Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Taigi 2018-06-19 kaip tik ir buvo ta diena, kai buvusi sugyventinė galėjo pasimatyti su vaikais. Ji pastaruosius pasiėmė iš darželio ir iki 20 val. turėjo parvežti į namus ((duomenys neskelbtini)). Jis laukė jų atvažiuojančių prie kiemo vartelių. Pamatė atvažiuojančius du automobilius, vienas kurių buvo L. V., kitas nematytas. Iš pastarojo išlipo moteris, kurią L. V. pristatė kaip savo draugę (vėliau sužinojo, kad tai jos advokatė R. N.). Jis pastarajai paaiškino, kad vyksta skyrybų procesas, situacija įtempta, moteris neprieštaravo, nesiginčijo ir į kiemo vidų nėjo. Tuo tarpu vaikai įbėgo į kiemą, tada pamatė, kaip L. V., nešina krepšiais ir lagaminais, užėjo į kiemą, nuėjo prie namo durų ir tais daiktais užblokavo įėjimo duris. Ji pareiškė, kad pargrįžta į namus, kas, anot kaltinamojo, jam buvo labai netikėta. Kaltinamasis pažymėjo, kad nukentėjusioji iki įvykio namuose negyveno jau beveik 7 mėnesius, buvo pagrobusi vaikus, išsiveždama juos į užsienį, turėjo susiradusi meilužį, be to, dar buvo ir apsivogusi, todėl buvo sunku suprasti, kaip ji gali taip lyg niekur nieko sugrįžti, juo labiau, kad sugrįžusi gyveno kitame bute, su kitu vyru. Neneigia, kad namas priklauso jiems abiem, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių sugrįžti ir gyventi nebuvo įmanoma. Situacija buvo sudėtinga, jis jai siūlė viską spręsti teisiniu keliu, kadangi patiems išsiaiškinti buvo sunku. Nukentėjusioji iš esmės ir neprieštaravo, kad reikia imtis teisinio kelio, bet, kita vertus, pati pasiūlymų neturėjo. Abu kalbėjosi kokį pusvalandį ar valandą, su pertraukomis, nes jis vis nueidavo nuo durų pažaisti su vaikais, tuo tarpu L. V. visą laiką stovėjo prie durų, kūnu užstodama įėjimą (porą kartų abu buvo trumpam atsisėdę). Kai lauke ėmė šalti, pradėjo kilti vėjas, jis susiruošė su vaikais užeiti į namus. Priėjo prie durų, kaire ranka laikė apkabinęs vaikus, o dešine rakino duris. Nukentėjusioji stovėjo šalia, iškart jam už nugaros, puolė jį ranka (ar abiem, ar viena ranka, negali pasakyti) bei petimi stumti į nugarą, dėl ko jo ranka nuslydo, kliudydama namo fasado dekoraciją, puoštą aštriais akmenukais. Tokiu būdu susibraižė dešinę ranką. Dar nukentėjusioji bandė kišti savo dešinę koją tarp durų, lyg norėdama įspirti, o kaire ranka (nagais) kabinosi į kairiąją ranką, kurią apdraskė. Jis nukentėjusiosios niekaip nelaikė, rakino toliau duris, po ko visi užėjo į namo vidų (nukentėjusioji užėjo taip pat, tik jos daiktai, išskyrus ant pečių buvusią rankinę, liko lauke). Kadangi nukentėjusioji vis tiek užėjo, pasiūlė jai eiti į virtuvę pasikalbėti. Nuėję apie 20 min. vėl bandė aiškintis, tartis, L. V. sakė, kad norėtų grįžti, bet jis jai teigė, kad tokioje situacijoje geriau kartu nebūti, siūlė kreiptis į teismą. Nukentėjusioji tai sutikdavo su jo nuomone, tai imdavo šaukti arba išvis tylėjo. Jam buvusios sugyventinės elgesys pasirodė neadekvatus, dėl ko stengėsi nuo jos laikytis atokiau. Kategoriškai neigia virtuvėje ar kur kitur atlikęs prieš nukentėjusiąją bent kokius smurtinius veiksmus, nebandė jos pastumti, negriebė už liemens, L. V. virtuvėje į jokį spintelės stalčių nebuvo įsikabinusi, jis pastarosios niekur netempė. Vienu metu L. V. išėjo į lauką pasiimti savo daiktų, o jis (M. B.), pasinaudojęs tokia proga, nuėjo ir iš vidaus užrakino namo duris. Neužilgo nuo to laiko, kai jis užsirakino, iš lauko pasigirdo L. V. šauksmai ir rėkimas. Tuo metu jis kaip tik darė vaikams valgyti ir per virtuvės lanką pamatė išmėtytus nukentėjusiosios daiktus. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, neneigia, kad jų iš karto į vidų neįsileido (iš pradžių norėjo vaikams paaiškinti, kad šie neišsigąstų pareigūnų), su jais bendravo per langą. Buvo iškviestas ir Vaikų teisių tarnybos atstovas, kuris pasakė, jog pati nukentėjusioji netinkamai elgiasi, nesikreipdama į teismą. Kadangi L. V. parašė pareiškimą, jis buvo išvežtas į komisariatą. Anot kaltinamojo, jis taip pat iškart įvykio vietoje būtų prašęs pareiškimą dėl nukentėjusiosios veiksmų, tačiau buvo paaiškinta, kad tokiu atveju į komisariatą bus vežami abu, dėl ko teks vaikus vežti į priežiūros centrą. Jam pagailo vaikų, dėl ko pareiškimo iškart nerašė. Taigi taip nukentėjusioji liko namuose su vaikais, o jį išsivežė pareigūnai. Pažymėjo, kad iki įvykio nematė, jog nukentėjusioji būtų turėjusi kokių sužalojimų, išskyrus ant kojos buvusį nubrozdinimą (iš pradžių manė, kad tai vaiko koja sužalota). Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis M. B. parodė, kad įvykio metu vaikai susijaudino, momentais verkė, dėl ko reikėjo juos raminti. Teisiamojo posėdžio metu išklausius garso įrašus, kaltinamasis M. B. nurodė negalintis pakomentuoti konkrečių savo, vaikų pasakytų frazių, užfiksuotų išklausytose garso įrašuose. Nukentėjusiosios civilinio ieškinio nepripažįsta (t. 1, b. l. 203-211).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. B. kaltu taip pat neprisipažino. Parodė

