Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2011-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-72/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-23
Bylos Nr.
1A-72/2011
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00207-2008-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rūta Mickevičienė, Valdimaras Bavėjanas
Nuteistasis
T. J., A. B., E. M., E.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-72/2011Proceso Nr. 1-40-1-00207-2008-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1; 1.1.11.9; 1.2.4.2.9; 2.4.6.3.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės V. R. (pranešėjos),

teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Rūtos Mickevičienės,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei,

gynėjams: Aldevinui Švedui, Marijai Bartaševičiūtei, Aleksandrui Palamarčukui, Liudmilai Karvelienei,

nuteistiesiems: T. J., A. B., E. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. J., A. B. ir E. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl B. S. turto plėšimo) – 1 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl V. S. L. turto plėšimo) – 1 metams ir 8 mėnesiams;

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą – 5 metams ir 3 mėnesiams;

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl plėšimo įsibraunant į S. L. butą) – 2 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl plėšimo įsibraunant į R. J. individualią įmonę) – 2 metams ir 9 mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu – griežčiausia bausme apimant bausmes, paskirtas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridėtos kitos bausmės ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 metams ir 9 mėnesiams; ši bausmė subendrinta, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, iš dalies pridedant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 metams ir 11 mėnesių, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;

A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams ir 9 mėnesiams;

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 2 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 2 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 metams ir 11 mėnesių;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu – griežčiausia bausme apimant bausmes, paskirtas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridėtos kitos bausmės ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams ir 1 mėnesiui; ši bausmė subendrinta, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, iš dalies pridedant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams ir 5 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;

E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 11 mėnesių, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš T. J. priteista: Valstybinei ligonių kasai 10 111,10 Lt už nukentėjusiojo S. V. L. gydymą, S. L. 815,05 Lt turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš T. J. ir M. B. solidariai priteista: Valstybinei ligonių kasai 838 Lt už nukentėjusiojo B. S. gydymą, R. S. 100 Lt žalai atlyginti.

Iš A. B. ir M. B. solidariai priteista V. B. 1 402,61 Lt žalai atlyginti.

Iš T. J., M. B. ir A. B. solidariai priteista R. J. 1 001,30 Lt žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. bei E. M. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2008 m. gegužės 14 d., apie 22.47 val., (duomenys neskelbtini) šalia 76 namo, veikė kartu bendrais tyčiniais veiksmais: T. J. prieš V. S. L. pavartojus fizinį smurtą – kojomis sudavus ne mažiau kaip du smūgius į galvą, V. S. L. padaryti sužalojimai: trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje (100 ml), galvos smegenų sumušimas, pakauškaulio lūžis, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos smegenų suspaudimą sukėlusios trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje ir specialiais tyrimo metodais nustatyto galvos smegenų sumušimo; V. S. L. pargriuvus ant žemės, E. M. pagrobė svetimą, V. S. L. priklausantį turtą: ant žemės nukritusią jo 20 Lt vertės rankinę, 300 Lt bendros vertės joje buvusius akinius su dėklu, bevertį balto metalo raktą su pakabuku, iš viso svetimo turto už 320 Lt.

Be to, T. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės 14 d., apie 22.47 val., (duomenys neskelbtini) šalia 76 namo, plėšimo iš V. S. L. metu dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas pagrobti V. S. L. priklausantį turtą – jo 20 Lt vertės rankinę, 300 Lt bendros vertės joje buvusius akinius su dėklu, bevertį balto metalo raktą su pakabuku, iš viso svetimo turto už 320 Lt, prieš jį pavartojo fizinį smurtą – kojomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvą, dėl to V. S. L. padaryti sužalojimai: trauminė kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje (100 ml), galvos smegenų sumušimas, pakauškaulio lūžis, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos smegenų suspaudimą sukėlusios trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje ir specialiais tyrimo metodais nustatyto galvos smegenų sumušimo.

