Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1-24-334/2019

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-05-07
Bylos Nr.: 1-24-334/2019
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Danutė Švitinienė
Kaltinamasis: A. V.

Baudžiamoji byla Nr. 1-24-334 / 2019Proceso numeris 1-01-1-51916-2015-3

Bylos ir procesinio sprendimo kategorijos :(S)1.1.7.2.2;1.2.17.3;1.2.14.13;2.3.6.4;2.3.6.4.5;2.3.6.4.4NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė,sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant prokurorui A. A., K. G.

gynėjui advokatui R. V.,specialistei M. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V. a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 199 ² straipsnio 1 dalį, 189 ¹ straipsnio 1 dalį,

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, jos įrodymus teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. V., turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4 – 200 patvirtintų „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1. punkto reikalavimus, kad „ Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, ( Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007-07-19 įsakymo Nr.4-312, Žin., 2007, Nr. 83-3410 (2007-07-26) redakcija), ir 3.1.2. papunkčių reikalavimus, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-08-27 įsakymo Nr. 4-759,, Žin., 2013, Nr. 92-4590 (2013-08-31) redakcija),

iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijęs akcizais apmokestinamas prekes - viso 9 031 pakelį cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 21 526,32 EUR vertės, jas 2015 m. rugsėjo 17 d. laikė:

- 8 590 vienetų cigarečių pakelių: 90 vnt. cigarečių pakelių „Minsk Superslims“ ir 8 500 vnt. cigarečių pakelių „Pjemjer“ laikė garažo (duomenys neskelbtini) rūsyje, esančiame garažų bloke (duomenys neskelbtini) kada 2015-09-17 16.30 val. surado Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrėjai kratos metu ir paėmė,

- 441 vienetų cigarečių pakelių: 176 vnt. cigarečių pakelių „Minsk Superslims“ ir 265 vnt. cigarečių pakelių „Pjemjer“ laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), kada 2015-09-17 14.45 val. surado Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrėjai kratos metu ir paėmė.

Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis-cigaretėmis

Kaltinamasis A. V. kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad cigaretes laikė sūnaus garažo rūsyje, adreso tiksliai nepamena, pačiame (duomenys neskelbtini). Dėl jų iš karto pripažino savo kaltę ir labai gailisi. Kita dalis cigarečių buvo rasta pas D. P., lauke. Pripažįsta, kad tos rastos cigaretės priklausė jam. Nežino kokiems tikslams buvo tokie dideli kiekiai cigarečių, jam pasiūlė įsigyti, jis nusipirko. Įsigyti jam pasiūlė iš matymo pažįstamas žmogus, cigaretes jis atvežė per vieną kartą tais byloje nurodytais adresais. Cigaretės buvo sudėtos į juodus polietileninius maišus. Pareigūnai jas taip ir rado kaip buvo atvežtos. Dabar neatsimena kaip jam sumokėjo, kiek sumokėjo. Nupirktas cigaretes pradžioje manė pasidės, palaikys, bet greitai atvyko pareigūnai. Supranta, kad cigaretės turėjo būti apmokestinamos akcizais, su banderolėmis. Iš karto suprato, kad pažeidė įstatymą. Nepamena kiek mokėjo už cigaretes. Neatsakys į klausimą, ar mokėjo pinigus įsigydamas tas cigaretes. Šiuo metu dirba, įsidarbino. Iki 2015 metų, iki sulaikymo, oficialiai niekur nedirbo, šiaip padėdavo paremontuoti mašinas, motociklus, moka gerai virinti. Gyveno su žmona, žmona gaudavo pajamų. Atsisako atsakyti į klausimus, susijusius su kratos metu išimtais telefonais, užrašų knygute. Byloje esančios 2016-04-19 specialisto išvados, dėl jo ir jo žmonos pajamų, neskaitė, apie ją nieko negali pasakyti. Šiuo metu sveikatos būklė suprastėjusi dėl klausos, neprigirdi. Kitų sveikatos problemų neturi. Dabar įsidarbino, gauna pajamas. Iš šiuo metu gaunamų pajamų nesumokėtų baudos. Šiuo metu iš gaunamų pajamų pragyvena. Neatsakys į klausimą, ar prekiaudavo cigaretėmis. Kiek atvežė, tiek paėmė pareigūnai. Ikiteisminiame tyrime tyrėjai davė teisingus paaiškinimus. Šiandien jo perskaitytas ir teismui pateiktas paaiškinimas yra surašytas jo, atspausdintas advokato. Administracine tvarka dėl akcizinių prekių laikymo anksčiau buvo baustas. Dėl cigarečių kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi.

Įrodymai

Liudytojas V. B. parodė, kad jis yra pareigūnas, šiuo metu dirba kitoje tarnyboje, bet tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Viršininko nurodymu vyko į (duomenys neskelbtini), kad yra asmuo, kuris galimai neteisėtai disponuoja akcizais apmokestintomis prekėmis. Nuvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini)prie garažų, buvo sulaikytas šiandien salėje esantis kaltinamasis. Įėjus į garažą ir apžiūrėjus, dalyvaujant kaltinamajam, garažo rūsyje buvo rastos kontrabandinės cigaretės. Toliau vyko eilė procesinių veiksmų. Jie atliko kratas. Paskui nuvyko į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)Nuvykus, kratos metu, buvo rasta didelė pinigų suma. Buvo jo paklausta kieno tie pinigai ir iš kur jie, ar gali pagrįsti, šis žmogus nieko negalėjo paaiškinti, todėl buvo nuspręsta pinigus paimti. Tai buvo didelė pinigų suma, keli šimtai tūkstančių. Tas buvo prieš tris metus, galėjo būti 2015-09-17. Pradžioje krata buvo atliekama garaže. Adreso neprisimena, garažas yra (duomenys neskelbtini). Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kartu su juo buvo daug pareigūnų – D. Ž., S. D., E. M., S. K.. Nuvykę į tą garažą iš pradžių pamatė, kad tame garaže yra žmogus, t.y. kaltinamasis, palaukė, kada jis iš jo išeis, kuomet išėjo, jie jam prisistatė, paprašė atidaryti garažą, šiek tiek, keletą minučių, nenorėjo atidaryti, bet paskui jis sutiko. Garaže buvo rastos sudėtos kontrabandinės cigaretės, iki dvidešimt dėžių, t.y. daug, tas kiekis siekė baudžiamąją atsakomybę. Dėl cigarečių, A. V. nieko neaiškino. Cigaretės buvo supakuotos į juodos spalvos polietileninius maišus, bet tiksliai nepamena. Tiksliai cigarečių pavadinimo neatsimena jų buvo kelių rūšių, pavadinimu „Premjer“ tikrai buvo. Po šios kratos cigaretės buvo išimtos. Tą dieną kiti kolegos važiavo daryti kratos į kitus adresus.

Liudytojas S. D. parodė, kad yra pareigūnas, dirbantis (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo 2015 metų rugsėjo mėnesį. Su kolegomis buvo (duomenys neskelbtini), pagal viršininko nurodymą vyko į garažus. Buvo informuoti, kad toks asmuo A. V. disponuoja dideliu kiekiu akcizinėmis prekėmis, t.y. cigaretėmis. Garaže jis buvo sulaikytas, garaže buvo rastas didelis cigarečių kiekis. Dėl adreso tvirtina ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus. Tai galėjo būti adresu (duomenys neskelbtini). Kai garaže darė kratą, matėsi, kad A. V. buvo susijaudinęs, susinervinęs. Neatsimena ar jis davė kokius nors paaiškinimus. Kitame garaže dalyvavo tik antrą kartą darant jame kratą. Sulaikymo dieną bute kratos metu nebuvo, liko saugoti cigarečių. Žino, kad bute buvo rasta ne maža suma pinigų. Negali pasakyti kas daugiau jame buvo rasta. Nepamena ar jis pildė garaže atliktos kratos protokolą. Prieš darant kratą garaže (duomenys neskelbtini), rugsėjo 17 d., stebėjo aplinką. Po mėnesio laiko papildomai važiavo į abu garažus ir į tą patį butą, siekiant surinkti papildomai įrodymų, dėl to, kad buvo rasta didelė pinigų suma. Kažko reikšmingo, pagrindžiančio tą pinigų sumą, nieko nebuvo rasta.

Liudytojas S. K. parodė, kad jis yra pareigūnas, dirba (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį A. V. pažįsta, kuomet 2015 metais jį sulaikė, kai rado jo garaže cigarečių. Buvo rugsėjo mėnuo, tiksliai datos neatsimena. Kiek pamena, garaže buvo rasta 16 dėžių cigarečių. Ikiteisminio tyrimo metu apie tai davė parodymus. Po to darė kratą namuose. Kratos metu buvo rasta apie 350 000 eurų. Kitų smulkmenų nelabai prisimena.

Pirmiausia darė kratą garaže. Sulaikant A. V. buvo V. B., S. D., kiti pareigūnai prisijungė po to. A. V. kratos metu garaže dalyvavo vienas. Garažas yra (duomenys neskelbtini), adreso neprisimena. Į garažą pirmiausia užėjo A. V., jį sulaikė išeinantį iš garažo, po to pateko į garažą. Pasakė, kad atliks kratą. Neprisimena kaip reagavo A. V.. Įėjo į garažą (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo vizualiai, rado cigarečių, dar buvo išimti kažkokie įrengimai. Automobilis stovėjo šalia garažo. Cigaretės buvo dėžėse, kurios lygtai dar įdėtos į maišus. Buvo tikrai virš dešimt dėžių, nes baudžiamoji atsakomybė, apie 14-16 dėžių. Rastų cigarečių tikslaus pavadinimo neatsimena. Motociklas buvo kitame garaže. Suradus garaže cigaretes, A. V. tylėjo, jokių paaiškinimų nedavė. Cigaretės buvo išimtos, po to darė kratą antrame garaže, visai šalia. Jis priklausė jo sūnui. Jame stovėjo automobilis, tame garaže nieko draudžiamo nerado.

Liudytojas E. M. parodė, kad jis yra pareigūnas, dirba (duomenys neskelbtini). Prašo teismo remtis ir vadovautis ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, nes po įvykio praėjo ilgas laiko tarpas, paaiškindamas aplinkybes gali ir suklysti. Pas šį asmenį teko atlikti kratas, gavus viršininko nurodymus. A. V. buvo sulaikytas su kontrabandinėmis cigaretėmis, reikėjo atlikti kratas. Pirmą kratą atlikinėjo pas A. V. pažįstamą P.. Po to važiavo atlikti kratos į vieną iš garažų, po to – pas jį namuose. Pirmas vykimas atlikti kratų buvo rugsėjo mėnesį, antrą sykį atlikti kratų važiavo 2015 m. spalio mėnesį. Į vieną iš garažų važiavo rugsėjo mėnesį, nes antrame garaže kratas atlikinėjo kiti kolegos. Garažo numerio nepamena, bet jame buvo automobilis ir motociklas. Tame garaže, kur buvo rastos cigaretės, pirmos kratos metu jis nedalyvavo. Jame kratą atliko, kai vyko spalio mėnesį. Rugsėjo mėnesį atliko kratą pas D. P., ir viename iš garažų, tame pačiame garažų masyve buvo du garažai, po to vyko į jo gyvenamą vietą. O spalio mėnesį kratas atliko dviejuose garažuose ir pas jį namuose. Rugsėjo mėnesį dalyvavo kratoje garažo, kuriame buvo rastas automobilis, o pas D. P. rado keturratį ir kitą motociklą. O garaže buvo rastas kitas motociklas. Tame garaže, kur buvo rastos cigaretės. 2015 m. rugsėjo mėnesį jis dalyvavo kratoje name (duomenys neskelbtini), ir A. V. bute. Name, kur buvo rastas keturratis ir motociklas, buvo rastos cigaretės. Tuo metu A. V. nebuvo, buvo tik D. P.. Nepamena kokias aplinkybes ji aiškino dėl rastų cigarečių. Ji aiškino tik dėl motociklo. A. nebuvo kalbus, kas liečia aplinkybes, susijusias su rastomis cigaretėmis. Prie namo yra atviras garažas, t.y. pavėsinė šalia namo, kad pastatyti automobiliui. Ten po drabužiais buvo dvi dėžės cigarečių, tai namų valdos teritorijoje.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tiek, kiek susiję su jo darbu, su byla. Dirba (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo 2015 metų rugsėjo mėnesį. Kadangi jie yra žvalgybos padalinys, vykdantis kriminalinę žvalgybą, analizuoja tiek viešo, tiek ne viešo pobūdžio informaciją, buvo gauta informacija, kad galimai kaltinamasis disponuoja dideliu kiekiu akcizais apmokestinamų prekių. Jis, kaip vadovas, pareigūnams davė nurodymą nuvykti ir patikrinti tą informaciją. Pareigūnai sulaikė A. V.. Jo garaže aptiko didelį kiekį kontrabandinių cigarečių, tikslaus adreso neatsimena, (duomenys neskelbtini). Sulaikymo metu, kiek pasakojo pareigūnai, kadangi jis pats tame sulaikyme nedalyvavo, A. V. prisipažino, kad tai jo cigaretės. Ir tyrimo metu jis pripažino, kad tai jo cigaretės. Tuo laiku jis su kitu kolega vyko į jiems žinomą galimai jo gyvenamąją vietą, kur jis neoficialiai gyveno su sugyventine, kur jis ten praleisdavo laiką, padaryti kratos tame name, (duomenys neskelbtini), pas P.. Atlikus kratą buvo rasta nedidelis kiekis kontrabandinių cigarečių, keturratis, motociklai.

Darant kratą (duomenys neskelbtini) dalyvavo su pareigūnu E. M., o A. V. namuose kartu jau dalyvavo ir pareigūnas S. D., E. M., V. B., S. K., t.y. dauguma jo skyriaus pareigūnų. Pirma krata buvo daroma A. V. garaže, kur buvo rastas didelis kiekis kontrabandinių cigarečių, jis joje nedalyvavo, važiavo pas P., į (duomenys neskelbtini), kur manė, kad ten irgi gali būti kontrabandinių cigarečių. (duomenys neskelbtini) buvo rasta dėžė su apie 400 pakeliais cigarečių, jos buvo padėtos kiemo teritorijoje, pavėsinėje, uždengtos audeklu. Apie tai, kad ten vykdoma nuolatinė prekyba kontrabandinėmis cigaretėmis, disponuoja šia informacija seniai. A. V. nedalyvavo, dalyvavo namo savininkė P.. Nepamena ką ji pasakė, kam priklauso tos surastos cigaretės. Cigaretės buvo rastos kiemo teritorijoje, pašaliniai ten negalėjo padėti.

Atliekant kratą A. V. garaže, kur buvo rastas didelis kiekis kontrabandinių cigarečių, prie procesinių veiksmų jis prisijungė vėliau. Matė rastas cigaretes. Iš (duomenys neskelbtini) važiavo į tuo garažus, kur buvo rastas didelis kiekis cigarečių, ir šalia buvo jo sūnaus garažas, ir jame atliko kratą. Jame buvo rastas motociklas, automobilis. Tos cigaretės buvo sudėtos juoduose plastikiniuose maišuose. Cigarečių pavadinimo nepamena jos buvo paženklintos ne Lietuvos Respublikos banderolėmis. Radus cigaretes, A. V. elgėsi pakankamai ramiai, jis neneigė to, kad čia yra jo cigaretės. Prieš darant kratą sakė ko ieškos, koks kratos tikslas, jeigu susiję su akcizinėmis prekėmis, tai yra nutarime tas nurodyta. Pačioje kratos pradžioje A. V. nenurodė, kad seife turi pinigų. Tik tuomet, kai rado seifą, jis pasakė, kad ten daug pinigų, bet nieko daugiau neaiškino. Vėliau, spalio ir lapkričio mėnesiais, pas A. V. buvo pakartotinai daromos kratos, buvo ieškoma papildomai duomenų, dokumentų, pateisinančių rastų pinigų kilmę. Pats A. V. jokių parodymų nedavė, kas liečia rastų pinigų kilmę.

Po kratų, surinkus duomenis, juos išanalizavus, A. V. telefone buvo rasta tam tikra sistema, vardas, pažymėtas simboliu. Pas tuos asmenis buvo nuspręsta daryti kratas, pas kai kuriuos buvo rastos kontrabandinės cigaretės. A. V. šiems asmenims pristatinėjo kontrabandines cigaretes, su kitų šalių banderolėmis. Iš turimų duomenų galima teigti, kad A. V. tiems asmenims pristatinėdavo kontrabandines cigaretes. Jo automobilyje kratų metu buvo rasti užrašai, kur nurodyti vardai, sumos, skolos, paminėti cigarečių pavadinimai. Jie darė prielaidas, kad galimai tiems asmenims buvo tiekiamos kontrabandinės cigaretės.

Iki 2015 metų pas A. V. nėra daręs kratų. Apie ankstesnę jo prekybą matosi pagal teistumo pažymas, kad iki tol jis buvo teisiamas už prekybą alkoholiu, buvo žinoma, kad jis yra nedirbantis, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Kratos metu A. V. sūnaus L. nebuvo, nėra jo matęs.

Liudytoja D. P. parodė, kad ji A. V. pažįsta, draugauja šeimomis. Jos namuose darė kratą prieš 3-4 metus, galėjo būti 2015 metai. Kadangi A. V. pataisydavo jų motociklus, leisdavo jam naudotis savo garažu, turėjo garažo raktą. Jos garažas yra jos namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini) Šituo garažu A. V. galėjo naudotis. Kratos metu rastas keturratis jai nepriklausė, jai priklausė du motociklai. Tą keturratį paliko draugas, net nežino kuris. Jis ne A. V.. Garaže nebuvo rasta jokių draudžiamų daiktų. Lauke, jos namo kieme, buvo rastos kontrabandinės cigaretės. Jų buvo visai nedaug, sudėtos juodame maiše. Nežino cigarečių markės, jų nematė, nebuvo atidariusi to maišo. Pasirodo, kad jas buvo palikęs A.. Ji nematė, kada A. V. jas ten padėjo. Jas pamatė tik tada, kai jas surado pareigūnai. Buvo labai susijaudinusi, be jokios priežasties paėmė jos du motociklus ir pralaikė ilgą laiką. Po to juos jai grąžino. Apie cigaretes nieko nežino. A. V. dažnai atvažiuoja, būna, jie pasitiki vienas kitu, bendrauja šeimomis, jokių problemų nėra. Apie cigarečių atsiradimą nieko nežino.

Pati yra bausta už cigarečių laikymą, bet labai seniai, administracine bauda. A. V. užsiimdavo mašinų remontų, remontuodavo visą techniką, anksčiau dirbo inžinieriumi. Žinojo kokioje įmonėje dirbo, dabar jos pavadinimo neatsimena. (duomenys neskelbtini) namas priklauso jai, jame gyvena su vyru ir yra nepilnametė dukra. Nežino, kaip atsitiko, kad A. paliko cigaretes, reikia klausti jo paties. Jos namo valda nėra maža, kiekvieną kartą jos neapeina. Paskui su A. apie tai, kaip cigaretės atsirado jos namų valdoje, nekalbėjo.

Iš 2015-09-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo atliekama garaže bokse (duomenys neskelbtini) garažas Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo rasti pinigai :juodoje piniginėje rasta ir paimta 7 vnt banknotų 20 eurų vertės, 1 vnt. -10 eurų vertės, 1 vnt. 50 eurų vertės banknotas. Mažesnėje piniginėje (su užtrauktuku) rasta ir paimta 5 vnt. monetų 2 eurų vertės, 9 vnt. monetų 1 euro vertės, 4 vnt. banknotų 10 eurų vertės, 1 vnt.- 20 eurų vertės, 16 vnt.- 5 eurų vertės bei 2 vnt. monetų 50 euro centų vertės, 3 vnt.- 20 euro centų vertės, 2 vnt.- 10 euro centų vertės, 3 vnt.- 5 euro centų vertės, 7 vnt.- 2 euro centų vertės ir 7 vnt.- 1 euro cento vertės. Juodoje rankinėje rasta ir paimta 66 vnt. banknotų 5 eurų vertės, 8 vnt.- 10 eurų vertės, 34 vnt. 20 eurų vertės ir 20 vnt. 50 eurų vertės banknotų – viso 2 451,16 Eur., telefonai, pirštinės, rankos pėdsakai (t. 2, b.l.-70-79).

Iš 2015-10-09 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įvykio vietos metu 2015-09-17 pas A. V. garaže (duomenys neskelbtini) paimti užrašų knygelė, telefonai , kuriose užfiksuoti įrašai, sutrumpinti vardai ir skaičiai, o telefono aparato Iphone 4 S atmintyje yra likusi informacija su vardais ir pavardėmis bei telefonų numeriais, taip pat apžiūrėti rastų motociklų dokumentacija. ( t.2, b.l.-80-95; 96-109).

Iš 2015-09-17 kratos protokolo matyti, kad garažo (duomenys neskelbtini) rūsyje, esančiame garažų bloke (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti 8 590 vienetų cigarečių pakelių: 90 vnt. cigarečių pakelių „Minsk Superslims“ ir 8 500 vnt. cigarečių pakelių „Pjemjer“ .( t.2, b.l.-113-115;110-112;117).

Iš 2015-11-04 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2015-09-17 kratos metu garažų bokse (duomenys neskelbtini), paimti daiktai.2015-09-17 kratos metu garažų bokse (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi A. V., paimti daiktai. Nustatyta, kad minėtame garaže įrengtame rūsyje buvo rasta 17 vienetų juodos spalvos polietileninių maišų, kuriuose rasti raudonos ir baltos spalvų cigarečių pakeliai su užrašu „Premjer“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Viso rasta 8500 cigarečių pakelių „Premjer“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurie supakuoti į baltos spalvos maišus ir užplombuoti plombomis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat rasta 90 vienetų cigarečių pakelių mėlynos ir baltos spalvų, su užrašu „Minsk 5 superslims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurie buvo supakuoti į baltą plastikinį paketą Nr. (duomenys neskelbtini) . Apžiūros metu nurodyti paketai nėra atidaromi, sudaroma fotolentelė, remiantis nuotraukomis padarytomis 2015-09-17 kratos metu.(t.2, b.l.-118-121 ).

2015-12-17 nutarimu rasti ir paimti 8 590 vienetų cigarečių pakelių priduoti saugojimui į Panevėžio apskrities VPK.( t.2,b.l.- 122-123).

Iš 2015-09-17 kratos protokolo matyti, kad garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) pas D. P. rastas 441 vienetų cigarečių pakeli: 176 vnt. cigarečių pakelių „Minsk Superslims“ ir 265 vnt. cigarečių pakelių „Pjemjer“ ( t.2,b.l.- 154-163;151-153; 165).

Iš 2015-12-18 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2015-09-17 kratos metu pas D. P. adresu (duomenys neskelbtini), paimti daiktai: du juodos spalvos polietileniniai maišai, kuriuose sudėta: viename maiše 176 vnt. cigarečių pakelių „Minsk Superslim“ be banderolių, kitame- 265 vnt. cigarečių pakelių „Premjer“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. (t.2, b.l.- 166-169).

2015-12-18 nutarimu rasti ir paimti 441 vienetų cigarečių pakelis priduoti saugojimui į Panevėžio apskrities VPK.( t.2,b.l.- 171-172).

2017-02-15 prokuroro nutarimu išimtos cigaretės sunaikintos, o palikta kiekvienos rūšies po 10 pakelių ( t.2,b.l.- 173-175).