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji L. V. parodė, jog kaltinamasis M. B. yra jos buvęs sugyventinis, abu turi du bendrus vaikus. Kartu su kaltinamuoju gyveno iki 2017 m. gruodžio 1 d., gyveno abiem lygiomis dalimis priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Dėl pašlijusių santykių nebenorėdama gyventi su kaltinamuoju, išsikraustė, keletui mėnesių išvyko į užsienį, tačiau iš ten buvo priversta sugrįžti atgal, kadangi Lietuvoje buvo pradėtas procesas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Sugrįžus kaltinamasis jos neįleido į bendrus namus (nuo 2017 m. kovo mėn. pabaigos), jai teko apsigyventi pas tėvus, po to išsinuomoti butą. Kaltinamojo ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu prašė leisti į namus, kuriuose ji turėjo pilną teisę gyventi, tačiau M. B. atsisakė įsileisti. Buvo kreiptasis ir į antstolį, kad šis užfiksuotų atsisakymo faktą, bandė į namus patekti ir su advokate, tačiau kaskart nesėkmingai. Tiesa, sugyventinis buvo pažadėjęs, kad tokią ir tokią dieną įsileis, tačiau atėjus nurodytai datai to nepadarydavo, o pažadėdavo įsileisti kitąkart. Įvykio metu vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu (nuo 2018-05-17 iki 2018-07-12). Įvykio diena, t. y. 2018-06-19, buvo jos ir vaikų bendravimo diena, ji leido laiką su pastaraisiais, vaikus namo turėjo parvežti iki 20 val. Iki nustatytos valandos ji kaip tik su vaikais ir parvažiavo į namus, t. y. tiek dėl to, kad grąžinti vaikus tėvui, tiek ir pati parvyko į savo namus, priklausiusius ne tik kaltinamajam, bet ir jai. Nors iki tol M. B. jos ir neįsileido, visgi galvojo, kad tą vakarą jis pagaliau leis jai sugrįžti (nepamena, ar pastarasis buvo davęs pažadą leisti konkrečiai tą vakarą įeiti į namus). Ji atsivežė lagaminą su daiktais, taip pat dar turėjo kuprinę bei krepšį. Atvyko kartu su advokate, galvojo, kad ši paprotins kaltinamąjį, paaiškins, kad jis turi laikytis savo pažadų ir leisti jai (nukentėjusiajai L. V.) apsistoti savo pačios namuose. Vis dėlto tik pamatęs advokatę, kaltinamasis neleido šiai net įeiti į kiemą. Nukentėjusioji su vaikais įėjo į kiemą ir, priėjusi prie namo durų, aiškino buvusiam sugyventiniui, kad ji grįžta namo su visais lagaminais (lagaminą pasistatė prie durų). Kartu buvo vaikai, vyresnysis sūnus prašė tėvo ją įleisti, tačiau M. B. pasakė, kad ji (L. V.) į namus tikrai neįeis. Kai visi buvo prie durų (ant laiptų), kaltinamasis numetė jos lagaminą žemyn (nuo laiptų), tuo tarpu nukentėjusioji stovėjo M. B. už nugaros, prašydama ją įleisti. Kaltinamasis nereagavo, stūmė ją su nugara, rankomis, norėdamas nustumti atgal nuo laiptų. Nenorėdama nukristi, ji (L. V.) įsikibo į sieną, kaltinamasis ją stumdė, spaudė krūtinę ir rankas. Viso to proceso metu ji atsitrenkė į grublėtą sieną, po ko atsirado nubrozdinimai, krūtinės skausmas. Taigi vyko apsistumdymas, kaltinamasis norėjo ją nustumti laiptų, norėdamas pats su vaikais įeiti į namo vidų. Galiausiai jai pavyko pro pastarojo nugarą patekti į namą, kaltinamasis dar bandė ją išstumti atgal, bet nukentėjusioji nurodė dešine koja įsirėmusi į koridoriuje stovėjusią sieną. Kaltinamajam stumiant ją rankomis, atsirado nubrozdinimai kojos šlaunies vidinėje pusėje. Patekus į virtuvę, bandė kalbėtis su kaltinamuoju, vaikas prašė leisti jai likti namuose, sakė, kad mama gyvens su jais. Nukentėjusiosios teigimu, eidama į namo vidų, ji rankose turėjo rankinę ir kuprinę, po ko M. B. šiuos jos daiktus išmetė pro duris į lauką. Be to, ji rankose turėjo du mobiliojo ryšio telefonus, kuriuos kaltinamasis iš jos pagriebė ir taip pat išmetė lauk (ji telefonų atiduoti nenorėjo, juos iš rankų ištraukė per jėgą, taip sukeldamas jai skausmą). Palikęs atidarytas duris ir pribėgęs prie jos, stvėrė iš priekio už rankų ties alkūnėmis, pradėjo tempti, anot nukentėjusiosios, ji spėjo įsikibti į virtuvinį stalčių, kurio priekinė dalis išlūžo nuo tempimo. Galiausiai stvėrė už liemens, stūmė ją link išėjimo, prasidėjo riksmai paleisti, ji šaukė norinti likti namuose. Nieko nepaisydamas, kaltinamasis ją stūmė toliau link koridoriaus, tačiau ji kojomis įsispyrė į sieną, paskui kojomis įsirėmė į ją, o M. B. dešinės kojos pėda stūmė jos koją (virš kelio). Nukentėjusioji parodė pajutusi skausmą, vėliau pasirodė kraujosruvos. Taip kaltinamasis ją nustūmė link lauko durų, ji įsitvėrė į staktą, tačiau M. B. nesustodamas stūmė ją į krūtinės sritį, laikė už rankų, vėliau stvėrė už liemens ir stūmė pro duris. Nepaisant to, kad ji ir laikėsi už staktos, jėgos visgi buvo mažesnės ir kaltinamasis išstūmė ją pro duris, nustūmė nuo laiptų, kuriais ji užpakaliu nučiuožė žemyn. Tiksliau visas aplinkybes nurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, prašė tais parodymais remtis. Pažymėjo, kad visi nustatyti sužalojimai buvo padaryti būtent įvykio metu (iki tol jokių sužalojimų jos kūne nebuvo). Nukentėjusioji palaikė pareikštą civilinį ieškinį. Teigė dėl kaltinamojo veiksmų patyrusi neturtinę žalą, pasireiškusią tuo, kad jai teko iškęsti skausmą, stresą, išgąstį, galėjo ištikti persileidimas, kaltinamasis jos net neatsiprašė. Atsakydama į klausimus, nukentėjusioji L. V. parodė, kad įvykio metu turėjo kitą gyvenimo draugą, kas kaltinamajam buvo žinoma. Buvęs sugyventinis nežinojo tik to, kad ji tuo metu jau laukėsi. Nepaisant šių aplinkybių, ji galvojo, kad kaltinamasis jai leis įeiti į namus, kadangi tai buvo ir jos namai, juo labiau, kad apie tai ne kartą buvo kalbėta ir M. B. buvo pažadėjęs įsileisti. Įvykio vakarą atvykus į namus, būnant lauke, kaltinamasis jai kelis kartus pakartojo, kad ji namo neįeis, tačiau, nukentėjusiosios teigimu, ji nėra konfliktiška, negalvojo su kaltinamuoju pyktis, manė, kad jis ją vis dėlto įsileis. Tuo pačiu pažymėjo, kad po įvykio ji galiausiai apsigyveno namuose (spyna nebuvo pakeista), kuriuose prabuvo iki 2018-07-12, iki kol vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja. Įvykį įrašinėjo, norėdama užfiksuoti kaltinamojo žodžius, kadangi šio žodžiai ir veiksmai skirdavosi. Įrašus darė ištisai, neatsimena, kad būtų juos stabdžiusi. Laikant rankose telefoną, galimai galėjo nusispausti kažkoks mygtukas arba įrašas nutrūkti pasiekus maksimalią įrašymo trukmę (t. 1, b. l. 169-173).

Ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji L. V. buvo apklausta iš viso 3 kartus, jos parodymai yra užfiksuoti apklausų protokoluose (t. 1, b. l. 19, 29-31, 40). Apklausiama pirmą kartą parodė nuo 2017 m. gruodžio mėn. nebegyvenanti su buvusiu sugyventiniu M. B., nebeveda bendro ūkio, yra asmeniškai išsiskyrę, šiuo metu vyksta procesas dėl jų bendrų nepilnamečių vaikų priežiūros. Pažymėjo nors ir esanti registruota adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau yra priversta gyventi nuomojame bute, kadangi M. B. išvijo ją iš namo ir jos neįleidžia. Dabartiniu metu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, 2018-06-19, apie 20 val., ji parvežė abu vaikus šiuo adresu. Su vaikais atėjo prie namo durų, bet M. B. jos nenorėjo įleisti į vidų, nors ji turi teisę būti savo nuosavybėje. Ją stūmė nuo durų, nors ji prašė įleisti ją į jos pačios namą. Jis nuo pirmo susitikimo įeinat į namus pradėjo ją stumdyti nepilnamečių vaikų akivaizdoje, užtvėrė praėjimą. Tarp jų kilo konfliktas, ji prasibrovė pro jį į virtuvę, kurioje abu pradėjo kalbėtis, savo ruožtu vaikai prašė, kad jis leistų jai pasilikti. Virtuvėje pradėjo stumdyti, norėdamas išstumti iš namo į kiemą. Išmetė jos asmeninius daiktus į lauką (kompiuterį, rankinę ir kitus daiktus), iš rankų pagriebė mobiliojo ryšio telefoną ir išmetė į kiemą. Tada griebė ją ir pradėjo temti iš namo, norėdamas ją išmesti. Grumtynių metu jis ją abiem rankomis griebė už rankų, tempė iš namo į kiemą. Jis jai apdraskė dešinę ranką (rankos pirštus), buvo apdraskyta kojos šlaunis, nulaužė nagą, dėl M. B. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, labai išsigando ir iškvietė policiją (t. 1, b. l. b. l. 19).

Antros apklausos metu nukentėjusioji L. V. papasakojo aplinkybes, susijusias su ankstesniu abiejų gyvenimu, santykiais, jos išvykimu į Didžiąją Britaniją, teismo procesą užsienyje bei grįžimo atgal į Lietuvą priežastis, vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymu (t. 1, b. l. 29-31). Pažymėjo, kad iki 2018-09-19 įvykio ji daug kartų prašė M. B. įsileisti į namus, priklausančius jai lygiomis dalimis, bet šis nesutiko to padaryti, pakeitė durų spynos šerdelę, o, jei ir pažadėdavo įsileisti, to taip ir nepadarydavo. 2018-06-19 dienos metu ji kartu su savo advokate R. N. nuvyko į namus, esančius (duomenys neskelbtini), įsitikino, kad spynos širdelė pakeista. Tą pačią dieną (2018-06-19) vėliau ji (L. v.) paėmė abu vaikus iš darželio, su jais pabendravusi, apie 20.00 val., nuvyko prie namo (duomenys neskelbtini). Atvyko su savo susirinktais asmeniniais daiktais ir vaikais (ji atvažiavo savo automobiliu, advokatė – savo, ši būtų pabendravusi su M., paaiškinusi jam teisinius aspektus, akcentuojant, kad negalima traumuoti vaikų). Priėjusi prie kiemo, stovėdama už tvoros ir neidama į kiemo teritoriją, mėgino kalbėtis su M. B., kuris buvo prie namo esančioje teritorijoje. M. B. tvirtino, kad L. negali eiti į jo namus. Tada ji (L. V.) su daiktais ir vaikais užėjo į kiemą, dalimis buvo daromas audio garso įrašas. Tada ji su dviem vaikais nuėjo prie namo durų, kartu ėjo ir M.. Vaikams girdint, pastarasis pasakė „tu tikrai neįeisi į namą, kad tu gyveni kitu adresu su kitu vyru, vyksta teisminis procesas“. Po ilgų pokalbių jis atidarė duris, praleisdamas vaikus, tada nustūmė jos lagaminą, kurį ji buvo pastačiusi prie durų (ranka ar koja nustūmė, nežino). Pastūmus lagaminas nuo minėtų laiptų nukrito į kiemo teritoriją. Su savimi turėjo kuprinę ir krepšį su kompiuteriu. Jai būnant M. B. už jo nugaros, pastarasis ją stūmė savo rankomis ir nugara, taip visu savo kūnu eidamas atbulas. Stūmė visu kūnu ir į jos rankas. Nuo minėto stūmimo juto skausmą rankose, nes ji laikėsi rankomis už sienos ir nuo to stūmimo jai nulūžo dešinės rankos trečio piršto nagas, apsidraskė dešinės pirštai, nes ji atsitrenkė būtent nuo pastūmimo į sieną, kuri yra grublėta. Nukentėjusiosios teigimu, nuo to pastūmimo ji pajuto fizinį skausmą krūtinės srityje. Tada pro jo nugarą prasmuko į vidų. Jai dar esant dešine koja įsispyrus į sieną, kad M. B. jos neišstumtų, nuo jo (M. B.) rankų atsirado įbrėžimas ant jos dešinės kojos vidinės pusės šlaunies, po ko dešinės kojos šlaunies vidinėje pusėje pajuto fizinį skausmą. Jai užėjus į virtuvę, M.pasakė, kad „aš vis tiek čia nebūsiu, iš čia išlėksiu“. Apklausos metu L. V. pagal įrašą citavo savo, N. B., sūnaus Majaus pasakytas frazes. Po to M. B., pasiėmė jos atsineštus asmeninius daiktus (rankinę su kompiuteriu ir kuprinę su daiktais), ir išmetė juos lauk į kiemą. Majus pradėjo prašyti „parnešk mamos daiktus“, buvo matyti, kad vaikas išsigandęs. M. B., sugriebęs tempė už telefonų link savęs, o ji tiesiog laikė ir jų neatidavė; tada ant dešinės rankos