- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 2A-286-280/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05372-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Birutė Jonaitienė, Laimutė Sankauskaitė (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Bikuvos“
- Atsakovas
- G. V.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-286-280/2011
teisėjas Arvydas Jasonas teisminio proceso Nr. 2-08-3-05372-2010-3
2011 m. gegužės 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Bikuvos“ prekyba apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Bikuvos“ prekyba ieškinį atsakovui G. V. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Bikuvos“ prekyba prašė iš atsakovo priteiti 18 671,35 Lt žalos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-07-21 apie 12 val. atsakovas G. V. , būdamas ieškovo darbuotoju, UAB „Bikuvos“ prekyba parduotuvėje Nr. 5, esančioje Ramygalos g. 147b, Panevėžyje, savavališkai paėmęs ieškovo valdomą elektrinį krautuvą NICHIYU ir juo važiuodamas, dėl savo kaltės sužalojo parduotuvėje esančią pirkėją J. R. . J. R. dėl šio įvykio buvo nustatyta dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai, dėl nustatytų sužalojimų jai nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, o Panevėžio apylinkės prokuratūroje 2009-09-10 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-2-155-09 dėl atsakovo nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 139 str. 1 d., kuris prokuroro 2010-05-10 nutarimu buvo nutrauktas įtariamajam G. V. ir nukentėjusiajai J. R. susitaikius, kai atlygino nukentėjusiajai 10 000 Lt turtinę ir 10 000 Lt neturtinę žalą. Ieškovas atlygino J. R. žalą vadovaudamasis LR CK 6.270 str. nuostatomis, pagal kurias atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą tenka šį šaltinį valdančiam asmeniui. Teigė, kad atlyginęs žalą įgijo regreso teisę reikalauti sumokėtų sumų iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš G. V. 13 692,37 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2010-08-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas UAB „Bikuvos“ prekyba naudai. Nurodė, kad ieškovas atlygino J. R. turtinę ir neturtinę žalą, todėl įgijo regreso teisę reikalauti iš atsakovo priteisti 18 671,35 Lt žalą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Konstatavo, kad žala atsirado dėl ieškovo darbuotojo, einančio savo darbines pareigas, kaltės. Nors atsakovas prašė sumažinti priteistos žalos dydį, tačiau įrodymų apie sunkią turtinę padėtį nepateikė, todėl nemažino žalos dydžio. Įvertino aptartų kriterijų visumą bei taikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, neturtinės žalos dydį nustatė 10 000 Lt, o turtinės žalos dydį nustatė 5 021,02 Lt išskaičius atsakovo sumokėtą 1 328,65 Lt, priteisė 3692,37 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Bikuvos“ prekyba prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atlygino atsakovo sužalotai J. R. padarytą turtinę ir neturtinę žalą, vadovaudamasis CK 6.270 str. nuostatomis, pagal kurias atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą tenka šį šaltinį valdančiam asmeniui. Dėl padarytos žalos dydžio ir jos atlyginimo buvo pasirašyta ieškovo ir nukentėjusiosios J. R. 2010-03-24 sutartis, apie kurios sąlygas atsakovui buvo gerai žinoma, o nukentėjusiajai 2010-03-24 buvo išmokėta šalių sutarto dydžio 10 000 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, viso 20 000 Lt. Atsakovas apmokėjo dalį žalos t.y. 1 328,65 Lt. Teigia, kad turtinės žalos pagrįstumo dydį įrodo ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai dėl turėtų teisinių paslaugų išlaidų, vaistų pirkimo išlaidų ir mokamų procedūrų apmokėjimo, bet ir kiti įrodymai – atsakovo sužalotos J. R. 2009-08-13 pareiškimas ieškovui dėl 30 000 Lt žalos (10 000 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos) atlyginimo, kuriuo grindžiamas jai padarytos žalos dydžio apskaičiavimas, liudytojų J. Š. ir J. Š. parodymai, paties atsakovo paaiškinimai apie tai, kad jis vedė derybas su J. R. dėl žalos dydžio. Teigia, kad atsakovui buvo žinomi jo sužalotos J. R. keliami reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžių. Teigia, kad žalos atlyginimo metu t.y. 2010-03-24 J. R. dar nebuvo pasveikusi, po to jai buvo daryta dar viena operacija, buvo papildomai pirkti vaistai, turėtos kitos išlaidos, tačiau ji išlaidų apmokėjimo dokumentų jau nerinko, J. R. dar tik planuoja važiuoti į reabilitaciją Likėnuose, o po tokių traumų tai natūralus dalykas. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo išmokėtos turtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, turėjo įvertinti bei atsižvelgti ir į būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. V. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-01-25 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas turėjo įrodyti, jog nukentėjęs asmuo tikrai patyrė tokio dydžio neturtinę žalą, kokios dydį ieškovas pats, be jo žinios ir pasitarimo sumokėjo nukentėjusiajam asmeniui. Teigia, kad žinojo, jog buvo vedamos derybos su nukentėjusiuoju asmeniu, tačiau nebuvo žinoma sutartyje nurodyta ir nukentėjusiajam asmeniui sumokėta suma. Nurodo, kad jo turtinė padėtis yra labai bloga, kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi, gyvena su tėvais, niekur nedirba.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, 338 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos medžiaga nustatyta, kad G. V. nuo 2008-12-03 iki 2010-08-09 dirbo UAB „Bikuvos“ prekyba pardavėju, darbo užmokestis darbo sutartyje nustatytas minimalus 800 Lt per mėnesį (b.l. 6-7). Per visą darbo laiką pas ieškovą teuždirbo 16 800 Lt. 2009-07-21, apie 12 val. parduotuvėje „Bikuva“, adr. Ramygalos g. 147 B, Panevėžio m., autokrautuvu, kurį vairavo G. V. , buvo sužalota J. R. . J. R. nustatyti dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai. Dėl sužalojimų J. R. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai , G. V. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 139 str. požymius. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2010-05-10 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas įtariamajam G. V. ir nukentėjusiajai J. R. (b.l. 21-22) susitaikius. UAB „Bikuvos“ prekyba gera valia atlygino J. R. 10 000 Lt turtinės ir 10 000 neturtinės žalos (b.l. 23-25).