Iš 2015-09-23 Kauno teritorinės muitinės pažymos dėl prekių įvertinimo matyti, kad rastų pas A. V. cigarečių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 21 526,32 EUR sumą, iš jų; muitinė vertė- 2 053,32 Eur, muito mokestis-1 183 Eur, akcizo mokestis- 14 554 Eur, PVM mokestis-3 736 Eur.( t.12,b.l.- 1-2).

Iš specialisto išvados 2015-12-22 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kratos metu garažų bokse (duomenys neskelbtini) ant rastų cigarečių bloko yra 4 pirštų pėdsakai, palikti A. V..(t. 3, b.l.-9-13).

Iš tarnybinio tyrėjo 2015-09-24 pranešimo matyti, kad išanalizavus pas A. V. rastus užrašus ir SIM korteles duomenis buvo gauta informacija, kad A. V. pristatinėjo pardavimui cigaretes (duomenys neskelbtini), todėl buvo atliekamos kratos pagal teismų duotus leidimus ir rastos pas kai kuriuos asmenis cigaretės ( t.3, bl.-122-123 ).

Iš 2015-09-30 kratos protokolo matyti, kad pas E. G. rasta 30 vnt. cigarečių pakelių NZ su Baltarusijos banderolėmis (t.3,b.l.- 128-131).

Iš pažymos matyti, kad E. G. 2016-02-08 nubaustas pagal ATPK 163-2str. 2 d. už cigarečių laikymą.(t.3,b.l.- 145-148).

Iš 2015-09-30 kratos protokolo matyti, kad pas I. A.rasta 38 vnt. cigarečių pakelių Fest su Baltarusijos banderolėmis, 5 vnt. NZ Super Slim Gold, 8 vnt "Premjer'. (t.3,b.l.- 159-161).

Iš 2015-09-30 kratos protokolo matyti, kad pas I. R.rasta 24 vnt. cigarečių pakelių "Premjer“ su Baltarusijos banderolėmis.(t.3,b.l.- 188-190).

Iš 2015-09-30 kratos protokolo matyti, kad pas J. L.rasta 15 vnt. cigarečių pakelių Fest 7", 7 vnt., "Premjer' su Baltarusijos banderolėmis.(t.4,b.l.- 21-23).

Iš pažymos matyti, kad J. L. 2015-12-22 nubausta pagal ATPK 163-2str.2 d. už cigarečių laikymą.(t.4 ,b.l.-55).

Iš 2015-11-18 kratos protokolo matyti, kad pas R. D.rasta 71 vnt. cigarečių pakelių " Fest", 5 vnt.,Minsk capital ir 1000 vnt. ,ir 480 vnt. "Premjer' ' su Baltarusijos banderolėmis- viso 1556 vnt. (t.4,b.l.- 75-78).

Iš pažymos matyti, kad R. D.2016-01-29 nubaustas pagal ATPK 163-2str.7 d. už cigarečių laikymą. (t.4 ,b.l.-98-101).

Iš 2015-11-20 kratos protokolo matyti, kad pas R. N.rasta 79 vnt. cigarečių pakelių " Minsk 5 Superslims su Baltarusijos banderolėmis ir 1 vnt. pakelis "Armada" su Rusijos banderole. (t.4,b.l.- 113-115 ).

Iš pažymos matyti, kad R. N. baustas administracine tvarka už cigarečių laikymą ir pardavinėjimą. (t.4 ,b.l.124-133).

Iš 2016-01-28 kratos protokolo matyti, kad pas S. V.rasta 8 vnt. cigarečių pakelių NZ su Baltarusijos banderolėmis (4 t. b.l.141-142).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis A. V. kaltę dėl akcizais apmokestinamų cigarečių įgijimo ir neteisėto laikymo pripažino. Jis parodė, jog cigaretes įsigijo iš mažai pažįstamo asmens ir laikė jas sūnaus garažo rūsyje, kitą dalį pas D. P. kieme (duomenys neskelbtini). Visos rastos cigaretes priklausė jam. Cigaretes atvežė tas asmuo, jos buvo sudėtos į juodus polietileninius maišus, kuriuos ir rado pareigūnai. Kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojų V. B., S. D., S.E. M., D. Ž. parodymai, kur liudytojai patvirtino, jog atliko kratas pas A. V. garažuose, pas D. P., kur rado didelį kiekį akcizais apmokestinamų prekių- cigarečių 8590 vienetų cigarečių pakelių garaže (duomenys neskelbtini) ir 441 vienetų cigarečių pakelių garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) iš kurių dalis buvo kieme pas D. P.. Liudytojai patvirtino, jog A. V. pripažino iš karto, jog rastos cigaretes priklauso jam, jis jas įgijo iš nenustatytų asmenų. Šiuos liudytojų ir kaltinamojo parodymus patvirtina kratos protokolai, iš kurių matyti, jog 2015-09-17 kratos metu, garažo (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti 8 590 vienetų cigarečių pakelių: 90 vnt. cigarečių pakelių „Minsk Superslims“ ir 8 500 vnt. cigarečių pakelių „Pjemjer“ ( t.2, b.l.-113-115;110-112;117), taip pat kratos metu 2015-09-17 garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) pas D. P. rasta 441 vienetų cigarečių pakelių: 176 vnt. cigarečių pakelių „Minsk Superslims“ ir 265 vnt. cigarečių pakelių „Pjemjer“ (t.2,b.l.- 154-163;151-153; 165).Šios rastos cigaretės buvo apžiūrėtos, nufotografuotos, ką patvirtina 2015-11-04 ir 2015-12-18 apžiūrų protokolai. 2015-09-23 Kauno teritorinės muitinės pažyma dėl prekių įvertinimo patvirtina, kad rastų pas A. V. cigarečių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 21 526,32 EUR sumą, iš jų; muitinė vertė- 2 053,32 Eur, muito mokestis-1 183 Eur, akcizo mokestis- 14 554 Eur, PVM mokestis-3 736 Eur. (.12 t.,b.l.- 1-2), kas viršijo 250 MGL dydžio sumą. Jog cigaretes priklausė A. V. patvirtina specialisto išvada 2015-12-22 (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad kratos metu garažų bokse (duomenys neskelbtini), ant rastų cigarečių bloko yra 4 pirštų pėdsakai, palikti A. V..(t. 3, b.l.-9-13). Nors kaltinamasis nenurodė kokiam tikslui įgijo cigaretes, jog pasiūlė ir nusipirko šiaip sau. Tačiau iš rastos apžiūrint įvykio vietą 2015-09-17 pas A. V. garaže (duomenys neskelbtini) paimtos užrašų knygelės, matyti, jog joje telefonai, kuriose užfiksuoti įrašai, sutrumpinti vardai ir skaičiai, o telefono aparato Iphone 4 S atmintyje yra likusi informacija su vardais ir pavardėmis bei telefonų numeriais ( t.2, b.l.-80-95; 96-109) ir iš tarnybinio tyrėjo 2015-09-24 pranešimo matyti, kad išanalizavus pas A. V. rastus užrašus ir SIM korteles duomenis buvo gauta informacija, kad A. V. pristatinėjo pardavimui cigaretes (duomenys neskelbtini), todėl buvo atliekamos kratos pagal teismų duotus leidimus ir rastos pas kai kuriuos asmenis cigaretės ( t.3, bl.-122-123 ). Tai patvirtina, jog A. V. turėjo motyvuotą tikslą įsigyti tas cigaretes. Taigi visi šie liudytojų parodymai, rašytiniai bylos įrodymai sutampa ir jais abejoti teismas neturi pagrindo.

Visi šie įrodymai ištirti teisme laikytini tinkamais kaltinamojo A. V. kaltės įrodymais. Liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kratos protokolai, daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvados, muitinės pažyma, tarnybiniai pranešimai ir kiti rašytiniai bylos įrodymai sutampa, papildo vienas kitą, atitinka bylos faktines aplinkybes ir jais netikėti teismas neturi pagrindo.

Taigi byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis A. V. turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4 – 200 patvirtintų „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1. punkto reikalavimus, iš tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijęs akcizais apmokestinamas prekes - viso 9 031 pakelį cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 21 526,32 EUR vertės, jas 2015 m. rugsėjo 17 d. laikė ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 ² straipsnio 1 dalyje, nusikalstamos veikos metu galiojęs įstatymas (2005 m.birželio 23 d. įstatymo Nr.X-272 redakcija).

Neteisėtas praturtėjimas

Kaltinamasis A. V. kaltinamas tuo, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. 20.20 val. savo gyvenamojoje vietoje- buto (duomenys neskelbtini), seife turėjo sukauptas pinigines lėšas - grynuosius pinigus 354 370 EUR, kuriuos surado Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrėjai kratos metu, kurie priklausė jam nuosavybės teise ir viršijo didesnės negu 500 MGL ( 18 830 Eur) vertės turtą, žinodamas, kad šie pinigai nėra įgyti jo teisėtomis pajamomis ir iš teisės aktais neuždraustos veiklos jis negalėjo gauti tiek pajamų, kad pagrįstų grynųjų pinigų kilmę, šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 189¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis A. V. parodymus duoti atsisakė, teisme pateikė rašytinį paaiškinimą, kurį perskaitė ir kuriame nurodė, kad 2014 metais su sūnumi L. V. apsitarė, kad sūnus, kuris nuo kažkur 2010 metų dirba Norvegijoje, turi planų ateityje grįžti gyventi į Lietuvą ir nori Lietuvoje įkurti šeimos verslą. Pasitarus nusprendė Lietuvoje atidaryti šeimyninį autoservisą bei nedidelę, autodetalių parduotuvę, kurioje dirbtų kartu. Jis turi automobilių ir motociklų remonto ilgametę patirtį, darbo su žmonėmis patirtį. Tuo tikslu nusprendė, kad ieškos Lietuvoje minėtam verslui tinkamos vietos ir pastato, kur ir bus kuriamas minėtas verslas. Su sūnumi aptarė, kad verslą reikia kurti didesniame mieste, kur yra didesnės galimybės, nei (duomenys neskelbtini), pavyzdžiui Panevėžyje ar Šiauliuose, kur būtų galima pagal jų galimybes įpirkti tuo tikslu reikalingą nekilnojamąjį turtą. Sūnus jo Norvegijoje uždirbtus ir sutaupytus pinigus buvo patikėjęs saugoti jam ir beveik kiekvieno atvažiavimo metu atveždavo tuo metus turėtas savo santaupas norvegiškomis kronomis ir jas perduodavo pakeitimui bei saugojimui. Po minėto jo su sūnumi apsisprendimo ieškojo minėtos reikalingos informacijos internete, laikraščiuose bei per pažįstamus. 2015 metų pavasarį rado internete (kiek pamena, www.remax.lt ar www.skelbiu.lt, ar www.asimonas.com, ar www.aruodas.lt) skelbimą, kad parduoda (duomenys neskelbtini) esantį gerai įrengtą (baldai, buitinė technika ir pan.) namą su dviem garažais, dviem privažiavimais prie namo, didele ir patogia automobilių parkavimo aikštele, be to, pritaikytą gyventi dviem atskiroms šeimoms. Įvertinęs internete paskelbtas nuotraukas bei nuvažiavęs ir fiziškai apžiūrėjęs šį objektą, be to, pabendravęs ir su pardavėja D., įvertino, kad jis yra tinkamas prieš tai nurodytiems tikslams. Paskaičiavo, kad šio turto įsigijimui bei reikalingos minėtam verslui įrangos pirkimui bei autoserviso įrengimui bei šio verslo pradžiai reikės apie 400 000 eurų. Kai sūnus atvyko 2015 m. vasarą į Lietuvą, tai apie tai informavo sūnų L. V., kuris su juo taip pat nuvažiavo apžiūrėti šio turto ir taip pat bendravo su minėtą pardavėja ir nusprendė šį turtą pirkti ir pradėti aktyviai kurti nurodytą verslą. Sūnus patikėjo jam toliau tvarkyti šio turto įsigijimo bei verslo kūrimo procedūras. Tuo tikslu sūnus L. V. jam viso per eilę kartų davė 210 000 eurų. Jis pats nurodytam tikslui pasiskolino 150 000 eurų. Todėl pas jį ir buvo rasti ir iš jo paimti įtarime nurodyti pinigai. Apie pinigų skolinimąsi bei patvirtinančius dokumentus nesakė, nes bijojo, kad jam pripažinus , jog pinigai yra jo, jie bus konfiskuoti. Jam yra žinoma, kad už jo padarytą veiką (cigarečių be banderolių įgijimą ir laikymą) gali būti konfiskuojamas valstybės naudai visas jo turtas, tame tarpe ir nurodyti pinigai. Kad reikia deklaruoti pasiskolintus pinigus, jis nežinojo (14 t.b.l.35).

Įrodymai

Liudytojas V. B. parodė, kad jis tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Tai buvo prieš tris metus, galėjo būti 2015-09-17. Vyko viršininko nurodymu į (duomenys neskelbtini), kad yra asmuo, kuris galimai neteisėtai disponuoja akcizais apmokestintomis prekėmis. Nuvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) prie garažų, buvo sulaikytas A. V.. Įėjus į garažą ir apžiūrėjus, dalyvaujant kaltinamajam, garažo rūsyje buvo rastos kontrabandinės cigaretės. Po to važiavo daryti kratos į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Toje kratoje dalyvavo S. K., D. Ž. ir E. M.. Dalyvavo ir A. V., kiti jam artimi žmonės buto kratoje nedalyvavo. Jis buvo supažindintas su krata, pradėtas procesas. Bute spintoje buvo rastas paslėptas seifas, paprašytas A. V. jį atrakino, jame buvo rasti grynieji pinigai, didelė suma keli šimtai tūkstančių. Į klausimą, kieno tie pinigai, jis tylėjo, kaip ir klausiamas dėl cigarečių. Nieko neaiškino. Įtardami, kad tie pinigai yra gauti arba skirti nusikalstamai veikai, susijusiai su akcizais apmokestintomis prekėmis, pinigus paėmė aplinkybių tikslinimui, nes jis pinigų buvimo nepagrindė jokiais dokumentais, žodžiu nieko neaiškino, tylėjo.

Liudytojas S. D. parodė, kad žino, kad pas A. V. bute buvo rasta nemaža pinigų suma. Po mėnesio papildomai važiavo į abu garažus ir į tą patį butą, siekiant surinkti papildomai įrodymų,dokumentų dėl to, kad buvo rasta didelė pinigų suma. Kažko reikšmingo, pagrindžiančio tą pinigų sumą, nieko nebuvo rasta.

Liudytojas S. K. parodė, kad važiavo daryti kratos į A. V. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Bute tikėjosi rasti cigarečių, bet rado tik pinigus. Paklaustas A. V. tuo metu jiems neatsakė, iš kur tie pinigai. Pinigai buvo sudėti seife. Seifas buvo spintos viršuje. Seifas buvo užrakintas, paprašytas A. V. atrakino. Rasti pinigai buvo išimti. Pinigai buvo sudėti labai tvarkingai, surišti gumelėmis, plastikinėse pakuotėse, sudėlioti atskiromis kupiūromis. Buvo apie 350 000 eurų. A. V. dėl pinigų tuo metu nieko neaiškino, buvo pasimetęs, sutrikęs. Radus tuos pinigus, jis buvo daugiau sutrikęs nei garaže, kai rado cigaretes. Jokių dokumentų, pateisinančių šių pinigų buvimą, jis nepataeikė, jie nieko nerado.

Liudytojas E. M. parodė, kad dalyvavo atliekant kratą bute, kuriame buvo rasti pinigai. Kratos metu koridoriaus spintoje aptiko seifą, jį atrakino pats A., ten buvo rasti pinigai eurais, įvairiomis kupiūromis, apie 350 000. Jie buvo sudėti į krūveles, susegti gumelėmis, įvairiomis kupiūromis. A. V. buvo nekalbus, faktiškai aplinkybių jis neaiškino, labai nervinosi, buvo labai susijaudinęs, norėjo jam iškviesti medikus. Dėl rastų pinigų, jiems aktualu buvo rasti dokumentus, patvirtinančius pinigų įsigijimą. Tačiau nei pirmos, nei antros kratos metu dokumentų nerado. Kratos buvo atliekamos nuodugniai, tiek namuose, tiek garažuose. Jokių dokumentų nebuvo rasta, nei vekselių, nei paskolos raštelių.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad po kratų, atliktų A. V. garaže ir pas P., buvo atlikta krata A. V. registruotoje gyvenamoje vietoje – bute, (duomenys neskelbtini), netoli jo garažų. Važiuojat su kaltinamuoju matėsi, kad jis elgėsi neproporcingai, nervinosi, paklaustas dėl ko nervinasi A. V. atsakė, kad jaučia įtampą dėl to, kad pas jį buvo rastas didelis kiekis kontrabandinių cigarečių. Tas kėlė jiems įtarimą, kadangi tai buvo jau po jo sulaikymo, po cigarečių skaičiavimo. Pradėjus daryti kratą, A. V. elgėsi keistai, neadekvačiai, rado spintoje seifą. Paprašius jį atidaryti, A. V. seifą atidarė, ten buvo rastas didelis kiekis pinigų, virš 350 000 eurų grynųjų. Paklaustas A. V. nieko neaiškino, iš kur tie pinigai. Jis buvo labai susinervinęs, jį mušė prakaitas, siūlė jam iškviesti medikus. Rasti pinigai buvo suskaičiuoti ir įtariamasis buvo pristatytas į Panevėžio apskrities VPK, tolimesniam tyrimui. Darant kratą jo namuose, kai buvo rasti tie pinigai, A. V. namuose buvo vienas, pareigūnų buvo penki-šeši. Radus tokią sumą pinigų, toliau ieškojo dokumentų, kas patvirtintų tų pinigų teisėtą ar neteisėtą gavimą. Tokių dokumentų nebuvo rasta. Pats A. V. apie pinigus visiškai nieko nesakė. Tik paklaustas kiek ten yra pinigų, atsakė, kad daug. Seifas buvo spintoje, uždėtas drabužiais, akivaizdžiai, neatlikus kratos, jo nepamatysi. Nepamena ar seife, be rastų pinigų, buvo kitokių daiktų ar dokumentų. Kiek pamena, dokumentų, susijusių su pinigais, nebuvo rasta. Suradę pinigus iš karto klausė kieno tai pinigai, iš kur jie gauti, bet apie pinigus jis nieko neatsakė. Jo klausė, ar jis žino kiek seife yra pinigų, nes bet kuriuo atveju tie pinigai bus suskaičiuoti. Kiek pamena, A. V. neįvardijo tikslios rastos sumos. Pinigai buvo stambiomis kupiūromis, po 500, po 200, po 100 ir po 50 eurų. Vėliau buvo daromos papildomos kratos, kad rasti dokumentus, patvirtinančius pinigų įsigijimą, bet nieko nebuvo rasta.

Liudytoja D. P. parodė, kad ji žino, kad pas A. V. buvo rasta didelė pinigų suma. Tuo klausimu su juo nesikalbėjo, žino, kad pinigus jis skolinosi iš pažįstamų asmenų. Apie tai sakė tas, kas ieškojo skolos – I. S.. (duomenys neskelbtini) – mažas miestelis. Ji girdėjo, kaip I. S. klausė A. V. kada šis grąžins jam skolą. Ji dalyvavo tame pokalbyje. Tai buvo senokai, po visų kratų ir po sulaikymų. Ji pati asmeniškai A. V. pinigų niekada neskolino. Jokių piniginių reikalų su A. V. neturėjo. Ji nedirbanti, namų šeimininkė, registruota darbo biržoje.

Liudytojas M. M. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. V., kartu dirbo vienoje darbovietėje panašiai nuo 1985 iki 1993 metų. Jų santykiai – normalūs, nėra susipykę. Yra ne vienam žmogui paskolinęs ir anksčiau. Jeigu būtų žinojęs, tikrai būtų jam neskolinęs. Paskolino 2015 metų rugpjūčio mėnesį. Prieš tai jis atvažiavo į darbą, (duomenys neskelbtini), į jo įmonę (duomenys neskelbtini) paprašė paskolinti pinigų. Tiksliai neprisimena kokį tikslą nurodė, paprašė paskolinti 50 000 eurų. Labai nesigilino kokiu tikslu jam reikalinga paskolinti pinigus, nes yra kitiems žmonėms skolinęs, visada atiduodavo. A. V. pinigus skolino pirmą sykį. Po kelių dienų jis atvažiavo į jo namus, gal buvo praėjusi savaitė, paskolino pinigus, surašė sutartį, kad paskolina pinigus metams, kuriuos grąžins. Palūkanų nerašė, nenorėjo uždarbiauti. Paskolos sutartį formino iš karto, perduodant pinigus, ją rašė jis pats, laisva forma, ranka, sutartyje pasirašė abu. A. V. įsipareigojo pinigus grąžinti už metų. Iki šiol pinigų A. V. jam negrąžino. Jo klausė, žadėjo grąžinti. Vienas žmogus, t.y. jo geriausias draugas, jam yra atidavęs skolą tik po dešimt metų.

Į teismines institucijas dėl skolos nesikreipė, lauks kol gražins. Turėjo tokią sumą grynų pinigų. Banke pinigų neapsimoka laikyti, jis turi kaimo turizmo sodybą (duomenys neskelbtini), gauna grynų pinigų, pajamas gauna ne vien iš jos, turi ir darbą, gauna dividendus iš UAB. Skolinami A. V. pinigai buvo daugiau kupiūromis po 50 eurų. Paties pinigų skolinimo fakto jo žmona nematė, bet paskui jai pasakė, kad paskolino, ji žinojo. Nežino ar turėjo deklaruoti tuos skolinamus pinigus. Pajamas, kurios yra ne mažos, deklaruoja. Nežino, ar reikia deklaruoti paskolas. Kažkada yra ėmęs iš banko paskolas, bet to niekada nedeklaravo. Įmonės buhalteriją tvarko buhalteris. Jam viską uždeklaruoja buhalteris, pateikia duomenis, mato deklaruotas gautas pajamas iš kaimo turizmo. Nežino, ar turėjo deklaruoti A. V. suteiktą paskolą. Mano, kad paskola A. V. yra jo išlaidos, kurios nėra deklaruojamos. Su A. V. kartu nebedirba nuo 1993 metų. Iki tol kartu dirbo (duomenys neskelbtini). Vėliau susitikdavo tik epizodiškai, atsitiktinai, santykių nebepalaikė. Kartais jis atvažiuodavo paklausti kaip gyvena. Iki tos paskolos davimo su A. V. buvo susitikę du kartus – darbe ir jo namuose. Kompiuteriu atspausdintą paskolos sutartį atsivežė A. V.. Galbūt sutartyje palūkanas įrašė, bet paskolą suteikė be palūkanų, jis jų niekada neima. Praktiškai nesidomi kokiu tikslu žmogui skolina pinigus, jis tikrai nesakė, kad pirks mašiną ar namą. Apie garantą nekalbėjo, kadangi kartu dirbo, niekada jo nebuvo pavedęs. Nežinojo kuo 2015 metais užsiėmė A. V., kokį darbą dirbo. Tai buvo šeimos pinigai. Pinigų suteikimo paskolos nedeklaravo. Ikiteisminio tyrimo metu pateikė visus turimus duomenis apie savo gaunamas pajamas, išlaidas. Dabar neatsimena kiek turimų grynų pinigų deklaravo 2013 metais. Pagrindinės pajamos buvo iš (duomenys neskelbtini) ir kaimo turizmo sodybos. Be to tuo momentu buvo parduotas ir miškas. Sodybą įsirenginėjo po truputi, iš savų lėšų. Ji dar nėra priduota, dar vyksta jos įrenginėjimas. Sodybą pradėjo įrenginėti 2007 metais. 2015 metais ji nebuvo pilnai įrengta. Šiai metais yra jos pridavimo terminas. Buvo susitikęs, klausė, kada gražins pinigus, sakydavo, kad dar truputi palauktų. Po to buvo susitikę po dviejų metų. Dėl skolos išieškojimo niekur nesikreipė, paskui išgirdo, kas atsitiko A. V.. Skolinti pinigai tikrai buvo realūs. Nežino kur ir kuo A. V. dirbo 2015 metais. Tas pinigų skolinimas jam nebuvo verslas. A. V. paskolino ne visus turėtus pinigus, neatsimena, kiek iš viso tuo metu turėjo grynųjų pinigų. 2013 metais buvo dalinai atidaryta sodyba (duomenys neskelbtini), jau gaudavo pajamas. 2013, 2014 ir 2015 metais iš sodybos buvo imti pinigai po 30 000-40 000 eurų per metus. Pinigų likutis nebuvo laikomas banke. Draugams pinigus skolinęs ne kartą, be jokių sutarčių, pagal žodines sutartis. Skolino nedideles sumas. Dėl skolų priteisimo į teismą niekada nesikreipė. Kreipėsi į įmones, kurios vykdo skolų išieškojimą. Jis dar tiki, kad A. V. grąžins jam skolą.