delno viršutinės dalies, ties smiliumi, atsirado kraujosruva, buvo juntamas fizinis skausmas. Tada M. griebė iš jos rankų abu jos telefonus, išmetė juos į lauką bei paliko atidarytas įėjimo į namą duris. Tada, stovėdamas jai iš priekio, savo abiem rankų delnais griebė ją ties jos abiejų rankų alkūnėmis ir jas spausdamas stipriai ją tempė iš priekio stovėdamas į ją veidu. Nuo minėto tempimo ir spaudimo ji juto fizinį skausmą. Dar nespėjus įsikibti į šalia buvusią virtuvinio stalčiaus rankeną, dėl tempimo išlūžo priekinė stalčiaus dalis. Po to M. B. sugriebė ją savo abiejų rankų delnais už liemens ir stūmė link išėjimo durų, ji priešinosi, atsirėmė kojomis į sieną. Tuomet jis (M. B.) savo kojos pėda pastūmė jos įremtą dešinę koją (virš jos dešinio kelio). Nuo minėto pastūmimo ji pajuto fizinį skausmą, ant kojos atsirado kraujosruva. Tada prie išėjimo durų staktos vyko grumtynės, kurių metu ji stovėjo įsikibusi rankomis į durų staktą, o jis viena savo ranka stūmė ją į krūtinės sritį, o kita savo ranka tempė ją už jos dešinės rankos. Ji abiejų veiksmų metu juto fizinį skausmą. Tuomet jis sugriebė ją už liemens, ji juto fizinį skausmą liemens srityje, po ko abiejų rankų delnais stūmė ją lauk, laikydamas už liemens ir už dešinės rankos. Ji pajuto fizinį skausmą tiek liemens, tiek rankų srityje. Toliau laikėsi rankomis už staktos, bet M. B. buvo stipresnis, turėjo daugiau jėgų, dėl ko jis ją išstūmė, sakydamas „ar tai lauk, ar išeik“. Jis ją taip išstūmė pro duris nuo laiptų, nuo pastūmimo ji savo užpakaliu nuslydo nuo laiptų. Skaudėjo sėdmens-užpakalio sritį. Būdama lauke, savo mobiliojo ryšio telefonu ( Nr. (duomenys neskelbtini)) iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams, pasakė, kas nutiko, parašė pareiškimą. Pareigūnai, priėję prie durų, pradžioje tylėjo, tada pasakė, kad jei neįleis, kvies gaisrinę, kad išpjautų duris. Atvyko gaisrinės tarnybos specialistai, buvo iškviesti Vaikų teisių specialistai. M. teigė, kad ji negali būti šitame name, o policijos pareigūnai pasakė, kad ji gali, nes nėra draudimų, kadangi buvo smurtas. M. B. pareigūnai išsivežė, o ji liko su vaikais, kol grįš šių tėvas. Tuomet pareigūnas leido likti vaikų gyvenamojoje vietoje, kaip būtent ji ir pasielgė; naktį išsikvietusi meistrą, pasidarė sau naują raktą. Nukentėjusioji pažymėjo, anksčiau nenurodžiusi visų jai sukeltų sužalojimų ir stumdymų, nes aiškiai neprisiminė visų įvykio aplinkybių, kadangi naktį po konfliktų buvo išvargusi. M. B. jai sukeltas fizinis skausmas yra ilgalaikis, iki dabar dar jaučia fizinį skausmą t. 1, b. l. 29-31).

Paskutinės (2018-11-06) apklausos metu nukentėjusiojo L. V. patikslino 2018-06-19 patirtų sužalojimų lokalizaciją, kiekį ir skaičių sudavimų, kuriuos sukėlė jos buvęs sugyventinis M. B.. Sudavimų kiekis buvo 18 kartų. M. B.ją pastūmė 10 kartų, visų pastūmimų metu ji pajuto fizinį skausmą, jį jautė nugaros srityje, du kartus rankose ir du kartus krūtinės srityje, dešinės rankos trečio piršto nago srityje, taip pat jis pastūmė savo pėda jos į sieną įsiremtą dešinę koją ir tuo sukėlė fizinį skausmą virš dešinio kelio. Sugriebęs abiejų rankų delnais už liemens, vieną kartą stūmė link išėjimo durų, laikydamas už jos dešinės rankos, po ko pastūmė vieną kartą už liemens ir nugaros, pro išėjimo duris sakydamas „dink iš čia“. Tuomet paskutinį kartą jis ją pastūmė į nugaros sritį, nuo to pastūmimo ji nukrito ant laiptų ir sėdmenimis pradėjo slysti nuo jų. Pajuto skausmą sėdmenų, nugaros srityje. Nukentėjusiosios teigimu, visų šių pastūmimų metu ji juto fizinį skausmą. Konflikto metu jis vieną kartą jai įdrėskė savo rankų nagais į jos dešinės kojos šlaunies vidinę pusę, ji pajuto fizinį skausmą. Tada jis vieną kartą visu kūnu prispaudė ją prie sienos ir ji pajuto spaudimą rankose, taip pat fizinį skausmą abiejų rankų srityje. Viso konflikto metu M. B. ją tempė tris kartus, o būtent: jai laikant telefonus, stipriai sugriebęs už abiejose rankose laikytų telefonų, juos tempė link savęs ir tuo veiksmu sukėlė fizinį skausmą rankų srityje. Tuomet ji (L. V.) įsikibo į stalčių, o M. B. ją tempė, ji pajuto fizinį skausmą dešinės rankos srityje, kuria kaip tik buvo įsikibusi į minėtą stalčiaus rankenėlę. M. B. buvo dar kartą suėmęs už liemens (abiejų rankų delnais) ir tempė link išėjimo durų, ji juto fizinį skausmą liemens srityje. Be to, M. B. vieną kartą buvo sugriebęs jai už abiejų rankų (ties alkūnėmis), priėjęs iš priekio ir laikydamas savo rankų delnais jos rankas, jas spaudė; sugriebimo metu jai taip pat buvo sukeltas fizinis skausmas. Iš viso M. B. 18 veiksmų metu sukėlė fizinį skausmą, daugiau jokių sužalojimų nepadarė. Pabrėžė, kad iki įvykio ji tikrai neturėjo jokių sužalojimų, visus juos sukėlė M. B. (t. 1, b. l. 40).

