Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 1 448 Eur bauda. G. P. nubaustas už tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymo patikrinimą už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d., kuris įformintas 2015 m. lapkričio 6 d. surašant operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (23.30-08) FR1042-10310, kurio metu buvo tikrinta piniginių lėšų judėjimas kasoje ir sąskaitose, atskaitingi asmenys, finansinė atskaitomybė, debitoriai, kreditoriai ir nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini) , registruota (duomenys neskelbtini), biuras (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota mokesčių mokėtojų registre 2010 m. spalio 4 d., veikla vykdoma, dirba 2 darbuotojai, pagrindinė veikla – gėlių ir sodinukų didmeninė prekyba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoja nuo 2010 m. spalio 28 d., įstatinis kapitalas 2897 Eur, 100 procentų akcijų valdo M. S., apskaitą tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigose dirbo G. P.. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. buvo išmokėta 3789,35 Eur G. P., kuris atsiskaitė su kitais kreditoriais, kas atsispindi kasos avanso apyskaitoje apie išmokėtas sumas - liepos mėn.: 2 700 Eur - UAB „(duomenys neskelbtini)“; 657,83 Eur - AB „(duomenys neskelbtini)“; 260 Eur - A. B. IĮ, iš viso - 3617,83 Eur. Skola valstybės biudžetui 2015 m. liepos 1 d. buvo 52 169,14 Eur, įmokėta 651,73 Eur, 2 252 Eur buvo įskaityta iš deklaruotos PVM mokesčio permokos. 16 877,46 Eur suma buvo išieškota pagal VMI prie LR FM sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų. Laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. iš „(duomenys neskelbtini)“ kasos atskaitingam asmeniui G. P. buvo išmokėta 7 596,74 Eur, kuris atsiskaitė su kitais kreditoriais, kas atspindi kasos avanso apyskaitoje apie išmokėtas sumas – rugpjūčio mėn.: 3 608,27 Eur - UAB „(duomenys neskelbtini)“; 726 Eur - UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2 991,73 Eur - UAB „(duomenys neskelbtini)“; 26,99 Eur - UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso – 7 352,99 Eur. Skola valstybės biudžetui 2015 m. rugpjūčio 1 d. buvo 35 121,54 Eur, įmokėta 0 Eur, 139 Eur buvo įskaityta iš deklaruotos PVM mokesčio permokos. 595,28 Eur suma buvo išieškota pagal VMI prie LR FM sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų. Tokiais veiksmais „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. P. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, bei kaltinamas pažeidęs kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad G. P. veiksmuose nustatyti ir įrodyti visi ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai, jo kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Taip pat konstatavo, kad taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo ir administracinę nuobaudą skyrė sankcijos ribose. Apeliaciniame skunde G. P. prašo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. gruodžio 14 d. pareiškimą palikti nenagrinėtą. Tačiau apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad VMI vardu pareiškimą teismui padavė tinkamus įgalinimus turintis asmuo, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁶ straipsnyje, sudėties. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtą baudą sumažinti. Skunde nurodoma, kad bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, G. P. atstovas 2016 m. balandžio 19 d. posėdyje raštišku pareiškimu kreipėsi į bylą nagrinėjantį teismą su prašymu palikti institucijos pareiškimą nenagrinėtu, kadangi jį pateikė įgalinimų neturintis asmuo, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Kauno apygardos teismas, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, 2016 m. birželio 29 d. nutartyje pasisakė dėl VMI atstovo teisės pareiškėjo vardu inicijuoti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną konstatuodamas, kad byloje esantis įgaliojimas pareiškėjo atstovui suteikia teisę pasirašyti pareiškimą dėl bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo. Tačiau po Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties priėmimo byloje buvo pateiktas naujas VMI atstovo 2016 m. kovo 31 d. įgaliojimas, kuris perrašytas analogišku tekstu pradiniam įgaliojimui pareiškėjo atstovui. Ši aplinkybė suteikia teisę G. P. prašyti apeliacinės instancijos teismo iš naujo vertinti pareiškėjo atstovo įgalinimų apimtį dėl teisės inicijuoti teiseną. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pareiškimą teismui VMI vardu pasirašė ne jos vadovas, bet darbuotojas J. Č.. Šis asmuo laikytinas kitu darbuotoju ABTĮ 49 straipsnio 2 dalies prasme ir kitu atstovu ABTĮ 49 straipsnio 3 dalies prasme. Į bylą pateiktame įsakyme dėl įgaliojimų suteikimo J. Č. suteikiami įgaliojimai VMI pasirašyti tam tikrus dokumentus. Tačiau įgaliojimų turinys leidžia spręsti, kad J. Č. be kitų įgalinimų teismuose yra įgaliotas vesti civilines bylas bei pasirašyti su jomis susijusius procesinius dokumentus, taip pat bankroto bylas, tačiau J. Č. nėra įgaliotas pareiškėjo vardu inicijuoti administracinio teisės pažeidimo bylas. Jokio kito įgaliojimo į bylą nėra pateikta. Todėl konstatuotina, kad suinteresuoto asmens vardu skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. ABTĮ 103 straipsnio 3 punktas numato, kad jeigu skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju apylinkės teismas turėjo atsisakyti priimti skundą nenustatęs termino trūkumams pašalinti, kadangi iš pateikto įgaliojimo buvo galima spręsti, jog skundą kito asmens vardu padavusiam asmeniui teisė paduoti ir pasirašyti skundą būtent administraciniam teismui pareiškėjo vardu nėra suteikta.Skunde apeliantas nurodo, kad ATPK 50⁶ straipsnyje numatytas pažeidimas turi būti padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais. Nagrinėjamu atveju šios aplinkybės apelianto veiksmuose nenustatyta, nes kaip paaiškino ir pats G. P., jis buvo įsitikinęs, kad įmonė turi laikinų finansinių problemų ir yra pakankamai pagrindo tikėtis, kad įmonė padengs visus įsiskolinimus valstybės biudžetui, kas ir buvo padaryta metų pabaigoje. Tačiau teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, negali formaliai vertinti įstatymo, t. y. visais atvejais suteikdamas prioritetą „sausai“ įstatymo raidei ir ignoruodamas proporcingumo bei teisingumo principus. Teismas visiškai ignoravo byloje pateiktus dokumentus, kurie patvirtino, kad 2015 m. liepos-rugpjūčio mėn. įmonė buvo susidūrusi tik su laikinais sunkumais ir, nors 2015 m. liepos 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybės biudžetui sudarė 52 169,14 Eur, tačiau 2015 m. rugpjūčio 31 d. skola sumažėjo iki 36 132,26 Eur ir 2016 m. vasario 3 d. duomenimis įmonė buvo įvykdžiusi visus įsipareigojimus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Teismas visiškai ignoravo ir tai, kad įmonės vadovas G. P., iš įmonės kasos išgrynindamas nedideles pinigų sumas ir jomis atsiskaitydamas su tiekėjais ir įmonės buhaltere, kaip tik ir sudarė sąlygas valstybės biudžetui atgauti visą susidariusią skolą. Pasak apelianto, paminėtos aplinkybės patvirtina, kad jis pasirinko protingus ir proporcingus veiksmus, kas lėmė tai, kad tų pačių metų pabaigoje skola valstybės biudžetui buvo sumažinta, o vėliau iš viso panaikinta. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant bet kokioms faktinėms aplinkybėms CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti, yra nepagrįsta ir neteisėta. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai. Skunde taip pat nurodoma ir tai, kad, net ir manant, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantą pripažino padariusiu administracinį teisės pažeidimą, teismas nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, nors apeliantas ir prašė. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantas yra sudaręs santuoką, augina du nepilnamečius vaikus, dirba, darbo užmokestis sudaro apie 340,48 Eur per mėnesį. Gaunant tokio dydžio darbines pajamas ir auginant du mažamečius vaikus, paskirta bauda įstumia asmenį į sunkią finansinę padėtį, kuri ženkliai sumažina galimybes užtikrinti būtiniausius mažamečių vaikų einamuosius poreikius. Nemažiau svarbi aplinkybė, suteikianti pagrindą skirti mažesnę, negu sankcijoje numatyta minimali, baudą yra tai, kad jokių neigiamų pasekmių valstybė dėl apelianto veiksmų nepatyrė, t. y. visi įsiskolinimai valstybės biudžetui yra padengti. Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą, o G. P. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymių jo veiksmuose tvirtindamas, kad jo veiksmuose nenustatyta tyčia. Skunde nesutinkama ir su paskirtos nuobaudos dydžiu. Taip pat keliamas klausimas dėl VMI atstovo teisės inicijuoti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.

