotuvėse nebuvo, turėjo dirbti, sūnaus nevežė, nes nenorėjo jo traumuoti. Vaikas, sužinojęs apie tėvo mirtį, nuėjo į savo kambarį ir apsiverkė. Mano, kad suaugęs jis prisimins tėvą. Daug žmogus netenka praradęs tėvą. Kai atvežė gėlių krepšelį, Z. K. sakė, kad V. K. sudavė M. šiupeliuku per galvą, atidavė jai M. laikrodį, sidabrinę grandinėlę, kad sūnus turėtų prisiminimą.

Nepilnametės nukentėjusiosios V. T. įstatyminė atstovė J. Č. parodė, kad su sugyventiniu M. T. gyveno septynerius metus, tai buvo daugiau kaip prieš 13-14 metų. Gyveno neįregistravę santuokos, kaip sugyventiniai. M. buvo sunkaus charakterio, viskas turėdavo būti pagal jį, greitai susinervuodavo, apstumdydavo ją. Kad pakeltų ranką prieš kitus, nėra pastebėjusi. Jis dažnai su draugais vartojo alkoholį, dingdavo iš namų. Dėl šių priežasčių su M. T. išsiskyrė. Dukra visą laiką norėjo susitikti su tėvu, tačiau jis nesileido į jokius santykius. Jis materialiai nepadėdavo, priteistų alimentų nemokėjo, jokios paramos neteikė. Nuo išsiskyrimo su dukra nesimatė, tik per močiutę susisiekdavo telefonu, dukros gyvenimu nesidomėjo, vaikui išlaikymą mokėjo valstybė.

Apie šį įvykį nieko nežino. Tik per laidotuves Z. K. pasakė, kad M. šiupeliuku per galvą sudavė V. K.. Laidotuvėse buvo su dukra. Dukra verkė, buvo prislėgta. Dukrai šiuo metu yra 17 metų. Dukra užaugo praktiškai nemačiusi tėvo, tik retsykiais jį sutikdavo miestelyje.

Prašo dukrai priteisti 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. M. T. dukrai buvo biologinis tėvas, iki septynerių metų ją augino. Dukra sielvartauja, pergyvena, jaučiasi prislėgta, nusivylusi. Ji tikėjosi, kad ateityje viskas pasikeis, bus kitaip, kad ji kažkiek su tėvu bendraus.

Liudytoja Z. K. parodė, kad gyvena dviejų kambarių bute kartu su savo vyru V. K.. Sūnėnas M. prieš kelis metus, nugriuvęs nuo laiptų, patyrė galvos traumą. M. buvo operuota galva, jis turėjo 2 grupės invalidumą, nusikalbėdavo, viską pamiršdavo. Maždaug prieš tris metus mirė M. motina ir jos sesuo R. T. Prieš mirtį ji savo butą testamentu paliko jai (Z. K.), nes bijojo, kad M. butą pragers. Kadangi M. savarankiškai negalėjo gyventi, jie pasikvietė M. gyventi pas save, tačiau jokios jo globos nesitvarkė. M. buvo jos ir V. krikštasūnis. Pajamų M. neturėjo, kažkiek gaudavo pašalpos, bet antstoliai iš jo visus pinigus paimdavo, kad sumokėtų alimentus dviem vaikams. Jos sutuoktinis V. nenorėjo, jog M. gyventų jų bute, jie buvo įpratę gyventi dviese. Be to, M. piktnaudžiavo alkoholiu, girtaudavo su draugais, niekur nedirbo. V. priekaištaudavo ir bardavosi, kad M. geria, niekur nedirba, yra tinginys, siunčiamas Darbo biržos nevažiuoja į Rokiškį mokytis, tačiau susimušę ar susistumdę jie nebuvo nė karto. Savaitę iki įvykio M. V. buvo davęs pinigų – kelis eurus, kad jis nupirktų Rokiškyje žvejybos reikmenis. M. grįžo girtas, pragėręs V. duotus pinigus, dėl to V. pyko ir jam priekaištavo visą savaitę. M. nei blaivas, nei išgėręs agresyvus nebūdavo, neblaivus eidavo miegoti.