Tyrimo metu atlikus akistatą tarp kaltinamojo M. B. ir nukentėjusios L. V. abu liko prie savo parodymų (t. 1, b. l. 119-121).

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas kaip liudytojas Ž. J. (vyriausiasis patrulis) parodė, jog tarnybos metu buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus pasitiko pranešėja L. V., kuri nurodė, kad vyras iš pradžių neįsileido į namus, o paskui išvarė iš jų (išstūmė pro duris lauk), išmetė daiktus (konfliktas vyko tiek kauke, tiek namo viduje). Kiek pamena, pranešėja rodė nubrozdintą vieną ar tai abi rankas, buvo nulaužtas rankos piršto nagas, sakė, kad jai skaudėjo, tačiau medikai nebuvo reikalingi. Ar buvo dar kažkokių sužalojimų, nebeatsimena, visas žinomas aplinkybės nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pažymėjo surašytame tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje. Minėtą tarnybinį pranešimą rašė pagal nukentėjusiosios žodžius, sužalojimus užfiksavo matydamas juos tiesiogiai. Atvykus į vietą, pranešėjos vyras buvo namuose, jis iš pradžių neįsileido, apie 20 min. įkalbinėjo, kad leistų užeiti (su kaltinamuoju bendravo per namo langą). Kiek pamena, atrodo buvo iškviesti net priešgaisrinės apsaugos specialistai atidaryti duris, kadangi viduje buvo ir mažamečiai vaikai. Visgi durų specialiai atidarinėti neprireikė, po kurio laiko M. B. pats jas atidarė. Pastarasis paaiškino, kad nebuvo jokio fizinio konflikto su pranešėja, nurodė, kad ši pati į sieną apsibrozdino, o jis jai nieko nedarė. Abu pykosi tik žodžiu, aiškino, kad vysta nesutarimai dėl skyrybų, vaikų, atrodo, sakė, jog pranešėja norėjo pasiimti vaikus. Ar M. B. rodė įvykio metu buvęs sužalotas, nebepamena. Aplinka buvo tvarkinga, tik lauke (prie pagrindinių durų) buvo išmėtyti pranešėjos daiktai (keli lagaminai), pastaroji aiškino, kad daiktus pro duris išmetė M. B.. Atsakydamas į klausimus, liudytojas Ž. J. pažymėjo, kad buvo nuspręsta M. B. pristatyti į komisariatą. Asmenys vežami į policijos įstaigą tais atvejais, kai yra patirtas fizinis, psichologinis skausmas, yra mažamečių vaikų. Šiuo atveju pranešėja nurodė, kad jai skaudėjo, buvo padaryti sužalojimai, dėl ko buvo nuspręsta pristatyti kaltinamąjį į policiją. Liudytojas taip pat pažymėjo, kad būdamas klausė kažkokius garso įrašus, juose buvo girdimas vykstantis konfliktas, grumtynės. M. B. pristatė į komisariatą. Kaip tikslesniais prašo remtis ikiteisminiame tyrime duotais parodymais (t. 1, b. l. 203-211).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas Ž. J. parodė, kad 2018-06-19, apie 20.59 val., gautas iškvietimas, jog (duomenys neskelbtini) sugyventinis pranešėją piktybiškai išvarė iš namų, atgal jos neįsileidžia, yra du mažamečiai vaikai, GMP nereikia. Atvykus pasitiko pranešėja L. V., kuri paaiškino, kad 2018-06-19, apie 20.55 val., tarp jos ir buvusio sugyventinio M. B. įvyko žodinis konfliktas, nes ji atvežė du mažamečius vaikus. Paaiškino, kad dėl skyrybų proceso jie abu nesutaria, jos neįsileido į namą, nors šis priklauso jiems abiems bendra nuosavybe. Be to, M. B. išmetė iš namų ir jos asmeninius daiktus. Užėjus į namą M. B. ją griebė už jos dešinės rankos ir išstūmė pro duris, taip pat savo rankomis apdraskė jos dešinę ranką. Kuo apdraskė dešinę koją, nepamena, bet, atrodo, minėjo, jog koją susižeidė stūmimo metu į durų staktą ar tai sieną, dėl šių veiksmų nukentėjusioji jiems nurodė patyrusi fizinį skausmą. Taip pat L. V.parodė savo dešinės rankos vidurinio piršto nulaužtą nagą, sakydama, kad konflikto-grumtynių tai padarė sugyventinis. Ar jai skaudėjo, pranešėja nesakė savo nuomonės, negali patvirtinti, ar ji juto ar ne fizinį skausmą. Vaikai liko su L. V. namuose, buvo iškviesta Vaiko teisių tarnyba, GMP atsisakė. Tuo tarpu M. B. paaiškino, kad kilo žodinis konfliktas, tačiau neigė vartojęs smurtą. Taip pat paaiškino, kad pati L. V. jam su vaikais neleido įeiti į namus. M. B. buvo pristatytas į 1 PK. Jiems atvykus už kiemo ribų (už vartų ir tvoros), stovėjo moteris, prisistatė esanti L. V. advokatė. Po kurio laiko ji išvyko. Nepamena, ar M. B.jiems teigė, kad ir jį sužalojo sutuoktinė (t. 1, b. l. 35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2082/2018 (01) nurodoma, kad L. V. nustatyta abiejų žastų, kairio dilbio, dešinės plaštakos, abiejų blauzdų poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-06-19). Krūtinės ląstos dešinės pusės odos nubrozdinimai su kraujosruvomis odoje, dešinės plaštakos II-III-IV-V-o pirštų odos nubrozdinimai, dešinės šlaunies odos nubrozdinimas padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-06-19). Dešinės rankos žasto – alkūnės srities nubrozdinimai su poodine kraujosruva, padaryti dinaminiu poveikiu kietu, šiurkščiu kontaktinį paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-06-19). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 18 trauminių poveikių. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo ir galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietose individualūs požymiai, pagal kuriuos galima spręsti apie įrankių kiekį, įrankio (įrankių) formą, dydį, neužfiksavo. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų metu L. V. galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 24-25).