Liudytojas M. S. parodė, kad kaltinamąjį A. V. pažįsta, jis buvo jo tėvo geriausias draugas, nuo vaikystės. Tėtė su juo bendraudavo. Galėjo būti 2015 metai, atvažiavo A. V., paklausė, ar negalėtų paskolinti pinigų. Paklausė kiek jis galėtų paskolinti. Buvo rugsėjo mėnuo, tikslios datos nepamena. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jis atvažiavo vienas. Iš anksto, kad jis atvažiuos, jie nesitarė. Jis tiesiog užvažiavo. Atvažiavęs jis paklausė, ar negalėtų jam paskolinti pinigų. Jis paklausė kiek galėtų paskolinti. Pasakė, kad galėtų jam paskolinti 50 000 eurų. Nesidomėjo kokiu tikslu skolinasi. Susitarė, kad per metus laiko skolą grąžins. Jis sutiko. Pinigus jam paskolino tą pačią dieną. Pinigus laikė namuose. Buvo kupiūromis po 50, po 100. To momento, kaip padavė pinigus, pašaliniai asmenys nematė. Paskolą įformino vekseliu, surašė, kad jis pasiskolino 50 000, kad grąžins, abu pasirašė. Tą vekselį iš jo pasiėmė tyrėja. Vekselį surašė A. V., parašė, kad jis iš jo pasiskolino 50 000, neterminuotai. Nesigilino į terminą kada grąžins. Jo parašo ant vekselio nėra, yra tik A. V. parašas (T.13, b.l. 41, vekselio data - 2015-09-16). Rašytas A. V. ranka. Buvo susitarę žodžiu, kad skolina metams laiko. Tyrėjai aiškino aplinkybes, kad žinojo, jog žmogui atsitiko nelaimė ir dėl to pinigų grąžinti nereikalavo. Šiai dienai yra likusi ta skola. Su A. V. dėl pinigų grąžinimo susitikęs nebuvo, nekalbėjo. Jeigu negrąžins, tada kreipsis į institucijas. Pasirašyto vekselio niekur neregistravo. Apie paskolintus pinigus jokioms institucijoms nedeklaravo. Tuos pinigus buvo susitaupęs. Nuo vaikystės važinėjo po užsienį, pinigus taupė namui. Grįžo tik išsilaikyti teisių ir būtų vėl išvažiavęs. Namui pinigų nesutaupė. Dirbo Ispanijoje, Švedijoje, Anglijoje. Dirbti į užsienį pradėjo važinėti kai jam sukako 18 metų. Atlyginimą užsienyje gaudavo kas savaitę, mokėdavo grynais, juos laikė namuose, taupė. Grįždamas į Lietuvą pinigus parsivežė. Daugiau niekam nėra skolinęs pinigų, tik A. V.. Nežino, kodėl specialistas savo išvadoje dėl jo piniginių lėšų nurodė, kad tokios pinigų sumos negalėjo sukauti. Dirbo papildomai, Anglijoje perpardavinėdavo mašinas, Švedijoje dirbo ir nelegaliai, dirbo ir savaitgaliais. Žmonos, vaikų neturi, gyvena vienas. Dabar gyvena Lietuvoje, išsilaikė C,E kategoriją ir atidirba pagal trišalės sutarties susitarimą. Atidirbs Lietuvoje reikiamą laikotarpį ir vėl išvyks dirbti į užsienį. Nuo 2010 metų iki 2015 metų dirbo užsienyje. 2010 metais dirbo (duomenys neskelbtini), trumpai. (duomenys neskelbtini) dirbti pradėjo 2017 m vasario mėnesį. Dirbant užsienyje mokesčius atskaičiuodavo iš karto, užsienyje uždirbtų pinigų Lietuvoje jis nedeklaruodavo. Galėjo būti, kad Jungtinėje Karalystėje dirbo iki 2015-02-20. Paskolinęs pinigus vėl išvažiavo į užsienį. Neatsimena kada tiksliai baigė darbą Jungtinėje Karalystėje. Paties pinigų perdavimo akto nesurašė, tik vekselį. Savo vardu 2015 metais jokio turto neturėjo. Tuo metu turėjo susitaupęs 60 000 eurų, iš jų paskolino 50 000, o 10 000 pasiliko sau. Negali tiksliai pasakyti, kokią pinigų sumą uždirbo dirbdamas nelegaliai, nežino kaip galėtų tai įrodyti. Būdavo, kad nelegaliai per savaitę uždirbdavo po 400. Visus uždirbtus pinigus dėjo į bendrą sumą. Neklausė ir nesigilino kokiu tikslu A. V. skolinasi pinigus. Nesidomėjo nei kuo užsiima A. V., nei kam reikalingi pinigai, nei iš ko jis grąžins. Nesidomėjo ką reiškia toks vekselis, atvažiavo, surašė, jo pasekmių nežino. Skolindamas tokį pinigų kiekį, jis norėjo, kad būtų su parašu. A. V. jam pasiūlė vekselį kaip garantą. Jeigu nebūtų pasiūlęs vekselio, ir pagal žodinį susitarimą būtų jam paskolinęs pinigus. Po vekselio gavimo vėl išvyko dirbti į tą pačią valstybę – į Angliją. Išvykęs ilgai nebedirbo, nuvažiavęs susitvarkė, kad užbaigti darbo santykius, ir grįžo į Lietuvą. Pirmą kartą į užsienį dirbti išvyko tais pačiai metais, kai tapo pilnamečiu. Pirma išvyko dirbti į Švediją. Po to dirbo Ispanijoje. Iš Ispanijos važiavo į Angliją. Švedijoje dirbo prie statybų, apytiksliai metus laiko, nelegaliai. Pirmą mėnesį viską atskaičiavus uždirbo 1 000 eurų, paskui suma didėjo. Maistas atskirai nekainavo, už maistą, gyvenamą vietą apmokėdavo darbdavys. Paskui jau uždirbdavo apie 2 000. Mokėjo nuo išdirbto kiekio. Viską suteikdavo darbdavys, kas likdavo, visus uždirbtus pinigus iš Švedijos parsivežė į Lietuvą, apie 15 000-16 000. Grįžęs iš Švedijos, pabuvęs Lietuvoje 2-3 savaites, išvyko dirbti į Ispaniją, vyko autobusiuku, skynė apelsinus, mandarinus. Mokėjo nuo padaryto kiekio. Ispanijoje dirbo apie metus laiko. Į mėnesį uždirbdavo apie 1 800-2 000, atskaičiavus išlaidas. Ispanijoje dirbo legaliai. Tvarkėsi NYJA dokumentus, kad būtų legalus imigrantas, galintis dirbti toje šalyje. Gyvenant Ispanijoje jam kainavo tik pragyvenimas, būsto nuoma nekainavo, maistą pirkdavosi pats, tai labai pigi šalis maisto atžvilgiu. Į savaitę maistui išleisdavo apie 30 eurų. Darbinius rūbus suteikdavo darbdavys. Sau drabužius nusipirkdavo, nedaug jų reikėjo. Grįžęs iš Ispanijos trumpą laiką dirbo Lietuvoje. Paskui išvyko dirbti į Angliją. Į Angliją dirbti išvyko ilgesniam laikui, įsidarbinęs liko dirbti toje pačioje įmonėje. Į Angliją dirbti galėjo išvykti panašiai 2010 metais. Lietuvoje gyvena pas mamą, adresu (duomenys neskelbtini), bute. Gyvenant Lietuvoje jam niekas nekainavo. Jam esant 14 metų jį išlaikė mama, tėvai, per mėnesį jokių 260 litų neišleisdavo. Grįžęs iš užsienio 467 litų per mėnesį Lietuvoje neišleisdavo. Grįžęs į Lietuvą valgydavo namuose, ką pagamindavo mama. Tėtis mirė 2013 metais, iki tol gyveno kartu, šeimoje, valgydavo visi kartu. Drabužius pirkdavo turguje, kur pigiau. Jam metams užtenka poros kelnių ir poros megztinių. Anglijoje gyveno kambaryje po 3-4 žmones. Už nuomą vienu metu mokėjo darbdavys, paskui jau susimokėdavo patys, išeidavo po 20-30 svarų savaitei. Maistas savaitei kainavo apytiksliai 20 svarų. Į darbą nuveždavo nemokamai. Darbinius rūbus duodavo darbdavys. Kažkiek pinigų išleisdavo tik maistui, niekur neidavo, klubuose nesilankydavo, pinigų niekam neleido. Neįsivaizduoja, kad, pasak specialisto, 2010 metais į mėnesį išleisdavo 2 000 svarų, tokiu atveju būtų gyvenęs kaip karalius. Nepamena kiek per metus uždirbo Anglijoje 2010 metais. Po sporto klubus nevaikščiojo. Dirbdamas Anglijoje dirbo papildomai, perpardavinėjo mašinas, Anglijoje nusipirkdavo pagal skelbimą angliškas mašinas, jas perparduodavo patiems anglams, pagal tą pačią formą V5, kaip ir perkant. Per metus iš to gavo pelno apie 10 000 svarų. Jis (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2004 metų. Paskui nuo 2005 metų dirbo (duomenys neskelbtini), 2006 metais – (duomenys neskelbtini). Nuo 2006 metų liepos – (duomenys neskelbtini), 2007 metais – (duomenys neskelbtini), paskui 2008 metais – (duomenys neskelbtini), 2009 metais – (duomenys neskelbtini), 2010 metais – (duomenys neskelbtini). Ir kitose įmonėse dirbdavo ne ilgai. Tarp tų nedarbo tarpų važinėdavo dirbti į užsienį. Tose įmonėse padirbdavo po 2-3 savaites. Jis tiki A. V., kad šis gražins jam pasiskolintus pinigus.

Liudytojas I. S. parodė, kad kaltinamąjį A. V. pažįsta, santykiai draugiški, jį žino nuo senų laikų. Nes jis bendraudavo su jo tėvu. Jis turi savo ūkį, kartais A. V. pasikviesdavo į savo ūkį, ką nors suvirinti, jis geras suvirintojas. Jis A. V. paskolino pinigų, pasirašė paskolos raštelį. Sutartu laiku jis negrąžino nei paskolintų pinigų, nei pažadėtų palūkanų. Padavė jį į teismą. Teismas priteisė. Laukia kada grąžins. Paskolino 2015 metų rugpjūčio 10 dieną. Jis jam paskambino, pasakė, kad jis nori Panevėžyje pirkti namą, paklausė, ar gali padėti. Pasakė, kad pagalvos. Pagalvojo dieną, kitą dieną jis atvažiavo, išėmė iš kasos pinigus ir paskolino. Surašė paskolos raštelį. Pažadėjo grąžinti per metus laiko, sumokėti palūkanas. Iki šios dienos tų pinigų nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Skolinamus pinigus paėmė iš ūkio kasos ir dar turėjo savo asmeninių santaupų. Iš ūkio kasos paėmė 40 000, savo – 10 000, iš viso jam paskolino 50 000. Surašė paskolos sutartį, žadėjo sumokėti ir palūkanas. Jis atsivežė sutarties blanką, surašė savo ranka. Parodyta sutartis (13 t. b.l.40) rašyta jo ranka. Buvo suarę, kad pinigus A. V. jam grąžins po metų laiko. Negrąžinus pinigų, praeitais metais padavė jį teismą, teismas priteisė tuos pinigus ir palūkanas. Antstoliai vykdo išieškojimą, bet jo pinigai yra areštuoti. Antstoliai jam pasakė, kad kol nebus sprendimo šioje byloje, tol jokių pinigų jis negaus, turi laukti. Taip pasakė Rokiškio antstolė B.. Buvo pasisamdęs advokatą Ž.Rutkauską, tą patį pasakė ir advokatas, kad pinigai jam priteisti, kad reikia laukti teismo sprendimo šioje byloje. Dalį pinigų pasiskolino iš ūkio kasos. Ūkis laikėsi gerai, pinigų buvo, skolą deklaravo. Ūkis buvo paėmęs paskolų ir iš banko. Bankas neprašo iš karto grąžinti pinigų, jis moka palūkanas. Skolindamas tikėjo, kad skolą jam sumokės. Iš pradžių apie sandorį girdėjo jo tėvas, nes jis tarėsi su tėvais, o paskui pinigus padavė tarpusavyje. Jo ūkis yra paėmęs ne vieną paskolą, tiksliai 2015 metais paimtų paskolų sumos neatsimena. Galėjo būti paimta paskola iš fizinio asmens 60 000 ir iš Swedbanko 112 000. Iš viso apie 170 000. Neatsimena ar 2015 metais tos paskolos buvo grąžintos. Pagal visas sutartis palūkanas jis susimoka. Šiai dienai yra jau naujų paskolų. Tos paskolos būna penkiems metams. Moka įmokas pagal sutartis. Skolindamas A. V. 10 000 turėjo savų pinigų ir 40 000 buvo ūkio. Visi buhalteriniai dokumentai buvo pateikti policijai. Nežino koks pinigų likutis buvo ūkyje prieš skolinant, nepamena, nes tai buvo prieš keturis metus. Galėjo kasoje būti apie 45 000. Tai buvo apyvartinės lėšos, paskolos už grūdus. Paskolino ne visus pinigus, kasoje liko 5 000. Tuo metu apyvartinių lėšų jam nereikėjo. Nepamena kokios išlaidos ir pajamos buvo 2015 metais. 2015 metais galėjo gauti 55 000 pajamų. Patyrė išlaidų 137 000. Tai dienai deklaravo turėtą pinigų sumą, sumokėjo mokesčius. Viską yra deklaravęs, visi mokesčiai sumokėti. Jokių nelegalių, neteisėtų pajamų nėra gavęs, viskas turi atsispindėti deklaracijose ir pateiktuose dokumentuose. A. V. aiškino, kad skolindamasis pinigus nori pirkti namą Panevėžyje. Jis neklausė kam jam namas Panevėžyje. Žmogus paprašė padėti, sutiko. Sakė, kad pinigus atiduos po metų. Neklausė jo kokiu būdu atiduos, patikėjo juo, nes šį žmogų seniai pažįsta ir žinojo, kad jis laikosi savo žodžio. Pasakė, kad pinigus grąžins po metų, su 5 procentų palūkanomis. Sutarties blanką atsivežė A. V., duomenis surašė savo ranka. Ir po šiai dienai turi tą surašytą paskolos sutartį. Užtikrinimui neprašė jokio įkeitimo. Šita suteikta paskola turėjo atsispindėti ūkio buhalterijoje. Kaip fizinis asmuo skolino 10 000. Taip išeina, kad visus pinigus skolino kaip I. S.. Neatsimena ar deklaravo paskolą. Pinigų pradėjo ieškoti ilgiau nei po metų laiko, kada nesulaukė grąžinamų pinigų, kurį laiką dar svarstė, manė, kad situacija dar pasikeis. Jis pasakė, kad jo pinigai yra sulaikyti. Jo mama yra ūkio buhalterė, ji pildydavo visas ūkio deklaracijas. Apie paskolą žinojo ir mama, ir tėtis. Nuo mamos jokių paslapčių neturi. Apie deklaravimą jis pats nieko nesupranta, neturi tam specialių žinių. Apklausos metu pateikė banko išrašą iš kasos knygos laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-01, daugiau apie tai nieko nežino Nepaaiškins, ką reiškia „korespondentas A. V.“. Po tos paskolos suteikimo jo buhalterinę apskaitą tikrino policija, visą ūkio buhalterinę apskaitą pateikė, 2017 metais. Po to pasiėmė iš policijos ir nusprendė, kad reikia ieškoti savų pinigų. Pinigų grąžinimo terminas baigėsi 2016 metais. Paskambino moteris iš (duomenys neskelbtini) komisariato, pasakė, kad pagal raštą grąžino dokumentus. Jokie trūkumai nebuvo nustatyti. Tikrino ir VMI, tuo pačiu laiku, tikrino tuos pačius duomenis. Kasos žurnalo vedimo pažeidimai nebuvo nustatyti. Visi mokesčiai sumokėti tvarkingai, nebuvo nustatyta kasoje nei pertekliaus, nei trūkumų. Mano, kad specialistas blogai skaičiuoja, jeigu savo išvadoje teigia, kad kasoje negalėjo būti 40 000. Tai dienai jis turėjo tiek pinigų, tiek ir paskolino. Nežino ar 2015 metais dirbo nuostolingai. Jų ūkyje su apskaitos dokumentais viskas buvo tvarkoje. Pajamos skaičiuojamos sezonui, o išlaidos gali būti perkeliamos ir į kitus metus. Išrašytų sąskaitų iš karto neapmoka, tie mokėjimai yra atidedami. Jo neklausė kaip buvo natūroje, jie žiūrėjo tik pagal dokumentus. O kiekvienam ūkininkui yra duodamas sumokėjimo už sąskaitas atidėjimas. Jeigu 2015-08-10 dienai, kad iš kasos paimti pinigai 40 000 eurų su įrašu „kredituoti A. V.“, tai tie pinigai kasoje buvo. Iš kasos nurašyti pinigų, kurių nėra, negalima. VMI tai pamatytų, nes jis viską deklaruoja. Metinės pajamos skiriasi kiekvienais metais, priklauso nuo sezono. Apie paskolą dar žino jo tėtis ir mama.

Liudytojas R. Č. parodė, kad kaltinamojo A. V. nepažįsta, tik su kaltinamojo sūnumi L. V. kartu dirbo Norvegijoje. Norvegijoje dirba nuo 2011 metų. Jie bendrai nuomojosi namą, turėjo bendrą draugų ratą. Tai buvo 2014 metai. Bet jį pažinojo anksčiau, jis gyveno tame pačiame Norvegijos miestelyje. Į Norvegiją dirbti važinėja, šešias savaites dirba, dvi savaites būna namuose. Toks kontraktas. L. V. dirba kitokiu grafiku. Pas L. V. atvažiavo gyventi žmona, įsidarbino, dar kurį laiką gyveno kartu. Paskui jis išvažiavo į Lietuvą, o po to per kitą firmą vėl grįžo dirbti į Norvegiją, bet jau į kitą miestelį. Su L. V. gyveno viename name nuo 2013 m., nuomojosi bendrame name po kambarį. Kartu gyveno apie 4 mėnesius, po to jis išėjo gyventi pas kitus draugus. Po to ryšius palaikė per „Skype“ programą. Iš Norvegijos išvažiavo 2015 metais, žadėjo nebegrįžti ten dirbti. Norvegijoje jis dirbo suvirintoju, o L. V. – vištienos fabrike, fasuotoju. Prieš jam išvažiuojant buvo kalba, kad L. V. nori pirkti namą, prašė paskolinti 50 000 eurų. Tuo metu dar dirbo Norvegijoje. Jis nurodė, kad ketina įsigyti ar statytis namą, nežino kur tiksliai – ar Lietuvoje, ar Norvegijoje. Pradžioje žadėjo namą įsigyti Lietuvoje, paskui buvo kalba apie Norvegiją. Jis atvažiavo pas jį į namus Lietuvoje, (duomenys neskelbtini). Jis atsivežė paskolos vekselį, kurį surašė kartu. Pinigus laikė garaže prie namų, grynais. Pasirašė ant paskolos vekselio. Vekselį užpildė L. V. žmona, ji žinojo kaip užpildyti, jis tik pasirašė.

Teisme parodytas jam 2015-07-26 paprastasis vekselis. (5 t., b.l. ) -ai tas pats vekselis, kurį pasirašė, parašas jo. Buvo liepos pabaiga, galėjo būti 2015-07-26, tokiu laiku visada grįždavo atostogų, dėl vaiko gimtadienio. L. V. buvo atvykęs kartu su savo žmona. Jo žmona taip pat buvo namuose, bet jie viską sutvarkė lauke, mašinoje, į namų vidų nėjo. Pinigai buvo įvairiomis kupiūromis. Pinigus buvo sutaupęs dirbdamas Norvegijoje, nieko nepirko, nieko nestatė. Ir dabar važinėja dirbti į Norvegiją. Iki šiol tų pinigų jam negrąžino. Sakė, kad dar nieko neturi susitaupęs, kad darbe buvo etatų mažinimas, kad negavo atlyginimo. Daugiau susitikę nebuvo, nes Norvegijoje dirba ir gyvena dideliu atstumu vienas nuo kito. Ryšį palaiko per „Skype“ programą. Sakė, kad už pinigų paskolinimą viršaus duos 1000-2000. Skolinant jokio įtarimo jam nekilo, gerai sueidavo, kiekvieną savaitgalį susitikdavo, buvo artimi draugai. Nežino kokia bus tolimesnė tos skolos eiga, dar nebuvo dabar susisiekęs su juo, neišeina susitikti, nes į Lietuvą grįžta skirtingu laiku, o Norvegijoje gyvena apie 600 km atstumu vienas nuo kito. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjams teikė dokumentus dėl finansinio tyrimo atlikimo. Pateikė ne visus dokumentus, nepateikė už 2015 m. Jis deklaracijų VMI neteikė, viską deklaravo Norvegijoje. Pinigus paskolino būnant Lietuvoje, tuo metu buvo grįžę. Iš anksto apie pinigų paskolinimą buvo apkalbėję Norvegijoje, susitarė, kad paskolins pinigus, sakė privažiuos, bet tiksliai nežinojo kada grįš į Lietuvą. Pinigus perdavė automobilyje, vekselį užpildė L. V. žmona, jis pasirašė. Vekselis yra kaip skolos raštelis, kad galėtų išsireikalauti pinigus per teismą. Nežino kokie reikalavimai yra keliami vekseliui, kokia jo forma, nesidomėjo. Pirmą kartą teko skolinti tokią pinigų sumą. Yra skolinęs po kelis šimtus, tai nerašydavo jokių raštelių. Jie patys domėjosi, kokia forma reikia surašyti dėl pinigų skolinimosi, matė, kad dokumente įrašytos pavardės, vardai, kokią sumą skolina. Pinigų perdavimo akto nesurašė. Buvo aptarę, kad pinigus grąžins per penkis metus, dalimis, ir viršaus sumokės palūkanų, tai buvo tik žodinis susitarimas. Pinigus paskolino draugiškai, iš to jam jokios naudos. Pirmą kartą pinigų pareikalavo po gero pusmečio, kalbant per „Sype“. Pasakė, kad šiuo metu neturi. Neklausė kur padėjo pinigus. Daugiau pokalbių apie pinigų grąžinimą nevyko. Patį vekselį turi namuose, niekam jo neteikė. Nuo 2011 metų dirba tik Norvegijoje ir pajamas gavo tik Norvegijoje, ir 2015 metais dirbo tik Norvegijoje. Jo mėnesinis atlyginimas buvo 45 000 kronų, t.y. apie 5 000 eurų į rankas. Jo atlyginimas buvo stabilus. Atlyginimą jam pervesdavo į norvegišką banko sąskaitą. Turėjo ir lietuvišką sąskaitą. Dalį atlyginimo pinigų, susikaupus didesnei sumai, persivesdavo į lietuvišką sąskaitą. Būdavo, kad parsiveždavo grynais, kronomis ir pasikeisdavo banke Lietuvoje. 2015 metais galėjo gauti 40 000 eurų atlyginimo. Negali pasakyti kiek tiksliai pinigų buvo 2014-12-31 jo sąskaitoje. I. S. jam visai negirdėtas asmuo. I. M. – jo draugė, kartu gyvena. Paskolinus 50 000 eurų, nepamena kokį pinigų likutį turėjo tai dienai. Buvusiai šeimai, dukrai mokėjo išlaikymą po 30 eurų, sąskaita buvo vaiko vardu. Sąskaitos buvo tik jo vardu. Negali pasakyti kiek pinigų turėjo prieš skolinimą. Tuo momentu grynų daugiau neturėjo. 2015 metais pirko automobilį, už kurį sumokėjo apie 4 000. Po 2015 metų toliau dirbo Norvegijoje. 2015-2016 metais jo pajamos į mėnesį buvo panašios, apie 4000-5000 eurų. Tyrimo metu jam pasakė, kad turėjo deklaruoti suteiktą paskolą. 2013 metais Norvegijos banke jokio indėlio nebuvo padėjęs, tai galėjo būti kaupiamieji pensijų fondai, kuriuos mokėjo firma. Jis pats į banką pinigų nedėdavo. L. V. tėvų nepažinojo. Dėl pateiktos specialisto išvados, kad 2015-07-26 galėjo turėti grynais 101 966,50 eurų, su savimi tokių sumų neturėjo, dalis pinigų buvo kortelėje. 2015 liepos 26 dienai, skolinimo dienai, tokios sumos apie 100 000 eurų grynais, tikrai neturėjo. Paskolinus 50 000, grynais daugiau neturėjo, kiti pinigai buvo kortelėje. Banko kortelėje būna po 5 000, po 10 000, kartais iki 20 000, jeigu nieko neperka, susitaupo. Kitos didelės sumos neturėjo sukaupęs. 2015 metais, iki pinigų paskolinimo, nepamena kokią pinigų sumą išsigrynino. Grįžęs iš Norvegijos kažkiek pinigų išsigrynindavo.