2016-05-13 ryte ji su M. nuėjo pas S. S., nusinešė degtinės 0,5 l butelį. Trise išgėrė degtinę. Po to su M. grįžo į namus. Tada atėjo V. M. bei D. S. Su jomis ji ir vyras V. K. virtuvėje gėrė degtinę, o M. T. buvo svetainėje, prie jų neprisijungė. Kiek pamena, visi išgėrė 2–3 degtinės butelius. Vienu metu buvo užėjęs ir S. S.. Gėrimo metu V. K. kelis kartus ėjo į balkoną rūkyti. Eidavo per svetainę.

Vienu metu pasigirdo triukšmas. Ji nuėjo į kambarį, atsisėdo ant lovos, kurioje gulėjo M. T., pamatė, kad jis nebekvėpuoja, o ant fotelio stovi semtuvėlis pelenams iš krosnies semti. Tada paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Be to, paskambino V. M., S. S., pranešė, kad M. T. nebegyvas, kad V. K. jam sudavė semtuvėliu ir jį užmušė. Taip sakė todėl, kad niekas daugiau to padaryti negalėjo, kadangi nieko daugiau kambaryje nebuvo. Šiuo metu neatsimena, ar matė patį įvykį, taip pat neatsimena, ar matė, jog V. K. griuvo grįždamas iš balkono, neatsimena, kad jis būtų sužalotas. Jos pirmi duoti parodymai yra teisingiausi, tada geriausiai atsiminė įvykio aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja bei atliekant parodymų patikrinimą vietoje Z. K. parodė, kad V. K., eidamas rūkyti, neišlaikęs pusiausvyros nugriuvo prie balkono durų. Kai V. buvo nugriuvęs kambaryje, V., D. ir S. buvo virtuvėje. Vilių pakėlė S., nes jis pats nesugebėjo atsikelti. Svečiams išėjus, nuėjo į svetainės kambarį, atsisėdo ant lovos. V. tuo metu buvo miegamajame. Jai su M. T. bekalbant, į kambarį atėjo V. K. Tuo metu sūnėnas sėdėjo ant sofos, o ji – ant lovos. V. K., nieko nesakęs, sudavė sūnėnui per galvą vieną smūgį. Jai pasirodė, kad sudavė su namuose laikomu metaliniu šiupeliuku. Po smūgio vyras numetė šiupeliuką ant fotelio, apsisuko ir grįžo į savo kambarį, kuriame atsigulė. Sūnėnas nuo smūgio atsigulė ant sofos. Pamatė, kad jis nebekvėpuoja, kraujo nematė. Ji išsigandusi iš savo telefono surinko 112 numerį ir pasakė kas atsitiko. Atvažiavo medikai, sūnėną bandė gaivinti, po to pasakė, kad jis mirė. Dar iki atvykstant greitajai pagalbai, ji paskambino kaimynui S. ir pasakė kas nutiko. Kaimynas iki atvykstant greitajai pagalbai atėjo pas ją. V. K. nieko nedarė, o tik gulėjo lovoje. Po greitosios pagalbos atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė jos vyrą. Ji iš karto policijos pareigūnams pasakė kas nutiko, kad vyras šiupeliuku sudavė per galvą sūnėnui ir M. nuo to smūgio numirė. Tą dieną nebuvo jokio konflikto ar priežasties mušti M. (1 t., b. l. 63–64).

Iš M. buvo priteisti alimentai jo dviejų vaikų išlaikymui, bet jis išlaikymo nemokėjo, nes neturėjo iš ko mokėti.

