Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., (duomenys neskelbtini) turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neklebtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. K. 2006 m. spalio 21 d. apie 22.00 val., išlaužęs E. D. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Elektrėnų savivaldybėje, duris, pateko į E. D. namo vidų. Po to jis, nuėjęs į kambarį, kur miegojo neblaivus L. Č., norėdamas pastarąjį pamokyti dėl jo netinkamo elgesio su P. L., tyčia medine lazda sudavė jam miegančiam du smūgius į galvos sritį. Tokiu būdu A. K. L. Č. padarė: muštinę žaizdą kairėje smilkininėje srityje, kraujosruvą minkštuosiuose audiniuose, poaponeurotinę kraujosruvą kairėje momeninėje srityje, skeveldrinius kairiojo momenkaulio ir smilkinkaulio lūžimus, nueinančius į vidurinę kaukolės duobę kairėje su skersinio ančio pažeidimu ir kairiosios momeninės skilties sumušimu ir apardymu bei įspaustinį dešiniojo momenkaulio lūžį. Nuo patirtų daugybinių galvos sužalojimų, pasireiškusių kaukolės skliauto ir pamato lūžiais, skersinio ančio skliauto ir pamato lūžiais, skersinio ančio pažeidimu, galvos smegenų sumušimu ir apardymu, komplikavosi abipusis plaučių uždegimas, pūlingas meningoencefalitas, kvėpavimo-širdies veiklos sutrikimas, ir L. Č. 2006-11-02 Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje mirė. Tokiu būdu kaltinamasis A. K. tyčia nužudė L. Č., buvusį bejėgiškoje būklėje.

Kaltinamasis A. K. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad jis 2006 m. spalio 21 d. savo laiką leido Č. L. sodyboje kartu su broliais V. L. ir Č. L. bei V. M. Tą dieną visi kartu kepė šašlykus, išgėrė beveik du litrus alaus. Vakare Č. L. paskambino jo motina ir pranešė, jog jos sugyventinis L. Č. išdaužė namo langus, o ją pačią sumušė. Č. L. nusprendė važiuoti į kaimą pas motiną išsiaiškinti, kas ten nutiko, ir pakvietė visus važiuoti kartu. Č. L. pasiūlius, A. K. su savimi pasiėmė lazdą. Visi susėdo į Č. L. automobilį ir nuvažiavo į kaimą, kur gyveno V. L. ir Č. L. motina. Prie jos namo abu sūnus išlipo iš automobilio ir nuėjo pas motiną, o kaltinamasis su V. M. liko sėdėti automobilyje. V. L. ir Č. L. į automobilį sugrįžo labai įpykę. Jie pasakė, kad dėl visko yra kaltas L. Č., kurį būtinai reikia surasti ir su juo išsiaiškinti. Tuo tikslu visi automobiliu nuvažiavo prie kitos sodybos, kur turėjo būti kaltininkas. Pasibeldę į duris ir sužinoję, kad L. Č. ten nėra, visi nuvažiavo prie kito namo. Išlipant Č. L. pasiūlė pasiimti lazdą, nes, pasak jo, L. Č. galėjo būti agresyvus. Į namo vidų A. K. nuėjo su Č. L. Kambaryje rado besėdintį jaunuolį. Kaltinamasis, norėdamas pagąsdinti, rankoje turėta lazda smogė per tuščią dėžę, o Č. L. tuo metu vaikino paklausė, ar pastarasis galėtų parodyti, kur galima rasti L. Č. Vaikinas sutiko, todėl vėl visi sugrįžo prie E. D. namo. Č. L. paliepimu vaikinas, pasibeldęs į namo duris, paklausė, ar ten nėra L. Č., tačiau ir jis gavo neigiamą atsakymą. Šiuo atsakymu Č. L. nepatikėjo. Jis leido vaikinui eiti namo, o pats nuėjo prie namo durų. Pasigirdo trakštelėjimas, ir Č. L. visus pakvietė į vidų. Į namo vidų pirmieji suėjo broliai V. L. ir Č. L., o paskui juos ir kaltinamasis su V. M. A. K. išsigando atbėgančio kovinio šuns, todėl jam trenkė lazda.