Ieškovas UAB „Bikuvos“ prekyba apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka su turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo priteistu dydžiu ir prašė ją padidinti nuo 3692,37 Lt iki 8671,35 Lt, o atsakovas G. V. su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu pilnai sutinka ir jo neginčija bei apeliacinės instancijos teisme prašė palikti nepakeista.
Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją nuostatą asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, t. y. teisę reikalauti nukentėjusiajam išmokėtos sumos grąžinimo iš tiesiogiai žalą padariusio asmens. Asmuo, atlyginęs žalą, turi teisę reikalauti regreso tvarka tokio pat dydžio sumos, kokią išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui, jeigu įstatymuose nenustatytas kitoks dydis. Atgręžtinį reikalavimą savo darbuotojui ieškovas gali įgyvendinti laikydamasis darbo teisės normų nuostatų, nes žalos atsiradimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai. Ieškovo sumokėta tretiesiems asmenims (nukentėjusiesiems) žalos atlyginimo suma gali būti vertinama kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl jo darbuotojo, t. y. atsakovo, kaltės, ir gali būti priteisiama atgręžtinio reikalavimo tvarka, vadovaujantis darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą (DK XVII skyrius). Darbuotojo materialinės atsakomybės specifika yra ta, kad pagal darbdavio regresinius reikalavimus kaltas darbuotas atsako vadovaujantis bendrosiomis materialinės atsakomybės taisyklėmis, t. y. paprastai jis atsako ribotai (DK 254 straipsnis) ir tik specialiai įstatyme nustatytais atvejais (DK 255 straipsnis) – visiškai. Ieškovas nurodo, kad pagal DK 255 straipsnio 2 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota BPK nustatyta tvarka, be to, pagal DK 257 straipsnio 4 punktą atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 255 straipsnio 2 punkte, įtvirtinančiame specialų darbuotojo materialinės atsakomybės atvejį, nustatyta tik darbdavio teisė reikalauti regreso tvarka visiško žalos atlyginimo, o ne jo teisė į atgręžtinio reikalavimo patenkinimą visa apimtimi. Tiek CK 6.280 straipsnio 1 dalyje, tiek DK 255 straipsnio 2 punkte ir DK 257 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos reiškia, kad regresine tvarka priteistino žalos atlyginimo dydis nustatytinas atsižvelgiant į tai, kiek žalos atlyginimo sumokėjo šią žalą, atsiradusią dėl kito asmens kaltės, atlyginęs asmuo, tačiau jokiu būdu nereiškia, kad sumokėto ir regreso tvarka reikalaujamo žalos atlyginimo suma negali būti peržiūrima ar ginčijama, pavyzdžiui, dėl tokių aplinkybių, kurios, atlyginant tretiesiems asmenims (nukentėjusiesiems) kito asmens padarytą žalą, nėra reikšmingos, tačiau įgyja reikšmės tais atvejais, kai kito asmens padarytą žalą atlyginęs asmuo regreso tvarka reikalauja atlyginimo iš šią žalą tiesiogiai padariusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2007). Todėl asmuo, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas turi teisę įrodinėti aplinkybes, dėl kurių atlygintinos žalos dydis teismo gali būti sumažintas (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis, DK 257 straipsnio 5 dalis).
Darbo kodekso 257 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Ši norma įtvirtinta ir CK 6.282 str. 3 d. Bylos medžiaga nustatyta, kad žala buvo padaryta dėl neatsargumo, t.y. ji nebuvo padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais, tai pirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybes, turinčias reikšmės žalos atsiradimui, galėjo spręsti klausimą dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad 10 000 Lt turtinė ir 10 000 Lt neturtinė žala fiziniam asmeniui yra labai didelė suma. G. V. paaiškinime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2009-07-21 apie 12 val. pardavėja D. B. paprašė nukelti spintelę santechnikos skyriuje, todėl važiavo nukelti nuo lentynos vonios baldus, šias aplinkybes patvirtino ir D. B. savo rašytiniame paaiškinime (b.l. 19-20). Be to atsakovas pas ieškovą dirbo nuo 2008-12-03 iki 2010-08-09, o teisme ieškinys gautas 2010-08-09 (b.l. 2-3), šiuo metu jis dirba UAB „Stilsena“ ir jo vidutinis darbo užmokestis 1265 Lt už 2011-01-01 - 2011-03-31 laikotarpį, transporto priemonių bei nekilnojamojo turto neturi.
Žalos atlyginimo instituto paskirtis yra visiškas nuostolių atlyginimas, tačiau ši taisyklė turi būti taikoma protingai ir sąžiningai, vadovaujantis bendrosiomis prievolių vykdymo taisyklėmis, todėl CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuostolių atlyginimas gali būti sumažintas, jei dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Įstatymas numato teismo teisę atsižvelgti į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius. Atsakovas G. V. buvo ieškovo darbuotojas, t. y. silpnesnioji darbo sutarties šalis, jo turtinė padėtis nėra gera, jis gyvena pas tėvus ir jokio turto neturi, geranoriškai sumokėjo 1 328,65 Lt turtinės žalos, todėl pagal nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindas regreso tvarka priteistiną atlygintą turtinę žalą sumažinti nuo 8 671,35 Lt iki 3 692,37 Lt.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.