Liudytojas L. V. parodė, kad šiuo metu dirba ir gyvena Norvegijoje, jau apie 10 metų. Į Lietuvą grįžta tik atostogų. Gyvenamąją vietą yra deklaravęs Norvegijoje. Vienu metu trumpam buvo deklaravęs Lietuvoje, nes reikėjo pasikeisti vairuotojo pažymėjimą. Turi šeimą – žmoną I. V. ir sūnų. Žino, kad kratos metu pas A. V. buvo rasta didelė pinigų suma, virš 300 000. Dalis tų pinigų buvo jo, nes jis su tėvuku buvo planavę verslą, kad grįžus į Lietuvą būtų iš ko pragyventi. Tam tikslui visą laiką kaupė pinigus. Jie buvo perduoti tėvui. Verslą planavo jau nuo pat išvykimo iš Lietuvos. Tokiam planui įgyvendinti tam kartui tų pinigų buvo kažkiek sutaupę. Jo buvo 160 000, dar 50 000 buvo pasiskolinęs, iš viso jo buvo 210 000 eurų. 160 000 eurų sutaupė iš gaunamų darbinių pajamų Norvegijoje, iš atlyginimo, už papildomą darbą. Tuos pinigus taupė nuo 2009 metų, iki to laiko, kada tie pinigai buvo rasti. Pinigus laikė ir grynais, ir sąskaitoje. Grįždamas į Lietuvą visą laiką po kažkiek pinigų atveždavo. Atlyginimą gaudavo Norvegijos kronomis, tėvui paduodavo kronomis, nežino kaip jis iškeisdavo. Kai paskaičiavo, pavertus į eurus gavosi, kad tėvui buvo padavęs 160 000 eurų. Paduodavo įvairiomis sumomis, kaip pavykdavo sutaupyti. Tėvas žinojo, kokiam tikslui yra taupomi tie pinigai. Jam nebuvo žinoma, kurioje vietoje jis laikė pinigus, greičiausiai namuose. Nežino tų aplinkybių, kaip jis iškeitė kronas į eurus. Apskaitą vedė tik pagal pajamų metines deklaracijas: kiekvienais metais Norvegija išduoda deklaracijas, kiek žmogus yra uždirbęs, kiek sumokėjęs mokesčių. Sudėjus visų metų uždarbį susidarė tokia suma. Dar uždirbo ir dirbdamas papildomai. Atiduodamas tėvui pinigus dalimis, tikslios apskaitos nevedė, tik preliminariai. Kas kartą atveždavo įvairiomis sumomis ir paduodavo. Sumą suskaičiavo pagal kiekvienų metų deklaracijas. Gyveno taupiai, todėl pagrinde visą atlyginimo sumą atidėdavo. Dalį pinigų skolinosi iš draugo R. Č., su kuriuo susipažino Norvegijoje ir ten kurį laiką kartu gyveno. Nuo to laiko praėjo 3-4 metai, pinigus iš jo skolinosi 2015 metų vasarą. Tėvas jam pranešė, kad rado tinkamą objektą, tinkamą jų verslo idėjai. Jis jau iš anksčiau buvo R. Č. užsiminęs, kad jeigu reikės, ar galės jam paskolinti. Sakė paskolins. Grįžęs apžiūrėjo namą, namas buvo Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), šalia upės, jam patiko. Tada nuvažiavo pas jį ir paprašė, kad paskolintų pinigų, pasakė, kad atsirado objektas, kurį norėtų nupirkti. Važiavo pas jį į namus, į (duomenys neskelbtini). Internete buvo atsispausdinęs neprotestuojamą vekselį, kurį nusivežė jį užpildė kartu buvusi jo žmona, o jie tik pasirašė. Sutarė, kad pinigus jam grąžins kuo greičiau, kad grąžins su priedu – palūkanomis. Tai buvo žodinis sutarimas, kad tai bus keletas tūkstančių viršaus. Tikslaus grąžinimo laiko nebuvo sutarę. Tai tas pats vekselis, kurį užpildė jo žmona (5t, b.l. 9)

Dėl rastų cigarečių, laikomų pas tėvą, nieko nežino. Garažai buvo jo vardu, bet jis jais nesinaudojo, nes gyveno užsienyje. Garažu naudojosi jo tėvas. Juose jokių savo daiktų nelaikė

Norvegijoje pradėjo dirbti nuo 2009 metų ir dirba iki šiol. Gyvenamąją vietą yra deklaravęs Norvegijoje, nes ten gyvena ir dėl to, kad nereikėtų Lietuvoje mokėti mokesčių. Į Lietuvą atvažiuoja tik aplankyti. Vienu metu Lietuvoje nuosavybės teise jokių butų neturėjo. Butas adresu (duomenys neskelbtini), tai butas jo žmonos I. V. vardu, tai buvo uošvės dovana dukrai. Adresu (duomenys neskelbtini), jokio turto neturi. Visas pajamas nuo 2009 metų gaudavo Norvegijoje. Žmona Norvegijoje dirbti pradėjo vėliau. Neatsimena ar nuo 2009 metų Lietuvoje gaudavo pajamas, kai pradėjo dirbti Norvegijoje. Pradžioje jo darbas buvo sezoninis, tris mėnesius dirbdavo, tada trims mėnesiams sugrįždavo. 2009, 2010, 2011 metais oficialiai Lietuvoje nedirbo. Norvegijoje gautas visas oficialias pajamas deklaravo Norvegijoje, neoficialiai gautų pajamų, už papildomą darbą, nedeklaruodavo. Norvegijoje atlyginimą gaudavo per banko sąskaitą. Galėjo būti tokios pajamos, kokias konstatavo specialistė, atlikusi tyrimą, apie tai pateikė tyrėjams visus dokumentus, patvirtinančius oficialias pajamas. Viską perdavė per tėvą. Jo žmona Norvegijoje pradėjo dirbti tik vėliau prieš 3-4 metus. Žmona Norvegijoje dirbti pradėjo tik 2015 metais, iki tol ji gyveno ir dirbo Lietuvoje, (duomenys neskelbtini). Galėjo būti, kad 2013 metais jų šeima pirko automobilį SIAT ir 2015 metais – automobilį BMW. Nuo 2009 iki 2015 metų jis asmeniškai jokio kredito neėmė, o dėl žmonos nežino. Galėjo būti paimtas kreditas iš įstaigos Finansing Kredit, tiksliai nežino kam jis buvo reikalingas. Atlyginimą gaudavo į sąskaitą, turėjo banko mokėjimo kortelę, pinigus nuo kortelės nuimdavo ir siųsdavo į Lietuvą.

(Specialisto išvados 7 lentelė, dėl pinigų išgryninimo) Grubiai skaičiuojant, vienos kronos kursas buvo pusę lito. Galėjo būti išgrynintos tokios pinigų sumos. Būdavo, kad iš užsienio darydavo pavedimus ir žmonai, kronomis. Tuos pavedimus atliko, jeigu matyti, kad jie daryti iš jo sąskaitos. Per laikotarpį nuo 2009 iki 2015 metų jokio nekilnojamojo turto neįsigijo, išskyrus tik automobilius, jokio kito turto nepirko. Iki šiol R. Č. iš pasiskolintos sumos nėra atidavęs nei euro. 2015, 2016, 2017, 2018 metais dirbo Norvegijoje, jo pajamos panašios, kaip ir 2011-2013 metais, gal kažkiek didesnės, bet nežymiai. 2016-2018 metais bendros gaunamos pajamos per mėnesį sudarė mažiausiai apie 2 200 eurų, daugiausiai – 3 200 - 3 500 eurų per mėnesį. Vidutinis metinis pajamų vidurkis negali būti 36 000, nes buvo laikas kai nedirbo, dabar perėjo dirbti į naują darbą. Dėl paskolintų pinigų buvo susisiekę per Skype programą, R. Č. prašė pinigus grąžinti, bet jis prašė dar palaukti. Dabar su R.Č. N. nebendrauja, nes dirba ir gyvena skirtinuose miestuose, tar kurių yra didelis atstumas. 210 000 Eur galėjo sutaupyti iš papildomo darbo, kuris niekur nėra deklaruotas. Realiai papildomų pajamų gaudavo kaip antrą atlyginimą, dirbo savaitgaliais, vakarais, teikė pavėžėjimo paslaugas. Tų pajamų niekur nedeklaravo, nes jos nėra oficialios.

Tą namą, kurį ruošėsi pirkti, važiavo apžiūrėti tik vieną kartą, kartu su tėvuku. Viskuo rūpinosi tėvukas, jis ir surado, kad yra parduodamas tas namas. Namas buvo įrengtas prabangiai. Nuvykę bendravo su to namo šeimininke. Apžiūrėjo name esančią įrangą, baldus, buitinę techniką, nuo to skiriasi pardavimo kaina. Kalba ėjo apie preliminarią pardavimo kainą – nuo 250 000 iki 300 000. Kaina priklauso kiek kainuoja namo įrengimas. Name buvo brangūs baldai, remontas padarytas iš gerų medžiagų. Šalia namo buvo didelė parkavimo aikštelė, kurioje tilptų aštuoni automobiliai, du garažai. Po susitikimo nutarė, kad dėl namo pirkimo pagalvos. Neatsimeta datos, kada apžiūrinėjo namą, ar prieš pinigų skolinimąsi iš R. Č., ar po. Po namo apžiūrėjimo išvažiavo į Norvegiją, dėl namo pirkimo paliko spręsti tėvui. Su tėvu nekalbėjo kieno vardu būtų pirkę tą namą. To namo reikėjo jam su tėvu bendrai, vėliau jis būtų likęs jo sūnui. Tas namas būtų buvęs verslui, kartu su tėvu. Būtų grįžęs iš Norvegijos ir gyvenęs Panevėžyje. Planavo automobilių, motociklų autoserviso verslą.

2015 metais, kai atvyko į Lietuvą ir apžiūrinėjo tą namą, buvo vasara, liepos mėnuo. Apytiksliai Lietuvoje išbuvo apie dvi tris savaites. To atvykimo metu iš R. Č. skolinosi pinigus, vekselis galėjo būti surašytas 2015-07-26. Po to vekselio surašymo iš Lietuvos išvyko panašiai už savaitės laiko. Tiksliai nepamena ar 2015 metais dar buvo atvykęs į Lietuvą kitu kartu, šiaip stengdavosi į Lietuvą grįžti 2-4 kartus per metus, galėjo atvykti Velykų proga, balandžio mėnesį. Grįžęs į Lietuvą dar atvežė tėvui pinigų dėl verslo, nepamena kokią sumą, ji kiekvienu metu buvo skirtinga, galėjo būti 15 000 arba 20 000. 2015 metais gavo pajamas Norvegijoje, kaip ir kiekvienais metais. Pajamos, gautos 2015 metais, turėtų būti panašios, kaip ir 2014 metais. Nematė byloje esančios specialisto išvados, kurioje apskaičiavo jo šeimos gautas pajamas. Nieko negali pasakyti, kad nuo 1999-01-01 iki 2002-12-31 gyveno į minusą, kad jų išlaidos viršijo pajamas 37 000, tai – nesąmonė. Kad 1999 metais kiekvienas į mėnesį turėjo išleisti po 662 litus, tikrai tiek neišleisdavo. Sunku komentuoti tuos statistinius skaičiavimus. Visą laiką jų išlaidos buvo minimalios, kadangi turėjo tikslą taupyti pinigus, pagrinde visus pinigus atsidėdavo. Maistą pirkdavo su nuolaidomis, per akcijas, poreikiams išleisdavo minimaliai, valgydavo tik namuose, savo gamintą maistą. Panašu, kad nuo 2003 metų iki 2014 metų pabaigos galėjo uždirbti pajamų viso 236 648 eurų, tiksliai sunku pasakyti. Negali pasakyti, kiek iš jų išleido realiai, bet tai nedidelė suma. Per tą laikotarpį iš uždirbtų 236 000 atsidėjo 160 000.

Specialistė M. S. paaiškino, kad atliko L. V. ir M. S. finansinių pajamų tyrimą ir pateikė byloje išvadą. jai yra duodama užduotis, gauna surinktą medžiagą, kuri perduota mokesčių inspekcijai, ir pagal visą pateiktą informaciją padaro išlaidų ir pajamų detalią analizę, įvertindama visus duomenis, kurie jai pateikti. Esant reikalui, dėl papildomos medžiagos užsiklausia pas tyrėją. Pagal turimą medžiagą surašo specialisto išvadą. Atliko detalią L. V. pajamų ir išlaidų analizę nuo 1999 metų, kurioje įvardijamos visos legalios pajamos ir patirtos išlaidos, padaroma kiekvienų metų analizė, darant išvadą, ar turėjo, kiek turėjo pajamų ir išlaidų. Medžiagoje visi dokumentai buvo pateikti Norvegijos organizacijų, struktūrų. Pajamos skaičiuojamos kąs yra Lietuvos duomenų bazėje, kas deklaruota, ką praneša tretieji šaltiniai, o pajamas, gautas dirbant Norvegijoje, pagal pateiktus oficialius duomenis. Kokios išlaidos pragyvenimui yra Norvegijoje yra gautos iš oficialių institucijų. Šiuo atveju, Lietuvoje, jeigu nėra faktinių vartojimo išlaidų, kurias paprastai mato per banką, tada ima vidutines statistines vartojimo išlaidas, skaičiuojant specialisto išvadą, atliekant mokesčių mokėtojų pajamų ir išlaidų analizę. Šiuo atveju dėl išlaidų Norvegijoje buvo pateikta informacija iš Norvegijos atitinkamų institucijų. Specialisto išvadoje buvo pateiktos lentelės, pagal metus, kiek patiria išlaidų ar Lietuvos, ar Norvegijos mokesčių mokėtojas. Atliekant tyrimą, savo iniciatyva jokių duomenų neieško, tyrėjas pateikia visą reikalingą medžiagą. Dėl L. V. prašė papildomos informacijos. Oficialias šeimos pajamas atspindi banko sąskaita. Specialistas negali vadovautis žodiniu parodymu apie gautas pajamas, visos sumos turi būti pagrįstos faktiškai, jie negali vertinti žodžiu pasakytų sumų, kurias uždirbo papildomai. Visos surašytos pajamos yra apmokestintos Lietuvoje ar Norvegijoje, ir kurias galima patikrinti. Lietuvoje yra Statistikos departamento patvirtina metodika, vidutinės vartojimo statistinės išlaidos yra taikomos tuo atveju, jeigu atliekant tyrimą negalima patvirtinti faktinių mokesčių mokėtojų vartojimo išlaidų, pvz., jeigu žmogus pinigus išsigrynina ir pragyvenimui atsiskaito grynais.

Tyrėjo pateiktoje medžiagoje buvo pateiktos PRC formos, sudaryta analizė, kuri suvesta iš PRC formų, ji vadovavosi ir PRC formomis. (duomenys neskelbtini) forma yra vienkartinė pažyma, kurią mokesčių mokėtojas turi deklaruoti tuo atveju, jeigu norėtų pateisinti grynus pinigus, kuriuos gavo iš kito asmens, turtui įsigyti. Iki 2016 metų balandžio 1 dienos jis turėjo užpildyti tą formą ir mokesčių administratoriui deklaruoti, kad jis sudarė sandorį, paskolos sutartį, dovanojimo sutartis, ir ateityje jis norės pagrįsti įsigyjamą turtą. Visi turėjo tai padaryti, ir deklaruoti pinigus, jeigu mokesčių mokėtojas pamiršo tą padaryti per metinę pajamų deklaraciją, buvo suteikta tokia galimybė uždeklaruoti ką esi gavęs grynais pinigais iš kito gyventojo. Tai yra pareiga, ne teisė, kaip pareiga deklaruoti užsienyje gautas legalias pajamas, jeigu nesi išsideklaravęs iš Lietuvos, pranešti apie visas grynais pinigais gautas sumas, ne per banką, jeigu su vienu fiziniu asmeniu yra sudaryta daugiau kaip už 50 000 litų, galėjo pateikti pranešimą iki 2016-06-31 už ankstesnį laikotarpį. Turėjo deklaruoti sandorį didesnį nei 50 000 litų arba 14 500 eurais. Jeigu su vienu fiziniu asmeniu sudaro kelis sandorius, ir viršija 50 000 litų sumą grynais pinigais, tai turėjo deklaruoti. Tokią deklaraciją turėjo pateikti tas mokesčių mokėtojas, t.y. pinigų gavėjas, kuris ateityje norės įsigyti nekilnojamąjį turtą ir tai pagrįsti. Pinigų davėjui nėra tokios pareigos. (duomenys neskelbtini) forma buvo vienkartinė, kurią reikėjo pateikti iki 2016-06-30. (duomenys neskelbtini) formą reikia deklaruoti kiekvienais metais. Tiksliai nepasakys kada įvedė (duomenys neskelbtini) formą. Dabar (duomenys neskelbtini) formos užpildyti nebegalima, bet kiekvienais metais, jeigu turi tokių grynų pinigų sandorių, tai yra pildoma (duomenys neskelbtini) forma – pranešimas apie nuo 2012 ir vėlesnių metu sudarytus sandorius grynais pinigais, kurių suma viršija 14 500 eurų. Jeigu asmuo tokios deklaracijos nedeklaravo, tai mokesčių administratorius vienareikšmiškai laikosi tos nuomonės, kad tų grynų pinigų nevertina į gautas pajamas, kadangi yra prievolė pranešti apie grynais gautus pinigus. Dėl M. S. išvados. Tvirtina savo duotą 2017-03-23 išvadą. Viskas surinkta ir atlikta pagal tą pačią metodiką. Jo pajamos buvo gautos Jungtinėje Karalystėje. Jo pajamos buvo žiūrimos pagal deklaracijas ir informaciją, gautą iš tyrėjos atsiųstos medžiagos. Išlaidų vertinimo metodika yra analogiška, kaip visais atvejais. Jeigu negali paskaičiuoti faktinių vartojimo išlaidų, tuomet ima vidutines statistines vartojimo išlaidas toje šalyje, kurioje asmuo gyvena. M. S. atveju ėmė Jungtinės Karalystės statistines vartojimo išlaidas, L. V. – Norvegijos Karalystės. Jos skiriasi, nes skiriasi pragyvenimo lygis, jos yra oficialiai patvirtintos ir mokesčių administratoriaus priimtos, kaip metodika skaičiuojant išlaidas. Ji vadovaujasi mokesčių administratoriaus patvirtina skaičiavimo metodika. Jeigu asmuo gauna socialines pašalpas ir iš jų gyvena, tokiu atveju vadovaujasi lentele, kurioje taikomos mažesnės išlaidos. Vidutinių vartojimo išlaidų neskaičiuoja ir neapmokestina. Prioritetas yra faktinės vartojimo išlaidos. Jeigu jų nėra, vadovaujasi statistika. Kas liečia M. S., tai jo išlaidas ji vertino tik pagal vidutinę statistiką. Šiuo atveju minuso neapmokestina, jeigu tai yra tik vartojimo išlaidos, jeigu nėra oficialių pirkimų. Vidutinių vartojimo išlaidų neapmokestina. Vadinasi L. V. ir M. S. atveju yra neapmokestintų nelegalių pajamų. Jų neapmokestino, nes nebuvo užduota tokio klausimo. Pagal (duomenys neskelbtini) formą ir dabar dar galima deklaruoti sandorius virš 50 000 litų. Deklaruojama tik už metus, iki gegužės 1 dienos. Nedeklaravimas sukelia pasekmes. Pajamų ir išlaidų analizė yra daroma už metus, kokios yra pajamos ir kokios patirtos išlaidos. Į tokias išlaidas įeina ir kelionės, ir faktinės pragyvenimo išlaidos. Jeigu nėra deklaruota (duomenys neskelbtini), tai priimamos visos oficialios deklaruotos pajamos. Jeigu tas gautas pajamas išleido ir nedeklaravo, tai bus minusas.