Po to Č. L. jį pakvietė į kitą kambarį, kur įėjęs kaltinamasis pamatė, kad broliai kumščiuoja lovoje miegantį kažkokį žmogų. Č. L. paragino gulinčiam smogti lazda. A. K. pamanė, jog reikia L. Č. paauklėti, todėl užsimojęs lazda vieną kartą sudavė į antklode užsidengusį žmogų. Kur tiksliai pataikė, nežino. Jo manymu, galėjo pataikyti į šonkaulių sritį. Kaltinamasis nukentėjusiajam smogė ir antrą kartą, tačiau pataikė į lovos atkaltę. Nuo šio smūgio lazda sulūžo. Po to Č. L. liepė dingti, todėl visi sėdo į automobilį ir išvažiavo. Prieš išvažiuojant A. K. sugrįžo į namo vidų ir iš ten pasiėmė lazdos nuolaužas, kurias V. M., bevažiuojant automobiliu, išmetė per langą. A. K. aiškina, jog jis rankomis smūgių nesudavė, nukentėjusįjį be jo mušė ir broliai V. L. bei Č. L., todėl jie taip pat prisidėjo prie pastarojo sužalojimo. Kaltinamasis tvirtina, kad, jei ne Č. L. raginimas, jis pats niekada nebūtų L. Č. mušęs. Dėl šio įvykio A. K. labai gailisi.

Nukentėjusioji L. Š. parodė, kad L. Č. buvo jos brolis. Pastaruoju metu jis gyveno su P. L. Praėjus kelioms dienoms po įvykio P. L. jai pranešė, kad brolis guli sumuštas reanimacijoje. Iš policijos pareigūnų L. Š. sužinojo, kad L. Č. namo grįžo girtas, todėl P. L. jo neįsileido. Tada jis išdaužė lango stikliuką. Sugyventinei iškvietus policiją, L. Č. išėjo miegoti pas E. D., ten jis ir buvo sumuštas. Ligoninėje brolis nuo sumušimų mirė. Nukentėjusioji jį palaidojo ir dėl to turėjo 2000 Lt išlaidų. A. K. atlygino padarytą žalą, sumokėdamas jai 2000 Lt laidojimo išlaidų ir 10000 Lt moralinei žalai atlyginti. Jokių materialinių pretenzijų nukentėjusioji daugiau kaltinamajam nereiškia.

Liudytoja P. L. parodė, jog nužudytasis buvo jos sugyventinis. P. L. prisiminė, kad 2006 m. spalio 20 d. L. Č. nebuvo namie. Jis grįžo girtas tik 21 d. rytą, todėl P. L. jo į namus neįsileido. Tada L. Č. išmušė lango stiklą ir kažkur išėjo. Grįžęs namo, jis atsigulė miegoti, o atsikėlęs pasakė, kad langų nestiklins, reikalavo jos pinigų, o paskui kažkur vėl išėjo. Liudytoja bijojo būti viena kambary, nes prieš kelias dienas L. Č. ją buvo sumušęs. P. L. paskambino savo sūnui Č. L. ir jo paprašė, kad pastarasis iškviestų policiją. Policininkas buvo atvykęs apie 17.00 val., tačiau, L. Č. neradęs namuose, išvyko. Liudytoja iš baimės vėl paskambino sūnui ir pasakė, jog bijo namuose būti, todėl prašė, kad sūnus surastų L. Č. ir jį nuvežtų į policiją. Vėlai vakare atvažiavo abu sūnūs, su kuriais kartu buvo V. M. ir A. K. Po to jie visi išvyko, o naktį namo grįžo tik jos sūnūs su V. M. Kaltinamojo nebuvo. Kitą rytą liudytoja dėl lango sutvarkymo nuėjo pas G. U. ir ten sužinojo, kad L. Č. buvo sumuštas.

Liudytojas Č. L. parodė, kad 2006 m. spalio 21 d. su A. K. ir V. M. sode pjovė žolę, išgėrė butelį alaus. Vakare paskambino liudytojo mama ir pasakė, kad L. Č. išdaužė namo langus, ir todėl ji bijo eiti namo. Č. L. paskambino į policiją, tačiau po kiek laiko mama vėl jam paskambino ir pasiguodė, kad buvo atvykęs policininkas, tačiau L. Č. nerado. Tada Č. L. A. K. ir V. M. pasakė, jog turi važiuoti pas savo mamą, o šie nusprendė važiuoti kartu. Č. L. paskambino savo broliui ir pasiūlė jam prie visų prisijungti, ir šis sutiko.

