Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-311-582/2012

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-03-07
Bylos Nr.: 2A-311-582/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Dalė Burdulienė, Dmitrijus Korsakovas (pran.)
Atsakovas: V. V., K. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas: G. K.
Trečiasis asmuo: N. M. G.

Kategorijos

30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-311-582/2012

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Virginija Šeškuvienė

Procesinio sprendimo kategorija: 30.9; 121.15; 121.18; 121.21

(s)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Dmitrijaus Korsakovo, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Nijolios Indreikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. V., K. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-653-329/2011 pagal ieškovo G. K. patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. V., K. V., trečiajam asmeniui N. M. G. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. Ž8-98 pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo; ieškovui naudojimosi, nuomos ir pirkimo teisės pripažinimo į 0,0038 ha ploto žemės sklypo dalį bendrame 0,0710 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir pagal atsakovų V. V. ir K. V. priešieškinį ieškovui G. K., atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. Ž8-98 pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas G. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (1 t., b. l. 114-117), kuriuo prašė pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. Ž8-98 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) dalių nustatymo“ neteisėtu ir jį naikinti, nustatyti ieškovui naudojimui, nuomai ir pirkimui 0.0038 ha ploto dalį 0.0710 ha dydžio bendrai naudojamame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atitinkamai sumažinant K. ir V. V. nustatytą naudojamo sklypo dalį nuo 0.0441 ha iki 0.0430 ha. Ieškinyje nurodė, kad nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2010-08-31 d. išleido įsakymą Nr. Ž8-98 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) dalių nustatymo“. Šiuo įsakymu buvo nustatytos 0.0710 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, dalys bendraturčiams: N. M. G. buvo nustatyta naudojimui (naudojimui, nuomai arba pirkimui) 0.0242 ha sklypo dalis; K. V. ir V. V. - 0.0441 ha sklypo dalis; ieškovui - 0,0027 ha dydžio sklypo dalis. Ieškovas nesutinka su įsakymu, nes jis yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3 str. bei 8 str. normas. Ieškovo manymu Žemėtvarkos skyrius nesilaikė įstatyme nustatytų individualaus administracinio akto turinio reikalavimų ir šis pažeidimas yra esminis. Ieškovui iki šiol nežinoma, kokių duomenų pagrindu Žemėtvarkos skyrius paskirstė bendraturčiams jų naudojamo sklypo dalis, o tai prieštarauja administracinių procedūrų principams ir tikslams. Dėl šio pažeidimo yra apsunkinta ieškovo teisė gintis, nes jis negali pateikti argumentų, paneigiančių Žemėtvarkos skyriaus nustatytų žemės sklypo dalių pagrįstumą. Be to, ieškovas mano, kad aukščiau minėtas individualaus taikymo teisės aktas yra neteisėtas ir todėl, nes Žemėtvarkos skyrius skirstymą atliko neproporcingai, pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintus objektyvumo ir proporcingumo principus, neteisingai nustatė atskirų bendraturčių dalis bendrame sklype (sklypo kadastro Nr. 19010181) ir nepagrįstai sumažino ieškovui priskirtą sklypo dalį. Ieškovas nurodė, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Kaune yra trys statiniai. Viename iš jų, yra trys garažai. Du garažai 2Ilp ir 4Ilp (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausantys K. ir V. V., randasi viename lygyje, su įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) g., o ieškovui priklausantis garažas 5I1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) randasi po jais ir turi įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) g, (pradinio ieškinio priedai 4 ir 5). K. ir V. V. priklausančių garažų užstatymo plotas yra 58 kv. m., tuo tarpu ieškovui priklausančio garažo - 39 kv. m. ploto. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius statiniui, kuriame randasi trys garažai, eksploatuoti, priskyrė 0.0094 ha ploto sklypo dalį. Kuo remiantis statiniui eksploatuoti yra priskirta 0.0094 ha ploto sklypo dalis paliko nemotyvuota. Jeigu remtis prielaida, kad statinio, kuriame randasi minėti garažai, naudojimui priskirto sklypo plotas - 0.0094 ha - yra pagrįstas, tai paskirstant bendraturčių dalis proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų užstatymo plotui, ieškovui turėjo būti paskirta - 0,0038 ha ploto sklypo dalis, o ne 0,0027 ha dydžio sklypo dalis. Tuo tarpu, jeigu atskiriems sklype esantiems statiniams eksploatuoti priskiriama sklypo dalis bendrame sklype būtų nustatoma proporcingai sklype esančių statinių plotui, ieškovui naudojimui turėjo būti paskirta 0.0060 ha ploto sklypo dalis. Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. yra numatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai. ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad skundžiamas aktas panaikinamas, kai jis yra neteisėtas iš esmės (turinio reikalavimų pažeidimas), o 3 punkte numatyta, kad aktas naikinamas tuomet, kai jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas). Atsižvelgiant į tai matyti, kad Žemėtvarkos skyrius akivaizdžiai pažeidė esminius procedūrinius reikalavimus, nes žemės sklypo dalių nustatymo byloje nėra Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus parengtos pažymos dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, dalių, reikalingų atskiriems sklype esantiems pastatams eksploatuoti, nustatymo. Vietoje šio dokumento, ant byloje esančio sklypo plano yra Urbanistikos skyriaus atžyma, kad pastatui, kuriame yra ieškovui priklausančios patalpos, eksploatuoti yra priskiriama 0,0094 ha ploto sklypo dalis. Tačiau sprendimas priskirti būtent 0,0094 ha ploto sklypo dalį yra nemotyvuotas. Taip pat Žemėtvarkos skyrius, paskirstydamas tarp bendraturčių sklypo dalį, reikalingą jiems priklausančio statinio eksploatavimui, nemotyvavo, kokiais objektyviais duomenimis remiantis yra nustatyta kiekvienam bendraturčiui priskirta sklypo dalies dalis. Prašymas parduoti žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurį pateikė N. M. G., K. V. ir V. V. neatitiko LRV 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos 12 p. reikalavimų. Pateiktas prašymas nebuvo pasirašytas visų bendrasavininkų arba vieno iš jų, turinčio notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems asmenims. Be to, skundžiamas teisės aktas yra neteisėtas iš esmės, nes nustatant bendraturčių dalis statiniui eksploatuoti priskirtoje sklypo dalyje, nesilaikyta proporcingumo principo.