T. J. padarė dar kitų nusikalstamų veikų, tačiau dėl nuteisimo už jas nuosprendis neapskųstas.

A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 12 d., apie 0 val., (duomenys neskelbtini) viešosios tvarkos pažeidimo metu veikdamas kartu su M. B., bendrais tyčiniais veiksmais, M. B. koja išdaužus prekybos kiosko (duomenys neskelbtini), stiklą, pro padarytą kiaurymę įsibrovė į patalpą – įkišę rankas iš kiosko pagrobė R. J. individualiai įmonei priklausančių įvairių prekių: 5 vnt. šokoladukų „Manija“, kurių vieneto vertė 1,20 Lt, iš viso už 6 Lt; 3 vnt. šokoladukų „Lion“, kurių vieneto vertė 1,60 Lt, iš viso už 4,80 Lt; 15 vnt. kramtomosios gumos „Dirol“, kurios vieneto vertė 1,50 Lt, iš viso už 22,50 Lt; 8 vnt. kramtomosios gumos „Orbit“, kurios vieneto vertė 1,50 Lt, iš viso už 12 Lt; iš viso pagrobė svetimo turto už 45,30 Lt.

Be to, A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 9 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), apie 2 km nuo kelio (duomenys neskelbtini) esančiame pastate, išgertuvių metu kartu su M. B. bendrais tyčiniais veiksmais, M. B. pavartojus fizinį smurtą prieš V. B. – sudavus rankomis V. B. ne mažiau kaip tris smūgis į veido sritį, krūtinę ir taip padarius sužalojimus: galvos smegenų sukrėtimą, nosies sumušimą, poodines kraujosruvas akių srityje, kairėje krūtinės ląstos pusėje, odos nubrozdinimą kairėje nugaros pusėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo V. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tokiu būdu atėmus galimybę priešintis, tuo metu A. B. iš V. B. marškinių kišenės ištraukus V. B. priklausančią piniginę, pagrobė V. B. priklausantį turtą: piniginę su 240 litų įvairiomis kupiūromis, joje buvusius V. B. priklausančius daiktus: asmens tapatybės kortelę, „Swedbank“ kortelę, „Tele2“ ,,PILDYK“ papildymą už 5 Lt; beverčius: prekybos centro „Iki“ nuolaidų kortelę, prekybos centro „Norfa“ nuolaidų kortelę, prekybos centro „Kubas“ nuolaidų kortelę, prekybos centro „Tau“ nuolaidų kortelę, jo ir dukters fotonuotrauką, kalendoriuką su „TOPO centro“ reklaminiais vaizdais, iš viso V. B. priklausančio turto už 245 Lt.

Be to, A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 9 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), apie 2 km nuo kelio (duomenys neskelbtini) esančiame pastate, plėšimo iš V. B. metu kartu su M. B. neteisėtai įgijo svetimą, V. B. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – banko „Swedbank“ išduotą atsiskaitymo kortelę.

Be to, A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 9 d., nuo 4.01 val. iki 16.54 val., veikdamas kartu su M. B. bendrais tęstiniais tyčiniais veiksmais, UAB „Lietuva Statoil“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „Lukoil Baltija“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir parduotuvėje „Aukštoji“, esančioje (duomenys neskelbtini), 17 kartų atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone, t. y. atsiskaitydami už pirktas prekes, kurių bendra suma 1 011,64 Lt, pateikė 2008 m. rugsėjo 9 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), plėšimo iš V. B. metu kartu su M. B. neteisėtai įgytą svetimą, V. B. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – banko „Swedbank“ išduotą atsiskaitymo kortelę.

Be to, A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 9 d., laikotarpiu nuo 4.01 val. iki 16.54 val., kartu su M. B. bendrais tyčiniais veiksmais veikdami vieninga tyčia, per kelis kartus UAB „Lukoil Baltija“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir UAB „Lietuva Statoil“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atlikdami finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone, t. y. atsiskaitydami už pirktas prekes, pateikdami 2008 m. rugsėjo 9 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), plėšimo iš V. B. metu kartu su M. B. neteisėtai įgytą svetimą, V. B. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – banko „Swedbank“ išduotą atsiskaitymo kortelę, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, V. B. priklausantį turtą – 1 011,64 Lt.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo išvadomis dėl jo nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Teisme prokuroras buvo šališkas, nes rėmėsi ne faktinėmis bylos aplinkybėmis, bet prielaidomis. Dėl to buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas. Nukentėjusįjį V. S. L. užpuolė R. B.. Būtent nuo jo smūgio nukentėjusysis griuvo ant grindinio ir galva atsitrenkė į šaligatvio kraštą. Apeliantas tik du kartus jam sudavė delnu į veidą norėdamas įsitikinti, ar jis gyvas. E. M. tuo metu paėmė rankinę. E. M. apeliantui prasitarė R. B. jį kursčius liudyti prieš apeliantą. Teisme E. M. painiojosi duodamas parodymus ir bijodamas suklysti prašė vadovautis jo pirminiais parodymais. Vėliau jis norėjo parodymus pakeisti, pasakyti visą tiesą, tačiau teismas jo neišklausė teigdamas, jog viską išspręs aukštesnės instancijos teismas.