Dėl VMI atstovo teisės inicijuoti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.

Skunde teigiama, kad VMI įgaliotas atstovas J. Č. nebuvo įgaliotas VMI vardu pasirašyti ir teikti teismui pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo G. P., todėl teismas pareiškimą turėjo palikti nenagrinėtą. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, taip pat ir iš paties G. P. apeliacinio skundo matyti, kad klausimas dėl VMI atstovo įgaliojimų apimties buvo keliamas nuo pats proceso pradžios ir dėl šio klausimo jau ne kartą buvo pasisakyta. Byloje yra pateiktas VMI 2015 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. V-129, iš kurio aiškiai matyti, kad bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas J. Č., be kitų įgaliojimų, yra įgaliotas VMI vardu pasirašyti teismams teikiamus procesinius dokumentus. Pareiškimas teismui dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo buvo surašytas remiantis patikrinimo metu surinkta medžiaga, surašytas VMI firminiame blanke, pasirašytas įgalioto asmens – Nepriemokų ir administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo J. Č.. Jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškimas teismui buvo paduotas neturinčio teisės atlikti tokio pobūdžio veiksmus asmens, byloje nėra. Tokių duomenų skunde nenurodė ir apeliantas. Nors G. P. teigia, kad iš byloje esančio įgaliojimo turinio matyti, kad J. Č. gali vesti tik civilines ir bankroto bylas bei pasirašyti su jomis susijusius procesinius dokumentus, tokie teiginiai prieštarauja byloje esančiam įgaliojimui, kuris J. Č. suteikia teisę pasirašyti ir teikti procesinius dokumentus teismams, neišskiriant atskirų kategorijų bylų.