Kai visi nuvažiavo į kaimą, motina P. L. buvo lauko virtuvėje. Ji rodė kraujosruvas ir sakė, jog ją sumušė L. Č. Kadangi P. L. bijojo eiti į namus, visi nutarė surasti L. Č. ir jį nuvežti į policiją. Pakeliui į automobilį įsėdo V. D., kuris pažadėjo padėti surasti L. Č. Visi važinėjo nuo vieno namo prie kito, tačiau negalėjo L. Č. surasti. Tada nuvažiavo pas A. S., į kurio namus įėjo A. K. Kai name liudytojas išgirdo triukšmą, pats įėjo į vidų, tačiau nematė, kad A. K. lazda būtų daužęs dėžę, televizorių ar patį A. S. Išeidamas iš namo Č. L. pastebėjo, jog A. K. rankoje išsinešė pusės metro ilgio lazdą, kuri buvo rankos riešo storio. Šią lazdą jis nešėsi savo iniciatyva. Kartu su A. S. visi nuvažiavo prie E. D. namo antrą kartą. A. K. koja išspyrė namo duris ir įėjo į vidų. Po jo įėjo V. M. ir V. L., o liudytojas įėjo paskutinis. Prie įėjimo durų jis pamatė išeinančią E. D. bei didelį šunį, kuriam A. K. trenkė vieną kartą lazda. Į kambarį, kuriame lovoje miegojo L. Č., pirmas įėjo A. K. Nukentėjusysis nejudėjo, nieko nesakė. Tuo metu užsimojęs lazda A. K. sudaužė lemputę ir iš karto pasigirdo duslus smūgis. Antro smūgio liudytojas negirdėjo, pats L. Č. nemušė, o stengėsi A. K. nuo L. Č. atitraukti. Tai padaryti pavyko liudytojo broliui. Č. L. nematė, kad kas nors būtų kumščiavęs L. Č. Kai visi vėl susėdo į automobilį, A. K. grįžo atgal į namą ir pasiėmė savo lazdos nuolaužas.

Tas pačias įvykio aplinkybes Č. L. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, su juo atliekant parodymu patikrinimą įvykio vietoje (2 t. 197-198 b.l.).

Liudytojas V. L. parodė, kad prieš įvykį kaltinamojo nepažinojo. Jis prisiminė, kad 2006 m. spalio 21 d. jam paskambino brolis Č. L., kuris pranešė, kad L. Č. išdaužė langus ir sumušė motiną. Jis pasakė, jog su L. Č. dėl to reikia išsiaiškinti. Kai liudytojas įlipo į brolio automobilį, jame sėdėjo ir A. K. su V. M. Visi nuvažiavo į kaimą. Ten rado išdaužytus namo langus ir sumuštą savo motiną. Todėl visi nutarė surasti L. Č. Pastarojo ieškoti pasikvietė ir V. D., nes šis žinojo, kur jis gali būti. Nuvažiavus prie vieno namo, šeimininkė pasakė, kad jo ten nėra. Kitame name L. Č. taip pat nerado, todėl paieškai pasitelkė A. S., kuris nuėjo prie pirmojo namo, sakydamas, kad L. Č. gali būti ten, tačiau sugrįžęs pasakė, jog L. Č. ten nėra. Vaikinai tuo nepatikėjo ir privažiavo arčiau namo. A. K. išlipo iš automobilio ir, nuėjęs prie namo, išlaužė namo duris. Įėjęs į vidų, kaltinamasis rankoje turėta lazda du kartus trenkė atbėgusiam šuniui. Č. L. ir V. M. nuėjo į miegamąjį, o A. K. kartu su liudytoju liko virtuvėje. A. K. nuėjus į kambarį, V. L. atsistojo ant miegamojo slenksčio. Jis matė, kad arčiau nukentėjusiojo kojų stovėjo V. M. su Č. L. A. K., stovėdamas arčiau nukentėjusiojo galvos, pradėjo jį daužyti. Liudytojas nematė, kad kas nors L. Č. būtų kumščiavęs. Kai pamatė, kad A. K. sudavė lazda du kartus nukentėjusiajam, jo galvos link, V. L. kaltinamąjį atitraukė nuo L. Č. Kambary visi išbuvo apie 10 minučių. Niekas nenorėjo L. Č. sumušti. Viskas įvyko spontaniškai.