Žino, kad M. T. turėjo vaikų, nes V. augino močiutė. N. nežino, nepažįsta, tik žino, kad toks yra. M. su savo vaikais nebendravo, nieko nekalbėjo apie poreikį su jais bendrauti. Jis nieko nekalbėjo apie N., užsimindavo tik apie Viktoriją, kad ji yra jo duktė, žinojo jos gimimo dieną. Apie tai, ar jis skambino savo vaikams, nieko nežino, jis to nesakydavo, prie jos su vaikais nekalbėjo.

Parodymų patikrinimo vietoje metu Z. K. nurodė vietas bute, kur 2016-05-13 virtuvėje gėrė kartu su V. K. ir kitais asmenimis; kambarį, kuriame prie balkono rado nugriuvusį V. K.; kur ir kaip ant sofos sėdėjo sūnėnas M. T.; kur sėdėjo ji pati, kai į kambarį atėjo V. K., kuris priėjęs prie M. T. užsimojo, po to atsisėdo šalia jos ant fotelio, ant kurio numėtė semtuvėlį. Parodė kitame kambaryje – miegamajame kibirą, kuriame buvo laikomas geležinis semtuvėlis (1 t., b. l. 71–83).

Liudytojas S. S. parodė, kad 2016 m. gegužės 13 d. ryte pas jį į namus atėjo M. T. ir Z. K., atsinešė degtinės 0,5 l butelį. Jie trise išgėrė degtinę ir M. T. su Z. K. išėjo. Vidurdienį jam paskambino Z. K. ir pakvietė užeiti. Nuėjęs rado Z. K., V. M. ir D. S. virtuvėje geriančias degtinę. Jos pavaišino ir jį. Tuo metu į virtuvę iš kito kambario užėjo V. K., jo veidas buvo kruvinas. Paklausus, kas atsitiko, V. K. tik numojo ranka ir pasakė, kad niekis. Z. K. pasakė, kad V. ėjo į balkoną ir griuvo. Matėsi, kad V. K. yra stiprokai išgėręs. Matė, kad svetainėje gulėjo M. T. ir žiūrėjo televizorių, į virtuvę jis atėjęs nebuvo. Išgėręs apie 3–4 taureles, išėjo į namus. Vakare paskambino Z. K. ir pasakė, kad V. su šiupeliuku sudavė per galvą M. ir jį užmušė. Kai jis atėjo, jau buvo atvykusi policija. Z. K. pakartojo tuos pačius žodžius, kad V. šiupeliuku užmušė M.. Tiek M. T., tiek V. K. gerai pažinojo. M. dažnai girtaudavo. V. jam priekaištaudavo, jog jis yra tinginys, nenori dirbti, o tik nuolat guli ir žiūri televizorių, tačiau nė karto nematė, kad jie būtų susimušę, stumdęsi, tarp jų konfliktai būdavo tik žodiniai.

Liudytoja V. M. parodė, kad 2016-05-13, apie 10.30 val., jai paskambino Z. K. ir pakvietė ateiti dėl skolos grąžinimo. Prieš pietus nuėjusi pas Z. K., pas ją rado D. S., taip pat buvo jos vyras V. K. ir M. T.. Z. K., V. K. ir D. S. virtuvėje gėrė degtinę, o M. T. savo kambaryje žiūrėjo televizorių. Ji prisijungė prie degtinę gėrusių asmenų. Atsimena, jog vienu metu buvo užėjęs ir S. S.. Apie 16 val. išėjo į namus. Kol buvo pas K., jokio konflikto tarp V. K. ir M. T. nebuvo. M. visą laiką buvo kambaryje ir žiūrėjo televizorių, degtinės negėrė ir su kitais nebendravo. V. K. kelis kartus buvo išėjęs į balkoną parūkyti. Jo kruvino nematė. Kitos dienos ryte, apie 6 val., jai paskambino Z. K. ir pranešė, kad V. K. sudavė šiupeliuku M. T. ir jį užmušė. Atsimena, kad gėrimo metu V. K. burnojosi, jog M. yra tinginys, girtuoklis. M. tai girdėjo, bet į tai nereagavo.