Dėl ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties G. P. veiksmuose.

ATPK 50⁶ straipsnis (Kreditorių teisių pažeidimas) administracinę atsakomybę numato už įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimą. ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015). G. P. buvo nubaustas už vieną iš ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje. Šiame straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jokių išimčių dėl CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos nesilaikymo nėra numatyta, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. P. esant sudėtingai bendrovės finansiniai padėčiai ir turint įsiskolinimų keliems kreditoriams, privalėjo laikytis CK numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos – pirmiausia padengti įsiskolinimą VMI ir tik po to, esant galimybei, atsiskaityti su kitais kreditoriais (tiekėjais ir kt.). Apeliaciniame skunde G. P. neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. neneigia fakto, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, numatytos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, nebuvo laikytasi, tačiau šį pažeidimą apeliantas pateisina siekiu stabilizuoti bendrovės padėtį, kad būtų galimybė atsiskaityti su visais bendrovės kreditoriais. Skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus ir dar kartą juos įvertinęs, sutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad G. P. paaiškinimai, kad jis įstatyme nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos nesilaikė siekdamas išgelbėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo galimo bankroto, jos kaltės nešalina ir nuo atsakomybės padarius administracinį teisės pažeidimą neatleidžia. Paties G. P. paaiškinimų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliaciniame skunde, turinys leidžia konstatuoti jo veiksmuose tyčią, t. y. suvokimą, kad įstatymas numato pareigą pirmiausia sumokėti įmokas į biudžetą ir valstybės pinigų fondus ir tik tada atsiskaityti su kitais kreditoriais pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir šios pareigos sąmoningą nevykdymą. Atsižvelgiant į paminėta, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto veiksmuose nustatė subjektyvųjį ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymių – tyčią – yra nepagrįsti, neatitinkantys byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Tačiau aukštesnysis teismas sprendžia, kad apeliantas šiuo konkrečiu atveju yra teisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo, formaliai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl to paskyrė per griežtą, teisingumo protingumo ir proporcingumo principų reikalavimų neatitinkančią nuobaudą. ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio pažeidimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Pirmosios instancijos teismas G. P. skyrė minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą. Taip pat konstatavo, kad taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę baudą arba iš viso neskirti administracinės nuobaudos nėra pagrindo. Skundą nagrinėjantis teismas, dar kartą įvertinęs nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas šioje konkrečioje byloje, sprendžia, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai G. P. atžvilgiu gali būti pasiekti ir skiriant mažesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali, baudą, t. y. konstatuojama, kad šiuo konkrečiu atveju ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra galimas. G. P. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingesnių ATPK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda. Tačiau pagal tą patį ATPK straipsnį kvalifikuotas pažeidimas kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi pagal savo padarymo aplinkybes, jį padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytos žalos dydį, pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju pažeidimo pavojingumas skiriasi. ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas iš esmės yra siejamas su konstituciniu teisingumo principo praktiniu įgyvendinimu ir galimybe teismui administracinę nuobaudą individualizuoti pagal kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Šioje byloje G. P. padaryto pažeidimo pavojingumą mažina jo elgesys, žalos valstybės biudžetui nebuvimas, esminių pažeidimo faktinių aplinkybių pripažinimas, asmenybės charakteristika. G. P. padarytas pažeidimas nelaikytinas piktybišku, kaip jis pats paaiškino, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės jis nesilaikė siekdamas pagerinti bendrovės finansinę padėtį ir išvengti bankroto. Paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai jo paaiškinimų nuoširdumo nepaneigia, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog per pakankamai trumpą laikotarpį visas įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo panaikintas. Administracinio teisės pažeidimo byloje duomenų, kad G. P. būtų baustas už analogiško pobūdžio ar kitokius ATPK pažeidimus, nėra. G. P. turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, dirba, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų nepateikta. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėtų aplinkybių visuma, aukštesniojo teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad net ir minimalios nuobaudos skyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Atsižvelgdamas į paminėta, aukštesnysis teismas šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimu G. P. paskirta 1 448 Eur bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl G. P. atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir skirtina mažesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali, bauda. Aukštesnysis teismas, įvertinęs paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus įvertinto nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų ir pagrįstai pripažino G. P. padarius pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje. Tačiau apylinkės teismas netinkamai įvertino nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, dėl to paskyrė per griežtą nuobaudą. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas nutarimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

G. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą pakeisti.

Taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir G. P. už pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, paskirti 700 Eur baudą.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.