Liudytoja E. D. parodė, kad 2006 m. spalio 21 d. sūnus Valdas į namus parsivedė L. Č. Jie abu išgėrė, pavalgė ir atsigulė kambaryje miegoti. Apie 21.00 val. kažkas pasibeldė į lauko duris. Paklausus kas, prisistatė, kad tai P. L. sūnus ir klausė, ar nėra L. Č. Liudytoja atsakė, kad jis galėtų būti pas A.S., o pati nuėjo ir L. Č. pranešė, kad jo ieškojo P. L. sūnus. L. Č. buvo patenkintas, kad ji nepasakė, jog jis yra pastarosios namuose. Praėjus 15-10 minučių, liudytoja išgirdo durų trakštelėjimą ir, nubėgusi į virtuvę, priešais save pamatė stovintį vyrą, rankose laikantį lazdą, kuri buvo tarpais raudona, tarpais juoda. Prie lauko durų stovėjo dar vienas vaikinas, panašus į P. L. sūnų, paskui įėjo dar du. Tada liudytoja iš sandėliuko išleido šunį, o pati nubėgo pas kaimyną K. Z., kuris apie įvykį pranešė policijai. Pas K. Z. E. D. išbuvo apie 10-15 minučių. Sugrįžusi ji rado L. Č., gulintį ant žemės tarp lovų. Visa patalynė ir siena prie lovos buvo kruvina.

Liudytojas V. M. parodė, kad jis 2006 m. spalio 21 d. buvo Č. L. sode kartu su A. K. Visi tą dieną išgėrė du litrus alaus. Apie 18.00 val. paskambino Č. L. mama ir pasakė, kad jos namo langai išdaužyti. Č. L. pasiūlė visiems važiuoti į kaimą padėti suremontuoti namo langus. Visi sutiko ir, prisijungus dar V. L., nuvažiavo į brolių Č. L. ir V.L. motinos namus. P. L. parodė išmuštus langus, prašė surasti L. Č. ir su juo pakalbėti, kad jis daugiau taip nesielgtų. Ji savo vaikams parodė ant jos kūno likusias sumušimo žymes. Tada visi keturi vaikinai išvažiavo ieškoti L. Č., ieškodami apvažiavo kelias sodybas. Į A. S. namą buvo nuėjęs A. K. ir Č. L. Liudytojas nematė, ar kuris iš jų nešėsi lazdą. Antrą kartą prie E. D. namo nuvažiavo jau su A. S. A. S. pasibeldė į duris, tačiau išgirdo, kad L. Č. ten nėra. Tada A. K. koja išspyrė namo duris ir abu su Č. L. įėjo į namo vidų. Po jų į vidų įėjo ir V. M. su V. L. Tuo metu A. K. su Č. L. stovėjo virtuvėje. Paskui visi nuėjo į kambarį, kur miegojo žmonės. Kambario gale, ties lovos viduriu su lazda rankoje stovėjo A. K., už jo arčiau durų Č. L., o po jo – V. L. Kambaryje šviesa nedegė. Liudytojas išgirdo du duslius smūgius, lyg būtų smūgiuojama per antklodę. Smūgiai buvo vienodo garso. Liudytojo manymu, smūgiuoti galėjo A. K., nes Č. L. jau ėjo nuo lovos, o V. L. stengėsi atitraukti A. K. nuo L. Č. Kad kas daugiau būtų smūgiavęs nukentėjusiajam, V. M. nematė ir negirdėjo. Po to visi sugrįžo į automobilį. A. K. padavė sulūžusią lazdą, o jis ją bevažiuojant išmetė pro automobilio langą. Šias įvykio aplinkybės V. M. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, su juo atliekant parodymų patikrinimą įvykio vietoje (2 t. 81-82 b.l.).