Iš perskaityto liudytojos D. J. ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokolo matyti, jog ji parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) su dideliu garažu. Tame pačiame name gyvena ir šiuo metu. Namas buvo statomas sau. Dėl minėto namo pardavimo ji patalpino skelbimus į įvairias skelbimų agentūras: www.asimonas.lt, www.remaksas.lt ir kitas, taip pat kalbėjo ir su kitų agentūrų atstovais. Kokių tiksliai nurodyti negali, nes jau nebeatsimena. Taip pat apie parduodamą namą buvo pranešusi visiems savo pažįstamiems, kad jie taip pat paieškotų pirkėjų. Skelbimuose nurodyta kaina buvo maždaug nuo 250 000 Eurų iki 300 000 Eurų. Kaina priklausomai nuo to, ar žmogus norėtų pirkti namą su visais baldais ar be jų. Minėtą namą pradėjo pardavinėti nuo 2015 m. vasario mėnesio. Pirkėjų, kurie norėjo apžiūrėti namą ir jį apžiūrinėjo buvo tikrai daug, taip pat daug sulaukė ir skambučių. Ji jų kontaktinių telefonų neišsisaugojo. Iš visų pirkėjų nieko labai išskirti negalėtų, gali pasakyti, kad buvo vienas žmogus, jo vardo ar kontaktinių duomenų nurodyti negali, neatsimena, kuris buvo atvykęs namo apžiūrinėti net kelis kartus. Vieną kartą vienas, o kitą kartą su sūnumi. Ar tai buvo sūnus tiksliai teigti negali, bet taip pasirodė. Minėto vyro gerai neįsidėmėjo, gali nurodyti kad jis apie 50 metų amžiaus, tamsių, regis pražilusių plaukų, normalaus kūno sudėjimo, aukštas. Atpažinti jo negalėtų, nes labai gerai neįsidėmėjo, o ir pirkėjų per tą laiką buvo atvykę nemažai, todėl bijo suklysti. Jį atsimena, nes jis, kai apžiūrinėjo namą, sakė, kad jį viskas tenkina, t.y. ir kad prie namo yra didelis garažas, ir kad priekyje namo yra daug vietos. Su minėtu vyriškiu jokios rašytinės sutarties dėl namo pirkimo nesudarė, paskutinį kartą kai jis buvo atvažiavęs, jis nurodė, kad dėl namo pirkimo pagalvos ir jei nuspręs pirkti atveš rankpinigius. Tačiau jis taip ir nebepasirodė ir nebepaskambino. Tikslaus laiko kada tai buvo nurodyti negali, maždaug tai buvo 2015 m. vasaros viduryje ar rudenio pradžia. Savo namo nebepardavė, išėmė visus skelbimus, gal šiemet vėl bandys jį parduoti, šiuo metu dar nežino (t.4, b.l.-193-194 ).

Iš turto registro centro duomenų banko išrašo matyti, kad D. J. nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) . Žemės sklypas 0,0798 ha, rinkos vertė 10 397 Eur, gyvenamasis namas-statybos pradžia 2005 m., baigtumas 36 proc., plotas 105.90 kv.m.rinkos vertė- 11 961 Eur, atkuriamoji vertė- 24 907 eur. Šis namas iki šiol priklauso D. J.. ( t.4, b.l.-196-198 ).

Iš 2015-09-17 kratos protokolo matyti, kad bute (duomenys neskelbtini) , seife rasti grynieji pinigai – kupiūromis po 500, 200, 100, 50, 20, 10 viso 354 370 Eur. A. V. prieš atliekant kratą pareiškė, jog pinigų nėra bute. ( t.2, b.l.- 143-148; 140-142; 150 ).

Iš A. V. pateiktų dviejų paskolos sutarčių su I. S., M. M. kopijų bei vekselio su M. S. kopijų matyti, kad paskolos su M. M. sutartis surašyta 2015-08-07, jog paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn 50 000 Eur, ji suteikiama 1 metų laikotarpiui iki 2016-08-07. Paskolos gavėjas moka 5 proc. palūkanas. Pinigų perdavimo akto ar įrašo dėl pinigų perdavimo šioje paskolos sutartyje nėra. Apačioje A. V. ir M. M. parašai (13 t. b.l.39).

Paskolos su I. S. sutartis surašyta 2015-08-10, jog paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn 50 000 Eur, ji suteikiama 1 metų laikotarpiui iki 2016-08-09. Paskolos gavėjas moka 5 proc. palūkanas. Pinigų perdavimo akto ar įrašo dėl pinigų perdavimo šioje paskolos sutartyje nėra. Apačioje A. V. ir I. S. parašai (13 t. b.l.40).

Paprastasis vekselis surašytas 2015-09-16 yra neterminuotas ir pagal jį be sąlygų įsipareigoja sumokėti M. S. 50 000 Eur, mokėjimo vieta-(duomenys neskelbtini) ir A. V. parašas (13t.b.l.41 ).

A. V. 2016-09-08 pateikė paskolų sutarčių su M. M. ir I. S. originalus. (t.13, b.l.- 44-46).

Paskolos sutartis 2015-08-07 A. V. su M. M., paskolos sutartis 2015-08-10 A. V. su I. S., paprastas vekselis 2015-09-16 A. V. su M. S., paprastas vekselis 2015-07-26 R. Č. ir L. V. saugomi byloje atskirame voke.

Iš VĮ”Registrų centras” turto arešto registro pažtymos matyti, kad D. J. nuosavybės teise priklausantys pastatai-namas (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas bei gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kurio baigtumas 36 proc., turto arešto mastas-19 037 Eur, anstolio patvarkymu nuo 2015 m. vasario 23 d. 09.05 val. Areštuotas pagal kreditoriaus AB “Swedbank’ reikalavimą ir apribota disponavimo teisė pagal teismo vykdomąjį raštą. (t.4, b.l.-199-200).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. V. ir D. V. matyti, kad gyventojų registro duomenimis, A. V., a.k, (duomenys neskelbtini) vedęs, santuoka su D. V. registruota (duomenys neskelbtini), turi 1 vaiką: sūnų L. V. (gim, (duomenys neskelbtini)).A. V. deklaruota gyvenamoji vieta: nuo (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras ir notarų duomenimis, A. V. įsigijo/pardavė/dovanojo nekilnojamąjį turtą:

-1993-01-31 pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 0,060 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sklypo kaina padengta valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis.

Specialistas R. V. pateikė išvadą į klausimą-Kada, kiek ir kokių teisėtų pajamų gavo (nustatyta tvarka apmokestintų/neapmokestinamųjų) ir patyrė išlaidų A. V. ir D. V. laikotarpiu nuo 1990-01-01 iki 2015-09-17?

A. V. teisėtų apmokestintų pajamų (darbo užmokesčio) gavo:

-1993 m. kovo - gruodžio mėn. laikotarpiu - 1368,95 Lt;

-1994 m. sausio - rugpjūčio mėn. - 3006,6 Lt;

-2000 m, birželio - gruodžio mėn. laikotarpiu - 1377,93 Lt;

-2001 m. sausio - gruodžio mėn. laikotarpiu - 2876,96 Lt;

-2002 m. kovo - gruodžio mėn. laikotarpiu sudarė 1505 Lt;

-2003 m. sausio - birželio mėn. laikotarpiu - 1437,38 Lt.;

-2004 m. gegužės - birželio mėn. laikotarpiu - 531,73 Lt;

-2005 m. sausio - rugpjūčio mėn. laikotarpiu - 1805,95 Lt.

2007-03-06 A. V. gavo 1542 Lt atkurtų santaupų.

2007-05-10 anstolės I. B. kontora grąžino 1340,30 Lt.

D. V. teisėtų apmokestintų pajamų (darbo užmokesčio, išmokų/pašalpų) gavo:

-1993 m. - 2229,87 Lt darbo užmokesčio;

1994 m. - 3962,16 Lt darbo užmokesčio;

1995 m. - 5404,58 Lt darbo užmokesčio;

1996 m. - 6346,23 Lt darbo užmokesčio;

1997 m, - 9195,84 Lt darbo užmokesčio;

1998 m. - 11464,04 Lt darbo užmokesčio;

1999 m. - 10763,83 Lt darbo užmokesčio;

2000 m. - 11687,62 Lt darbo užmokesčio;

2001 m. - 11635,73 Lt darbo užmokesčio;

2002 m. - 12298,18 Lt darbo užmokesčio;

2003 m. - 12186,55 Lt darbo užmokesčio;

2004 m. - 13399,63 Lt darbo užmokesčio;

2005 m. - 15007,83 Lt darbo užmokesčio;

2006 m. - 20060,27 Lt darbo užmokesčio;

2007 m. 22239,27 Lt darbo užmokesčio;

2008 m. - 25637,74 Lt darbo užmokesčio;

2009 m. - 26858,18 Lt darbo užmokesčio;

2010 m. - 28447,7 Lt darbo užmokesčio;

2011 m. - 28373,29 Lt darbo užmokesčio;

2012 m. - 28943,22 Lt darbo užmokesčio;

2013 m. - 29295,44 Lt darbo užmokesčio;

2014 m. - 29535,71 Lt darbo užmokesčio;

2015 m. sausio - rugsėjo mėn. - 4748,15 Eur (16394,41 Lt);

2015 m. liepos - rugsėjo mėn. - 1186,46 Eur (4096,6 Lt) išmokų.

2007-10-25 Vilniaus apskrities VMI D. V. pervedė 66 Lt.

1994-08-08 A. V. su D. V. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 5000 Lt. 1995-09-08 A. V. su D. V. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 5000 Lt.

Iš viso A. V. ir D. V. 1993-01-01 - 2015-09-30 laikotarpiu teisėtų apmokestintų ir neapmokestintų pajamų gavo 412 322,72 Lt ( 119 416,91 Eur). Įvertinus iki lito įvedimo galimai turėtas santaupas grynaisiais pinigais 6200 Lt (3100 x 2), A. V. ir D. V. per 1993-01-01 - 2015-09-30 laikotarpį galimai turėjo 418 522,72 Lt (121212,56 Eur) pajamų.

Nustatyti A. V. ir D. V. turėtų transporto priemonių pardavimo metu vertės nėra galimybių, kadangi VĮ Regitra pagal nustatytą tvarką archyvuose dokumentus saugo 5 metus, o VšĮ „Emprekis“ duomenis apie orientacines transporto priemonių kainas pradėjo kaupti nuo 2003 metų. A. V. ir D. V. turėtos transporto priemonės įsigytos ir parduotos iki 2003 metų. A. V. su sutuoktine D. V., sūnumi L. V. (iki jam suėjo 18 metų - (duomenys neskelbtini) statistinės vartojimo išlaidos: 1993 m. 1800 Lt, 1994 m. 1800 Lt, 1995 m. 3060 Lt, 1996 m, 12428,4 Lt, 1997 m. 13341,6 Lt, 1998 m, 13482,3 Lt, 1999 m. 10015.2 Lt, 2000 m, 9472,8 Lt, 2001 m. 9691,2 Lt, 2002 m. 9993,6 Lt, 2003 m. 9844,8 Lt, 2004 m. 10274,4, 2005 m. 12045,6 Lt, 2006 m. 13344 Lt, 2007 m, 16617,6 Lt, 2008 m. 16135.2 Lt, 2009 m. 13317,6 Lt, 2010 m. 12660 Lt, 2011 m. 13430,4 Lt, 2012 m, 14001,6 Lt, 2013 m, 14679,6 Lt, 2014 m. 15391,2 Lt, už 2015 m. sausio - rugsėjo mėn, 12101,4 Lt t.y. 3504,81 Eur. iš viso - 258928,5 Lt (74990,88 Eur).

Iš A. V. gauto darbo užmokesčio išskaičiuota 417,32 Lt Valstybinio socialinio draudimo mokesčio,

2003- 02-19 A. V. antstolės O. N. kontorai pervedė 112,18 Lt, 2004-11-15 A. V. už 14840 Lt įsigijo spirito ir cigarečių, 2007-03-19 ir 2007-09-10 A. V. antstolės I. B. kontorai pervedė 1538,7 Lt ir 1337 Lt., 2009-02-26 A. V. įsigijo spirito ir degtinės už 2760 Lt.

Pagal VMI turimus duomenis A. V. sumokėjo baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus: 2012-06-20 - 20 Lt, 2013-05-17 - 200 Lt, 2014-08-28 - 100 Lt, Iš viso 320 Lt,

Pagal 2015-09-18 įtariamojo apklausos protokolą, A. V. parodė, kad 2015-09-17 įsigijo cigarečių už 8600 Eur (29694,08 Lt),

Iš D. V. gauto darbo užmokesčio išskaičiuota Valstybinio socialinio draudimo mokesčio - 22711,92 Lt (6577,83 Eur).

Iš D. V. gautų pajamų išskaičiuota pajamų mokesčio - 46731 Lt {13534,23 Eur).

2012-09-04 D. V. į biudžetą sumokėjo 81 Lt įmokų.

1993- 03-29 A. V. su D. V. už 544,46 Lt įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini).

1994- 08-09 A. V. su D. V. už 5000 Lt įsigijo butą, (duomenys neskelbtini),

Nustatyti A. V. ir D. V. turėtų transporto priemonių įsigijimo metu vertės nėra galimybių, kadangi VĮ Regitra pagal nustatytą tvarką archyvuose dokumentus saugo 5 metus, o Všį „Emprekis“ duomenis apie orientacines transporto priemonių kainas pradėjo kaupti nuo 2003 metų. A. V. ir D. V. turėtos transporto priemonės Įsigytos ir parduotos iki 2003 metų.

Iš viso A. V. ir D. V. 1993-01-01 - 2015-09-30 laikotarpiu patyrė 384 516 Lt (111 363,53 Eur) išlaidų. Pridedama A. V. ir D. V. gautų pajamų ir patirtų išlaidų balanso lentelė.

Kada, kokį ir kokios vertės turtą laikotarpyje nuo 1990-01-01 iki 2015-09-17 įsigijo A. V. ir D. V. bei kokį ir kokios vertės turtą turėjo po 2010- 12-11, specialistas pateikė išvadą, kad

-1993-03-29 pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktine D. V. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buto kaina - 85177 talonai, už butą sumokėta 54446 talonai, 31731 talonai padengti valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis. Butas parduotas 1994-08-08.

-1994-08-09 pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. kartu su sutuoktine D. V. iš fizinio asmens už 4500 litų Įsigijo butą, esanti (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodytas inventorizacinis įkainojimas - 4433 litai. Butas parduotas 1995-09-08.

1993-11-24 A. V. registravo iš užsienio įvežtą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) g/m 1981. VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurią išregistravo 1994-02-08;-1994-11-23 A. V. registravo iš užsienio įvežtą transporto priemonę Audi 100, g/m 1985, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri 2014-10-01 automatiškai išregistruota negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą;-1995-12-05 A. V. registravo iš užsienio įvežtą transporto priemonę Audi 100, g/m 1983, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurią išregistravo 1995-12-08;-1996-02-08 A. V. registravo iš užsienio įvežtą transporto priemonę Audi 100, g/m 1985, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurią išregistravo 1997-11-28;-1996-02-14 D. V. registravo iš užsienio įvežtą transporto priemonę VW Gotf, g/m 1988, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurią Išregistravo 1997-04-19. 1996-03-01 A. V. registravo i š užsienio įvežtą transporto priemonę Audi 100, g/m 1984, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurią išregistravo 1996-05-28;-1996-09-20 A. V. registravo iš užsienio įvežtą transporto priemonę VW Golf, g/m 1984, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurią Išregistravo 1996-09-20;-1996-11-14 A. V. registravo iš užsienio įvežtą transporto priemonę Audi 80, g/m 1984, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuriai 1996-11-14 Išėmė tranzitinius numerius;-1996-11-28 A. V. registravo iš užsienio įvežtą transporto priemonę VW Golf, g/m 1984, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurią išregistravo 1998-01-20;-1997-10-24 A. V. registravo transporto priemonę Nissan Bluebird, g/m 1988, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurią išregistravo 1997-11-07;-1998-01-16 A. V. registravo Iš užsienio įvežtą transporto priemonę VW Passat, g/m 1984, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurią išregistravo 2000-08-04;-1998-12-16 A. V. įregistravo tranzitui transportopriemonę Nissan Sunny, g/m 1992, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurią tą pačią dieną išregistravo;-2000-04-22 A. V. registravo transporto priemonę Audi 100, g/m 1985, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuriai 2000-04-22 išėmė tranzitinius numerius.

Nustatyti A. V. ir D. V. turėtų transporto priemonių registravimo/pardavimo metu vertės nėra galimybių, kadangi VĮ Regitra pagal nustatytą tvarką archyvuose dokumentus saugo 5 metus, o VšĮ „Emprekis“ duomenis apie orientacines transporto priemonių kainas pradėjo kaupti nuo 2003 metų. A. V. ir D. V. turėtos transporto priemonės įsigytos ir parduotos iki 2003 metų.

Po 2010-12-11 A. V. priklausė transporto priemonė Audi 100, g/m 1985, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) automatiškai išregistruota negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą, transporto priemonės vertės nustatyti nėra galimybių, kadangi VšĮ Emprekis duomenų bazėje esantys duomenys yra nuo 1988 metų gamybos automobiliams.

Po 2010-12-11 D. V. priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą - žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 203 eurai.

Ar laikotarpiu nuo 1990-01-01 iki 2015-09-17 A. V. ir D. V. galėjo teisėtai sukaupti pinigines lėšas 356 981,16 eurų sumai,specialistas pateikė išvadą, kad A. V. ir D. V. per 1993-01-01 - 2015-09-30 laikotarpį turėjo 418 522,72 Lt (121 212,56 Eur) pajamų, patyrė 384 516 Lt (111 363,53 Eur) išlaidų. T.y. gautos pajamos viršijo patirtas išlaidas 34 006,72 Lt (9 849,03 Eur).

Įvertinus D. V. 2015-09-29 turėtą 5876,36 Eur indėlį banke, A. V. ir D. V. 2015-09-30 galėjo turėti 3 972,67 Eur grynųjų pinigų, sukauptų iš teisėtų pajamų šaltinių. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 1993-01-01 iki 2015-09-30 A. V. ir D. V. teisėtai sukaupti piniginių lėšų 356 981,16 Eur sumai negalėjo. ( t. 9, b.l.- 118-129).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl L. V. matyti, kad L. V. (gim. (duomenys neskelbtini)). L. V. santuoka su I. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) įregistruota (duomenys neskelbtini), po santuokos I. V.. Šeima turi sūnų V. V., gim. (duomenys neskelbtini)

L. V. gyvenamąją vietą deklaravo: nuo 1996-11-15 iki 2012-01-03 adresu: (duomenys neskelbtini); nuo 2012-01-04 iki 2013-03-13 nuolat gyvenantis užsienio valstybėje, Norvegijoje; nuo 2013-03-14 adresu: (duomenys neskelbtini).

VĮ „Regitra’' duomenimis pagal pateiktą kaufvertragą I. V. 2013-09-19 įsigijo automobilį SEAT Alhambra už 3800 Eur; 2015-03-27 (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina 300 Eur.

(duomenys neskelbtini)administracijos duomenimis L. V. vardu 2016-04-06 įregistruotas sunkusis keturratis motociklas Suzuki King Quard 750, valst, Nr, (duomenys neskelbtini) parduodama technika įkainuota 2 800 Eur.

VĮ Registrų centro duomenimis: L. V. vardu įregistruotas nekilnojamas turtas: patalpa/butas, registro adresas (duomenys neskelbtini), reg, Nr. (duomenys neskelbtini) ir reg. Nr. (duomenys neskelbtini); I. V. vardu įregistruotas nekilnojamas turtas; patalpa/butas, registro adresas (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)

L. V.

Vienkartinės šeimos 2003-12-31 turėto turto deklaracijos (FR0593) neteikė, informacijos (pranešimo FR0526) apie užsienio valstybių kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytas ar uždarytas bet kokios rūšies sąskaitas asmuo neteikė.

Specialistė M. S. pateikė išvadą ir atsakė į klausimus- Ar laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2015-01-04 L. V. galėjo teisėtai sukaupti pinigines lėšas 210 000 eurų sumai.

Tyrimo metu, vadovaujantis Panevėžio AVPK KP ENTV pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga sudaryta L. V. šeimos pajamų ir išlaidų analizė už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2014-12-31.

Nustatyta, kad laikotarpiu' nuo 2003-01-01 iki 2003-12-31 L. V. šeima galimai gavo 7371 Lt, pajamų, galimai patyrė 10609 Lt išlaidų. L. V. šeimos patirtos išlaidos viršijo pajamas 3 238 Lt.

Laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31 L. V. šeima galima; gavo 24674 Lt pajamų, galimai patyrė 12 540 Lt išlaidų, L. V. šeimos 2004 m. pajamos viršijo išlaidas 12 134 Lt.

Laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 L. V. šeima galimai gavo 24412 Lt pajamų, galimai patyrė 24709 Lt išlaidų. Įvertinus 2005 metų pinigų likutį metų pradžiai 12134 Lt L. V. šeima 2005 metų pabaigai galimai turėjo 11 838 Lt piniginių lėšų.

Laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 L. V. šeima galimai gavo 23889 Lt pajamų, galimai patyrė 22134 Lt išlaidų. Įvertinus 2006 metų pinigų likutį metų pradžiai 11838 Lt L. V. šeima 2006 metų pabaigai galimai turėjo 13 593 Lt piniginių lėšų.

Laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 L. V. šeima galimai gavo 35876 Lt pajamų, galimai patyrė 25538 Lt išlaidų. Įvertinus 2007 metų pinigų likutį metų pradžiai 13593 Lt L. V. šeima 2007 metų pabaigai galimai turėjo 23 931 Lt piniginių lėšų.

Laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 L. V. šeima galimai gavo 10764 Lt pajamų, galimai patyrė 23669 Lt išlaidų. Įvertinus 7008 metų pinigų likutį metų pradžiai 23931 Lt L. V. šeima 2008 metų pabaigai galimai turėjo 11 026 Lt piniginių lėšų.

Laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 L. V. šeima galimai gavo 17479 Lt pajamų, galimai patyrė 19227 Lt išlaidų. Įvertinus 2009 metų pinigų likutį metų pradžiai 11026 Lt L. V. šeima 2009 metų pabaigai galimai turėjo 9 278 Lt piniginių lėšų.

Laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 L. V. šeima galimai gavo 98794 Lt pajamų, galimai patyrė 18586 Lt išlaidų, Įvertinus 2010 metų pinigų likutį metų pradžiai: 9278 Lt L. V. šeima 2010 metų pabaigai galimai turėjo 89 486 Lt piniginių lėšų.

Laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 L. V. šeima galimai gavo 98740 Lt pajamų, galimai patyrė 18747 Lt išlaidų. Įvertinus 2011 metų pinigų likutį metų pradžiai 89486 Lt, galimai gautas pajamas 98740 Lt, bei galimai patirtas išlaidas 18747 Lt, pinigų likutį banko sąskaitoje metų pabaigai 34194 Lt (77145 NOK), L. V. šeima 2011 metų pabaigai galimai turėjo 135 285 Lt piniginių lėšų ne banke.

Laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 L. V. šeima galimai gavo 154563 Lt pajamų, galimai patyrė 105980 Lt išlaidų. Įvertinus pinigų likutį banke metų pradžiai 34194 Lt (77145 NOK), pinigų likutį ne banke metų pradžiai 135285 Lt, galimai gautas pajamas.154563 Lt, bei galimai patirtas išlaidas 105980 Lt, pinigų likutį banko sąskaitoje metų pabaigai 47081 Lt (100743 NOK), L, V. šeima 2012 metų pabaigai galimai turėjo 170 981 Lt piniginių lėšų ne banke.

Laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 L. V. šeima galimai gavo 163583 Lt pajamų, galimai patyrė 106533 Lt išlaidų. Įvertinus pinigų likutį banke metų pradžiai 47081 Lt (100743 NOK), pinigų likutį ne banke metų pradžiai 170981 Lt, galimai gautas pajamas 163583 Lt, bei galimai patirtas išlaidas 106533 Lt, pinigų likutį banko sąskaitoje metų pabaigai 85902 Lt (210236 NOK), L. V. šeima 2013 metų pabaigai galimai turėjo 189 210 Lt piniginių lėšų ne banke.

Laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 L. V. šeima galimai gavo 156954 Lt pajamų, galimai patyrė 80731 Lt išlaidų. įvertinus pinigų likutį banke metų pradžiai 85902 Lt (210236 NOK), pinigų tikutį ne banke metų pradžiai 189210 Lt, galimai gautas pajamas 156954 Lt, bei galimai patirtas išlaidas 80731 Lt, pinigų likutį banko sąskaitoje metų pabaigai 128323 Lt (337771 NOK), L. V. šeima 2014 metų pabaigai galimai turėjo 223 012 Lt piniginių lėšų ne banke.

Tyrimo metu nustatyta, kad L. V. šeima galimai turėjo 223 012 Lt (64 588,74 Eur ) piniginių lėšų ne banke.

Tyrimo metu nustatyta, kad L. V. šeima 2015-01-04 dienai negalėjo teisėtai sukaupti 145 411,26 Eur ( 210 000 Eur-64588,74 Eur) grynųjų pinigų. ( t.7, b.l.-125-148 ).

Liudytojas L. V. pateikė tyrimui vekselį su R. Č. kopiją. Paprastasis vekselis surašytas 2015-07-26 yra neprotestuotinas ir pagal jį be sąlygų įsipareigoja L. V. sumokėti R. Č.50 000 Eur, mokėjimo vieta- (duomenys neskelbtini) ir L. V. parašas bei įrašas- R. Č. ir parašas. (t.5, b.l.-9 ).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl R. Č. matyti, kad R. Č. yra gim. (duomenys neskelbtini). R. Č. santuoka su E. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) įregistruota (duomenys neskelbtini), išregistruota (duomenys neskelbtini), ūkinės finansinės veiktos tyrimo pradžiai šeima turėjo nepilnametę (duomenys neskelbtini) dukterį S. Č. gim. (duomenys neskelbtini), kuri 2013-11-15 išvyko į Didžiąją Britaniją. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. Č. (mama-I. M., gim. (duomenys neskelbtini)). Dukros S. Č. patirtos vidutinės pragyvenimo išlaidos vertinamos bendrai su tėvų išlaidomis iki 2010 metų (iki tėvų skyrybų). Po to tėvas R. Č. rėmė dukrą, mokėdamas alimentus. Sūnaus E. Č. išlaidos nuo 2013 m. 08 mėn. vertinamos bendrai su tėvų išlaidomis. R. Č. nuo 1993-11-16 iki 2012-05-01 gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2012-05-02-(duomenys neskelbtini)

R. Č. vardu 2011-12-21 registruotas automobilis VW ‘Passat“, 20104-01-10 įregistruota savo gamybos priekaba, 2015-10-16 įregistruotas 2006m. Automobilis VW „Tuoran“.

Specialistė G. K. pateikė išvadą, atsakydama į klausimus:

-Kiek laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2015-07-26 R. Č. gavo teisėtų pajamų (nustatyta tvarka apmokestintų/neapmokestinamųjų) ir patyrė išlaidų?

Laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2003-12-31 R. Č. galimai gavo 6 319,78 Lt pajamų, galimai patyrė 4 661,47 Lt išlaidų. Įvertinus pinigų likuti banko sąskaitose metų pradžiai 400,58 Lt, grynųjų pinigų likutį metų pradžiai 0 Lt, galimai gautas pajamas 6 319,78 Lt bei patirtas išlaidas 4 661,47 Lt, likutį banko sąskaitose metų pabaigai-0,57 Lt, R. Č. 2003 metų pabaigai galimai turėjo 2 059,46 Lt grynųjų pinigų.

Laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31 R. Č. galimai gavo 9 069,40 Lt pajamų, galimai patyrė 5 316 Lt išlaidų. Įvertinus pinigų likutį banko sąskaitose metų pradžiai-0,57 Lt, teigiamą grynųjų pinigų likutį metų pradžiai 2 059,46 Lt, galimai gautas pajamas 9 069,40 Lt bei patirtas išlaidas 5 316 Lt, likutį banko sąskaitose metų pabaigai 1 559,43 Lt, R. Č. 2004 metų pabaigai galimai turėjo 42 52,86 Lt grynųjų pinigų.

Laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 R. Č., galimai gavo 8 588,17 Lt pajamų, galimai patyrė 6 357,90 Lt išlaidų. Įvertinus pinigų likutį banko sąskaitose metų pradžiai 1 559,43 Lt, teigiamą grynųjų pinigų likutį metų pradžiai 4 252,86 Lt, galimai gautas pajamas 8 588,17 Lt bei patirtas išlaidas 6 357,90 Lt, likutį banko sąskaitose metų pabaigai 552,62 Lt, R. Č. 2005 metų pabaigai galimai turėjo 7 489,94 Lt grynųjų pinigų.

Laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 R. Č. galimai gavo 11 753,38 Lt pajamų, galimai patyrė 8 219,25 Lt išlaidų. Įvertinus pinigų likutį banko sąskaitose metų pradžiai 552,62 Lt, teigiamą grynųjų pinigų likutį metų pradžiai 7 489,94 Lt, galimai gautas pajamas 11 753,38 Lt bei patirtas išlaidas 8 219.25 Lt, likutį banko sąskaitose metų pabaigai 287,24 Lt, R. Č. 2006 metų pabaigai galimai turėjo 11 289,45 Lt grynųjų pinigų.

Laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 R. Č. galimai gavo 23 582,66 Lt pajamų, galimai patyrė 9 316,58 Lt išlaidų. Įvertinus pinigų likutį banko sąskaitose metų pradžiai 287,24 Lt, teigiamą grynųjų pinigų likutį metų pradžiai 11 289,45 Lt, galimai gautas pajamas 23 582,66 Lt bei patirtas išlaidas 9 316,58 Lt, likutį banko sąskaitose metų pabaigai 1 018,64 Lt, R. Č. 2007 metų pabaigai galimai turėjo 24 824,13 Lt grynųjų pinigų.

Laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 R. Č. galimai gavo 25 493,58 Lt pajamų, galimai patyrė 13 870,19 Lt išlaidų. Įvertinus pinigų likutį banko sąskaitose metų pradžiai 1 018,64 Lt, teigiamą grynųjų pinigų likutį metų pradžiai 24 824,13 Lt, galima? gautas pajamas 25 493,58 Lt bei patirtas išlaidas 13 870,19 Lt, likutį banko sąskaitose metų pabaigai 122,64 Lt,

R. Č. 2008 metų pabaigai galimai turėjo 37 343^52 Lt grynųjų pinigų.

Laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 R. Č. galimai gavo 21 867,91 Lt pajamų, galimai patyrė 8 993,82 Lt išlaidų. Įvertinus pinigų likutį banko sąskaitose metų pradžiai 122,64 Lt, teigiamą grynųjų pinigų likutį metų pradžiai 37 343,52 Lt, galimai gautas pajamas 21 867,91 Lt bei patirtas išlaidas 8 993,82 Lt, likutį banko sąskaitose metų pabaigai 615,46 Lt, R. Č. 2009 metų pabaigai galimai turėjo 49 724,79 Lt grynųjų pinigų.

Laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 R. Č. galimai gavo 24 609,83 Lt pajamų, galimai patyrė 7 192,29 Lt išlaidų. Įvertinus pinigų likutį banko sąskaitose metų pradžiai 615,46 Lt, teigiamą grynųjų pinigų likutį metų pradžiai 49 724,79 Lt, galimai gautas pajamas 24 609,83 .Lt bei patirtas išlaidas 7 192,29 Lt, likuti banko sąskaitose metų pabaigai 2 936,41 Lt, R. Č. 2010 metų pabaigai galimai turėjo 64 821,38 Lt grynųjų pinigų.

Laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 R. Č. galimai gavo 101 833,63 pajamų, galimai patyrė 42 151,55 Lt išlaidų. įvertinus pinigų likutį banko sąskaitose metų pradžiai 2 936,41 Lt, teigiamą grynųjų pinigų likutį metų pradžiai 64 821,38 Lt,, galimai gautas pajamas 101 833,63 Lt bei patirtas išlaidas 42 151,55 Lt, likutį banko sąskaitose metų pabaigai 1 995,62 Lt, R. Č. 2011 metų pabaigai galimai turėjo 125 444,25 Lt grynųjų pinigų.

Laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 R. Č. galimai gavo 71 249, 69 Lt pajamų, galimai patyrė 46 632,89 Lt išlaidų. Įvertinus pinigų likutį banko sąskaitose metų pradžiai 1 995,62 Lt, teigiamą grynųjų pinigų likutį metų pradžiai 125 444,25 Lt, galimai gautas pajamas 71 249,69 Lt bei patirtas išlaidas 46 632,89 Lt, likutį banko sąskaitose metų pabaigai M 832,87 Lt, R. Č. 2012 metų pabaigai galimai turėjo 137 223,80 Lt grynųjų pinigų.

Laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 R. Č. galimai gavo 192 210,01 Lt pajamų, galimai patyrė 109 014,58 Lt išlaidų. įvertinus pinigų likutį banko sąskaitose metų pradžiai 14 832,87 Lt, teigiamą grynųjų pinigų likutį metų pradžiai 137 223,80 Lt, galimai gautas pajamas192 210,01 Lt bei patirtas išlaidas 109 014,58 Lt, likučius banko sąskaitose metų pabaigai 25 003,49 Lt, R. Č. 2013 metų pabaigai galimai turėjo 210 248,61 Lt grynųjų pinigų.

Laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 R. Č. galimai gavo 234 985,63 Lt pajamų, galimai patyrė 160 160,74 Lt išlaidų. įvertinus pinigų likučius bankų sąskaitose metų pradžiai 25 003,49 Lt, teigiamą grynųjų pinigų likutį metų pradžiai 210 248,61 Lt, galimai gautas pajamas 234 985,63 Lt bei patirtas išlaidas 160 160,74 Lt, likutį bankų sąskaitose metų pabaigai 32 037,16 Lt, R. Č. 2014 metų pabaigai galimai turėjo 278 039,83 Lt grynųjų pinigų.

Laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-07-26 R. Č. galimai gavo 54 597,01 Eur pajamų, galimai patyrė 27 195,62 Eur išlaidų. įvertinus pinigų likučius bankų sąskaitose metų pradžiai 9 278,60 Eur, teigiamą grynųjų pinigų likutį metų pradžia 80 525,90 Eur, galimai gautas pajamas 54 597,01 Eur bei patirtas išlaidas 27 195,62 Eur, likutį „Swedbank“, AB banko sąskaitoje 2015- 07-26 - 15 239,39 Eur, R. Č. 2015 metų liepos mėn. 26 dienai galimai turėjo 101 966,50 Eur grynųjų pinigų.

Ar laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2015-07-26 R. Č. galėjo teisėtai sukaupti pinigines lėšas 50 000 Eur sumai?

Tyrimu nustatyta, kad R. Č. paskolos teikimo dienai, t. y. 2015-07-26 galėjo turėti pinigų 50 000 Eur paskolai suteikti. Nustatyta, kad 2014-12-31 R. Č. galėjo turėti 278 039,83 Lt (2015-01-01- 80 525,90 Eur) bei 2015 metų liepos mėnesio 26 dienai - 101 966,50 Eur grynųjų pinigų, iš kurių galimai galėjo suteikti paskolą L. V. pagal 2015-07-26 surašytą paprastąjį vekselį (neprotestuotiną) 50 000 Eur sumai. ( t.10, b.l.-138-152 ).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl M. S. matyti, kad M. S. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1992-05-26 iki 2012-05-06 ir nuo 2015-11-13 adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2012-05-07 iki 2015-11-12 Jungtinėje Karalystėje. M. S. nevedęs, vaikų neturi. M. S. nebuvo įsigijęs versto liudijimo ir nebuvo įregistravęs individualios veiklos pagal pažymą.

M. S. nepateikė Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos (FR0593). M. S. pateikė Laikinąją metinę pajamų mokesčio deklaraciją GPM302 (toliau - Deklaracija GPM302) už 2006 m. ir Metinę pajamų mokesčio deklaraciją GPM305 (toliau Deklaracija GPM305) už 2008 m., kuriose deklaravo.

Vertinant Gyventojo patirtas statistines vartojimo išlaidas Lietuvoje ir užsienyje, M, S. apskaičiuojamos vsd. vartojimo išlaidos: 2003 m, patyrė 3121 lt. išlaidų, 2004 m, patyrė 3610 Lt išlaidų, 2005 m. patyrė 3991 Lt išlaidų, 2006 m. patyrė 5118 Lt išlaidų, 2007 m. patyrė 5605 Lt išlaidų, 2008 m. patyrė 7122 Lt išlaidų, 2009 m. patyrė 5878 Lt išlaidų,

2010 m, patyrė 24864 Lt išlaidų nes dirbo užsienyje (Jungtinė Karalystė), 2011 m. patyrė 25097 Lt išlaidų, nes dirbo užsienyje (Jungtinė Karalystė), 2012 m, užsienyje (Jungtinė Karalystė) patyrė 27208 Lt išlaidų, 2013 m. užsienyje (Jungtinė Karalystė) patyrė 27897 Lt išlaidų,

2014 m. užsienyje (Jungtinė Karalystė) patyrė 30598 Lt išlaidų,

2015 m. užsienyje (Jungtinė Karalystė) patyrė 7 974 Eur Lt išlaidų.

Pagal Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos ENTV pateiktą 2015-09-16 vekselį (neprotestuotiną paprastą, neterminuotą) vekselio davėjas A. V. gim. (duomenys neskelbtini), gyv, (duomenys neskelbtini), įsipareigoja sumokėti M. S. 50 000 Eur..

VĮ „Regitra“ duomenimis M, S. nuo 2003-01 -01 iki 2015-09- transporto priemonių neturėjo.

Vį „Registrų centras“ duomenimis M. S. nuo 2003-01-01 iki 2015-09-16 registruotino turto neturėjo.

Pagal „Swedbank“ pateiktą informaciją M. S. sąskaitos likutis 2003-03-16 buvo 43,13 Lt, 2015-09-17 likutis 0,00 Eur. Šioje sąskaitoje 2007-04-12 Panevėžio AVMI grąžino G PM 366,00 Lt, 2007-04-12 pervesta 364,50 Lt antstolės kontoros išlaidoms.

Pagal AB SEB bankas pateiktą informaciją M. S. sąskaitos likutis 2009-03-10 buvo 0,00 Lt, 2014-12-31 likutis 0,00 Lt. 2009-03-30 Panevėžio AVMI pervedė 85 Lt, buvo vykdomi atsiskaitymai, t.y. nurašomos lėšos už metinį kortelės sąskaitos tvarkymą.

Pagal Rokiškio policijos komisariato pateiktą informaciją M. S. 2011-01-17 paskirta bauda (pagal LB BK 63 str. 1 d., LB BK 63 str. 4 d.) 1170 Lt.

Pagal pateiktą informaciją iš kitų valstybių, t.y. Didžiosios Britanijos:

- už vairavimą neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų, nuosprendis įsiteisėjo 2013-09-23, paskirtos baudos 250 Svarų sterlingų, 150 Svarų sterlingų, 25 Svarai sterlingai, t.y. iš viso 2013 m. 425 Svarų sterlingų arba 1759 Lt (425 £x4, 1391 Lt);

- už nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nuosprendis įsiteisėjo 2014-11-11, paskirtos baudos 85 Svarai sterlingai, 80 Svarų sterlingų, t.y., iš viso 2014 m. 165 Svarų sterlingų arba 727,32 Lt (165 £x4, 4080 Lt),

Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažymoje apie asmens baustumą yra nurodyta, kad M. S. yra surašytas administracinių teisių pažeidimo protokolai (toliau - ATPK) ir paskirtos baudos:

- 2007 m. sausio 1 d. pagal ATPK 129 str. (vairavo neblaivus, be vairuotojo pažymėjimo) bauda 1500 Lt;

- 2008 m . rugsėjo 19 d. pagal ATPK 128 str. 1 d. (vairavo TP neturėdamas teisės vairuoti) bauda 1000 Lt.

Specialistė M. S. pateikė išvadą, atsakydama į klausimus;

Kiek laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2015-09-16 M. S. gavo teisėtų pajamų (nustatyta tvarka apmokestintų/neapmokestintų) ir patyrė išlaidų?

Tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2015-09-16 M. S. gavo teisėtų pajamų 228 808 LT, t.y, 66 267,38 Eur (228808 Lt:3,4528 Eur) ir patyrė 66 341,70 Eur išlaidų, t.y.:

-2003 m. pajamų negavo, patyrė išlaidų 3125 Lt. Įvertinus piniginių lėšų banke likutį 43 Lt laikotarpio pradžiai ir piniginių lėšų banke likutį 39 Lt laikotarpio pabaigai, M. S. 2003 m. patirtos išlaidos viršijo pajamas 3121 Lt;

2004 m. gavo pajamų 348 Lt sumą, patyrė išlaidų 3616 Lt. Įvertinus piniginių lėšų banke likutį 39 Lt laikotarpio pradžiai ir piniginių lėšų banke likutį 35 Lt laikotarpio pabaigai, M. S. 2004 m. patirtos išlaidos viršijo pajamas 3264 Lt;

-2005 m. gavo pajamų 207 Lt sumą, patyrė išlaidų 4003 Lt. Įvertinus piniginių lėšų banke likutį 35 Lt laikotarpio pradžiai, M. S. 2005 m. patirtos išlaidos viršijo pajamas 3761 Lt;

-2006 m, gavo pajamų 6081 Lt sumą, patyrė išlaidų 6483 Lt, įvertinus piniginių lėšų banke tikutį 4 Lt laikotarpio pabaigai, M. S. 2006 m. patirtos išlaidos viršijo pajamas 406 Lt;

-2007 m. gavo pajamų 2960 Lt sumą, patyrė išlaidų 8025 Lt, įvertinus piniginių lėšų banke likutį 4 Lt laikotarpio pradžiai, M. S. 2007 m. patirtos išlaidos viršijo pajamas 5061 Lt;

-2008 m. gavo pajamų 995 Lt sumą, patyrė išlaidų 8237 Lt. M. S. 2008 m. patirtos išlaidos viršijo pajamas 7242 Lt;

-2009 m. gavo pajamų 509 Lt sumą, patyrė išlaidų 5938 Lt. M, S. 2009 m. patirtos išlaidos viršijo pajamas 5429 Lt;

-2010 m. gavo pajamų 47546 Lt sumą, patyrė išlaidų 30513 Lt. M, S. 2010 m, gautų pajamų suma viršija patirtų išlaidų sumą 17033 Lt;

-2011 m. gavo .pajamų 65180 Lt sumą, patyrė išlaidų 33433 Lt. Įvertinus piniginių lėšų ne banke likutį 17033 Lt laikotarpio pradžiai, M. S. 2011 m. gautų pajamų suma viršija patirtų išlaidų sumą 48 780 Lt;

- 2012 m. gavo pajamų 36740 Lt sumą, patyrė išlaidų 31774 Lt, Įvertinus piniginių lėšų ne banke likutį 48780 Lt laikotarpio pradžiai, M. S. 2012 m. gautų pajamų suma viršija patirtų išlaidų sumą 53 746 Lt;

-2013 m. gavo pajamų 51982 Lt sumą, patyrė išlaidų 33878 Lt. Įvertinus piniginių lėšų ne banke likutį 53746 Lt laikotarpio pradžiai, M. S. 2013 m. gautų pajamų suma viršija patirtų išlaidų sumą 71 850 Lt;

-2014 m, gavo pajamų 16260 Lt sumą, patyrė išlaidų 32507 Lt. Įvertinus piniginių lėšų ne banke likutį 71850 Lt laikotarpio pradžiai M, S. 2014 m. gautų pajamų suma viršija patirtų išlaidų sumą 55 603 Lt;

-2015-09-16 pajamų negavo, patyrė, išlaidų 7974 Eur. Įvertinus piniginių lėšų ne banke likutį 16104 Eur laikotarpio pradžiai, M. S. 2015 m. gautų pajamų suma viršija patirtų išlaidų sumą 8 130 Eur,

Ar laikotarpiu nuo 2003-04-01 iki 2015-09-46 M. S. galėjo teisėtai sukaupti pinigines lėšas 50000 eurų sumai.

Tyrimo metu, vadovaujantis Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos ENTV pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Jungtinės Karalystės Nacionalinio statistikos biuro skelbiamais namų ūkio vartojimo išlaidų rodikliais sudaryta M. S. nuo 2003-01-01 iki 2015-12-31 pajamų • išlaidų lentelė (1 priedas), nustatyta:

- 2003 m. išlaidos viršijo pajamas - 3121 Lt;

2004 m. išlaidos viršijo pajamas - 3264 Lt;

- 2005 m. išlaidos viršijo pajamas - 3761 Lt;

- 2006 m. išlaidos viršijo pajamas - 406 Lt;

- 2007 m. išlaidos viršijo pajamas - 5061 Lt;

- 2008 m, išlaidos viršijo pajamas - 7242 Lt;

- 2009 m. išlaidos viršijo pajamas - 5429 Lt;

- 2010 m. pajamos viršijo išlaidas 17033 Lt;

- 2011 m. pajamos viršijo išlaidas 48780 Lt;

- 2012 m. pajamos viršijo išlaidas 53746 Lt;

- 2013 m. pajamos viršijo išlaidas 71850 Lt;

- 2014 m, pajamos viršijo išlaidas 55603 Lt;

- 2015 m. pajamos viršijo išlaidas 8130 Eur.

M. S. finansinio tyrimo metu daroma išvada, kad 2003-01-01 iki 2015-09-16 laikotarpiu M. S. negalėjo teisėtai sukaupti piniginių lėšų 50 000 Eur sumai. 2003-01- 01 iki 2015-09-16 laikotarpi M. S. gavo teisėtų pajamų 66 267,38 Eur patyrė išlaidų 66 341, 70 Eur, t.y. išlaidos viršijo pajamas 74,32 Eur. ( t. 11, b.l.-100-117 ).

Iš gauto 2018-09-28 pagal teisinės pagalbos prašymo iš Jungtinės Karalystės Jos didenybės mokesčių ir muitų departamento apie M. S. darboviečių sąrašą ir gautas pajamas. M. S. dirbo nuo 2013 m. iki 2015 m.

Metai 2013 2014 2015

Pajamos iš viso 6.221,00 GBP 14.847,00 GBP 16.861,00 GBP

iš visų darboviečių

Sumokėti mokesčiai iš viso 865,80 GBP 1.079,60 GBP 1.544,20 GBP

dirbant visose darbovietėse

Darbo pradžios data 2013-01-05, Nėra duomenų, Nėra duomenų,

Darbo pabaigos data, 2013-08-09-2015-02-20. (t.11, b.l.- 151;159-165).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl M. M. matyti, kad gyventojas M. M. nuo (duomenys neskelbtini) buvo vedęs E. M., su ja turi du vaikus: dukrą Ž. M. – A. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir sūnų D. M. (gim. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) įregistruota santuoka su V. U.- M. (gim. (duomenys neskelbtini), toliau- sutuoktinė).

Pagal Sodros duomenų bazę, M. M. nuo (duomenys neskelbtini) buvo M. M. individualios įmonės (duomenys neskelbtini), savininkas. Nuo (duomenys neskelbtini) - savarankiškai dirbantis asmuo, nuo 2009-05-21 dirba (duomenys neskelbtini) samdomu asmeniu.