Atsakovai V. V., K. V., trečiais asmuo N. M. G. pareiškė byloje priešieškinį (1 t. b. l. 69-70), kuriuo prašė pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. Ž8-98 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) dalių nustatymo“ neteisėtu ir jį panaikinti. Priešieškinyje nurodo, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog adresu Kauno m. (duomenys neskelbtini) yra suformuotas gyvenamosios teritorijos 0,0710 ha žemės sklypas, jame yra gyvenamasis namas IA2p, bendro 336,95 kv. m. ploto, ir šio gyvenamojo namo savininkais yra N. M. G., V. V. ir K. V.. Tuo tarpu ieškovas G. K. yra tik garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)savininkas, kuris yra po sklypu, (duomenys neskelbtini), ir į jį patenkama iš (duomenys neskelbtini) gatvės. CK 4.40 str. numato, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nesustatyta kitaip. Šios įstatyminės nuostatos analizė leidžia daryti išvadą, kad žemės sklypo savininkui gali priklausyti tik ant žemės sklypo stovintys statiniai. 1999-03-09 Vyriausybės nutarimas NR. 260 „ Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir kainos“, reglamentuojantis ginčijamo įsakymo priėmimą numato kitokias taisykles, nei vadovavosi Nacionalinės žemės tarnybos prižemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius. Šio nutarimo 6 p. numato, kad „jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), jiems parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir nustatytas detaliajame plane nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos žemės sklypo plane, bet ne didesnis kaip 0,2 hektaro Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 hektaro - kituose miestuose.“; 7p. numato, kad „jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, i kuria neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausiniu bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.“ Kadangi gyvenamas namas yra pagrindinis daiktas, o ūkio pastatai, garažai ir kiemo statiniai yra tik pagalbiniai daiktai, todėl ieškovui iš viso neturėjo būti nustatyta perkamo sklypo dalis, kuri įsakyme nurodyta 0,0027 ha. Dėl išdėstyto atsakovai mano, kad ginčijamas įsakymas yra naikintinas. Ieškovas, turėdamas nuosavybės teise garažą, kuris faktiškai nėra 0,0710 ha žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), negali būti laikomas bendraturčiu.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu (1 t. b. l. 177-187) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, pripažino atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. Ž8-98 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ neteisėtu ir jį panaikino, pripažino ieškovui G. K. naudojimo, nuomos ir pirkimo teisę į 0,0038 ha ploto žemės sklypo dalį 0,0094 ha žemės sklype, sklypo kadastro Nr. 19010181, atskirai suformuotame iš 0,0710 ha žemės sklypo prie savarankiškai funkcionuojančių statinių 2I1p, 4I1p, 5I1b, esančių (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ieškovo G. K. naudai 269,80 Lt sumokėto žyminio mokesčio, atsakovės V. V. naudai 135 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 1 000 Lt atstovavimo išlaidų, atsakovo K. V. naudai 1 000 Lt atstovavimo išlaidų, valstybės naudai 60,28 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad žemės sklype 0,0710 ha ploto, esančiame (duomenys neskelbtini), be gyvenamojo namo 1A2p, 336,95 kv. m. bendro ploto, 177 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 47/100 dalys priklauso nuosavybės teise N. M. G., o 53/100 dalys priklauso V. V. ir K. V. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ir jo priklausinio garažo 3I1p, 26 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio N. M. G., yra ir kitų savarankiškai funkcionuojančių statinių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų atskirais objektais – tai statinys, kuriame yra 3 garažai: 1) 2Ilp, 29 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 4Ilp, 29 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 5I1b, 39 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-14, prijungta Namų valdos byla). Kad šie trys garažai, esantys viename statinyje, yra savarankiškai funkcionuojantys, teismo vertinimu rodo ta aplinkybė, jog jiems yra suteikti atskiri unikalūs numeriai ir jie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais. Garažų 2Ilp ir 4Ilp, kurių bendras užstatytas plotas yra 58 kv. m. (29 kv. m. + 29 kv. m.) savininkais jungtinės nuosavybės teise yra atsakovai V. V. ir K. V., o garažo 5I1b, kurio užstatytas plotas yra 39 kv. m., savininkas ieškovas G. K., kuris nėra žemės sklype 0,0710 ha esančio gyvenamojo namo 1A2p bendraturtis. Tai, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso statinys 5I1b, kuris yra 0,0710 ha žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (Nekilnojamojo turto registro duomenys, Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo 2010-12-22 raštas Nr. (3.4.5)S-6683). Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų V. V. ir K. V. bei jų atstovės argumentus, kad ieškovui iš viso neturėjo būti nustatyta perkamo sklypo dalis, nes jis, neturėdamas nuosavybės teisės į pagrindinį daiktą gyvenamąjį namą, o turėdamas nuosavybės teisę tik į garažą, kuris nėra 0,0710 ha žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), negali būti laikomas bendraturčiu. Ieškovui teisę naudotis, nuomotis ir pirkti nustatyto ploto ir ribų žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato garantuoja Žemės reformos įstatymo 9 str. Kadangi 0,0710 ha žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), be gyvenamojo namo ir jo priklausinių, yra ir kitų savarankiškai funkcionuojančių statinių, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius pagrįstai minėto žemės sklypo plane nustatė sklypo dalis, reikalingas atskiriems pastatams eksploatuoti, t. y. Taisyklių 7 p. pagrindu teisėtai iš bendro 0,0710 ha sklypo suformavo atskirus sklypus ir atitinkamai juos paskirstė: pastatui 1 A2p - 0,0616 ha; pastatams 2Ilp, 4Ilp ir 5Ib - 0,0094 ha. Bendras sklypo plotas liko 0,0710 ha. Tai, kad būtina išskirti žemės sklypo dalis ir nustatyti jų plotus prie savarankiškai funkcionuojančių statinių ar įrenginių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų atskirais objektais, yra numatyta ir Taisyklių 12.4. p. ir 14.1 p.: „Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas“; „Parengti parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka (kai pateikta tik žemės sklypo plano kopija iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos). Kai žemės sklype, be gyvenamojo namo ir jo priklausinių, yra ir kitų savarankiškai funkcionuojančių statinių ar įrenginių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų atskirais objektais, žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas jų plotas“. Atsakovai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje neginčijo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus priskirtos 0,0094 ha ploto sklypo dalies tinkamam eksploatavimui statinio, kuriame yra jiems ir ieškovui priklausantys garažai. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad jam nesuprantama, kokiais motyvais remiantis buvo suformuotas būtent 0,0094 ha ploto žemės sklypas prie statinio, kuriame yra jo garažas, tačiau teismo posėdyje ieškovas, išklausęs Kauno miesto savivaldybės atstovą, pareiškė, kad jam viskas paaiškėjo ir kad jis neprieštarauja būtent tokio dydžio sklypo suformavimui. Todėl teismas sprendė, kad paskirtas 0,0094 ha žemės sklypas (sklypo kadastro Nr. 19010181), prie statinio, kuriame yra atsakovams V. V., K. V. ir ieškovui G. K. priklausantys garažai, bendraturčiams turi būti paskirstomas proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų užstatymo plotui.

Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, darė išvadą, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atliko neteisingus paskaičiavimus, nustatant bedraturčių dalis bendrai naudojamame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl sutiko su ieškovo nurodytais argumentais, kad ginčijamas administracinis aktas yra neteisėtas iš esmės, nes Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos žemės sklypo dalių skirstymą tarp bendraturčių atliko neproporcingai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 p., neteisingai nustatė atskirų bendraturčių dalis bendrame sklype (sklypo kadastro Nr. 19010181) ir nepagrįstai sumažino ieškovui priskirtą sklypo dalį, tuo pažeidė jo teises. Atsakovas atliko ydingą skaičiavimą, dalindamas ieškovui priklausančio statinio (garažo) plotą 39 kv. m. per puse, kadangi viename statinyje yra trys atskirai suformuoti ir funkcionuojantys objektai, turintys atskirus unikalius numerius, du iš jų (2I1p ir 4I1p) valdomi atsakovų V. ir K. V. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o vienas (5I1b) – ieškovo G. K. asmeninės nuosavybės teise. Atsakovai V. V., K. V. ir ieškovas G. K. yra bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai. Todėl statiniui, kuriame yra jiems priklausantys bendrosios dalinės nuosavybės teise daiktai, priskirtas 0,0094 ha žemės sklypas turėjo būti dalinamas ne Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus pasirinktu būdu, o proporcingai bendraturčiams nuosavybės teise priklausančių patalpų užstatymo plotui. Bendras užstatytas plotas yra 29+29+39=97 kv. m. Todėl ieškovui priskirtina naudotis 0,0038 ha žemės sklypo dalimi (94 kv. m. : 97 kv. m. x 39 = 38 kv. m.), o ne 0,0027 ha dydžio sklypo dalis. Dėl to konstatuotina, kad viešojo administravimo subjektas, nesilaikęs teisės akte nustatyto reikalavimo jo kompetencijai priskirtą klausimą spręsti tam tikru būdu, veikė ultra vires, taigi neteisėtai, o teisėtumo viešojo administravimo srityje užtikrinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai pretenduoja į 0,0038 ha ploto žemės sklypo dalį bendrame 0,0710 ha žemės sklype. Ieškovui priklausantis statinys yra 0,0094 ha žemės sklype, sklypo kadastro Nr. 19010181, atskirai suformuotame iš 0,0710 ha žemės sklypo prie savarankiškai funkcionuojančių statinių 2I1p, 4I1p, 5I1b, esančių (duomenys neskelbtini), todėl jam priklauso teisė tik į 0,0038 ha ploto žemės sklype 0,0094 ha žemės sklype.