Liudytojas V. D. parodė, kad 2006-10-21 apie 20.00 val. pas jį į namus atvažiavo broliai Č. L. ir V.L. ir jų draugas kaltinamasis. Jie paprašė parodyti, kur gyvena E. D., nes norėjo ten surasti L. Č. Liudytojas parodė, kur ji gyvena, tačiau L. Č. ten nerado. Tada liudytojas parodė kelią pas A. S., iš kur jie pasiėmė A. S. Su A. S. užsuko pas G. U., o po to vėl nuvažiavo prie E. D. namo. Į šio namo duris pasibeldė A. S., tačiau jam buvo atsakyta, jog L. Č. nėra. Tada A. S. nuėjo namo, o V. M., broliai Č. L. ir V. L. bei kaltinamasis nuėjo į namo vidų. Pasigirdo durų trakštelėjimas lyg jos būtų laužiamos ir liudytojas pamatė iš namo pas kaimynus begančią E. D. V. D. tuo metu sėdėjo mašinoje ir matė namo koridoriuje degančią šviesą, girdėjo iš namo vidaus sklindantį triukšmą. Maždaug po 10 minučių vyrai sugrįžo į automobilį ir V. D. parvežė namo.

Šias įvykio aplinkybes V. D. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu, su juo atliekant parodymų patikrinimą įvykio vietoje (2 t. 70-72 b.l.).

Liudytojas A. S. parodė, kad 2006 m. spalio 21 d. apie 22.10 val. pas jį į namus įėjo du vyrai, vienas iš jų buvo kaltinamasis A. K. Abu jie reikalavo važiuoti kartu ir parodyti kelią, kur galėtų būti L. Č. Tuo metu A. K. turėta lazda trenkė vieną kartą į televizorių, kitą – į tuščią dėžę, o trečią – nestipriai pačiam liudytojui į petį. A. S. išsigando, kad jį sumuš, todėl sutiko važiuoti kartu. Kaltinamasis turėjo rankose pusės metro ilgio, rankos riešo storumo lazdą, su kuria mojavo, o kitas vyras jį ramino. Liudytojas su atvykusiais nuvažiavo pas G. U., paskui prie E. D. namo. A. S. prie durų paklausė, ar yra L. Č., tačiau moteris atsakė, kad jo nėra. Tada A. K. A. S. liepė eiti namo, o pats nusprendė, kad jie išlauš duris ir įeis į vidų. Liudytojas daugiau nieko nematė, nes išėjo namo.

Šias įvykio aplinkybes A. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu su juo atliekant parodymų patikrinimą įvykio vietoje. Jis atpažino A. K. kaip turėjusį pusės metro ilgio lazdą (1 t. 175-181 b.l., 3 t. 33-35 b.l.).

Liudytoja E. S. parodė, kad 2006 m. spalio 21 d. vakare pas juos buvo atėję vyrai, iš kurių vienas turėjo rankose lazdą. Tai buvo kaltinamasis, kuris liudytojos sūnaus paklausė, kur yra L. Č. ir lazda sudavė į dėžę, o paskui į televizorių. Iš sūnaus liudytoja žino, jog lazda kliuvo ir jam į petį. Po to vyrai sūnų kažkur išsivedė. Grįžęs A. S. pasakojo, jog jis jiems parodė, kur galėtų būti L. Č.

Liudytojas K. Z. parodė, kad 2006 m. spalio 21 d. vakare pas jį į sodybą atėjo kaimynė E. D., kuri buvo labai išsigandusi ir prašė iškviesti policiją, nes pas ją į namus įsilaužė kažkokie 4 vyrai. Po 15-20 minučių K. Z., lydėdamas kaimynę namo, matė, kaip iš jos kiemo išvažiavo kažkoks automobilis.

Liudytoja G. U. parodė, kad 2006 m. spalio 21 d. apie 22.00 val. pas ją į namus buvo atėjęs A. S. ir klausė, kur yra L. Č. Tą patį vakarą apie 22.45 val. į namus atėjo E. D., kuri pasakė, kad užmušė L. Č., ir norėjo paskambinti policijai. Liudytoja prisiminė, jog kitą dieną pas ją vėl buvo užėjusi E. D., kuri jai papasakojo, jog į jos namus buvo įsibrovę 3-4 vyrai, iš kurių vienas buvo su lazda. Ji pati pabėgo pas K. Z., o, kai sugrįžo, rado L. Č. labai sumušta galva.

Elektrėnų policijos komisariato pažyma ir išrašas iš iškvietimų žurnalo rodo, kad 2006-10-21 16.59 val. dėl tarp P. L. ir L. Č. kilusio konflikto, kurio metu L. Č. daužė namo langus, buvo iškviesti policijos pareigūnai (1 t., 96-98 b.l.).