Nuteistasis T. J. apeliaciniu skundu prašo išsamiai išnagrinėti šios veikos padarymo aplinkybes, nes jis nukentėjusiojo nemušė. Prašo apklausti E. M. ir visus su šia veika susijusius įvykio liudytojus.

Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę, nes neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis davė išsamius parodymus, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų. Yra jauno amžiaus, nukentėjusiajam atlygino dalį padarytos turtinės žalos ir įsipareigoja atlyginti likusią žalą.

Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę.

Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde nurodo, jog jam paskirta per griežta bausmė. Prašo atsižvelgti, kad dėl padarytos veikos visiškai prisipažino ir labai gailisi, serga epilepsija.

Nuteistasis E. M. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę, t. y. paskirti lygtinį laisvės apribojimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašo visus skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistųjų A. B. ir E. M. apeliaciniai skundai atmetami.

Nuteistasis T. J. ginčija savo kaltę tik dėl veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir visi apeliantai ginčija bausmes, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinių skundų ribų.

Teisėjų kolegijos nuomone, T. J. kaltė plėšimo metu dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdžius V. S. L. sveikatą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl šios veikos pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas visiems nuteistiesiems paskyrė tinkamas bausmes, tačiau T. J. neteisingai subendrino bausmes, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

Dėl V. S. L. sunkaus sveikatos sutrikdymo

Nuteistasis T. J. neigia plėšimo metu mušęs V. S. L. ir nurodo, kad pastarąjį užpuolė liudytojas R. B., o apeliantas tik du kartus sudavė nukentėjusiajam į veidą norėdamas įsitikinti, ar jis gyvas.

Apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, nes jį paneigia skundžiamame nuosprendyje išdėstytas įrodymų visetas.

Negalima nepastebėti, jog nuteistasis T. J. pirmosios instancijos teisme pripažino nukentėjusiajam trenkęs į veidą, o apeliaciniame skunde šį veiksmą jau interpretavo kaip rūpinimąsi aukos sveikatos būkle. Tokį elgesio motyvavimą apeliacinės instancijos teismas vertina kaip neįtikinamą, nes apeliantas keitė parodymus ir negalėjo logiškai paaiškinti keitimo motyvų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistojo T. J. versija, jog nukentėjusįjį sužalojo R. B., atsirado pirmosios instancijos teisme; versija, kad liudytojas R. B. kurstė nuteistąjį E. M. liudyti prieš T. J., išdėstyta apeliaciniame skunde; versija, kad nuteistasis T. J. prisiėmė liudytojo R. B. kaltę už pažadėtą užmokestį, išsakyta tik apeliacinės instancijos teisme.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, šios versijos patikrintos ir atmestos.

Apklausus nuteistąjį E. M. bei liudytoją R. B., jų parodymus įvertinus visų įrodymų kontekste, nustatyta, jog nuteistasis E. M. davė T. J. kaltinančius parodymus laisva valia (,,Šiaulių apygardos teisme norėjau papasakoti visą tiesą apie užpuolimą ir papasakojau“) ir apeliacinės instancijos teisme nepakeitė anksčiau duotų parodymų.