Liudytoja D. S. parodė, kad 2016 gegužės 13 d. ryte pas S. S. su Z. K., M. T. ir S. S. išgėrė butelį degtinės. Po to ji kartu su M. T. ir Z. K. nuėjo pas Z. K. į namus ir ten girtavo toliau. Dalyvavo ir V. M.. Degtinę gėrė keturiese, t. y. ji, Z. K., V. M. ir V. K.. Iš viso išgėrė apie tris degtinės 0,7 l talpos butelius. Vienu metu buvo užėjęs ir S. S., bet jis buvo labai trumpai. M. T. su jais negėrė, buvo kitame kambaryje. Kai M. ateidavo į virtuvę, K. jam priekaištaudavo, kad jis yra tinginys, niekur nedirba, yra jo (V. K.) išlaikomas. Gėrimo metu V. K. išeidavo į balkoną parūkyti. Vienu metu išgirdo bildesį prie balkono, atrodė lyg kažkas kristų. Tada Z. nuėjo pažiūrėti kas atsitiko. Netrukus ji pradėjo šaukti, kad padėtų pakelti Vilių. Ji negalėjo padėti, nes buvo girta. Po to V. atėjo į virtuvę, jo veidas buvo kruvinas. Jai paklausus kas atsitiko, jis tik juokėsi ir nieko neaiškino. Kad būtų įvykęs koks nors konfliktas tarp V. ir M., negirdėjo. Iškart po to išėjo į namus. Buvo vakaras, bet kiek valandų, negali pasakyti. 2016-05-14 ryte jai paskambino Z. ir pasakė, kad vakare, po to, kai ji išėjo, V. su šiupeliu užmušė M., paprašė ateiti. Kai nuėjo, Z. sakė, kad M. sėdėjo ant sofos, V. priėjo ir su šiupeliuku sudavė M. per galvą, minėjo kirmėles, kurių M. dėl žvejybos nenupirko. Pas Z. K. teko ne kartą vartoti alkoholinius gėrimus. Kai tik išgerdavo, V. K. pradėdavo priekaištauti M. T. dėl jo elgesio – tingėjimo dirbti, girtavimo, jie susibardavo, bet niekada nesistumdė, nesimušė. M. T. paprasčiausiai išeidavo į savo kambarį ir nesirodydavo.

2016-05-16 Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK KPS OG tyrėjo A. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-05-13 20.29 val. iš Panevėžio AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, jog bute, esančiame Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), galimai nužudytas žmogus. Bute buvo Z. K., kuri paaiškino, kad jos vyras užmušė sūnėną, jog po to ji paskambino pagalbos telefonu. Kambaryje ant sofos, kaip vėliau sužinojo, buvo M. T. lavonas. Pulso jam neužčiuopė. Lavonas buvo sėdimoje padėtyje, truputį buvo pasviręs į įėjimo į kambarį pusę; dešinėje rankoje, atremtoje į dešinę koją, buvo televizoriaus pultas, akys užmerktos, galva palinkusi link kairio peties. Atvykus patruliams ir greitajai pagalbai, vyras buvo paguldytas ant grindų. Greitoji pagalba bandė gaivinti vyrą, bet konstatavo jo mirtį. Vyro viršugalvio kairėje pusėje matėsi kraujuoti plaukai ir žaizda. Dar kartą paklausus Z. K., ar ji matė, kas įvyko, ji paaiškino, kad į kambarį užėjo jos vyras V. K. ir metaliniu semtuvėliu trenkė M. T. per galvą. Pasakė, kad vyras yra kitame kambaryje. Išėjęs į koridorių pamatė V. K. kruvinu veidu. Paklausus Z. K., kur yra pelenų semtuvėlis, kuriuo buvo sužalotas M. T., ji nuėjo į buto virtuvę ir iš ten atnešė minėtą semtuvėlį. Liepė jai semtuvėlį padėti ant koridoriuje esančios spintelės. Patruliams liepė apsaugoti įvykio vietą. Vežant V. K. į komisariatą, jis pasakė, kad neprisimena kas įvyko, sakė, kad tik įvyko konfliktas su M. T., kuris niekur nedirba, yra veltėdis, banditas, kalbėjo apie žvejybą, minėjo, kad veidą susižalojo pats griūdamas, su kuo trenkė M. T., nepamena, klausinėjo, kas dabar jam bus (1 t., b. l. 6–7).