Įrašas Elektrėnų policijos komisariato informacijos žurnale tvirtina, kad E. D. 2006-10-21 22.20 val. pranešė policijai, kad pas ją į namus įsibrovę nepažįstami jaunuoliai konfliktuoja ir grasina (1 t., 13-14 b.l.).

Iš Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės pažymos (1 t. 15-16 b.l.) matyti, kad 2006-10-22 3.19 val. dėl galvos kontuzijos buvo atvežtas L. Č.

2006-11-02 16.45 val. ligoninė pranešė Elektrėnų policijos komisariatui, kad tą dieną 15.35 val. L. Č. mirė (1 t., 17 b.l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad L. Č. buvo sumuštas E. D. namuose, esančiuose Elektrėnų savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Įėjimo į namą durys sugadintos: išlaužta skląstis ir varčia. Kambaryje tarp lovų ant žemės, ant patalynės ir užuolaidos rastos dėmės panašios į kraują (1 t., 7-10 b.l.).

Iš ekspertizės išvados matyti, kad įvykio vietoje rastas L. Č. kraujas (2 t., 107-117).

Iš teismo medicinos instituto specialisto išvadas Nr. M 3299 (06/01) matyti, kad L. Č. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda kairėje smilkininėje dalyje, kraujosruva minkštuose audiniuose ir poaponeurotine kraujosruva kairėje momeninėje srityje, skeveldriniais kairiojo momenkaulio ir smilkinkaulio lūžiais, nueinančiais į vidurinę kaukolės duobę kairėje, su skersinio ančio pažeidimu ir kairiosios momeninės skirties sumušimu ir apardymu, įspaustiniu dešiniojo momenkaulio lūžiu. Tai komplikavosi plaučių uždegimu, pūlingu meningoencefalitu, kvėpavimo-širdies veiklos sutrikimu. Šie sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai kiekvienas atskirai ir visi kartu vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Jie padaryti 2006-10-22, netrukus iki kreipiantis pagalbos. Sužalojimai padaryti kaukolės srityje, veikiant didele jėga, tikėtina lazda.

Sužalojimai nukentėjusiojo veido srityje: akių vokuose ir antakio srityje galėjo būti padaryti trim trauminiais poveikiais, veikiant kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kumščiai. Šiems sužalojimams padaryti didelės jėgos nereikėjo. Jie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Visi L. Č. kūne nustatyti sužalojimai nebūdingi griuvimui, savęs žalojimui ar savigynai (1 t., 27-39 b.l.).

Teismo posėdyje teismo medicinos ekspertė R.Andriuškevičienė šią teismo medicinos specialisto išvadą patvirtino pilnai. Ji paaiškino, kad L. Č. mirtis įvyko nuo sužalojimų kaukolės srityje, o sužalojimai jo veido srityje įtakos mirtinoms pasekmėms neturėjo.

Kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, t.y. kaltinamojo aiškinimą, jog įvykio metu lazdą turėjo tik jis ir ja smūgiavo nukentėjusiajam du kartus, tai patvirtinančius liudytojų A. S., E. S., Č. L., V. L., V. M. parodymus, teismo medicinos ekspertizės išvadas, jog L. Č. mirė dėl galvos sumušimo, pasireiškusio sunkiais sužalojimais, padarytais mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, veikiant didele jėga, labai tikėtina smūgiuojant medine lazda ir kitais faktiniais duomenimis, daro išvadą, kad pilnai pasitvirtino, jog A. K. padarė L. Č. sužalojimus, nuo kurių pastarasis mirė. Taigi tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, suduodant lazda du kartus į nukentėjusiojo galvos-kaukolės sritį, ir atsiradusių pasekmių – L. Č. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys.

A. K., kaip tvirtino V. M., Č. L., smūgiavo du kartus rankos riešo storumo lazda. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija rodo, kad kaltinamasis pasirinktu žalojimo įrankiu smūgiavo didele jėga į gyvybei svarbius centrus. Tai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada bei ekspertės paaiškinimai teisme, kad, suduodant du smūgius, buvo suskaldyta nukentėjusiojo kaukolė, pažeisti smegenys, kurių dalį operacijos metu buvo būtina šalinti.

Visi šie faktiniai duomenys rodo, kad A. K. tokiu būdu veikdamas L. Č. atžvilgiu, puikiai suprato, kad jis kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, jog gali sukelti mirtinas pasekmes.