Versiją dėl svetimos kaltės prisiėmimo paneigė liudytojas R. B. Kita vertus, teisėjų kolegija ją vertina kaip nerealią bei nelogišką: ikiteisminio tyrimo metu T. J. neigė savo kaltę, taigi svetimos kaltės neprisiėmė; pirmosios instancijos teisme T. J. teigė liudytoją R. B. nukentėjusiajam trenkus į pakaušį (būtent tai sąlygojo trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu), taigi vėl svetimos kaltės neprisiėmė; esant tokiems T. J. parodymams, visiškai nelogiška teigti, kad jis prisiėmė R. B. kaltę už pažadėtą užmokestį, o pastarajam nesilaikius žodžio nutarė pasakyti tiesą apie R. B. padarytą nusikaltimą.

Beje, apeliacinės instancijos teisme nuteistasis T. J. negalėjo paaiškinti, už ką liudytojas R. B. jam turėjo sumokėti pinigų, jei T. J., ikiteisminio tyrimo metu neigęs savo kaltę, teisme davė akivaizdžiai liudytoją kaltinančius parodymus.

Nuteistojo E. M. ir liudytojo R. B. parodymai dėl nukentėjusiojo V. S. L. sužalojimo aplinkybių išdėstyti skundžiamame nuosprendyje, todėl nekartojami. Iš jų matyti, jog būtent T. J. du kartus spyrė nukentėjusiajam ir šis jau nuo pirmo smūgio nugriuvo.

Tokie parodymai atitinka nukentėjusiosios S. L. parodymus. Ji iš savo vyro sužinojo, kad gatvėje pastarąjį vijosi du vaikinai, vienas iš jų pasivijo ir sudavė smūgį į pakaušį, nuo kurio nukentėjusysis nugriuvo, o kažkuris iš jų pagriebė rankinę su menkaverčiais daiktais ir pasišalino.

Tiesa, liudytoja V. S. parodė iš nukentėjusiojo sužinojusi, jog jį užpuolė keturi vaikinai, tačiau jam spyrė vienas iš jų, vilkintis baltą sportinį kostiumą.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad nusikaltimo vakarą baltą sportinį kostiumą vilkėjo nuteistasis T. J.

Kompaktinės plokštelės apžiūros protokole (t. 1, b. l. 49-50) užfiksuotas 2008 m. gegužės 14 d., 22.47 val., liudytojos V. S. pranešimas policijai telefonu apie muštynes gatvėje. Ten pat užfiksuotas ir kitas pokalbis tarp pareigūno bei vyro (pagal bylos aplinkybes nustatyta, jog tai V. S. L.), kuris sako, kad jį buvo apstoję keturi ar penki vaikinai.

Pastarasis įrodymas nepaneigia T. J. ir neįrodo R. B. kaltės, kadangi nustatyta, jog gatvėje buvo 5-6 vaikinai, prieš tai girtavę pas liudytoją B. Ž., tačiau nėra jokių įrodymų, kad jie visi buvo susitarę apiplėšti žmogų ir dalyvavo darant aptariamą nusikaltimą.

T. J. pirmosios instancijos teisme pripažino ėjęs kartu su E. M. ir pamatęs vyrą pasakęs, jog iš jo reikia atimti pinigus. Nors kelyje sutikto vyro rankinę paėmė E. M., T. J. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaip plėšimo bendrininkas. Dėl šios veikos teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes nuteistasis T. J. skundžia ne ją, bet plėšimo metu V. S. L. padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą.

Įrodžius, kad tiesiogiai plėšime dalyvavo tik T. J. ir E. M., tačiau nenustačius, jog buvo jų tarpusavio susitarimas sunkiai sužaloti žmogų (ne tik liudytojas R. B., bet ir T. J. pripažino E. M. nesmurtavus), dėl V. S. L. sunkaus sveikatos sutrikdymo, kurį įrodo specialisto išvadų Nr. G 1945/08 (04) ir Nr. PG 131-1945/08 (04) duomenys (t. 1, b. l. 37, 40), visiškai pagrįstai tik T. J. apkaltintas ir pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Dėl išdėstytų motyvų nėra pagrindo teigti, kaip tai daro nuteistasis T. J. apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teisme prokuroras buvo šališkas ir kaltindamas apeliantą vadovavosi ne faktinėmis aplinkybėmis, bet prielaidomis. Palaikydamas kaltinimą prokuroras rėmėsi nustatytais faktiniais duomenimis, kuriuos teismas pagrįstai pripažino T. J. kaltės įrodymais.