Gyventojas nuo 2012-09-15 iki 2012-10-20, nuo 2012-11-17 iki 2012-12-31, nuo 2013-04- 17 iki 2013-05-25, nuo 2013-06-15 iki 2013-07-06, nuo 2013-07-27 iki 2013-08-31, nuo 2013-11- 30 iki 1013-12-28, nuo 2014-01-04 iki 2014-02-22, nuo 2014-02-25 iki 2014-03-29, nuo 2014-05- 17 iki 2014-06-28, nuo 2014-07-26 iki 2014-09-27, nuo 2014-11-22 iki 2014-12-27, nuo 2015-03-03 iki 2015-03-10, nuo 2015 -03-24 iki 2015-03-30, nuo 2015-05-30 iki 2015-06-27, nuo 2015-07-18 iki 2015-08-07 dirbo įsigijęs verslo liudijimą. Vykdoma veikla - apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas.

Specialistė A. O. pateikė išvadą, atsakydama į klausimus:

Kiek laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2015-08-07 M. M. gavo teisėtų pajamų (nustatyta tvarka apmokestintų/neapmokestintų) ir patyrė išlaidų?

Tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2015-08-07 Gyventojas gavo teisėtų pajamų 1 840 908 Lt, t.y. 533 163,81 € (1840908 Lt: 3,4528 €) ir patyrė 1798845 Lt išlaidų, t.y. 520981,52 € (1798845 Lt:3,4528 €):

-2003 m. pajamų negavo, patyrė išlaidų 59377 Lt, Piniginių lėšų banke likučio laikotarpio pradžiai ir piniginių lėšų banke likučio laikotarpio pabaigai nėra. Gyventojo 2003 m, patirtos išlaidos viršijo pajamas 59377 Lt;

-2004 m. pajamų negavo, patyrė išlaidų 68867 Lt. Piniginių lėšų banke likučio laikotarpio pradžiai nėra. Piniginių lėšų banke likutis laikotarpio pabaigai 9958 Lt. Gyventojas turto deklaracijoje (FR0593) deklaravo 315000 Lt turėtų piniginių lėšų ne banke. Įvertinus deklaruotą piniginių lėšų sumą 2013-12-31, Gyventojo 2004 m. pajamų suma viršija patirtų išlaidų sumą 236175 Lt;

-2005 m. gavo pajamų 151952 Lt sumą, patyrė išlaidų 207195 Lt. Įvertinus piniginių lėšų banke likutį 9958 Lt laikotarpio pradžiai ir piniginių lėšų ne banke likutį 236175 Lt laikotarpio pradžiai, Gyventojo 2005 m. pajamų suma viršija patirtų išlaidų sumą 165773 Lt;

-2006 m. gavo pajamų 43585 Lt sumą, patyrė išlaidų 159211 Lt. Įvertinus piniginių lėšų banke likutį 25117 Lt laikotarpio pradžiai ir piniginių lėšų ne banke likutį 165773 Lt laikotarpio pradžiai, Gyventojo 2006 m. pajamų suma viršija patirtų išlaidų sumą 39190 Lt;

-2007 m. gavo pajamų 3356 Lt sumą, patyrė išlaidų 211695 Lt. Įvertinus piniginių lėšų banke likutį 36074 Lt laikotarpio pradžiai ir piniginių lėšų ne banke likutį 39190 Lt laikotarpio pradžiai, Gyventojo 2007 m. patirtos išlaidos viršijo pajamas 171291 Lt;

-2008 m. gavo pajamų 54788 Lt sumą, patyrė išlaidų 160384 Lt. Įvertinus piniginių lėšų banke likutį 38216 Lt laikotarpio pradžiai, Gyventojo 2008 m. patirtos išlaidos viršijo pajamas 105948 Lt;

-2009 m. gavo pajamų 5080 Lt sumą, patyrė išlaidų 108501 Lt. Įvertinus piniginių lėšų banke likutį 38568 Lt laikotarpio pradžiai, Gyventojo 2009 m. patirtos išlaidos viršijo pajamas 217443 Lt;

-2010 m. gavo pajamų 52093 Lt sumą, patyrė išlaidų 95673 Lt. Įvertinus piniginių lėšų banke likutį 152590 Lt laikotarpio pradžiai, Gyventojo 2010 m. patirtos išlaidos viršijo pajamas 43390 Lt;

-2011 m. gavo pajamų 206442 Lt sumą, patyrė išlaidų 138838 Lt. Įvertinus piniginių lėšų banke likutį 152400 Lt laikotarpio pradžiai, Gyventojo 2011 m. pajamų suma viršija patirtų išlaidų sumą18516 Lt;

-2012 m. gavo pajamų 158515 Lt sumą, patyrė išlaidų 169111 Lt. įvertinus piniginių lėšų banke likutį 201488 Lt laikotarpio pradžiai ir piniginių lėšų ne banke likutį 18516 Lt laikotarpio pradžiai, Gyventojo 2012 m. pajamų suma viršija patirtų išlaidų sumą 34200 Lt;

-2013 m. Gyventojas su sutuoktine gavo pajamų 354603 Lt sumą, patyrė išlaidų 204677 Lt. Įvertinus Gyventojo piniginių lėšų banke likutį 175208 Lt laikotarpio pradžiai ir piniginių lėšų ne banke likutį 34200 Lt laikotarpio pradžiai ir sutuoktinės piniginių lėšų banke likutį 13921 Lt laikotarpio pradžiai ir piniginių lėšų ne banke likutį 64025 Lt laikotarpio pradžiai, Gyventojo ir sutuoktinės 2013 m. pajamų suma viršija patirtų išlaidų sumą 251377 Lt. Gyventojas teikė 2013 m. metinę šeimos turto deklaraciją (FR0001), kurioje deklaravo 100000 Lt piniginių lėšų sumą ne banke;

-2014 m. Gyventojas su sutuoktine gavo pajamų 371303 Lt sumą, patyrė išlaidų 122843 Lt. Įvertinus Gyventojo piniginių lėšų banke likutį 175208 Lt laikotarpio pradžiai ir sutuoktinės piniginių lėšų banke likutį 6695 Lt laikotarpio pradžiai bei piniginių lėšų ne banke deklaruotą likutį 100000 Lt laikotarpio pradžiai, Gyventojo ir sutuoktinės 2014 m. pajamų suma viršija patirtų išlaidų sumą 342237 Lt (99 119 €);

-Iki 2015-08-07 Gyventojas su sutuoktine gavo pajamų 128 357 € sumą, patyrė išlaidų 26 782 €. Įvertinus Gyventojo piniginių lėšų banke likutį 50 744 € laikotarpio pradžiai ir sutuoktinės piniginių lėšų banke likutį 3741 € laikotarpio pradžiai bei piniginių lėšų ne banke likutį 99 119 € laikotarpio pradžiai, Gyventojo ir sutuoktinės iki 2015-08-07 gautų pajamų suma viršija patirtų išlaidų sumą 253 736 €.

Ar laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2015-08-07 gyventojas M. M. galėjo teisėtai sukaupti pinigines lėšas 50000 eurų sumai ?

Tyrimo metu, vadovaujantis Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos ENTV pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, pagal Statistikos departamento skelbiamas vidutines vartojimo išlaidas (Gyventojo nuo 2003 m. iki 2010 m., sutuoktinės nuo 2003 m. iki 2012 m.) sudaryta Gyventojo (nuo 2013 m. šeimos) nuo 2003-01-01 iki 2015-08-07 pajamų - išlaidų lentelė (2, 3 priedai) ir nustatyta:

- 2003 m. išlaidos viršijo pajamas - 59377 Lt;

- 2004 m. pajamos viršijo išlaidas 236175 Lt;

- 2005 m. pajamos viršijo išlaidas 165773 Lt;

- 2006 m. pajamos viršijo išlaidas 39190 Lt;

- 2007 m. išlaidos viršijo pajamas - 171291 Lt;

- 2008 m. išlaidos viršijo pajamas - 105948 Lt;

- 2009 m. išlaidos viršijo pajamas - 217443 Lt;

- 2010 m. išlaidos viršijo pajamas - 43390 Lt;

- 2011 m. pajamos viršijo išlaidas 18516 Lt;

- 2012 m. pajamos viršijo išlaidas 34200 Lt;

- 2013 m. pajamos viršijo išlaidas 100000 Lt;

- 2014 m, pajamos viršijo išlaidas 342237 Lt;

- 2015 m. pajamos viršijo išlaidas 253736 €,

2015-08-07 Gyventojo su sutuoktine pinigų likutis ne banke yra 253 736 € suma. Finansinio tyrimo metu daroma išvada, kad 2003-01-01 iki 2015-08-07 laikotarpiu Gyventojas galėjo teisėtai sukaupti piniginių lėšų 50 000 € sumai.

Pažymėtina, kad ženklią pinigų sumą Gyventojas galimai sukaupė, pradėdamas gauti pajamas iš paskirstytojo pelno (dividendų) iš (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2015-08-07 Gyventojas gavo 246 395 € (neatskaičius mokesčių) pajamų iš paskirstytojo pelno (dividendų) : 2011 m. - 40000 Lt, 2012 m.-100000 Lt, 2013 m. -200000 Lt, 2014 m. -200000 Lt, 2015 m. - 90000 € (310752 Lt). Pinigai Gyventojui išmokėti grynais pagal kasos išlaidų orderius, o ne pravesti pavedimais per banką. Be to, nesant dokumentų (tik 2017-06-21 liudytojo papildomos apklausos protokolas), tyrimo metu nėra galimybės nustatyti patirtų išlaidų sodybos (duomenys neskelbtini) statybai ir gerbūviui atlikti. Turtas nėra įregistruotas VĮ „Registrų centras“. ( t.10, b.l.-47-77 ).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl I. S. matyti, kad atliktas I. S. pajamų ir išlaidų finansinis tyrimas: Gyventojo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2001-03-30 iki 2009-01-22 adresu (duomenys neskelbtini)., nuo 2009-01-22 iki dabar (duomenys neskelbtini) Gyventojas nevedęs, vaikų neturi. Gyventojas nuo:

- 2009-09-18 įregistruotas ūkininku;

- 2013-12-27, (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), darbuotojas. Finansinio tyrimo metu nustatyta, kad pagrindinės Gyventojo pajamos 2008-2010 metų laikotarpiu buvo turto pardavimas, t. y. turto parduota už 191181 Lt, per šį laikotarpį turto įsigyta už 267845 Lt.

Gyventojas laikotarpiu 2011-01-01-2015-08-10 pardavė nekilnojamąjį turtą ir gavo 36 700 Eur pardavimo pajamų, per šį laikotarpį turto įsigyta už 79 747 Eur ( 2012 metais gyvenamojo namo įsigijimui paimta 112 000 Lt paskola Swedbank, AB).

Laikotarpiu 2007-2015-08-10 nekilnojamojo turto įsigyta už 160 507 Eur, o parduota už 92 070 Eur.

Finansinio tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2015-08-10 pagrindinės Gyventojo pajamas sudarė pajamos, susijusios su žemės ūkio veikla (pajamos už žemės ūkio produkciją, kompensacinės išmokos, paskolos). Pajamos susijusios su darbo santykiais sudarė 899 Eur. Todėl daroma išvada, kad Gyventojas asmeniniams poreikiams naudojo pajamas gautas ūkio veikloje.

Gyventojas 2012-2013 metais gavo 60 000 Lt paskolą iš fizinio asmens ūkio veiklai, kuri 2015-08-10 nebuvo grąžinta.

Finansinio tyrimo metu apskaičiuotas galimai turėtas piniginių lėšų likutis 2015-08-10 – 15 670 Eur. Šiai datai užfiksuotas pinigų likutis ūkio kasoje 44 955 Eur. Kasos pajamas sudarė iš kredito įstaigų atsiskaitomųjų sąskaitų nuimtos piniginės lėšos (grynais) ir šių išgrynintų piniginių lėšų užfiksuotas įnešimas į kasą. Jeigu užfiksuotas piniginių lėšų likutis kasoje 2015-08-10 Gyventojo nebuvo naudojamas, t. y. gryni pinigai buvo kasoje, tai Gyventojas 2015-08-10 turėjo 29 285 Eur (+15670 Eur - 44955 Eur) neapmokestintų pajamų iš nenustatytų šaltinių, kadangi nustatytas bendras (ūkio ir asmeninio pragyvenimo) piniginių lėšų likutis tik 15 670 Eur.

Gyventojas, liudytojo apklausos protokole, teigia, kad turėjo 10 000 Eur, bet iš kur neprisimena, gal ką nors pardavė „automobilį ar žemės sklypą, nes aš, kaip fizinis asmuo perku pigiau nekilnojamą turtą, o parduodu brangiau“. Įvertinus finansinio tyrimo metu nustatytą galimai turėtą piniginių lėšų likutį 2015-08-1015 670 Eur, galimai turimą savo reikmėms 10000 Eur sumą, galimai turimą ir nenaudojamą kasos likutį 44955 Eur, daroma išvada, kad Gyventojas 2015-08-10 turėjo 39 285 Eur (+15670 Eur - 44955 Eur - 10000 Eur) neapmokestintų pajamų iš nenustatytų šaltinių, t. y. I. S. teisėtai sukaupti 50000 Eur negalėjo.

Specialistė V. D. pateikė išvadą, atsakydama į klausimus;

Kiek laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2015-08-10 I. S. gavo teisėtų pajamų (nustatyta tvarka apmokestintų/neapmokestintų) ir patyrė išlaidų, įvertinus jo pajamas ir išlaidas kaip fizinio asmens, kaip ūkininko, kaip (duomenys neskelbtini) direktoriaus bei vienintelio akcininko ir kitas pajamas bei išlaidas?

Finansinio tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2003-01 -01 iki 2015-08-10 Gyventojas gavo pajamų 718 797 Eur (2003-2014 m. - 2289806 Lt/663174 Eur bei 2015 m. - 55623 Eur) ir patyrė 729709 Eur (2003-2014 m. - 2044607 Lt/592159 Eur bei 2015 m, - 137550 Eur) išlaidų, išlaidos viršijo pajamas 10 912 Eur, t. y. ;

- 2003 m. pajamų bei išlaidų nenustatyta;

- 2004 m. pajamų bei išlaidų nenustatyta;

- 2005 m. gavo 9894 Lt pajamų bei patyrė 370 Lt išlaidų. Pinigų likutis 2005-12-31 - 9524 Lt;

- 2006 m. pajamų nenustatyta, patyrė išlaidų 590 Lt, įvertinus 2005 -12-31 pinigų likutį 9524 Lt, išlaidos neviršijo turėtų pajamų, pinigų likutis 2006-12-31 - 8934 Lt;

- 2007 m. gavo 2129 Lt pajamų, patyrė išlaidų 11319 Lt, įvertinus 2006 -12-31 pinigų likutį 8934 Lt, 2007 m. patirtos išlaidos viršijo pajamas 256 Lt;

- 2008 m. gavo 13173 Lt pajamų, patyrė išlaidų 28026 Lt. 2008 m. patirtos išlaidos viršijo pajamas 14853 Lt;

- 2009 m. gavo 38569 Lt pajamų, patyrė išlaidų 103190 Lt. 2009 m. patirtos išlaidos viršijo pajamas 64621 Lt;

- 2010 m. gavo 231246 Lt pajamų, patyrė išlaidų 243300 Lt. 2010 m. patirtos išlaidos viršijo pajamas 12054 Lt;

- 2011 m. gavo 267423 Lt pajamų, patyrė išlaidų 265954 Lt. 2011 m. gautų pajamų suma viršija patirtų išlaidų sumą 1469 Lt;

- 2012 m. gavo 342020 Lt pajamų, patyrė išlaidų 335103 Lt. 2012 m. gautų pajamų suma viršija patirtų išlaidų sumą 6917 Lt, įvertinus 2.011-12-31 pinigų likutį 1469 Lt, pinigų likutis 2012-12-31 - 8386 Lt;

- 2013 m. gavo 437777 Lt pajamų, patyrė išlaidų 397405 Lt, 2013 m. gautų pajamų suma viršija patirtų išlaidų sumą 40372 Lt, įvertinus 2012-12-31 pinigų likutį 8386 Lt, pinigų likutis 2013-12-31 - 48758 Lt;

- 2014 m. gavo 947575 Lt pajamų, patyrė išlaidų 659350 Lt. 2014 m. gautų pajamų suma viršija patirtų išlaidų sumą 288225 Lt, įvertinus 2013-12-31 pinigų likutį 48758 Lt, pinigų likutis 2014-12-31 - 336983 Lt;

-2015-08-10 gavo 55 623 Eur pajamų, patyrė išlaidų 137 550 Eur. Patirtos išlaidos viršijo pajamas 81927 Eur, įvertinus 2014-12-31 pinigų likutį 336983 Lt/97 597 Eur, pinigų likutis 2015-08-10 – 15 670 Eur.

Ar laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2015-08-10 I. S. galėjo teisėtai sukaupti pinigines lėšas 50 000 eurų sumai?

Finansinio tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2015-08-10 Gyventojas gavo pajamų 718 797 Eur bei patyrė 729 709 Eur išlaidų, t. y. išlaidos viršijo pajamas 10912 Eur.

Gyventojas 2012 metais gavo paskolą 112 000 Lt iš Swedbank, AB, 2012-2013 metais gavo 60 000 Lt paskolą iš fizinio asmens ūkio veiklai, minėtos paskolos 2015-08-10 nebuvo grąžintos.

Gyventojas I. S. liudytojo apklausos protokole, teigia, kad“ turėjo 10000 Eur, bet iš kur neprisimena, gal ką nors pardavė „automobilį ar žemės sklypą, nes aš, kaip fizinis asmuo perku pigiau nekilnojamą turtą, o parduodu brangiau“. Įvertinus finansinio tyrimo metu nustatytą galimai turėtą piniginių lėšų likutį 2015-08-10 – 15 670 Eur, galimai turimą savo reikmėms 10 000 Eur sumą,galimai turimą ir nenaudojamą kasos likutį 44 955 Eur, daroma išvada, kad Gyventojas 2015-08-10 turėjo 39 285 Eur (+15670 Eur - 44955 Eur - 10000 Eur), neapmokestintų pajamų iš nenustatytų šaltinių. I. S. teisėtai sukaupti 50 000 Eur negalėjo. (t. 11, b.l.- 2-35 ).

Iš 2017-10-06 Utenos r. apylinkės teismo sprendimo matyti, kad pagal I. S. pareiškimą teismas priteisė iš A. V. skolą. ( t.11, b.l.- 47-48).

Iš pateikto 2016 -07-25 VMI atsakymo matyti, kad Dėl gyventojo formos (duomenys neskelbtini), tai asmenys, gavęs ne notarine forma paskolas, daugiau negu 15 000 eur vertės grynais pinigais, privalėjo vienkartine pranešti VMI šia formą iki 2016-06-30 ir A. V.,L. V.,,M.S., M. M., I. S., R. Č. neteikė formos (duomenys neskelbtini) inspekcijai. ( t.6, b.l.-138-143 ).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Byloje kaltinamajam A. V. inkriminuojama, jog jis laikė seife pinigines lėšas – grynuosius pinigus 354370 Eur, kuriuos surado policijos pareigūnai kratos metu, kurie priklausė jam nuosavybės teise ir viršijo didesnės negu 500 MGL (18830 Eur) vertės turtą, žinodamas, kad šie pinigai nėra įgyti jo teisėtomis pajamomis ir iš teisės aktais neuždraustos veiklos jis negalėjo gauti tiek pajamų, kad pagrįstų grynųjų pinigų kilmę. Byloje liudytojų V. B., S. K., S. D., E. M., D. Ž. parodymais, kratos protokolu nustatyta, jog tikrai pas kaltinamąjį A. V. gyvenamojoje vietoje buto (duomenys neskelbtini) seife rasti grynieji pinigai 354370 Eur. To neneigia ir pats kaltinamasis. Minėti liudytojai patvirtino pinigų radimo faktą, ir tą aplinkybę, jog A. V. nepaaiškino pinigų gavimo, turėjimo šaltinių, o dokumentų, susijusių su pinigų įgijimu jie nerado.

Kaltinamasis A. V. kaltės dėl neteisėto praturtėjimo nepripažino, teisme rašytiniame paaiškinime nurodė, jog kartu su sūnumi L. V. planavo kurti verslą (duomenys neskelbtini), tuo tikslu pirkti namą. Surado interneto tinklalapyje parduodamą namą (duomenys neskelbtini). Kai sūnus atvyko 2015 m. vasarą į Lietuvą, abu nuvažiavo apžiūrėti šio turto ir taip pat bendravo su minėtą pardavėja ir nusprendė šį turtą pirkti ir pradėti aktyviai kurti nurodytą verslą. Tuo tikslu sūnus L. V. jam davė per kelis kartus 210 000 eurų. Jis pats nurodytam tikslui pasiskolino 150 000 eurų. Todėl pas jį ir buvo rasti ir iš jo paimti įtarime nurodyti pinigai. Apie pinigų skolinimąsi bei patvirtinančius dokumentus nesakė, nes bijojo, kad jam pripažinus, jog pinigai yra jo, jie bus konfiskuoti. Jam yra žinoma, kad už jo padarytą veiką (cigarečių be banderolių įgijimą ir laikymą) gali būti konfiskuojamas valstybės naudai visas jo turtas, tame tarpe ir nurodyti pinigai. Kad reikia deklaruoti pasiskolintus pinigus, jis nežinojo.

