Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-02 · Byla Nr. N-575-2665-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-02
Bylos Nr.
N-575-2665-11
Teisminio proceso Nr.
4-63-3-00411-2010-5
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Audrius Bakaveckas
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2665/2011Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00411-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarties L. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartimi L. I. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio specialisto 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo jam už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 200 (dviejų šimtų) litų bauda, paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė nuobauda L. I. buvo paskirta už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 27 d., 9 val. 50 min., Priestočio gatvėje, Klaipėdos mieste, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, važiavo 71 km/h greičiu, kai leistinas važiavimo greitis yra 50 km/h, viršydamas leistiną važiavimo greitį 21 km/h ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 135 punkto reikalavimus. Nurodė, jog L. I. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs pažeidimą, be to, jo kaltė buvo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, greičio ir raudonos šviesos pažeidimo protokolu, UAB (duomenys neskelbtini) raštu ir policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu. Pridūrė, jog L. I. skunde teigė, kad Institucija praleido administracinės nuobaudos skyrimo terminą, numatytą ATPK 35 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinė byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta. Pažymėjo, kad informacija apie automobilį „Toyota Avensis“, su kuriuo buvo padarytas pažeidimas, vairavusį asmenį buvo gauta tik po pakartotinio Institucijos kreipimosi į UAB (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso minėtas automobilis, ir tuomet 2010 m. sausio – kovo mėnesiais L. I. buvo siunčiami pranešimai atvykti į Instituciją, jam taip pat buvo skambinta telefonu, tačiau jis į policiją neatvykdavo. Pridūrė, jog L. I. protokolo surašymui į Instituciją buvo pristatytas tik po to, kai jo automobilį 2010 m. rugpjūčio 25 d. sustabdė policijos pareigūnas. Pažymėjo, jog iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad policijos pareigūnai laiku kreipėsi į automobilio savininką, norėdami gauti informaciją apie asmenį 2009 m. lapkričio 27 d. vairavusį automobilį ir padariusį administracinį teisės pažeidimą, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) direktorius aiškiai vilkino informacijos pateikimą, nuo pažeidimo padarymo dienos iki informacijos apie galimus pažeidėjus gavimo dienos praėjo beveik penki mėnesiai, policijos pareigūnams dar reikėjo išsiaiškinti, kuris iš dviejų bendrovės rašte nurodytų asmenų padarė pažeidimą, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, paskirti bylos nagrinėjimo datą ir ją išnagrinėti, todėl darytina išvada, kad 2010 m. balandžio 12 d. nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo) buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai.

II.

L. I., nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 58 – 61), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį ir Institucijos Nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas vadovavosi tik Institucijos pateiktais rašytiniais įrodymais, objektyviai ir nešališkai neįvertino Nutarimo dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo bei jo nepripažino neteisėtu ir neleistinu įrodymu. Pažymi, jog apie šį Nutarimą dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo jis ir kiti asmenys informuoti nebuvo, jam nebuvo išaiškinta jo apskundimo tvarka, nors nutarimo formoje nurodyta nutarimo apskundimo tvarka, registracijos žymos ir duomenys, kurie turi būti pažymimi, išsiunčiant nutarimą suinteresuotam asmeniui. Teigia, jog apie Nutarimą dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo jis sužinojo tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o tokiu būdu buvo suvaržytos jo procesinės teisės. Atkreipia dėmesį, jog Nutarimas dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo yra nemotyvuotas, prieštaringas, priimtas nesant tam pakankamo pagrindo, be to, galimai surašytas atbuline data. Šiuo aspektu pažymi, jog Nutarime dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo Institucija remiasi 2010 m. balandžio 13 d. pažyma apie asmens baustumą, kurios data yra vėlesnė negu minėto nutarimo surašymo data. Mano, jog Institucija Nutarimą dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo surašė ne dėl įstatyme numatyto termino pratęsimo pagrindų buvimo, o tik todėl, kad dėl pareigūnų netinkamo pareigų atlikimo nebuvo laiku atliktas pažeidimo tyrimas. Teigia, jog iš bylos duomenų matyti, kad Institucijai buvo žinoma, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra būtent jis, pareigūnai dar iki Nutarimo dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priėmimo buvo nuvykę į jo darbovietę, tačiau jokių aktyvių administracinio teisės pažeidimo išaiškinimo veiksmų nesiėmė. Priduria, jog Institucija šaukimą jam siuntė tik vieną kartą ir nurodė atvykti į bylos nagrinėjimą 2010 m. vasario 3 d., o jam neatvykus privalėjo pasinaudoti ATPK 272 straipsnyje numatyta teise ir jį atvesdinti, tačiau to nepadarė. Teigia, jog teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius vilkino informacijos pateikimą, nes pati Institucija pirmąjį paklausimą UAB (duomenys neskelbtini) surašė tik po mėnesio nuo pažeidimo padarymo dienos, o antrąjį paklausimą – dar po mėnesio, taigi termino administracinei nuobaudai paskirti pratęsimo būtinybę sąlygojo subjektyvūs, nuo pareigūnų netinkamo pareigų atlikimo priklausantys veiksniai.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į L. I. apeliacinį skundą prašo šio apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamą teismo nutartį palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiama teismo nutartimi L. I. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo motyvų, ginčas šioje byloje dėl L. I. kaltės padarius šį pažeidimą nekyla, tačiau jis mano, kad administracinė nuobauda jam buvo paskirta pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam terminui, o Nutarimas dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo byloje buvo priimtas nepagrįstai, nesant tam pakankamo įstatyminio pagrindo.