2018-06-19 L. V. pareiškime nurodyta, kad 2018-06-19, apie 20.00 val., atvyko į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namo grįžo su savo nepilnamečiais vaikais, su kuriais bendravo pagal teismo nutartimi įtvirtintą tvarką. Į namus atsivežė savo asmeninius daiktus ir paprašė, kad buvęs sugyventinis M. B. įleistų į namus, priklausančius jiems bendra nuosavybės teise. Buvęs sugyventinis nenorėjo įsileisti į namus, nors vyriausias sūnus Majus labai to prašė. Jai užėjus į namą, sugyventinis pradėjo konfliktuoti, gąsdinti, kad išmes ją iš namo, jos vis tiek čia nebeliks. Konflikto metu M. B. pagriebė jos asmeninius daiktus ir išmetė juos į kiemą, po to išgriebė iš rankų telefonus ir taip pat išmetė juos pro duris į lauką. Tada sugriebė ją abiem rankomis ir pradėjo tempti į lauką, tempimo metu buvo apdraskyta, po ko patyrė fizinį skausmą ir stiprų išgąstį (t. 1, b. l. 26).

2018-06-20 gautame protokole – pareiškime užfiksuota, kad 2018-06-19, apie 20 val., namuose ((duomenys neskelbtini)) kilusio konflikto metu (dėl įėjimo į namą) M. B. išmetė jos daiktus iš namo į kiemą, pradėjo stumdytis ir neleido jai įeiti. Grumtynių metu jis ją abiem rankomis griebė už jos rankų ir tempė iš namo į kiemą. Jis jai apdraskė dešiniąją ranką, rankos pirštus, nulaužė nagą, taip pat apdraskyta kojos šlaunis, dėl jo veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteismini tyrimą (t. 1, b. l. 10).

Byloje yra skaitmeninės laikmenos su garso ir vaizdo įrašais (2 CD diskai, įdėti į atskirus vokus ir prisegti prie 1-ojo bylos tomo virželio), kurie buvo peržiūrėti teisiamojo posėdžio ėjimo metu.

Nagrinėjamoje byloje M. B. yra kaltinamas sukėlęs fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdęs sveikatą buvusiai sugyventinei L. V., kas pasireiškė tuo, kad pastarasis apie 10 kartų pastūmė nukentėjusiąją, abiem rankomis sugriebė ją už liemens ir stūmė, savo rankų nagais įdrėskė jai dešinę koją, prispaudė ją prie sienos, o, L. V. įsikibus į stalčiaus rankenėlę, ją tempė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, o, tęsdamas savo veiksmus, vieną kartą sugriebė nukentėjusiajai už abiejų rankų ties alkūnėmis, jas suspaudė, tokiais bendrais veiksmais padarydamas L. V. kraujosruvas bei nubrozdinimus įvairiose kūno srityse (žastuose, plaštakose, blauzdose, krūtinės ląstoje, šlaunyje, žasto-alkūnės srityje).

Kaltinamasis šio jam pareikšto kaltinimo kategoriškai nepripažino, tokios pozicijos nuosekliai laikėsi viso proceso metu. Iš naujo neatkartojant kaltinamojo parodymų, kurie detaliai užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų bei teisiamojo posėdžio protokoluose (t. 1, b. l. 61-61, 108, 203-211), taip pat išdėstyti ankstesnėje nuosprendžio dalyje (1-4 nuosprendžio lapai), pažymėtina, kad pagrindinė kaltinamojo gynybos pozicija koncentruojasi į siekį įrodyti, kad tai pačios nukentėjusiosios L. V. veiksmai yra neteisėti ir turi būti vertintini kaip iš anksto suplanuotas brovimasis į kaltinamojo ir jo vaikų tuometinę gyvenamąją vietą, siekiant išprovokuoti konfliktui, vėliau tokį faktą panaudojant kitame procese sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos klausimą. Dėl nukentėjusiosios inscenizuoto įsiveržimo kaltinamasis patyrė sužalojimų, pats prieš nukentėjusiąją jokių tyčinių smurtinių veiksmų nenaudojo, nukentėjusioji, vykdydama savo neteisėtus veiksmus, galėjo susižaloti pati arba, kaip baigiamojoje kalboje pažymėjo gynėjas, jai nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti visai kitomis, byloje nenustatytomis aplinkybėmis. Nepaisant kategoriškos ir nuoseklios kaltinamojo pozicijos, teismas visgi jo parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Grįsdamas M. B. kaltę, teismas remiasi nukentėjusiosios L. V. parodymais. Apklausta tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji davė išsamius parodymus. Apklausiama L. V. parodė bendrame name su M. B. negyvenusi nuo 2017 m. gruodžio mėn., buvo išvykusi į Angliją, tačiau prasidėjus teismų procesams grįžo atgal į Lietuvą, iš pradžių apsistojo pas tėvus, tada nuomojosi butą, tačiau jis nebuvo tinkamas, nuo 2018 m. balandžio nuolat prašė kaltinamojo leisti jai sugrįžti į judviejų bendrus namus. Kaltinamasis tokius jos prašymus ignoravo, po to buvo sutikęs įsileisti, tačiau savo pažadų niekaip neištesėdavo. Įvykio vakarą atvežė vaikus pas tėvą, su kuriuo tuo metu buvo nustatyta pastarųjų laikinoji gyvenamoji vieta (tuo laikotarpiu ji su vaikais bendravo pagal nustatytą tvarką), taip pat atsivežė savo daiktus, tikėjosi, kad buvęs sugyventinis pagaliau jai leis grįžti į teisėtai priklausančius namus. Vis dėlto vos tik įvykio vakarą M. B. pamatė jos lagaminus, iškart pasakė, kad ji į namus neįeis. Pirmas fizinis kontaktas įvyko įėjimo į namą metu, kai M. B., nustūmęs jos lagaminą nuo laiptų, eidamas atgal (ji stovėjo kaltinamajam iš už nugaros), ėmė ją stumti savo rankomis ir nugara, tokiu būdu norėdamas ją nustumti nuo laiptų. Bijodama nukristi, nukentėjusioji buvo priversta rankomis įsikibti į grublėtą namo sieną, vyko stumdymasis, spaudimas į krūtinę ir rankas (tuo metu nulūžo dešinės rankos piršto nagas, apsidraskė pirštai); siekdama būti nenustumta, koja įsispyrė į namo sieną, M. B. rankomis stumiant, jos dešinės kojos šlaunyje (vidinėje pusėje) atsirado įbrėžimas, skaudėjo. Pro kaltinamojo nugarą pavykus įsmukti į namo vidų, nuėjo į virtuvę, kurioje toliau aiškinosi santykius, ji įrodinėjo turinti teisę būti savo namuose, viską girdėjo sūnus, kuris prašė tėvo leisti jai pasilikti, verkė, jie abudu jį ramino. Galiausiai M. B. išmetė pro duris jos su savimi įsineštus daiktus (rankinę bei kuprinę), po to griebė iš jos rankų telefonus, kuriais ji fiksavo kilusią situaciją. Tada, pribėgęs prie jos, sugriebė jos rankas ties alkūnėmis ir ėmė ją tempti. Spėjo įsikibti į virtuvinės spintelės stalčių, kuris nuo tempimo išlūžo, griebė už liemens, stūmė link išėjimo, ji dar bandė kojomis įsispirti į sieną, tačiau M. B. savo koja pastūmė jos įremtą dešinę koją, dėl ko jai skaudėjo, o vėliau pasirodė kraujosruvos ir taip per jėgą nustūmė link laukujų durų; jai įsitvėrus į staktą, stūmė ją į krūtinės sritį, laikė už rankų, stvėrė už liemens ir išstūmė pro duris ant laiptų, nuo kurių ji užpakaliu nučiuožė žemyn (t. 1, b. l. 29-31, 40, 169-173). Nukentėjusioji įvykio eigą, aplinkybes, kaltinamojo veiksmus iš esmės visąlaik aiškino tapačiai. Suprantama, kad pirmos apklausos, vykusios praėjus gana nedaug laiko po įvykio (apklausta naktį nuo 03.04 val. iki 03.17 val.), metu L. V. aplinkybes nupasakojo abstrakčiau, tačiau pagrindinės situacijos detalės buvo įvardintos tokios, kokios atsispindėjo ir vėlesnėje proceso eigoje, įskaitant ir parodymus teisme. Antroje apklausoje (atlikta 2018-06-21, nuo 10.22 val. iki 14.54 val.) nukentėjusioji itin išsamiai ir detaliai išdėstė patį įvykį, taip pat papasakojo, kokia situacija buvo susiklosčiusi dar iki nagrinėjamo birželio 19 d. vakaro. Galima pastebėti, kad paskutinės apklausos ikiteisminiame tyrime metu L. V. įvardino konkretų trauminių poveikių skaičių (t. 1, b. l. 40), ko nebuvo minėjusi anksčiau. Tikėtina, kad tokį skaičių nukentėjusioji nurodė pasirėmusi jau atliktos specialisto išvados turiniu, tačiau tai nė kiek nesumenkina jos parodymų, kurie, pasikartotina, dėl paties įvykio, jo eigos, kaltinamojo atliktų veiksmų nebuvo dėstomi skirtingai ar prieštaringai. Nukentėjusiosios L. V. parodymus apie kaltinamojo veiksmais jai sukeltą fizinį skausmą ir padarytus sužalojimus patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 2082/2018 (01), kurioje konstatuoti L. V. padaryti sužalojimai, neatmetant, kad jie padaryti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t. y. 2018-06-19; taip pat įvardintas trauminių poveikių skaičius (ne mažiau kaip 18 trauminių poveikių); konstatuota, kad sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito; nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus; sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; neatmesta galimybė, kad L. V. sužalojimų metu galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 24-25). Tai, kad nukentėjusioji sužalojimus patyrė būtent įvykio metu, o ne kažkokiomis kitomis aplinkybėmis, apie ką kaip galimą variantą užsiminė gynėjas, patvirtina ir į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno Ž. J. surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Minėtame tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog atvykusiems pareigūnams pranešėja L. V. nurodė, kad M. B., nenorėdamas jos įsileisti į namus, panaudojo fizinį smurtą (griebė ir išstūmė pro duris, apdraskė dešinę ranką, dešinę koją, taip sukeldamas jai fizinį skausmą), grafoje „smurtą galintys rodyti požymiai“ yra nurodyti atitinkami sužalojimų kodai, trumpai įvardinta, kokiu būdu padarytas sužalojimas, piešinyje atžymėta, kuriose kūno vietose buvo matomi nukentėjusiosios sužalojimai (t. 1, b. l. 13-14). Apklausiamas kaip liudytojas Ž. J. patvirtino, kad atvykus L. V. papasakojo tarp jos ir buvusio sugyventinio kilusio konflikto aplinkybes, nurodė sulaukusi iš M. B. smurtinių veiksmų, įvardino juos, matė nubrozdinimus ant vienos ar tai abiejų rankų, rodė nulaužtą nagą, prie pagrindinių durų iš lauko pusės buvo numesti lagaminas/lagaminai. Kadangi buvo panaudotas smurtas, M. B. išvežė į komisariatą. Liudytojas taip pat pažymėjo, kad iš pradžių M. B. nenorėjo jų įsileisti į namą, kuriame buvo užsirakinęs, vaikai buvo kartu su juo. Pakankamai ilgai bendravo su asmeniu per langą (apie 20-30 min.), M. B. bandė išsiaiškinti, ar jie tikrai turi teisę patekti į vidų, atrodo, su kažkuo bendravo telefonu, klausdamasis dėl galimybės įsileisti juos į vidų (t. 1, b. l. 35, 203-211). Tokie liudytojo, kuris pats įvykio nematė, parodymai, be abejo, nėra pagrindiniai, tačiau jie patvirtina nukentėjusiosios pozicijos aiškinant įvykio aplinkybes nuoseklumą, be to, liudytojas pats matė ir dalį nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, kai tuo tarpu kaltinamasis tik po ilgų įkalbinėjimų, pasitelkus netgi priešgaisrinę tarnybą, siekiant patekti į namą, galiausiai įsileido vidun. Šioje vietoje pakankamai sunku suvokti, jog atvykus pareigūnams M. B. kartu su vaikais lieka užsidaręs namuose, leidžiasi gana ilgiems įkalbinėjimams atidaryti duris, privedusiais net iki priešgaisrinės iškvietimo (numatant galimybę patekti į vidų pašalinus kliūtis), užuot iškart nurodęs, kad tai pats patyrė iš nukentėjusiosios pusės smurtinius veiksmus, buvo sužalotas, parodant pareigūnams konkrečias sužalojimų vietas (kaip matyti iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, M. B. nenurodė sulaukęs smurtinių veiksmų iš L. V., juo labiau buvęs sužalotas, apie tai nieko neminima ir Ž. J. parodymuose). Kaltinamojo teiginiai esą pareigūnų neįsileido, norėdamas pradžioje nuraminti vaikus, sunkiai derinasi su pačia situacija, kai pareigūnų įkalbinėjimas užsitęsė, atvyko dar viena spec. tarnyba, dėl ko vargu, ar vaikai tokių aplinkybių fone galėjo pasijusti saugesni ir ramesni. Minimos aplinkybės dėl kaltinamojo pasirinkto elgesio varianto užsidarant namuose, kas iš esmės nėra būdinga nukentėjusiajam asmeniui, be abejo, neįrodo M. B. kaltės ir vertinamos tik bendrame visų bylos įrodymų kontekste.