Iš 2015-05-13 įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad apžiūros metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rokiškio r., prieškambaryje ant spintelės rastas metalinis semtuvėlis. Svetainės kambaryje šalia sofos ant nugaros guli M. T. lavonas. Lavono pakaušyje matosi žaizda, jo marškinėliai yra kruvini. Ant staliuko šalia sofos padėtas televizoriaus pultas, televizorius išjungtas. Lavonas guli kojomis į lango (balkono) pusę. Ant sofos krašto, toliau nuo lango ir arčiau įėjimo į kambarį, ant pagalvės rastos ryškiai raudonos spalvos dėmė, panašios į kraują. Tokia pat dėmė buvo ant grindų prie balkono durų. Virtuvėje ant stalo guli lėkštės su maisto likučiais ir įrankiai, po kėde rastas tuščias degtinės „Lithuania“ butelis (1 t., b. l. 123–129, 130, 131–142).

2016-05-19 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad VTMT Panevėžio skyriaus laborantė pateikė M. T. lavono skrodimo metu paimtus kraujo, nagų, plaukų pavyzdžius (1 t., b. l. 24–26).

2016-05-23 daiktų pateikimo ir 2016-06-08 daiktų apžiūros protokoluose nurodyta, kad VTMT Panevėžio skyriaus laborantė pateikė M. T. drabužius, kurie buvo apžiūrėti. Ant M. T. sportinių kelnių kairės kišenės rastos dėmės, panašios į kraują (kelnės perduotos Z. K. (1 t., b. l. 38–39)). Apžiūrint marškinėlius trumpomis rankovėmis, ant jų apykaklės, priekio ir nugaros srityse rasta daug dėmių, panašių į kraują. Marškinėliai priduoti į Panevėžio AVPK saugyklą (2016-06-10 kvitas BBB Nr. 0000148) (1 t., b. l. 29–35, 36, 37, 175).

2016-05-24/2016-06-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 181/2016 (01) nurodyta, kad atliktus metalinio semtuvėlio, kurio dydi – 3x11,5x15,5 cm, koto dydi – 6,5x32,5 cm, tyrimą, ant jo žmogaus kraujo nerasta. Nuoplovose nuo V. K. abiejų rankų, nuoplovoje nuo durų prie balkono rastas žmogaus kraujas, kuris sutampa su V. K. DNR profiliu ne mažesne kaip 99, 999999999999999% tikimybe (1 t., b. l. 150–151, 152–156).

2016-06-21 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas iš įvykio vietos paimtas metalinis semtuvėlis, jo svoris yra 1 kg 740 g (1 t., b. l 157–160, 175).

Bendrojo pagalbos centro pateiktame rašte Nr. 41D(A)-220 nurodyta, kad 2016-05-13, 20.25 val., BPC užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. 8-600-06089 (nurodytas kaip Z. K.), pateiktas pranešimo garso įrašas (1 t., b. l. 170).

2016-06-27 garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas BPC pateiktas 2016-05-13 20.25 val. pradėtas garso įrašas. Garso įrašo trukmė 2 min. 42 sek. Įraše girdėti moters pranešimas ir jos balso fone girdisi vyriškio balsas. Moteris pranešime nurodo, kad ji yra Z. K., kad Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), prieš 10–15 minučių „jos vyras dėjo sūnėnui galvon,... abu yra vietoje, ... pagal mane negyvas“, kad reikalinga medicininė pagalba ir policija. Fone girdėti vyriškio suprantami žodžiai: „neškit tą ubagą“,... „negerai padariau“ (1 t., b. l. 171–174, 175).