ATPK 35 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Tuo tarpu ATPK 35 straipsnio 3 dalis inter alia numato, jog jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Atkreiptinas dėmesys, jog ši nuostata baigtinio sąrašo pagrindų, dėl kurių galima pratęsti bendrąjį šešių mėnesių terminą skirti administracinę nuobaudą nenustato.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje N556-594/2008, 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje N756-1494/2007).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Nutarimas dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo (b. l. 10) buvo priimtas 2010 m. balandžio 12 d., t. y. laiku, dar nesuėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam šešių mėnesių terminui nuo pažeidimo padarymo dienos nuobaudai paskirti (šiuo atveju – nuo 2009 m. lapkričio 27 d.). Minėtame Nutarime Institucija taip pat nurodė administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priežastį – UAB (duomenys neskelbtini) nurodytus du asmenis, galėjusius padaryti pažeidimą, ir tai, jog iš KET pažeidimų duomenų bazės matyti, kad automobiliu „Toyota Avensis“ padaryti pažeidimai yra vieno asmens – būtent L. I.. Iš šių Institucijos motyvų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas tuo metu dar nebuvo baigtas, o iš kitų bylos duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) delsė operatyviai atsakinėti į Institucijos paklausimus ir teikti informaciją apie automobilį „Toyota Avensis“ galėjusį vairuoti asmenį (b. l. 24 – 27), o išsiaiškinus, kad jį vairuoti galėjo L. I., jis buvo pažeidimo išaiškinimui kviečiamas atvykti į Instituciją (b. l. 16), tačiau to nepadarė, su juo Institucijos atstovas taip pat kalbėjo telefonu ir pranešė, kad jam reikia atvykti į Institucija, tačiau jis ir šį kartą tą padaryti teigė neturintis galimybės (b. l. 50). Atsižvelgus į tai, spręstina, kad Institucijos pareigūnai laiku ėmėsi aktyvių ir protingų veiksmų, siekdami išaiškinti administracinio teisės pažeidimą, tačiau dėl aplinkybių, objektyviai užkirtusi kelią išnagrinėti administracinę bylą, to padaryti nepavyko, todėl apelianto teiginys, jog byla nebuvo išnagrinėta dėl subjektyvių ir netinkamų pareigūnų veiksmų yra nepagrįstas. Konstatuotina, jog L. I. administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas nepažeidžiant ATPK 35 straipsnio reikalavimų, o minėtos aplinkybės pripažįstamos pagrįstu administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nesutinka su tuo L. I. apeliaciniame skunde nurodomu teiginiu, jog neinformavus jo apie Nutarimo dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priėmimą ir jo apskundimo tvarką buvo pažeistos jo procesinės teisės. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog nutarimas dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo nėra skundžiamas (nepaisant to, kad tokio nutarimo formoje ir yra nurodyta apie galimą jo apskundimą) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N575-6200/2008, Nr. N-62-5614/2009 ir kt.), o nesutikimo su termino pratęsimu motyvai gali būti pateikiami apeliaciniame skunde dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje (būtent tokia galimybe ir pasinaudojo apeliantas šiuo konkrečiu atveju), todėl darytina išvada, kad tai nesudaro pagrindo konstatuoti esminio procesinio pažeidimo, sąlygojusio nepagrįstą termino pratęsimą. Nepritartina ir tam L. I. teiginiui, jog ginčijamas Nutarimas dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo buvo galimai priimtas atgaline data, nes tai tėra apelianto prielaida, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Tuo tarpu vien tai, kad, kaip teigia L. I., Nutarime dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo yra remiamasi byloje esančia 2010 m. balandžio 13 d. pažyma apie asmens baustumą, kurios data yra vėlesnė negu minėto nutarimo surašymo data, pagrįstų abejonių teisėjų kolegijai dėl galimo šio dokumento surašymo atgaline data nesukelia, nes nagrinėjamame nutarime yra, priešingai nei teigia apeliantas, tik nurodoma, jog remiamasi KET pažeidimų duomenų baze, kurią, kaip žinia, Institucijos pareigūnai gali patikrinti bet kada.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo tenkinti L. I. apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

L. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisAudrius BakaveckasRičardas Piličiauskas