Kaltinamojo A. V. paaiškinimą patvirtina byloje apklausti liudytojai M. M., M. S., I. S.,R. Č. L. V.. Liudytojas L. V. patvirtino, jog tarėsi su tėvu A. V. kurti verslą susijusį su automobilių, motociklų remontu ir tuo tikslu ieškojo įsigyti namą su dideliu kiemu, garažu. Tam tikslui L. V. perduodavo tėvui pinigus, per kelis kartus 160000 Eur ir 50000 Eur pasiskolino iš R. Č.. Šiuos parodymus patvirtina byloje perskaitytas D. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad D. J. patvirtino, jog 2015 metais tikrai pardavinėjo savo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), prašė nuo 250000 iki 350000 Eur, prisiminė, jog 2015 m . vasaros pabaigoje buvo atvykęs vyriškis du kartus, vieną kartą vienas , kitą -su sūnumi apžiūrėti namą, ketino įsigyti, sutarė, kad paskambins, tačiau vėliau nepasirodė, ji namo nebepardavė, išėmė skelbimą Jį atsimena, nes jis, kai apžiūrinėjo namą, sakė, kad jį viskas tenkina, t.y. ir kad prie namo yra didelis garažas, ir kad priekyje namo yra daug vietos. Su minėtu vyriškiu jokios rašytinės sutarties dėl namo pirkimo nesudarė, paskutinį kartą kai jis buvo atvažiavęs, jis nurodė, kad dėl namo pirkimo pagalvos ir jei nuspręs pirkti atveš rankpinigius. Tačiau jis taip ir nebepasirodė ir nebepaskambino. Tikslaus laiko kada tai buvo nurodyti negali, maždaug tai buvo 2015 m. vasaros viduryje ar rudenio pradžia. Savo namo nebepardavė, išėmė visus skelbimus, (t.4, b.l.-193-194 ). Iš turto registro centro duomenų banko išrašo matyti, kad D. J. nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas 0,0798 ha, rinkos vertė 10 397 Eur, gyvenamasis namas-statybos pradžia 2005 m., baigtumas 36 proc., plotas 105.90 kv.m. rinkos vertė- 11 961 Eur, atkuriamoji vertė- 24 907 eur ( t.4, b.l.-196-198 ). Liudytojo L. V. parodymus, jog skolinosi pinigus iš R. Č. namo pirkimui patvirtina liudytojo R. Č. parodymai. R. Č. patvirtino, jog L. V. prašė paskolinti 50000 Eur , kad ketina įsigyti namą. Jis turėjo grynų pinigų ir paskolino L. V. 50000 Eur surašė 2015-07-26 paprastą vekselį, L. V. žadėjo už pinigų paskolinimą 1000-2000 viršaus. Jis dirba Norvegijoje, gauna pajamas, todėl turėjo galimybę paskolinti L. V.. Liudytojas M. M. patvirtino, jog 2015 m. rugpjūčio mėnesį A. V. paskolino 50000 Eur, surašė paskolos sutartį, palūkanų neprašė. Grynų pinigų turėjo, nes turi verslą, gauna pajamų. A. V. įsipareigojo pinigus gražinti už metų, tačiau negražino. Liudytojas I. S. patvirtino, jog paskolino A. V. 2015 m. rugpjūčio 10 d. 50000 Eur, surašė paskolos sutartį. A. V. sakė, jog pirks namą. Jis yra ūkininkas, gauna pajamų iš ūkio, tuomet 40000 Eur paėmė iš ūkio kasos, o 10000 Eur turėjo savo asmeninių pajamų. Kadangi A. V. skolos negražino, jis prisiteisė skolą teismo keliu, perdavė antstoliams vykdyti. Liudytojas M. S. patvirtino, jog A. V. kreipėsi į jį, prašė paskolinti 50000 Eur, jis paskolino 50000 Eur, kuriam tikslui nenurodė, surašė vekselį, kad skolina minėtą sumą, kad gražins po metų. Skolos negražino, jis skolos nedeklaravo, nežinojo, kad reikia. Pinigų turėjo, nes vos sulaukęs 18 metų dirbo Ispanijoje, Švedijoje, Anglijoje, pinigus parsiveždavo į Lietuvą. Taigi kaltinamojo nurodytą pinigų įsigijimo faktą patvirtino teisme apklausti minėti liudytojai. Nors specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl A. V. ir D. V. gautų pajamų ir patirtų išlaidų nurodoma, jog A. V. ir D. V. teisėtai sukaupti piniginių lėšų 356981,16 Eur negalėjo (9 t. b.l.118-129), tačiau iš specialisto pateiktos A. V. ir D. V. pajamų ir išlaidų analizės matyti, jog A. V. ir D. V. nuo 1993 metų iki 2015 metų rugsėjo mėnesio turėjo pastovias pajamas, kur konstatuojama, kad iš viso A. V. ir D. V. 1993-01-01 -2015-09-30 laikotarpiu teisėtų ir neapmokestintų pajamų gavo 412322,72 Lt (119416,91 Eur , įvertinus iki lito įvedimo galimai turėtas santaupas grynais pinigais 6200 Lt (3100 x 2), jie per minėtą laikotarpį galimai turėjo 418522,72 Lt (121212,56 Eur pajamų. Specialistas nustatinėdamas išlaidas, jas paskaičiavo pritaikydamas statistines vartojimo išlaidas. Taip pat specialistas į išlaidas suskaičiavo A. V. spirito ir cigarečių įsigijimo kainas. Taigi kaip matyti A. V. ir D. V. išlaidos yra paskaičiuotos remiantis statistiniais skaičiavimais, menamomis išlaidomis spiritui, cigaretėms ir visiškai neatspindi realių išlaidų. Todėl jos negali tvirtai pagrįsti realių išlaidų. Iš pateiktų specialisto išvadų dėl liudytojų M. M., M. S., I. S., R. Č., L. V. gautų pajamų ir patirtų išlaidų analizės už 2003-2015 metų laikotarpį matyti, jog šie asmenys buvo dirbantys, gaunantys pastovias pajamas ir abejoti jų parodymais, jog jie skolino A. V. pinigus nėra pagrindo.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl M. M. matyti, jog M. M. laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2015-08-07 gavo teisėtų pajamų 1840908 Lt t.y. 533163,81 Eur ir patyrė 1798845 Lt, t.y 520981,52 Eur. Nurodo, jog 2015-08-07 gyventojo su sutuoktine pinigų likutis banke yra 253736 Eur suma. Daroma išvada, jog 2003-01-01 iki 2015-08-07 laikotarpiu M. M. galėjo teisėtai sukaupti piniginių lėšų 50000 Eur ( 10 t. b.l. 47-77). Taigi liudytojo parodymai, kaltinamojo parodymai,paskolos dėl 50000 Eur sumos sutartis, specialisto išvada patvirtina, jog M. M. paskolino 50000 Eur. Šių parodymų ir rašytinių įrodymų nepaneigia kiti bylos duomenys. Ta aplinkybė, jog liudytojas nedeklaravo 50000 Eur paskolos nesudaro pagrindo manyti, jog šio sandorio nebuvo.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl M. S. matyti, jog laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2015-09-16 M. S. gavo teisėtų pajamų 228808 Lt, t.y. 66267,38 Eur ir patyrė 66341,70 Eur išlaidų. Nurodoma, jog M. S. negalėjo teisėtai sukaupti piniginių lėšų 50000 Eur sumai, išlaidos viršijo pajamas 74,32 Eur (11 t. b.l. 100-117). Tačiau iš specialisto išvadoje pateiktos pajamų ir išlaidų analizės matyti, jog specialistas išlaidas skaičiuoja vertindamas gyventojo patirtas statistines vartojimo išlaidas Lietuvoje ir užsienyje. Statistinių metodų naudojimas visiškai neatspindi realios M. S. išlaidų finansinės padėties, netgi priešingai prieštarauja paprastai logikai, nes pagal specialistą, išleido daugiau pinigų, nei gavo. Teismo posėdyje specialistė M. S. patvirtino, jog M. S. išlaidas skaičiavo remdamasi statistiniais skaičiavimo metodais, paskaičiuojant vidutines gyventojo statistines išlaidas, kadangi relių išlaidų, paremtų dokumentais ji nenustatė. Todėl tikima liudytojo M. S. parodymais, jog jis turėjo ir papildomų darbų, už kuriuos gaudavo pajamų ir kurios liko nepaskaitytos. Tai, kad liudytojas nedeklaravo paskolos sutarties dėl 50000 Eur, kad gavo papildomas neapskaitytas pajamas, nepaneigia kaltinamajam A. V. M. S. suteiktos paskolos 50000 Eur sudarytos surašant vekselį.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl I. S. matyti, kad laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2015-08-10 I. S. gavo pajamų 718797 Eur ir patyrė 729709 Eur išlaidų, išlaidos viršijo pajamas 10912 Eur. Tačiau specialistas nurodo, jog ūkio kasoje 2015-08-10 buvo 44955 Eur, o 10000 Eur I. S. gavo iš nenustatytų šaltinių (11 t. b.l.2-35 ). Taigi specialisto pateikta išvada, jog ūkio kasoje buvo minėta suma sutampa su liudytojo I. S. parodymais, kad minėtos lėšos buvo apyvartinės už grūdus, o 10000 Eur I. S. turėjo savo asmeninių lėšų. I. S. patvirtino, jog turėjo ir paskolino A. V. 50000 Eur, nes A. V. ketino pirkti namą, surašė sutartį dėl skolos, A. V. žadėjo sumokėti palūkanas, tačiau A. V. skolos negražino, jis prisiteisė minėtą sumą teismo keliu ir perdavė antstoliui vykdyti. Tai patvirtina byloje esantis 2017-10-06 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimas, iš kurio matyti, jog pagal I. S. pareiškimą teismas priteisė iš A. V. skolą 50000 Eur (11t. 47-48). Ta aplinkybė, jog I. S. nedeklaravo gyventojo paskolos (duomenys neskelbtini) forma VMI nesudaro pagrindo teikti, jog tokio sandorio neįvyko ir I. S. nepaskolino A. V. 50000 Eur.

Iš specialisto išvados (duomenys neskelbtini) dėl L. V. matyti, kad L. V. laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-01-04 turėjo pastovias pajamas, nuo 2010-01-01 jo pajamos ženkliai augo nuo 98794 Lt iki 2014-01-01 iki 2014-12-31 156954 Lt, o 2014 metų pabaigai galimai turėjo 223012 Lt piniginių lėšų ne banke (7 t. b.l.125-148 ). Nors specialistas nurodo, jog L. V. šeima 2015-01-04 dienai negalėjo teisėtai sukaupti 145411,26 Eur (210000 Eur-64588,74 Eur) grynųjų pinigų, tačiau iš išvadoje pateiktos pajamų analizės matyti, jog specialistas išlaidas paskaičiavo remdamasis statistiniais rodikliais, kurie neatspindi tikros situacijos ir tokiu būdu negali paneigti realiai gautų pajamų. Specialistė M. S. patvirtino, jog skaičiuodama L. V. ir M. S. pajams ir išlaidas, nesant faktinių vartojimo išlaidų, kurias mato per banką, ji paėmė Lietuvoje vidutines statistines vartojimo išlaidas, dėl išlaidų Norvegijoje buvo pateikta informacija iš Norvegijos atitinkamų institucijų, o dėl M. S. rėmėsi Jungtinės Karalystės statistinėmis vartojimo išlaidomis. Specialisto išvadoje ji išlaidas paskaičiavo pagal pateiktas lenteles, pagal metus, kiek patiria išlaidų Lietuvos ar Norvegijos, ar Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojas.

Iš specialisto išvados (duomenys neskelbtini) dėl R. Č. matyti, jog R. Č. laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2015-07-26 dirbo ir nuolat gavo pajamas. 2014 metų pabaigai galimai turėjo 278039,83 Lt grynųjų pinigų. Laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-07-26 R. Č. galimai gavo 54597,01 Eur pajamų, galimai patyrė 27195,62 Eur išlaidų, R. Č. 2015-07-26 galimai turėjo 101966,50 Eur grynųjų pinigų. Tyrimu nustatyta, kad R. Č. paskolos teikimo dienai t.y. 2015-07-26 galėjo turėti 50000 Eur paskolai suteikti (10 t. b.l. 138-152 ). Taigi specialisto išvada patvirtina kaltinamojo A. V., liudytojų L. V. ir R. Č. parodymus, jog R. Č. paskolino L. V. 50000 Eur pagal surašytą paprastąjį vekselį. Ta aplinkybė, jog R. Č. nedeklaravo paskolos suteikimo nešalina tos aplinkybės, jog sandoris realiai įvyko.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį kyla, jei kaltininkas nuosavybės teise turi didesnį negu 500 MGL vertės turtą, t. y. daugiau kaip 18830 Eur negalėdamas pagrįsti jų įgijimo teisėtumo. Jei turimų lėšų suma neviršija 18830 Eur, nei baudžiamosios, nei administracinės atsakomybės nekyla. Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato ir jokios kitos teisinės atsakomybės.

Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189¹ straipsnį nepakanka nustatyti didesnės kaip 500 MGL vertės turto turėjimą. Reikia nustatyti, kad turtas įgytas neteisėtai. Įstatymas nereikalauja nustatyti turto įgijimo šaltinių. Išvadai apie turto įgijimo neteisėtumą tiesiog pakanka, kad asmuo negali pagrįsti turimo turto įgijimo teisėtumo. Teisėtai įgytas turtas – tai turtas, įgytas iš darbo ar kitų su darbu ar verslu susijusių pajamų, dovanojimo, paveldėjimo, loterijų, dividendų gavimo ir pan. Nustatant galimo neteisėtai įgyto turto dydį, svarbu dokumentaliai nustatyti asmens pajamas ir išlaidas už visą darbinės veiklos laikotarpį. Šios kategorijos bylose svarbi yra specialisto išvada. Tačiau jos vertinimui didelę reikšmę turi ta aplinkybė, ar specialistui pateikiama visa dokumentais patvirtinta medžiaga apie asmens gyvenimo pajamas bei civilinius sandorius. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad iki įstatymo dėl BK 189¹ straipsnio priėmimo nebuvo baudžiamosios atsakomybės už turto, kurio įgijimo ir turėjimo asmuo negali pagrįsti dokumentais, turėjimą. Tokia veika nebuvo nusikalstama veika. Dėl to visai įmanoma, kad asmuo iki įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę, priėmimo nesaugojo bylai reikšmingų dokumentų ar sudarydamas sandorį nesilaikė įstatymo nustatytos sandorio formos. Tokiu atveju, vertindami asmens pajamas, teismai gali remtis liudytojų parodymais, įvertinę jų patikimumą. Kartu pažymėtina, kad, esant tokiai situacijai, teismai turėtų labai atsargiai vertinti specialisto išvadas bei liudytojų parodymus. Nusikaltimo sudėties buvimas šios kategorijos bylose teismui neturi kelti abejonių (kasacinė nutartis Nr.2K-48/2014).

Šioje byloje tikrinant pas A. V. rastų 354370 Eur pinigų kilmę buvo tikrinama ar liudytojai L. V., R. Č., M. M., M. S., I. S. galėjo sukaupti nurodytas, paskolintas sumas, buvo tikrinamos jų pajamos ir išlaidos per 2003 -2015 metų laikotarpį, ar A. V. galėjo teisėtai sukauti, turėti minėtą pinigų sumą. Taip pat atsižvelgiama į A. V. ir D. V. įgytas pajamas ir išlaidas. Kaip matyti šie asmenys turėjo pastovias pajamas. Vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis, atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien per tam tikrą pasirinktą laikotarpį ( kasacinė nutartis Nr. 2K-48/2014). Pabrėžtina ir tai, kad remiantis BK 190 straipsnio 2 dalyje pateiktu išaiškinimu, vien faktas, kad asmens gautos pajamos nebuvo įtrauktos į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka , taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis ( kasacinė nutartis Nr.2K-75/2014). Pažymėtina, kad kaltinant asmenį neteisėtu praturtėjimu byloje esančiais įrodymais turi būti pagrįsta kokia konkrečia turėto turto dalis negalėjo būti įgyta teisėtomis pajamomis ir kad būtent ši dalis viršija 500 MGL vertę. Remiantis BK 189 ¹ straipsnyje pateikta neteisėto praturtėjimo definicija, baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką gali būti taikoma asmenims, įgijusiems turtą tiek savo, tiek kito asmens pajamomis. Tais atvejais, kai turimas turtas ar lėšos jam įgyti gauti iš kito asmens, byloje esančiais įrodymais turi būti pagrįsta, kokios konkrečios aplinkybės rodo, jog turto savininkas žinojo ar turėjo žinoti apie neteisėtą kito asmens veiklą ir pajamas (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-93/2014, 2K-75/2014). Šioje byloje nenustatyta faktų, jog A. V. skolindamasis pinigus iš M. S., M. M., I. S. būtų žinojęs apie tų asmenų neteisėtą pinigų kilmę. Vertinant byloje esančius pinigų skolinimo sandorius, juos patvirtina byloje esantys dokumentai- paskolos sutartys, vekseliai, liudytojų M. S., M. M., I. S., R. Č., L. V. parodymai, jų sudarymo tikslas ir logika – patvirtinta kaltinamojo A. V., liudytojų parodymai, jog ketino įsigyti namą.

Byloje ištirti įrodymai tai liudytojų L. V., R. Č., M. M., M. S., I. S. parodymai, paskolos sutartys, paprastieji vekseliai, specialisto išvados patvirtina kaltinamojo ir liudytojų parodymus, jog kaltinamasis A. V. pinigus įgijo teisėtai, tai yra jo sūnaus L. V. 160000 Eur , R. Č. L. V. paskolinti 50000 Eur, M. M., M. S. ir I. S. paskolinti po 50000 Eur A. V.. Taip pat kaltinamojo nurodytą tikslą skolintis pinigus namui įsigyti patvirtina byloje ištirti įrodymai liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisme perskaityti liudytojos D. J. parodymai, namo nuotraukos (14 t.b.l.36-41), registrų centro išrašas. Taigi visi šie teisme ištirti įrodymai, jų visuma leidžia konstatuoti, jog A. V. laikė namuose seife 354370 Eur įgytus teisėtais būdais ir jo veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių, todėl jis pagal BK 189 ¹ straipsnio 1 dalį išteisintinas vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinis ieškinys, daiktai, kiti klausimai

Kauno teritorinė muitinė byloje pareiškė civilinį ieškinį 19473 Eur dėl nesumokėtų

mokesčių valstybei. (12 t. 15-17). Baudžiamąją bylą perdavus teismui, 2018-12-10 gautas Kauno teritorinės muitinės atsisakymas civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje.

Kauno teritorinė muitinė nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatomis , teritorinis mokesčių administratorius – Kauno teritorinė muitinė administraciniu aktu (sprendimu) dėl neteisėtai laikytų 9031 pakelių cigarečių pripažino A. V. skolininku muitinei, apskaičiavo ir įpareigojo teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti apskaičiuotą mokestinę prievolę muitinei ( 13 t. 143-147 b.l.). Esant ieškinio atsisakymui, Kauno teritorinės muitinės civilinio ieškinio atsisakymas priimtinas ir procesas dėl ieškinio nutrauktinas.

Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2015-11-10 nutarimu paskirtas A. V. turtui- pinigams 354 370 Eur, rastiems bute, asmens kratos metu rastiems 160 Eur ir garaže rastiems pinigams 366,16 Eur ir 2 085 Eur-2451,16 Eur bendrai 356 981,16 Eur sumai laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuris teismo nutartimi pratęstas iki 2019 m. gegužės 12 d. ( t.12. b.l.- 46-108, 14 t. b.l.1-3), pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Daiktai nuosprendžiui įsiteisėjus: 2015-09-17 kratos metu bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) pas A. V. rasti ir paimti pinigai 354 370 eurai ir 2015-09-17 asmens kratos metu pas A. V. rasti ir paimti - 160 eurų, ir įvykio vietos apžiūros metu, garaže (bokse) (duomenys neskelbtini), juodoje piniginėje, mažesnėje piniginėje (su užtrauktuku), juodoje rankinėje rasti ir paimti iš viso -2 451,16 Eur bendrai 356 981,16 Eur sumai, kurie priduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK depozitinę sąskaitą ( t.13, b.l.-13-14; t.2,b.l.-176-180 ), gražintini savininkui A. V. Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

cigarečių pakeliai po 10 vnt kiekvienos rūšies, likę po sunaikinimo pagal prokuroro 2017-02-15 nutarimą ir saugomi Panevėžio apskrities VPK (t.2,b.l.- 122-123,171,172,173,174 ), sunaikintini vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu;

rastos ir paimtos iš A. V. užrašų knygelės, SIM kortelės, saugomos Panevėžio apskrities VPK (3 t. b.l.2-5), kaip nusikalstamos veikos priemonės sunaikintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

A. V. PIN kodo vokelis, esantys voke, prie bylos viršelio (13 t.), voke esantys dokumentai paskolos sutartis 2015-08-07 M. M. ir A. V., paskolos sutartis 2015-08-10 I. S. ir A. V., gražintini A. V. Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu; paprastas vekselis 2015-09-16 M. S. ir A. V. gražintinas M. S. Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu; paprastas vekselis (neprotestuotinas) 2015-07-26 R. Č. ir L. V. gražintinas R. Č. Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu;

2015-10-12 prokuroro nutarimais A. V. paskirtos kardomosios priemonės –užstatas 8000 Eur ir dokumento – A. V. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (12 t. b.l.190,193-196) nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos, užstatas gražintinas užstato davėjui Š. M., dokumentas –asmens tapatybės kortelė gražintina savininkui A. V..

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažįsta ir

gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Šiuo nusikaltimu sukeltos pasekmės ekonomikai ir verslo tvarkai iškreipia sąžiningos prekybos ir verslo suvokimą, formuoja negatyvų visuomenės ir mokesčių mokėtojų požiūrį. Kaltinamasis praeityje padaręs nusikalstamų veikų, tačiau teistumai išnykę, neteistas (13t.b. l. 135-140), baustas administracine tvarka (13t. b. l.129). Iš duomenų Sodros DB išrašo matyti, jog kaltinamasis dirbęs iki 2005-08-01, buvo registruotas darbo biržoje (13 t.b.l.130,131,132), iš (duomenys neskelbtini) charakteristikos, darbo sutarties matyt, jog A. V. įsidarbino (duomenys neskelbtini) nuo 2018-11-21, charakterizuojamas teigiamai (14 t.b.l. 49, 52-53), iš medicininio pažymėjimo matyti, jog pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (13 t. b.l.115), turi sveikatos - klausos sutrikimą (14 t.b.l.50-51). Kaltę pripažino visiškai. Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, pasekmes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad baudžiamasis įstatymas už šią nusikalstamą veiką numato dvi bausmes – baudą arba laisvės atėmimą, prieina išvados, kad kaltinamajam A. V. už šį sunkų nusikaltimą skirtina švelnesnė bausmė – bauda, mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas nusikalstamos veikos metu galiojęs švelnesnis dėl bausmės dydžio 2011-04-21 įstatymas Nr.XI-1350. Teismo išvada ta, jog būtent tokios bausmės skyrimas atitiks BK 41 straipsnyje keliamus tikslus, teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti A. V. už nusikaltimo padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 ² straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr.X-272 redakcija) ir paskirti 300 MGL ( 11298 Eur ) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi 65 straipsnio bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklių 2 punkto a papunkčiu vieną laisvės atėmimo dieną prilyginus dviejų MGL dydžio baudai (1:2) į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015-09-17 iki 2015-10-12 (25 d.) ir paskirti galutinę bausmę 250 MGL (9415 Eur) dydžio baudą.

A. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 189 ¹ straipsnio 1 dalį išteisinti vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – užstatą 8000 Eur ir dokumento –asmens tapatybės kortelės paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės pradėjimo vykdyti. Pradėjus vykdyti bausmę užstatą 8000 Eur gražinti užstato davėjui Š. M., dokumentą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. V. gražinti A. V..

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės muitinės atsisakymą civilinio ieškinio priimti ir procesą dėl ieškinio šioje byloje nutraukti.

Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2015-11-10 nutarimu paskirtą A. V. turtui- pinigams 356 981,16 Eur sumai laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuris teismo nutartimi pratęstas iki 2019 m. gegužės 12 d., pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: 2015-09-17 kratos metu bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) pas A. V. rastus ir paimtus pinigus - 354 370 eurų ir 2015-09-17 asmens kratos metu pas A. V. rastus ir paimtus - 160 eurų, ir įvykio vietos apžiūros metu, garaže (bokse) (duomenys neskelbtini), juodoje piniginėje, mažesnėje piniginėje (su užtrauktuku), juodoje rankinėje rastus ir paimtus iš viso -2 451,16 Eur, bendrai 356 981,16 Eur sumai, kurie saugomi Panevėžio apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje gražinti savininkui A. V. Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu;

cigarečių pakelius po 10 vnt kiekvienos rūšies, likusius po sunaikinimo pagal prokuroro 2017-02-15 nutarimą ir saugomus Panevėžio apskrities VPK, sunaikinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu;

rastas ir paimtas iš A. V. užrašų knygeles, SIM korteles, saugomos Panevėžio apskrities VPK, kaip nusikalstamos veikos priemones sunaikinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

A. V. PIN kodo vokelį, esantį voke, prie bylos viršelio, voke esančius dokumentus: paskolos sutartį 2015-08-07 M. M. ir A. V., paskolos sutartį 2015-08-10 I. S. ir A. V., gražinti A. V. Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu; paprastą vekselį 2015-09-16 M. S. ir A. V. gražinti M. S. Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu; paprastą vekselį (neprotestuotiną) 2015-07-26 R. Č. ir L. V. gražinti R. Č. Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu;

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Danutė Švitinienė