Grįsdamas kaltę teismas remiasi ir byloje esančiais garso įrašais. Šiuos įrašus tyrimui pateikė nukentėjusioji, kuri įvykį fiksavo telefonu. L. V. teigimu, ji tą darė siekdama užfiksuoti kaltinamojo poziciją, susijusią su jos apsigyvenimu namuose, dėl ko su kaltinamuoju vyko ilgalaikės derybos, kurios baigdavosi tuo, jog M. B. išsižadėdavo savo pažadų leisti jai sugrįžti į namus. Garso įrašai buvo tiesiogiai išklausyti teisiamajame posėdyje (byloje yra ir nukentėjusiosios pateikta garso įrašų stenograma, kurios turinys atitinka įrašų turinį) (t. 1, b. l. 46-52, 203-211), pats kaltinamasis M. B. jų neneigė, tik pažymėjo esą jie yra iškarpyti bei suredaguoti. Nepaisant tokių teiginių ir netgi laikant, jog fiksavimas telefonu nebuvo daromas ištisai, tai vis dėlto nesudaro pagrindo tokių įrašų nevertinti, juo labiau, kad dėl užfiksuotų aplinkybių autentiškumo ginčo nėra. Taigi iš minimų garso įrašų, darytų tuo metu, kai veiksmas persikėlė į namo vidų, girdėti, kaip kaltinamasis ir nukentėjusioji aiškinasi santykius dėl pastarosios buvimo name, tuo pačiu abu ramindami nepertraukiamai prašantį susijaudinusį mažametį sūnų Majų leisti mamai likti namuose. Nepaisant nesibaigiančių sūnaus prašymų, L. B. kategoriškai nurodo „mama turės išeit“ „lėkt lauk iš čia tikrai“, mama turės išeiti, žinok. Mes su mama, žinok, apsikabinsim ir išeisim iš šitų namų, mama turės išeit“, „pasiklausinėsiu, kaip mamai čia išeiti, gerai? Pasižiūrėsiu, mama turės išeiti“, „ne, ne, tu negali būti, aš tau dar kartą sakau“, „mama čia negali būti, Majau“, „Majau, mama turės išeit“, „tu paskui pasėdėsi, gerai? Ir mes susitvarkysim čia su mama. Mama turės namo važiuoti“, „taip, esi iš čia“, „ne, ne, mama važiuos namo“. Paskutinio įrašo turinys rodo, kad įvykių eiga pasisuko būtent taip, kaip nurodė M. B.. Nepaisant nukentėjusiosios nusistatymo pasilikti, kaltinamasis, kaip galima suprasti, padėjo pastarajai palikti patalpas. Minimo įrašo, pavadinimu „New Recording 21“, turinys (nuo 06.10 min.) akivaizdžiai prieštarauja kaltinamojo parodymams esą nukentėjusioji, nepaisant jo tikinimų gyvenimo name galimybę spręsti teisiniu keliu, ramiai išėjo į lauką atsinešti savo daiktus, o jis tuo tarpu, pasinaudodamas situacija, užsirakino duris iš vidaus, dėl ko negalėdama patekti į vidų nukentėjusioji neužilgo ėmė šaukti ir klykti. Priešingai kaltinamojo parodymams, įraše aiškiai užfiksuota, kaip pokalbio metu staiga pasigirsta šurmulys, girdisi judėjimas, prasideda klyksmas, moters ir vaiko balsas šaukia „gelbėkit“, kaltinamasis nurodo sūnui „nešaukti, pasitraukti ir netrukdyti“, tuomet seka keiksmažodis, žodžiai „dink iš čia“ (kaltinamojo balso tonas kardinaliai pasikeitęs), galiausiai galima išgirsti durų uždarymo garsą, nukentėjusiosios verksmą ir žodžius „viskas, kviečiu policiją“. Teismo paprašytas pakomentuoti minimą įrašo dalį, kaltinamasis pradėjo aiškinti neva užfiksuoti nukentėjusiosios klyksmai galimai galėjo būti tuo metu, kai jie buvo virtuvėje, teigė esą L. V. tą vakarą elgėsi neadekvačiai ir klykė toli gražu ne vieną kartą (t. 1, b. l. 203-211), tačiau tokie kaltinamojo parodymai, sugretinus juo su įrašu, yra neįtikinami ir nepagrįsti. Tuo tarpu nukentėjusiosios duotiems parodymams dėl įvykio aplinkybių įrašų turinys neprieštarauja, girdėti, kaip L. V. sako, kad jos „daiktai išmėtyti“ (kaltinamasis pavartoja frazę „daiktai iškeliavo kažkur“), „tu mušeisi, tu neįleidi manęs į mano namus“, kita vertus, mažametis vaikas kelis kartus liepia būtent mamai „pasisaugoti nuo tėčio“, „mama, mama, pasisaugokis, gerai“, reaguodamas į tėvo žodžius, sako, kad „mama nemušasi“, „mama bijo“, šaukia (tėvui) „tu viską darai blogai mums“, „tu viską blogai padalei“, „aš tavęs bijau“. Be abejo, tokiems mažamečio žodžiams, ypač, vaikui esant itin susijaudinus, paveiktam didelių emocijų, neturi būti suteikiama išskirtinė reikšmė, į juos atsižvelgtina tik bendrame kontekste, papildant nukentėjusiosios parodymus.

Tokiu būdu laikytina esant pilnai įrodyta kaltinamojo M. B. kaltę sukėlus fizinį skausmą nukentėjusiajai L. V. bei nežymiai ją sužalojant. Kaltinamojo gynėjas nepagrįstai pažymėjo esą kaltinime inkriminuoti tik veiksmai iki nukentėjusiajai bandant patekti į namą, kadangi iš kaltinamojo turinio matyti, jog kaltinamajam inkriminuoti tyčiniai veiksmai apima tiek veiksmus iki patekimo į namus, tiek esant juose.