Kaip matyti iš liudytojų Č. L., V. L., V. M. parodymų, nukentėjusysis buvo užsiklojęs antklode. A. K. aiškino, jog jis nežino, į kurią kūno sritį smūgiuodamas pataikė. Kaltinamasis tvirtino, jog nužudyti nukentėjusiojo jis nenorėjo, siekė tik jį pamokyti, veikė Č. L. ir V. L. iniciatyva. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad A. K. smūgiavo lazda į galvos sritį, po suduotų smūgių nepasidomėjo, kaip sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, ir su kitais draugais pasitraukė iš įvykio vietos. Šios aplinkybės rodo kaltininko visišką abejingumą atsirasiančioms pasekmėms. Todėl kolegija daro išvadą, kad A. K., nors ir nenorėjo L. Č. atimti gyvybę, tačiau sąmoningai leido mirtinoms pasekmėms kilti. Taigi, jis nusikaltimo metu veikė neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal pasekmes.

Šiuo atveju atsirado mirtinos pasekmės, todėl A. K. nusikalstami veiksmai, suduodant du smūgius L. Č. į galvos sritį, sudaro BK 129 str. sudėtį, nes būtent šiais veiksmais buvo padaryti sužalojimai sukėlę mirtį.

Kaip seka iš nustatytų bylos aplinkybių, užpuolimo metu L. Č. miegojo lovoje užsiklojęs galvą.

Šią aplinkybę patvirtino liudytoja E. D., sakydama, kad L. Č. neblaivus miegojo, liudytojai V. L. ir Č. L., V. M. ir pats kaltinamasis, sakydami, jog jie matė, kad lovoje užsiklojęs galvą gulėjo žmogus, patvirtino, jog pastarasis nesipriešino ir nieko nekalbėjo. Iš teismo medicinos akto išvadų matyti, kad jokių sužalojimų, būdingų savigynai, nebuvo padaryta.

Taigi A. K. smūgiuodamas lazda, puikiai suprato, kad nukentėjusysis miega ir nesuvokia jam gręsiančio pavojaus, pasipriešinti negali, tačiau, nežiūrint į tai, jam smūgiavo. Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis dėl miego buvo bejėgiškos būklės, o kaltinamasis tuo pasinaudodamas, pastarajam padarė sužalojimus, nuo kurių jis mirė. Todėl kolegija konstatuoja, kad A. K. tyčia nužudė bejėgiškos būklės žmogų. Tai jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojanti aplinkybė. Todėl A. K. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas 2006-10-21, kaltinamajam taikytina šio baudžiamojo įstatymo redakcija, galiojusi iki priimant 2007-06-28 šio straipsnio pakeitimą, nes minėtas įstatymas numatė švelnesnę minimalią laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 3 str. 2 d., bausmę švelninantis įstatymas turi grįžtamąją galią.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo inkriminuota, jog jis be dviejų smūgių lazda sudavė dar tris smūgius kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį. Ši kaltinimo dalis teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

A. K. nuosekliai tvirtino, jog jis sudavė tik du smūgius lazda ir matė, kaip nukentėjusįjį kumščiavo broliai Č. L. ir V. L., iš kurių vienas – Č. L. – jį ragino mušti L. Č. lazda. Kartu su A. K. buvę įvykio vietoje liudytojai V. L., Č. L. ir V. M. nei vienas nematė ir nepatvirtino, jog be smūgių lazda A. K. būtų sudavęs smūgius kumščiu. Iš teismo medicinos ekspertės paaiškinimų matyti, jog mažai tikėtina, kad sužalojimai veido srityje buvo padaryti smūgiuojant lazda. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus ir tai, kad į įvykio vietą kaltinamasis atvyko kitų asmenų interesais ir iniciatyva, kolegija daro išvadą, kad nepakanka faktinių duomenų, patvirtinančių, kad sužalojimus nukentėjusiojo veido srityje padarė būtent kaltinamasis. Kadangi visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, trijų smūgių sudavimas kumščiu į veidą ir šioje srityje sužalojimų padarymas, šalinamas iš A. K. pareikšto kaltinimo kaip neįrodytas.