Šalies argumentai

Atsakovai V. V. ir K. V. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 3-6) prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 03 d. sprendimą, panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė pripažinti ieškovui G. K. naudojimo, nuomos ir pirkimo teisę į 0,0038 ha ploto žemės sklypo dalį 0,0094 ha žemės sklype, sklypo kadastro Nr. 19010181, atskirai suformuotame iš 0,0710 ha žemės sklypo prie savarankiškai funkcionuojančių statinių 2Ilp, 4Ilp, 511b, esančių (duomenys neskelbtini), ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį dėl šio reikalavimo atmesti, priteisti atsakovams V. V. ir K. V. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Iš pridėto prie ieškinio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad adresu Kauno m. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas gyvenamosios teritorijos 0,0710 ha žemės sklypas, jame yra gyvenamasis namas lA2p, bendro 336,95 kv. m. ploto, ir šio gyvenamojo namo savininkais yra N. M. G., V. V. ir K. V.. Tuo tarpu ieškovas G. K. yra tik garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, kuris yra po sklypu. (duomenys neskelbtini), ir į jį patenkama tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės. CK 4.40 str. numato, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nesustatyta kitaip. Šios įstatyminės nuostatos analizė leidžia daryti išvadą, kad žemės sklypo savininkui gali priklausyti tik ant žemės sklypo stovintys statiniai. Teismas nagrinėdamas civilinę bylą privalėjo įvertinti visus atsakovų argumentus bei realiai galinčias atsirasti pasekmes dėl statinių priklausomybės. Teismas šių aplinkybių neįvertino, neištyrė atsakovų nurodytų pagrindų, kuriais remdamasis šie prašė pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. Ž8-98 neteisėtu ir jį panaikinti, tačiau priimdamas neteisėtą sprendimą net nepasisakė dėl šių atsakovų išdėstytų motyvų:

1. 1999-03-09 Vyriausybės nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir kainos“, reglamentuojantis ginčijamo įsakymo priėmimą numato kitokias taisykles, nei vadovavosi Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius. Šio nutarimo 6 p. numato, kad „jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), jiems parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir nustatytas detaliajame plane nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos žemės sklypo plane, bet ne didesnis kaip 0,2 hektaro Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 hektaro - kituose miestuose.“; 7 p. numato, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausiniu bendraturčiu nuosavybės teise turimos dalys. Teismas, priimdamas neteisėtą sprendimą, vadovavosi žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai bei dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 p. nuostata, kad prie nuosavybės teise priklausančiu statiniu ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teismas vadovaudamasis šiomis įstatymų nuostatomis nesuprato tikrojo įstatymų leidėjo tikslo ir neteisingai panaudojo šias įstatymines normas. Įstatymų leidėjas, leisdamas subjektams įsigyti žemės sklypus pagal aukščiau minėtas teisės normas, pažymėjo kad žemės sklypai gali būti parduodami prie nuosavybės teise priklausančių statinių, ir tik tokio dydžio kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Taigi nesuprantama kaip teismas galėjo padaryti išvadą, kad ši įstatyminė norma gali būti panaudojama ir statiniams esantiems po žemės sklypu, jei įstatymų leidėjas aiškiai nurodė, kad tik prie nuosavybės teise priklausančiu statiniu. Įstatymų leidėjas pažymėjo, jog gali būti nustatytas tik tokio dydžio kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Remiantis šia įstatymine nuostata teismas net neatsižvelgė į faktines ginčo aplinkybes, kad tam, kad ieškovui disponuoti jam priklausančiu garažu nėra būtina išskirti žemės sklypo dalį esančią (duomenys neskelbtini), kadangi jis turi tinkamą priėjimą prie savo statinių iš S. gatvės ir taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui nėra jokios realios galimybės disponuoti savo turtu naudojant žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), taigi ieškovui visiškai nėra būtina išskirti dali žemės sklypo esančio virš jo statinio. Tuo labiau, kad ant ieškovo garažo pastatytas atsakovams V. priklausantys garažai. Šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba priimdama ginčijamą įsakymą, ieškovo teises turėjo ir galėjo apginti, nustatant servitutą. Todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo atmesti atsakovų argumentus, jog ieškovui iš viso neturėjo būti nustatyta perkamo sklypo dalis. Kaip jau minėta anksčiau, ieškovas tinkamai naudojasi savo garažu naudodamas privažiavimą prie statinio iš S. gatvės.