2016-05-16/2016-09-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. M209/2016(05) nurodyta, kad M. T. mirė nuo galvos sumušimo, nustatyta viena muštinė žaizda viršugalvyje su kaukolės skliauto ir pagrindo kaulų – kairiojo momenkaulio ir kaktikaulio lūžiais, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiame pusrutulyje, po minkštais galvos smegenų dangalais, į galvos smegenų skilvelius ir galvos smegenų medžiagoje, kas komplikavosi galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu. Sužalojimas padarytas vienu kietu, plokščiu, dalinai ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai metaliniu semtuvėliu. Sužalojimas padarytas prieš pat mirtį. Lavono kraujuje rasta 1,66 promilės, šlapime 1,90 promilės etilo alkoholio. Po sužalojimo nukentėjusysis galėjo gyventi neilgą – keleto-keliolikos minučių laikotarpį (1 t., b. l. 15–22).

Teismo medicinos specialistas N. R., kuriam buvo pateiktas 2016-05-13 įvykio vietos apžiūros metu paimtas semtuvėlis, paaiškindamas savo išvadą, nurodė, kad nėra pagrindo atmesti muštinės žaizdos padarymo galimybės šio semtuvėlio kraštu (1 t., b. l. 119–120).

2016-05-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 538/2016(05) nurodyta, kad V. K. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, paakyje, dešiniame smilkinyje, dešinėje blauzdoje ir keliuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais, o odos nubrozdinimai keliuose galėjo būti padaryti griūnant, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. V. K. nemato kaire akimi (2 t., b. l. 18–19).

Kaltės ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo V. K. kaltė padarius M. T. kūno sužalojimą, dėl kurio jis mirė, t. y. nužudžius M. T., yra visiškai įrodyta.

Iš specialisto išvados matyti, kad M. T. mirė nuo galvos sumušimo, lūžus kaukolės skliauto ir pagrindo kaulams bei išsiliejus kraujui po kietuoju, minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos medžiagoje ir į galvos smegenų skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu. Sužalojimas padarytas prieš pat mirtį vienu kietu, plokščiu, dalinai ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai metaliniu semtuvėliu. Ikiteisminio tyrimo metu specialistas – teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad nėra pagrindo atmesti žaizdos M. T. padarymo galimybės pateiktu semtuvėlio kraštu. Nors Z. K. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog neatsimena, kas ir prie kokių aplinkybių sudavė semtuvėliu M. T., bet patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų savo parodymų teisingumą. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad V. K., paėmęs iš kito kambario pelenams semti metalinį semtuvėlį, priėjęs prie svetainėje ant sofos sėdinčio M. T., sudavė juo M. T. vieną smūgį per galvą, po to numetęs semtuvėlį ant sofos, grįžo į savo kambarį. M. T. po smūgio atsigulė ant sofos. Po to pastebėjo, kad jis nebekvėpuoja ir nerodo gyvybės ženklų, todėl paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei apie įvykį telefonu pranešė S. S., o vėliau ir V. M. bei D. S.. Liudytojai S. S., V. M. ir D. S. patvirtino, kad Z. K. kiekvienam jų paskambinusi telefonu pranešė, jog V. K. sudavė M. T. per galvą šiupeliuku ir jį užmušė. Analogiškai įvykio aplinkybes Z. K. aiškino ir į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui A. K., taip pat R. R. ir J. Č.. Iš BPC pateikto garso įrašo matyti, kad 2016-05-13 20.25 val. Z. K. pranešė, jog jos vyras (V. K.) dėjo galvon sūnėnui (M. T.), ji mano, jog sūnėnas nebegyvas. Taip pat įraše girdėti vyriškas balsas, kuris sako, jog „negerai padarė“. Tuo metu Z. ir V. K. namuose, be jų pačių ir M. T., kitų asmenų nebuvo. V. K. paaiškino, kad jis dėl girtumo visiškai neatsimena įvykio aplinkybių, bet pripažįsta, jog sudavė semtuvėliu M. T. ir dėl to jis mirė. Kodėl sudavė, negali paaiškinti. Kodėl jis pats yra sužalotas, nežino, nurodė, jog galėjo susižaloti griūdamas. Su M. T. susimušti negalėjo, nes niekada to nėra buvę.