Dėl bausmių

Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmių skyrimą visiems kaltininkams.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais bausmių skyrimo motyvais, todėl jų nekartoja.

Tiesa, skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė, jog, skirdamas bausmes T. J. ir E. M., kurie nusikalstamas veikas padarė būdami nepilnamečiai, taikė BK 91 straipsnio nuostatas, numatančias bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, tačiau iš paskirtų bausmių dydžio bei skyrimo motyvų akivaizdu, kad į šiuos ypatumus atsižvelgė.

Nuteistasis T. J. apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų dėl paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teisme jis išsakė vienintelį argumentą dėl bausmės griežtumo – nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, o bausmę jam paskyrė kaip pilnamečiui.

Toks skundo argumentas nepagrįstas.

T. J. nuteistas trečią kartą. Pirmus du kartus bausmės vykdymas atidėtas, tačiau jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė nusikalstamas veikas, kurios vis sunkėjo, jų skaičius didėjo. Nežiūrint į tai, skundžiamu nuosprendžiu beveik už visas veikas teismas jam paskyrė žymiai mažesnes, nei vidutinės trukmės, laisvės atėmimo bausmes, nors nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veikų padarymą bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tik skirdamas bausmę už V. S. L. sunkų sveikatos sutrikdymą, teismas paskyrė artimą vidutinei, bet vis tiek mažesnę laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinus T. J. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (gyveno šeimoje su motina bei jos sugyventiniu), sveikatos būklę (nustatytas mišrus emocijų ir elgesio sutrikimas – t. 5, b. l. 104), socialinę brandą (byloje nėra duomenų jį nesuvokus, kad jo elgesys yra nusikalstamas ir už tai baudžiama; priešingai, apeliacinės instancijos teisme jis parodė žiūrėjęs į Bausmių vykdymo kodeksą), blogai charakterizuojamą asmenybę (t. 5, b. l. 110), anksčiau taikytų bausmių neveiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (toliau darė nusikaltimus, nebuvo kritiškas savo elgesiui), teismo paskirtos bausmės už konkrečias veikas atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus (BK 91 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir nėra per griežtos.

Tačiau teismas ne visai tinkamai taikė bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarką (BK 63 straipsnis), todėl neteisingai subendrino bausmes.

B. S. turto plėšimą 2007 m. rugpjūčio 26 d. T. J. padarė iki Šiaulių miesto apylinkės teismui priimant 2007 m. spalio 16 d. nuosprendį (t. 5, b. l. 127-129), todėl už šią veiką paskirta bausmė turėjo būti subendrinta su minėtu teismo nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, o pagal ankstesnį teismo nuosprendį atlikta bausmė turėjo būti įskaityta į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.

Visos bausmės subendrinamos, taikant bausmių apėmimo būdą (dėl V. S. L. turto plėšimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai) bei dalinio sudėjimo būdą (dėl visų kitų veikų).

Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis ir pridėjo dalį tuo metu neatliktos bausmės pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. nuosprendį.

Situacija pasikeitė, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Gauta informacija iš Šiaulių apygardos prokuratūros (raštas Nr. 04-05-9-2137), kad T. J. 2010 m. gruodžio 23 d. baigėsi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės laikas. Tai reiškia, jog iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo T. J. atliko visą ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Dėl to BK 64 straipsnio nuostatos nebetaikomos, nes, priešingu atveju, už tas pačias veikas būtų paskirta bausmė du kartus. BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą.

Dėl išdėstytų motyvų skundžiamo nuosprendžio dalis dėl T. J. paskirtų bausmių subendrinimo keičiama, o naujos bausmės pradžia nustatoma nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi nuteistajam T. J. paskyrė kardomąją priemonę (suėmimą) trims mėnesiams, suėmimo terminą nustatant nuo 2010 m. gruodžio 23 d. (t. 8, b. l. 146-147).

Remiantis BK 66 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), teismas privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

Dėl to bausmės pradžia T. J. nustatoma nuo 2011 m. kovo 23 d., o į paskirtą bausmę įskaitomas kardomasis kalinimas (suėmimas) nuo 2010 m. gruodžio 23 d. iki 2011 m. kovo 23 d.

Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurodo teismą neatsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – visišką kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, nukentėjusiajam atlygintą dalį padarytos turtinės žalos, jauną amžių.

Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas pakartoja skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo A. B. motyvus tik tiek, kiek būtina atsakyti į skundo argumentus.

Pirmosios instancijos teismas nustatė A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veikų padarymą bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Antrą kartą atsižvelgti į tą pačią atsakomybę lengvinančią aplinkybę nėra teisinio pagrindo.

Teismas iš tiesų nepripažino dalies žalos atlyginimo nukentėjusiajam kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau į tai atsižvelgė, paskirdamas žymiai mažesnes, nei vidutinės trukmės, laisvės atėmimo bausmes už vieną apysunkę ir vieną sunkią tyčines nusikalstamas veikas, padarytas prieš nukentėjusįjį R. J.

Prieš nukentėjusįjį V. B. padaryti net trys apysunkiai ir vienas nesunkus tyčiniai nusikaltimai. Už kiekvieną iš jų teismas taip pat paskyrė žymiai mažesnes, nei vidutinės trukmės, laisvės atėmimo bausmes. Šiam nukentėjusiajam žala nepradėta atlyginti.

Skirdamas bausmes teismas net nurodė atsižvelgiantis, kad A. B. nusikalto būdamas nepilnametis, nors darydamas pirmą nusikaltimą jis jau buvo sulaukęs pilnametystės.

Atsižvelgus į tai, jog A. B. yra jauno amžiaus, tačiau nuteistas antrą kartą, t. y. nekeičia savo nusikalstamo elgesio, nusikaltimus padarė ankstesnės bausmės vykdymo atidėjimo metu, įvertinus kitas skundžiamame nuosprendyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismo paskirtos bausmės už kiekvieną veiką atskirai ir subendrinta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarką (BK 63 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.

Nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti, kad dėl padarytos veikos visiškai prisipažino ir labai gailisi, serga epilepsija.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi pirmosios instancijos teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl nėra pagrindo dar kartą į tai atsižvelgti.

Byloje nėra duomenų apie E. M. sirgimą epilepsija. Kita vertus, net jei apeliantas serga, liga netrukdė jam nusikalsti ir negali trukdyti atlikti paskirtos bausmės, juo labiau kad bausmės atlikimo vietoje yra galimybė suteikti reikiamą medicinos pagalbą. Be to, nuteistasis jau baigia atlikti paskirtą bausmę.

Nežiūrint į tai, jog teismas nustatė dvi E. M. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y. veikos padarymą bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o būdamas labai jaunas jis nuteistas ketvirtą kartą, teismas paskyrė nedaug didesnę, nei minimalią, laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinus E. M. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (gyveno vaikų globos namuose), sveikatos būklę (nustatytas depresinis elgesio sutrikimas, mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, piktnaudžiavimas alkoholiu – t. 5, b. l. 139), socialinę brandą (byloje nėra duomenų jį nesuvokus, kad jo elgesys yra nusikalstamas ir už tai baudžiama), blogai charakterizuojamą asmenybę (t. 5, b. l. 143), anksčiau taikytų bausmių neveiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (toliau darė nusikaltimus), teismo paskirta bausmė už nusikalstamą veiką atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus (BK 91 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra ne per griežta.

Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą netikslinga.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Įvertinusi, jog E. M. nuteistas jau ketvirtą kartą ir ankstesnės švelnios bausmės nepasiekė savo tikslų, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nuteistųjų A. B. ir E. M. apeliacinių skundų motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n usprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 12 d. nuosprendžio dalį dėl T. J. nuteisimo pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl T. J. paskirtų bausmių subendrinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 63, 64 straipsnius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6, 9 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu tarpusavyje bei su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę T. J. paskirti laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią T. J. nustatyti 2011 m. kovo 23 d.

Į paskirtą bausmę T. J. įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. nuosprendį, ir kardomąjį kalinimą (suėmimą) nuo 2010 m. gruodžio 23 d. iki 2011 m. kovo 23 d.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistųjų A. B. ir E. M. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė V. R.Teisėjai Valdimaras BavėjanasRūta Mickevičienė