Tauragės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokuroro pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)., teistas 6 kartus: 1996-02-28 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 str. 2 d., 225 str. 3 d., 127 str., 131 str. 1 d., 146 str. 1 d. - 6 m. laisvės atėmimu su turto konfiskavimu; 2003-03-05 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 16 str. 2 d. ir 272 str. 2 d. - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimu; 2005-03-17 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., 187 str. 1 d. - 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimu; 2005-04-18 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d., 180 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. - 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimu; 2007-10-01 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. - 2 m. laisvės atėmimu; 2019-04-18 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal BK 140 str. 1 d. - 6 mėn. viešųjų darbų bausme; 2019-05-08 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2019-07-13, apie 12 val., (duomenys neskelbtini)esančiame kambaryje, apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė ant lovos sėdinčiam K. G. vieną kartą į veido sritį, ko pasėkoje jis nukrito nuo lovos, taip padarydamas kairio paakio poodinę kraujosruvą, kas nukentėjusiajam K. G. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

R. G. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-07-13, apie 12 val., jis neblaivus grįžo į savo kambarį, esantį (duomenys neskelbtini). Netrukus į kambarį grįžo K. G., kuris priekaištavo dėl maisto. Jam gulint lovoje K. G. netikėtai ant jo užvirto ir jam pasirodė, kad lyg norėjo suduoti. Tačiau jis pirmasis trenkė kumščiu K. G. vieną kartą į veido sritį. Tikėtina, kad galėjo suduoti tuo momentu kada K. G. sėdėjo ant lovos. Tikslių įvykio aplinkybių neprisimena. Ar nuo suduoto smūgio K. G. nukrito nuo lovos pasakyti negali, nes neprisimena. Tačiau neprieštarauja, kad po suduoto smūgio šis galėjo iš lovos iškristi. Po suduoto smūgio matė, kad ant K. G. veido buvo likusi mėlynė po akimi, tačiau po kuria akimi nežino, nes neprisimena. Buvo užvaldytas emocijų, todėl ir sudavė. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo tai, jog buvo apsvaigęs nuo alkoholio. K. G. atsiprašė ir su juo susitaikė. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 124-126, 132-134).

Be R. G. visiško prisipažinimo jo kaltumas grindžiamas šiais įrodymais:

Nukentėjusysis K. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-07-13, apie 12 val., (duomenys neskelbtini) esančiame kambaryje R. G. tyčia kumščiu jam sudavė vieną kartą į veido sritį. Smūgis pataikė į kairę akį, dėl ko liko kraujosruva. Po suduoto smūgio jis iškrito iš lovos. Dėl kokios priežasties R. G. sudavė nežino. Jokio konflikto nebuvo. Kad R. G. buvo neblaivus suprato iš kalbos, veido bruožų. R. G. būdamas blaivus niekada nesimuša. R. G. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. 1. 2, 30-33).

2019-07-15 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir jo prieduose - fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis kambarys (b. 1. 1-3, 11-15).

2019-07-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1269/2019(03) nurodyta, kad K. G. nustatyta kairio paakio poodinė kraujosruva, galėjo atsirasti suduodant kumščiu - vienu smūgiu, tikėtina iš priekio, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. 1. 49).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

įvertinus byloje esančius įrodymus darytina neabejotina išvada dėl R. G. kaltės ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

R. G. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalie 2 punktas), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai) (b. l. 79-91, 92-98). Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, prokuroro prašymą, į tai, kad R. G. prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusysis žalos atlyginti nereikalauja, pretenzijų neturi, R. G. sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 150) bei siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, teismas mano, kad R. G. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis). Paskirta galutinė bausmė mažintina BK 64¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 82,05 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos, susijusios su nukentėjusiojo K. G. gydymo išlaidomis, atlyginimo (b. l. 55-56). Nukentėjusiojo K. G. gydymo išlaidas, kurias patyrė teritorinė ligonių kasa, patvirtina gydymo paslaugų apskaitos išrašas, iš kurio matosi, kad VšĮ Šilutės ligoninė priėmimo - skubios pagalbos paslaugoms apmokėti skyrė 15,26 Eur, kompiuterinei tomografijai – 66,79 Eur (b. l. 58). R. G. žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarė nusikalstama veika, todėl ją privalo atlyginti visa apimtimi (CK 6.263, 6. 283 straipsniai). Tokiu atveju Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš R. G. priteistinas 82,05 Eur padarytos žalos atlyginimas.

R. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 135-137), dokumentų paėmimas (b. l. 138-140) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 143-145) įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-422 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu,

nusprendė:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, per penkis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. G. galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, per penkis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Civilinės ieškovės Klaipėdos miesto teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188783981) pareikštą civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo R. G. 82,05 Eur (aštuoniasdešimt du eurus ir penkis euro centus) turtinei žalai atlyginti, sumokant ją į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą, Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančią „Swedbank“ AB banke, banko kodas 73000.

R. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

R. G. turi teisę, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio įsakymo gavimo paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.