2. Kadangi gyvenamas namas yra pagrindinis daiktas, o ūkio pastatai, garažai ir kiemo statiniai yra tik pagalbiniai daiktai, todėl ieškovui iš viso neturėjo būti nustatyta perkamo sklypo dalis, kuri įsakyme nurodyta 0,0027 ha. Ieškovas, turėdamas nuosavybės teise garažą, kuris faktiškai nėra 0,0710 ha žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), negali būti laikomas bendraturčiu. Net ir pats ieškovas nurodė, kad jo garažas randasi po atsakovams priklausančiais garažais ir jis turi įvažiavimą iš S. g. Ieškovui patekti į jam priklausantį garažą iš (duomenys neskelbtini) nėra jokio realios galimybės, kadangi ieškovo garažas yra po atsakovams priklausančiais statiniais, t.y. po žeme. Nepaisant to, kad teismas nepagrįstai laiko ieškovą bendrasavininkiu, bet dar ir neteisingai apskaičiavo bendrą pagalbiniais statiniais užstatytą plotą: 29+29+39=97 kv. m. ir todėl ieškovui nepagrįstai priskyrė naudotis 0,0038 ha žemės sklypo dalimi (94 kv. m.: 97 kv. m. x 39=38 kv. m.). Pirmos instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes. Byloje neginčytinai nustatyta, kad po (duomenys neskelbtini) sklypu pastatytas ieškovui priklausantis garažas, o ant šio garažo ir kitos sklypo dalies stovi pastatyti du atsakovams priklausantys garažai. Taigi teismas pripažindamas ieškovui 0,0038 ha žemės, atėmė iš atsakovų žemę, ant kurios stovi jų garažai. Tai yra nesuderinama su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Jeigu ir laikyti ieškovą bendraturčiu, tai ieškovui geriausiu atveju turėtų būti priskirta ginčijame įsakyme nustatyta 0,0027 ha dalis, arba net mažesnė dalis, t. y. 1/2 dalis 39 kv. m. ploto, nes žemės plotas kuriame yra trys garažai, turėjo būti išdalinta proporcingai turimam plotui. Pagal organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.14.01:1999, dėl pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarkos, Statinio užimtas žemės plotas (užstatytas plotas) - statinio pirmojo aukšto horizontalios projekcijos ir už jos ribų esančios rūsio dalies (jei ji yra) horizontalios projekcijos plotų suma. Remiantis to paties reglamento 23 str. pastato (statinio) užimtas žemės plotas skaičiuojamas taip: 23.1. suskaičiuojamas pirmojo aukšto horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotas; 23.2. kai pirmojo aukšto horizontali projekcija nesutampa su požeminės pastato dalies, išsikišusios virš žemės paviršiaus, horizontalia projekcija, suskaičiuojamas pastarosios projekcijos dalies, esančios už pirmojo aukšto horizontalios projekcijos ribų, plotas; 23.3. pastato užimtas sklypo plotas yra plotų, suskaičiuotų šio reglamento 23.1 ir 23.2 punktų nustatyta tvarka, suma. 24 str. - užstatytoji sklypo dalis skaičiuojama taip: 24.1. suskaičiuojamas kiekvieno sklype esančio statinio užimtas žemės plotas šio reglamento 23 punkto nustatyta tvarka; 24.2. susumuojami visų sklype esančių statinių užimti žemės plotai; 24.3. apskaičiuojamas užimtų žemės plotų sumos santykis su visu sklypo plotu. Todėl teismas jokiu būdu negalėjo sudėti statinių 2I1 p, 4I1 p, 5I1 b plotų, kadangi statinys 5I1 b yra po statiniais 2I1 p, 4I1 p, todėl teismas skaičiuodamas bendrą užstatytą statiniais plotą, turėjo skaičiuoti pastatų horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotą, nes vien tik dėl to, kad statinys yra keliu aukštu, jo užimtas žemės plotas nepadidėja.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 25-27) prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais.

Ieškovas G. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 31-34). Nurodo šiuos argumentus:

1. Atsakovai V. V. ir K. V. teigia, kad Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos numato, kad teise į naudojamo žemės sklypo dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik asmenims, valdantiems sklype esantį pagrindinį daiktą (gyvenamąjį namą). Ir tokia teise negali naudotis asmenys, valdantys tame pačiame sklype esančius kitos paskirties statinius. Be to, jie teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai pritaikė Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 p., kadangi man priklausantis statinys randasi ne sklype, o „po sklypu, (duomenys neskelbtini), ir į jį patenkama tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės“. Atsakovai savo apeliaciniame skunde tik pakartojo tuos pačius argumentus, kuriais jie gynė savo poziciją pirmosios instancijos teisme. Be to, jie neginčijo Katino miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus sprendimo, suformuoti prie statinio, kuriame randasi man priklausantis garažas, 0.0094 ha ploto žemės sklypą, reikalingą statinio eksploatavimui užtikrinti. Taip pat ieškovas pažymi, kad atsakovai klaidina teismą, aiškindami faktines bylos aplinkybes. Jie teigia, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis statinys (garažas) 511 b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) randasi „po žeme“. Tačiau tai netiesa. Statinys yra ant žemės. Šią aplinkybę patvirtina statinio nuotrauka. Garažas pastatytas 1 m. 40 cm atstumu nuo ribos, skiriančios sklypus esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir randasi sklype (duomenys neskelbtini). Tai atvaizduota (duomenys neskelbtini) sklypo plane, kuris yra bylos medžiagoje. Sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra šlaitinėje terasoje. Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) randasi trys statiniai. Viename iš jų, randasi trys garažai. Du garažai 2Ilp ir 4Ilp (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausantys K. ir V. V., randasi viename lygyje, su įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) g., o ieškovui priklausantis garažas 511b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) randasi po jais ir turi įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) g. Į ieškovui priklausantį garažą jis įvažiuoja per sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Kad įvažiuotų į garažą, taip pat kerta 1.40 m. pločio kelio atkarpą, kuri randasi sklype adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Be to, tinkamam savo statinio eksploatavimui užtikrinti jam yra būtinas priėjimas prie savo statinio iš dviejų su puse jo kraštinių, ties ieškovui priklausančio statinio sienomis, kurios randasi po žeme, kad galėtų užtikrinti lietaus vandens surinkimą ir atnaujinti statinio sienų hidroizoliaciją.