Taigi aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad V. K. kaltinime nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis tyčia nužudė M. T.. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d. Objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad V. K. turėjo tikslą nužudyti M. T., byloje nesurinkta, t. y. V. K. neturėjo tiesioginės tyčios nužudyti M. T., tačiau jam suduodamas metaliniu semtuvėliu į gyvybei ir sveikatai pavojingą kūno vietą – galvą, suprato savo veikos pavojingumą, numatė, kad tokiais savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiojo mirtį ir, nors tokių pasekmių nenorėjo, sąmoningai leido joms atsirasti, t. y. nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia.

Kaltinamojo, liudytojų parodymuose esantys kai kurie nesutapimai paaiškinami situacijos netikėtumu ir su tuo susijusiu psichologiniu nepasiruošimu įvykiui, asmenų amžiumi, jų tarpusavio santykiais, nesugebėjimu suvokti įvykio aplinkybes ir įsiminti atskiras detales dėl tuo metu buvusio jų didelio girtumo. Šie nesutapimai esminės reikšmės įrodymų vertinimui ir nusikaltimo kvalifikavimui neturi.

Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino nusikaltimo objektyviosios pusės elementus, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui.

Skirdamas V. K. bausmę teismas atsižvelgia į BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus bei BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, pasekmes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, į paties nukentėjusiojo elgesį įvykio metu bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

BK 129 str. 1 d. sankcija numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Sąlygų ir aplinkybių visumos, leidžiančių taikyti BK 54 str. 3 d. ar BK 62 str. nuostatas, t. y. skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 129 str. 1 d. sankcijoje, teismas nenustatė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį.

Kaltinamasis padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Padarytas nusikaltimas sukėlė nepataisomas pasekmes.

Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimas nebuvo planuotas, padarytas spontaniškai, nesant išankstinės tyčios, susiklosčius neigiamoms nenumatytoms įvykio aplinkybėms, kas rodo, kad nagrinėjamas nusikaltimas nebuvo dėsninga kaltinamojo ankstesnio gyvenimo pasekmė, o nustatytas atvejis tiesiog buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, pavartotas smurtas nebuvo intensyvus, nukentėjusiajam buvo suduotas vienintelis smūgis, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia, teisiamas pirmą kartą, ankščiau nusikalstamų veikų nėra padaręs (2 t., b. l. 59), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 58), narkologinio ir psichoneurologinio kabinetų įskaitose neregistruotas (2 t., b. l. 46), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 51). Taip pat atkreiptinas ypatingas dėmesys ir į kaltinamojo amžių, jo sunkią sveikatos būklę – serga (duomenys neskelbtini) liga su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 47, 129, 135). Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas kaltinamajam V. K. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis.

Į bausmės laiką įskaitomas V. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-05-13 iki 2016-05-15 imtinai (2 paros) (2 t., b. l. 38–40).

