Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2016-01-08 · Byla Nr. A2.6.-19-962/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-01-08
Bylos Nr.
A2.6.-19-962/2016
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-01054-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Indrė Petrokienė
Pažeidėjas
E. J.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-19-962/2016Teisminio proceso Nr. 4-34-3-01054-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2; 2.7.4; 2.7.4.7; 2.14.3 (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. sausio 8 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. J.,suinteresuotam asmeniui – automobilio savininkei R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, profesinio išsilavinimo, vedusio, dirbančio R. J. ūkyje ūkio darbininku, gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2015 m. gruodžio 17 d. apie 15 val. 54 min., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairavo R. B. priklausantį automobilį OPEL MERIVA-A, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir nuvirto. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis ir kelio atitvaras, signalinis kelio stulpelis. E. J. iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 129, 220, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje.

E. J. teismo posėdžio metu su pažeidimu sutiko, paaiškino, kad eismo įvykio dieną važiavo iš Prienų į Gražučių kaimą, į darbo vietą pasiimti įrankių, kelio atstumas apie 10 km. Automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, teisė vairuoti atimta 2011 metais 1 metų ir 2 mėnesių laikotarpiui, kadangi automobilį vairavo būdamas neblaivus, vairuotojo pažymėjimas negrąžintas. Įvykio dieną žinojo, kad neturi teisės vairuoti, suprato, kad automobilio negali vairuoti. Automobilį vairavo, kadangi jo draugas A. G. paprašė jo bute padaryti remontą ir jam reikėjo iš darbovietės pasiimti įrankius. A. G. nuėjęs į sesers R. B. namus, paėmė jos automobilį. Jis pats R. B. nematė, ji jam automobilio nedavė. A. G. paėmęs sesers automobilį, paprašė, kad jis jį vairuotų, kadangi pats draugas buvo neblaivus. A. G. kartu buvo pasiėmęs šunį, o prie Kultūros namų išlipęs nuėjo su draugais, o šunį paliko automobilyje. Bevažiuojant iš automobilio bagažinės iššokęs šuo jį išgąsdino, jis bandė šunį atstumti nuo savęs ir nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio, įvažiavo į griovyje esantį upelį. Įvykio metu pats nesusižalojo, buvo sugadintas automobilis. Kadangi buvo sušlapęs telefonas, niekam neprisiskambino, pro šalį niekas nevažiavo, todėl išėjo ieškoti traktoriaus, jo neradus ir sugrįžus į įvykio vietą, automobilio nebuvo. Automobilio savininkei žalos nėra atlyginęs.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. B. paaiškino, kad jai priklauso automobilis Opel Meriva, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ji grįžusi iš darbo namuose nerado automobilio, kuris buvo paliktas kieme, juo niekas nesinaudojo. Kaip automobilis pateko pas E. J., nežino, tik 2015 m. gruodžio 17 d. atvykusi į darbą policija pranešė, kad rado jos automobilį. Kur būna padėti automobilio raktai, žinojo brolis, kuris pripažino, kad paėmė automobilio raktelius ir leido E. J. vairuoti automobilį. Ji pati E. J. automobilio nedavė. Automobilis visiškai sugadintas, žala jai nėra atlyginta.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET 222 punktas numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.

E. J. veiksmai, kad jis neturėdamas teisės vairuoti, nuvažiavęs nuo kelio sugadino kitam asmeniui – nukentėjusiam priklausantį automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino, atitinka ATPK 130 straipnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Taip pat turi būti įrodyta šio straipsnio subjektyvinė pusė, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Remiantis teismų praktika, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad E. J. iš įvykio vietos pasišalino nesąmoningai, kadangi nors jis pasiaiškinime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad negalėjo pranešti policijai ar iškviesti pagalbos, kadangi sušlapo jo telefonas, tačiau jis ir vėliau apie eismo įvykį policijai nepranešė, nukentėjusios apie sudaužytą automobilį neinformavo. Taip pat, nors ir neneigia savo kaltės, tačiau nukentėjusiajai žalos nėra atlyginęs. Šie E. J. veiksmai leidžia teismui daryti išvadą, kad nepranešdamas apie įvykį ir pasišalindamas iš jo vietos, siekė išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

E. J. kaltė taip pat įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), kuriuo nustatytas pažeidimo faktas; policijos pareigūno K. B. tarnybiniu pranešimu (b.l. 4), kad gavus pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), automobilis įvažiavęs į upelį, nuvykus nurodytu adresu, rado upelyje ant stogo apvirtusį automobilį Opel Meriva, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas iš eismo įvykio vietos buvo pasišalinęs; eismo įvykio schema ir nuotraukomis (b.l. 5, 6); E. J. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 2), kad neturėdamas teisės vairuoti, važiuojant automobiliu Opel Meriva, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir automobilis apsivertė upelyje, eismo įvykio metu nesusižalojo, apgadino tik automobilį, kadangi neveikė telefonas, išėjo ieškoti traktoriaus, o grįžęs automobilio nerado; A. G. rašytiniu paaiškinimu (3), kad sesers automobilį Opel Meriva, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė be jos žinios, ir jį leido vairuoti E. J., kad jis automobilio seseriai negrąžino, sužinojo iš sesers po kelių dienų; R. B. rašytiniu paaiškinimu (b.l. 7), kad 2015 m. gruodžio 16 d. grįžusi iš darbo, nerado automobilio, manė, kad jį paėmė brolis, o 2015 m. gruodžio 17 d. atvykę policijos pareigūnai pranešė, kad automobilį rado apvirtusį upelyje; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l. 8); pažyma apie baustumą (b.l. 10-13), kuria nustatyta, kad E. J. baustas administracine tvarka, kita administracinio teisės pažeidimo byloje pateikta medžiaga.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad transporto priemonė nekonfiskuojama, kai ja pažeidėjas pasinaudoja prieš savininko valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-1-2011). Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į automobilio savininko teisėtus interesus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skiriant E. J. administracinę nuobaudą, neskirtinas priklausančio kitam asmeniui automobilio konfiskavimas, kadangi neįrodyta, jog jis pasinaudojo automobiliu teisėto savininko sutikimu ir valia. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta automobilio savininkė R. B., kad jai priklausantis automobilis buvo paimtas be jos žinios ir sutikimo.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. E. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis pažeidimą pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. J. baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus t.y. transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, nors paskirta administracinė nuobauda negalioja, tačiau tai charakterizuoja E. J., kad jis linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles. E. J. padarytas pažeidimas tyčinis, nes pažeidėjas suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo automobilį neturėdamas teisės jo vairuoti, piktybiškai ignoravo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. J. skirtina straipsnio sankcijos ribose numatyta bauda, be transporto priemonės konfiskavimo.

Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 33 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

E. J. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį skirti 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Indrė PetrokienėPapildoma informacija. Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo pažeidėjui dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda sumokama banke užpildžius mokėjimo pavedimą, jame nurodant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188729019, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodą – 1001, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK).Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį.Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.