2. Nepagrįstas yra ir atsakovų motyvas, kad jie yra žemes sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai, todėl teismo sprendimas pažeidžia jų kaip savininkų teises. Taip pat, nepagrįstas argumentas, kad ieškovo teisės galėjo būti apgintos nustatant servitutą. Pirma, atsakovai nėra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai. 1-osios instancijos teismas ieškovo prašymu buvo priėmęs nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-08-31 d. įsakymo Nr. Ž8-98 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) dalių nustatymo“ vykdymą. Antra, ieškovas turi įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytą naudojimo, nuomos ir pirkimo teisę į 0.0038 ha ploto žemės sklypo dalį 0.0094 ha žemės sklype, sklypo kadastro Nr.l9010181, atskirai suformuotame iš 0.0710 ha žemės sklypo prie savarankiškai funkcionuojančių statinių 2Ilp, 4Ilp, 511 b, esančių (duomenys neskelbtini), ir aktyviai siekia šios teisės pripažinimo.

3. Dėl dalių paskaičiavimo. Ieškovo nuomone, 1-osios instancijos teismas teisingai nustatė žemės sklypo ploto dydį, į kurią ieškovui pripažino naudojimo, nuomos ir pirkimo teise. Kaip jau minėta, žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) randasi trys statiniai. Viename iš jų, randasi trys garažai. Du garažai, priklausantys K. ir V. V., randasi viename lygyje, su įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) g., o ieškovui priklausantis garažas randasi po jais ir turi įvažiavimais (duomenys neskelbtini) g. Atsakovams K. ir V. V. priklausančių gar ižų užstatymo plotas yra 58 kv. m., tuo tarpu ieškovui priklausančio garažo - 39 kv. m. Bendras visų su statinių užstatymo plotas yra 58 kv. m. (nes statinių projekcijos į žemės paviršių persidengia). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius statiniui, kuriame randasi trys garažai, eksploatuok, priskyrė 0.0094 ha ploto sklypo dalį. Iš jų 0.0058 sudarė žemės plotas po statiniais ir 0,36 kv. m. plotas šalia statinių, reikalingas jų eksploatavimui užtikrinti. Apeliantų teiginys, kad teismas pripažindamas ieškovui teisę į 0,0038 ha dydžio sklypo dalį atėmė iš atsakovų žemę, ant kurios stovi jų garažai, yra nepagristas. Apeliantai teigia, kad ieškovui turėjo būti paskirta sklypo dalis lygi 1/2 užstatymo ploto, kadangi jam ir atsakovams priklausantys statiniai projekcijoje į užstatymo plotą persidengia. Tačiau sąmojingai vengia paminėti, kad tarp bendraturčių turėjo būti paskirstytas ir ne užstatytas statiniams eksploatuoti priskirtas plotas. Todėl šis atsakovų motyvas taip yra nepagrįstas. Teismas, nustatydamas bendraturčių dalis bendrame sklype taikė proporcingumo principą ir tarp bendraturčių paskirstė ne tik užstatytą plotą, bet ir prie statinio priskirtą neužstatytą plotą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Ieškovui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 p. nustatyta tvarka buvo paskaičiuotas valstybinės žemės sklypo plotas, kurį ieškovas turi teisę įsigyti dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais iš viso bendraturčių valdomo žemės sklypo, kadangi jam nuosavybės teise priklauso statinys (garažas), unikalius Nr. (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamo turto registro centro pažymoje nurodyta, kad garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas nekilnojamo turto registrų centre, kaip statinys esantis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovų V. V., K. V., N. M. G. teiginys, kad ieškovo statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas pažeidžiant teisės aktus reglamentuojančius statybos darbų procedūrą laikytinas neįrodytu, kadangi Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro įstatymo 4 str. reglamentuoja, kad visi įrašai nekilnojamo turto registre laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka.