Kaip patvirtino teisme teismo medicinos ekspertė, šių trijų smūgių pasekmėje veido srityje padaryti sužalojimai mirtinoms pasekmėms įtakos neturėjo, todėl jų pašalinimas iš kaltinimo kaltinamojo nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo ir kvalifikacijos nekeičia.

Nors A. K. teigė tik vieną kartą pataikęs lazda į žmogų, o kitą – į lovos atkaltę, tačiau šį jo aiškinimą paneigia teismo medicinos specialisto išvada, kad sužalojimai galvos srity buvo padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, labiausiai tikėtina lazda. Pats kaltinamasis aiškino, jog lazdą turėjo tik jis vienas. Šis jo aiškinimas patvirtintas jau minėtais kitais byloje esančiais įrodymais. Iš ekspertės paaiškinimo teisme matyti, jog mirtį sukėlę sužalojimai kumščiu negalėjo būti padaryti.

Visi šie įrodymai vieni kitus papildo ir patvirtina, jog A. K. nukentėjusiajam smogė lazda ne vieną, o du kartus. Ta aplinkybė, kad lazda sulūžo, neprieštarauja padarytų labai sunkių sužalojimų pobūdžiui, kurie, kaip tvirtinama specialisto išvadoje, buvo padaryti smūgiuojant didele jėga.

Tai, jog kaltinamajam pasirodė, kad jis kartą pataikė ne į galvos sritį, o tik į lovos atkaltę, nepaneigia to fakto, jog sužalojimai galvos srityje buvo padaryti smūgiuojant lazda du kartus.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo inkriminuota, jog jis nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats kaltinamasis šią aplinkybę neigia. Iš kitų bylos duomenų matyti, kad A. K. kartu su dar dviem vyrais per visą dieną išgėrė apie du litrus alaus. Kitų kaltinamojo apsvaigimą nuo alkoholio patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nusikaltimas buvo padarytas apie 22 val., t.y. vakare. Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, jog nėra faktinių duomenų, patvirtinančių, kad A. K. nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir kad tai įtakojo jo nusikalstamą elgesį. Todėl ši kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš jam pareikšto kaltinimo šalinama kaip neįrodyta.

Nukentėjusioji L. Š. byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį – 1985,98 Lt turtinei žalai ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t. 62-63 b.l.), Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi 6990,40 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t. 72-77 b.l.). Kaltinamasis šiuos ieškinius atlygino pilnai, sumokėdamas ieškovams ieškiniuose nurodytas pinigų sumas (3 t. 197, 198 b.l.). Todėl kolegija laiko, jog ieškinių byloje nėra.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę lengvina dvi aplinkybės, t.y. kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir atlygino nusikaltimu padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę A. K., atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, atsiradusias pasekmes ir kaltininko asmenybę.

A. K. padarė labai sunkų nusikaltimą, dėl kurio atsirado neatstatomos pasekmės – L. Č. neteko gyvybės. Tačiau kaltinamasis anksčiau nusikaltęs nebuvo, turi darbą, materialiai padeda savo pensininkams tėvams, charakterizuojamas teigiamai.

Įvertinus šias aplinkybes, A. K. skirtina baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, artima vidurkiui.

Nustatydama šios bausmės trukmę, kolegija įvertina ir tai, kad A. K. veikė netiesiogine tyčia, jo atsakomybę lengvina dvi aplinkybės, nesant sunkinančių aplinkybių. Todėl jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmė nuo vidurkio mažintina.

Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti likimas (3 t. 29-30 b.l.) spręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuteisti laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia – nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti diena.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2006-11-15 iki 2007-02-09.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p., nuosprendžiui įsiteisėjus, iš įvykio vietos paimtus stiklus, paklodę, pagalvę, čiužinį, pagalvės užvalkalą, užklotą, lovos užtiesalą ir užuolaidą sunaikinti kaip menkaverčius, L. Č. striukę, marškinėlius, marškinius, kelnaites, kojines, sportines kelnes, kelnes, striukės kailį su pamušalu ir batus bei lyginamuosius pavyzdžius sunaikinti, V. L. džinsines kelnes ir odinę striukę grąžinti jam, Č. L. striukę ir kelnes grąžinti jam, V. M. striukę, kelnes ir diržą grąžinti jam.

A. K. asmens pasą perduoti įkalinimo įstaigos administracijai į nuteistojo asmens bylą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.