Civiliniai ieškiniai

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiųjų nepilnamečių N. T. ir V. T. interesais jų įstatyminės atstovės R. R. ir J. Č. pareiškė civilinius ieškinius atitinkamai 20 000 Eur ir 10 000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad vaikai neteko savo biologinio tėvo, dėl to labai pergyveno, verkė.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydžiai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatant žalos dydį, reikia įvertinti kaltinamojo kaltę, paties nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, galimybę priteisiamą neturtinę žalą atlyginti bei atsižvelgti į kitus CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad N. T. ir V. T. neteko savo tėvo, kurį tyčia nužudė V. K. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad vaikai su tėvu kartu negyveno, jis jų neaugino – M. T. su sūnaus motina R. R. išsiskyrė kai sūnui buvo 6 mėnesiai (šiuo metu jam 11 metų), o su dukros motina gyveno iki dukrai suėjo 7 metai (šiuo metu jai 17 metų). Po to vaikai tėvo praktiškai nematė, išskyrus tuos atvejus, kai atsitiktinai jį susitikdavo miestelyje, M. T. su vaikais nebendravo, apie juos su aplinkiniais nekalbėjo, jiems neskambino, jokio ryšio su jais nepalaikė, vaikų gyvenimu nesidomėjo, jiems išlaikymo neteikė, materialiai nepadėjo. Tačiau nepaisant šių aplinkybių, akivaizdu, kad netekę tėvo vaikai patyrė dvasinių išgyvenimų, V. T. buvo tėvo laidotuvėse, tėvas išliks ir jos prisiminimuose, nes iki 7 metų ją augino, be to, vaikai prarado galimybę su tėvu bendrauti ateityje, vieni kitiems padėti, o gal ir vieni kitus prižiūrėti, gyventi kartu, kas yra prigimtinė teisė. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo amžių, jo sveikatos būklę, turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą, į kaltės formą – nusikaltimas buvo padarytas netiesiogine tyčia. Taigi įvertinus paminėtas aplinkybes bei atsižvelgus į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, taip pat teismų praktiką analogiškose bylose, darytina išvada, kad prašomos sumos neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelės, todėl civiliniai ieškiniai mažinami ir iš kaltinamojo V. K. N. T. priteisiama 2000 Eur, V. T. – 2300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinė ieškovė R. R. prašė jai priteisti 1000 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į advokato darbo apimtį, sugaištą laiką, bylos sudėtingumą, posėdžių skaičių ir jų trukmę, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį, prašomos priteisti atstovavimo išlaidos mažinamos iki 500 Eur.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2016-05-16 įvykio vietos apžiūros metu paimtas ir apžiūrėtas metalinis semtuvėlis (1 t., b. l. 123–142, 175 ), 2016-06-10 nutarimu (kvitas BBB Nr. 0000148) į Panevėžio AVPK saugyklą priduoti M. T. marškinėliai, 2016-06-21 nutarimu (kvitas BBB Nr. 0000176) į Panevėžio AVPK saugyklą priduoti M. T. lavono biologiniai pavyzdžiai, įvykio vietos apžiūros metu paimti biologiniai pavyzdžiai, daktiloplokštelės, S. S. biologiniai pavyzdžiai (1 t., b. l. 37, 143, 144), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 str., 303–305, 307 str.,

NUSPRENDŽIA:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d., ir jam paskirti 7 (septynerių metų) 3 (trijų mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę V. K. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką įskaityti V. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. gegužės 15 d. imtinai (2 paras).

V. K.paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš V. K. nukentėjusiajam N. T. 2000 (du tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir iki jo pilnametystės šių lėšų tvarkytoja paskirti jo įstatyminę atstovę R. R.

Priteisti iš V. K. nukentėjusiajai V. T. 2300 (du tūkstančius tris šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir iki jos pilnametystės šių lėšų tvarkytoja paskirti jos įstatyminę atstovę J. Č..

Priteisti iš V. K. R. R. 500 (penkis šimtus) eurų atstovavimo išlaidų.

Daiktus: metalinį semtuvėlį, M. T. marškinėlius, biologinius pavyzdžius ir daktiloplokšteles, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Pranas Šimkus