Tai, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso statinys 5I1b, kuris yra 0,0710 ha žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai : Nekilnojamojo turto registro duomenys (b.l. 11-14), Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo 2010 12 22 raštas Nr. (3.4.5)S-6683, kuris patvirtina, kad jam priklausantis garažo pastatas yra suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto 0,0710 ha ploto valstybinio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus atsakovų V. V. ir K. V. bei jų atstovės argumentus, kad ieškovui iš viso neturėjo būti nustatyta perkamo sklypo dalis, nes jis, neturėdamas nuosavybės teisės į pagrindinį daiktą gyvenamąjį namą, o turėdamas nuosavybės teisę tik į garažą, kuris nėra 0,0710 ha žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), negali būti laikomas bendraturčiu. Ieškovui teisę naudotis, nuomotis ir pirkti nustatyto ploto ir ribų žemės sklypą prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato garantuoja Žemės reformos įstatymo 9 str.

Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo bendrą pagalbiniais statiniais užstatytą plotą ir todėl ieškovui nepagrįstai priskyrė naudotis 0,0038 ha žemės sklypo dalimi, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, jeigu ir laikyti ieškovą bendraturčiu, tai ieškovui turi būti priskirta ginčijame įsakyme nustatyta 0,0027 ha dalis.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliantų motyvais.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovas atliko ydingą skaičiavimą, dalindamas ieškovui priklausančio statinio (garažo) plotą 39 kv. m per puse, kadangi viename statinyje yra trys atskirai suformuoti ir funkcionuojantys objektai, turintys atskirus unikalius numerius, du iš jų (2I1p ir 4I1p) valdomi atsakovų V. ir K. V. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o vienas (5I1b) – ieškovo G. K. asmeninės nuosavybės teise. Atsakovai V. V., K. V. ir ieškovas G. K. yra bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai. Todėl statiniui, kuriame yra jiems priklausantys bendrosios dalinės nuosavybės teise daiktai, priskirtas 0,0094 ha žemės sklypas turėjo būti dalinamas ne Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus pasirinktu būdu, o proporcingai bendraturčiams nuosavybės teise priklausančių patalpų užstatymo plotui. Bendras užstatytas plotas yra 29 + 29 + 39 = 97 kv. m. Todėl ieškovui priskirtina naudotis 0,0038 ha žemės sklypo dalimi (94 kv. m. / 97 kv. m. x 39 = 38 kv. m.), o ne 0,0027 ha dydžio sklypo dalis.

Dėl to pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad viešojo administravimo subjektas, nesilaikęs teisės akte nustatyto reikalavimo jo kompetencijai priskirtą klausimą spręsti tam tikru būdu, veikė ultra vires, taigi neteisėtai, o teisėtumo viešojo administravimo srityje užtikrinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, todėl ginčijamas 2010 m. rugpjūčio 31d. įsakymas Nr. Ž8-98 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ pripažintinas neteisėtu ir panaikintinas.

Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Valstybės įmonė Registrų centras, Kauno filialas, 2010 m. gruodžio 29 d. pateikė atsakymą Nr. (3.4.5)S-6683 „Dėl informacijos apie garažo pastato 511b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, pateikimo“, kuriuo patvirtina, kad garažo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas šlaite ir yra pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsyje.

Įvertinant tai, kad ieškovo garažas yra po atsakovų garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinus 0,0039 ha plotą į dvi dalis, buvo išskirstyta likusi 1/2 dalis, kuri sudaro 0,0047 ha ploto, ir ši sklypo dalis buvo padalinta pagal garažų: (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užstatymo plotą ir todėl buvo nustatyta atsakovams V. V. ir K. V. 0,0020 ha dalis, o ieškovui 0,0027 ha dalis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 p. nustato, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Kai žemės sklype, be gyvenamojo namo ir jo priklausinių, yra ir kitų savarankiškai funkcionuojančių statinių ar įrenginių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų atskirais objektais, žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas jų plotas.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja, vadovaudamasi Taisyklių 7 p., atsižvelgdama į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius žemės sklypo plane nustatytas sklypo dalis, reikalingas atskiriems pastatams eksploatuoti, 2010 m. rugpjūčio 31d. įsakymu Nr. Ž8-98 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ nustatė 0,0710 ha žemės sklypo dalis bendraturčiams: N. M. G. - 0,0242 ha, G. K. - 0,0027 ha ir K. V., V. V. - 0,0441 ha.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius žemės sklypo plane nustatė sklypo dalis, reikalingas atskiriems pastatams eksploatuoti.

Institucijos, teikiančios byloje išvadą - Kauno miesto savivaldybės atstovas teigė, kad Kauno apskrities viršininko administracija 2002-05-28 raštu Nr. 02-03-453 „Dėl žemės sklypų planų rengimo ir specialiųjų sąlygų nustatymo“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane nustatė sklypo dalis, reikalingas atskiriems pastatams eksploatuoti: pastatui lA2p - 0,0616 ha, pastatams 2Ilp, 4Ilp ir 511b - 0,0094 ha. Todėl įvertinant, kiekvieno bendraturčio valdomas statinių (2Ilp, 4Ilp ir 511b) dalis bei priskirtiną 0,0094 ha žemės sklypo plotą jiems funkcionuoti buvo atlikti skaičiavimai dėl dalių nustatymo bendraturčiams. Atsakovai V. V. ir K. V. jungtinės nuosavybės teise valdo du garažus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 4Ilp, bendras plotas 0,0029 ha, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 2Ilp, bendras plotas 0,0029 ha, o ieškovas nuosavybės teise valdo garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 511b, bendras plotas 0,0039 ha. Todėl, įvertinat, kad ieškovo garažas yra po atsakovų garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinus 0,0039 ha plotą į dvi dalis, išskirstė likusią 1/2 dalį, kuri sudaro 0,0047 ha ploto, ir šią sklypo dalį dalino pagal garažų: (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užstatymo plotą, ir todėl buvo nustatyta atsakovams V. V. ir K. V. 0,0020 ha dalis, o ieškovui 0,0027 ha dalis. Nustatant bendraturčių dalis bendrame 0,0710 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Paskaičiavimai dėl dalių nustatymo bendraturčiams atlikti teisingai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad namų valdos (duomenys neskelbtini) byloje yra 2010-08-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo pažyma dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) dalių nustatymo, kurioje nurodyta, kad atlikus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, nustatyta, kad faktiškai naudojamo sklypo plotas yra 0,0710 ha. Atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus žemės sklypo plane nustatytas sklypo dalis, reikalingas atskiriems pastatams eksploatuoti, bendraturčiams žemės sklypo dalys paskirstamos pagal pridedamą lentelę (namų valdos bylos 85 lapas). Pridėtoje lentelėje yra nurodyta, kad pastatui 2I1p, kurio plotas 0,0047 ha priskirta 0,0047 ha žemės sklypo dalis, pastatams 4I1p ir 5Ib, kurių bendras 0,0047 ha plotas priskirta: V. V. ir V. V. 0,0020 ha (28,80 kv. m), G. K. 0,0027 ha (38,90 kv.m) (namų valdos bylos 86 lapas). Žemės sklypo plane (namų valdos bylos 98 lapas) yra nurodyta, kad pastatams 2I1p, 4I1p ir 5Ib eksploatuoti nustatyta 94 kv. m plotas, tačiau žemės sklypo plane (namų valdos bylos 99 lapas) nurodyta, kad pastatas 5Ib yra rūsyje, įvažiavimas į jį yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir matyti, kad žemės sklype vienas šalia kito stovi tik du pastatai: 2I1p ir 4I1p, o ne trys, todėl 0,0094 ha sklypo dalis buvo padalinta į dvi dalis dviems šalia stovintiems pastatams 2I1p ir 4I1p po 0,0047 ha (0,0094/2=0,0047), o kadangi garažas 5Ib (unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) yra garažo 4I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rūsyje ir jo plotas (5Ib) yra 38,9 kv. m, proporcingai tarp pastatams 4I1p ir 5Ib bendrai priskirtos 0,0047 ha sklypo dalies buvo nustatyta kiekvienam pastatui 4I1p ir 5Ib priskirta sklypo dalis: pastatui 4I1p, kurio plotas 28,80 kv. m 0,0020 ha nuo bendrai šiems dviems pastatams skirtos 0,0047 ha dalies ir pastatui 5Ib, kurio plotas 38,9 kv. m 0,0027 dalis. 29 kv. m sudaro 42,65 proc., 39 kv. m sudaro 57,35 proc., todėl 29 kv. m priskirtina 0,0020 ha bendro 0,0047 ha ploto dalis (0,0047x42,65)/100=0.0020), o 39 kv. m priskirtina 0,0027 ha bendro 0,0047 ha ploto dalis (0,0047x57,35)/100=0.0027). Faktą, kad garažo pastatas 5Ib (unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas šlaite ir yra garažo pastato 4I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rūsyje, byloje patvirtina Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo 2010 m. gruodžio 29 d. raštas Nr. (3.4.5)S-6683 „Dėl informacijos apie garažo pastato 511b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, pateikimo“ (1 tomo b. l. 53), taip pat Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo 2009-08-17 raštas Nr. S-3831-2020/10 (namų valdos bylos 57 lapas). Pastato-garažo 4I1p 28,80 kv. m užstatytą plotą ir pastato-garažo 5I1b 38,90 kv. m užstatytą plotą patvirtina 2009-08-17 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (namų valdos bylos 53 lapas).

Darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-08-31 įsakymas Nr. Ž8-98 dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) dalių nustatymo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo G. K. ieškinys buvo patenkintas iš dalies, atsakovų V. V., K. V. ir trečiojo asmens N. M. G. priešieškinys buvo patenkintas iš dalies, pakeistinas. Ieškovo G. K. ieškinys atmestinas, atsakovų V. V., K. V. ir trečiojo asmens N. M. G. priešieškinys atmestinas, ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. Ž8-98 „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) dalių nustatymo“ paliktinas galioti.

Atmetus ieškovo ieškinį ir atsakovų priešieškinį jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą iš ieškovo priteistina pusė atsakovės V. V. sumokėto 139 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b.l. 7) už apeliacinį skundą (CPK 80 str. 4 d., 93 str. 3 d., 5 d.). Iš ieškovo G. K., atsakovų V. V., K. V. lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos 60,28 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

nutarė:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti.

Ieškovo G. K. ieškinį atmesti, atsakovų V. V., K. V. ir trečiojo asmens N. M. G. priešieškinį atmesti.

Iš ieškovo G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 69,5 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo G. K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovų V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) K. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų valstybei (sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Teisėjai: Dmitrijus KorsakovasDalė BurdulienėNijolia Indreikienė