- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-15
- Bylos Nr.
- 1-287-907/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00036-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Nukentėjusysis
- I. Š., V. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei, kaltinamajam V. Š., nukentėjusioms I. Š., V. J. (Š.), viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. Šiaulių rajono apylinkės teismo 1998-10-30 sprendimu iš jo priteisus alimentus R. Š. vaikų V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui ½ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1998-10-02 iki Virginijos pilnametystės, po to 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio iki Ilonos pilnametystės, po to ¼ visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio iki Žydrūno pilnametystės, žinodamas, kad iš jo priteistas išlaikymas vaikams, nemokėjo Šiaulių rajono apylinkės teismo 1998-10-30 sprendimu nustatytų periodinių įmokų, tai yra vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikus išlaikyti laikotarpiais nuo 1998-10-02 iki 2001-11-08, nuo 2003-02-26 iki 2003-03-27, nuo 2004-04-20 iki 2010-06-01.
Kaltinamasis V. Š. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su buvusia sutuoktine R. Š., dabar L., susilaukė trijų vaikų – V. Š., I. Š. ir Ž. Š. Kada buvo nutraukta santuoka – neprisimena. Nutraukus santuoką kiekvienam vaikui iki pilnametystės teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas mokėti po 123 Lt. Apie priimtą teismo nutarimą žinojo. Vaikų išlaikyti nevengė, juos išlaikyti padėjo visaip: malkomis, drabužiais, maistu, pinigais. Per savo žioplumą antstolei nepristatė nei vieno kvito, dėl ko ir susidarė skola. Nors jam apie tai antstolė ne kartą priminė. Skola susidarė vaikų išlaikymo fondui, kuriam jau pradėjo mokėti. Buvo maži tarpeliai, kai darbo biržoje nebuvo registruotas. Tuo metu dirbo nelegalius darbus, bet alimentų žmonai vaikų išlaikymui nemokėjo, nes ji pinigus išleisdavo savo reikmėms. Nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė. Sutinka, kad yra kaltas. Teismo prašo skirti kuo švelnesnę bausmę.
Nukentėjusioji I. Š. parodė, kad šiuo metu tėvai yra išsituokę. Jiems nutraukus santuoką, iš tėvo teismo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Kokio dydžio – nežino. Tėtis jiems visada padėdavo. Po tėvų ištuokos ji gyveno su mama, tačiau nuvažiuodavo į svečius pas tėtį. Tėtis kažkur kas 2 mėnesius duodavo pinigų, kuriuos ji išleisdavo savo reikmėms. Duodavo nuo 50 Lt iki 100 Lt. Mama pinigų jų išlaikymui iš tėčio negaudavo.
Nukentėjusioji V. J. (Š.) parodė, kad tėtis jiems padėdavo visą laiką. Padėdavo ir malkomis, kai papjaudavo kiaulę – duodavo mėsos, duodavo pinigų rūbams. Kadangi gyveno šalia, nuolat nueidavo pas jį. Tėtis jiems duodavo ir pinigų. Ji yra gavusi 100 Lt ir iki 100 Lt. Dabar neatsimena, kas kiek laiko duodavo pinigų, duodavo ir kiekvieną mėnesį, ir kas 2-3 mėnesius. Gautus pinigus išleisdavo savo reikmėms, kartais mamai duodavo maistui. Yra pirkusi kelnes, sportinius batelius. Kadangi tai buvo jau seniai, tiksliai neprisimena, kur tuos pinigus išleisdavo.
Liudytoja R. L. parodė, kad santuokoje su V. Š. susilaukė trijų vaikų - V. Š., I. Š. ir Ž. Š. Santuoką nutraukė 1999-01-11. Galėjo būti, kad 1998 m. prisiteisė išlaikymą kiekvienam vaikui po 130 Lt iš V. Š. Vaikų išlaikymas nebuvo mokamas, todėl ji kreipėsi į antstolę, kad būtų pradėtas išieškojimas. Kaltinamasis pinigus duodavo vaikams, o ne jai. V. Š. vaikams duodavo pinigų kaip kišenpinigius. Vaikai pas jį dažnai nueidavo. Ar kiekvieną sykį gaudavo pinigų – nežino. Ji tų pinigų negaudavo. Kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą. Tačiau kokiais metais kreipėsi – neprisimena. Žino, kad jau V. Š. buvo pilnametė. Vaikų išlaikymo fondas pinigus mokėjo už 2 vaikus iki pilnametystės. Ar V. Š. dirbo – nežino, nes su juo nebendravo.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusiųjų I. Š., V. Š., liudytojos R. L. duotų parodymų V. Š. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.
Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Fondas) 2011-12-30 prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (4.2)D2-37458 matyti, kad pagal 2008-01-11 R. Š. prašymą dėl išmokų mokėjimo jos nepilnamečiams vaikams Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nes jų tėvas V. Š. nevykdo teismo sprendimo ir nemoka lėšų vaikams išlaikyti, Fondo buvo priimtas sprendimas nuo 2008-01-11 Ž. Š. ir I. Š., kiekvieną mėnesį mokėti 130 Lt dydžio išmoką iš Fondo. 2008-01-31 Fondo administracija registruotu laišku išsiuntė minėtą sprendimą skolininkui. Tačiau V. Š. ir toliau vengia išlaikyti vaikus, todėl Fondas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (3-5 b. l.).
Iš 2008-01-09 prašymų išmokai iš vaikų išlaikymo fondo gauti matyti, kad minėtą prašymą pateikė R. Š. dėl to, kad V. Š. nemoka išlaikymo vaikams I. Š. ir Ž. Š. (6, 7 b. l.).
Iš 2008-01-11 antstolio Arturo Bložės pažymos „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“ Nr. 41-2555/2007 matyti, kad R. Š. 2007 m. spalio – gruodžio mėnesiais išmokėta 0,00 Lt (8 b. l.).
Iš Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimų matyti, kad 2008-01-31 priimti sprendimai mokėti Ž. Š. ir I. Š. po 130 Lt kiekvieną mėnesį, o nuo 2009-03-01 nutrauktas išmokų mokėjimas I. Š. (9, 10, 11 b. l.).
Iš Šiaulių rajono apylinkės teismo 1998-10-30 nutarimo matyti, kad iš V. Š. priteisti alimentai R. Š. vaikų V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui ½ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1998-10-02 iki Virginijos pilnametystės, po to 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio iki Ilonos pilnametystės, po to ¼ visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio iki Žydrūno pilnametystės (18, 36 b. l.).
Iš 1998-01-11 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad nutraukta santuoka, sudaryta 1988-11-19, tarp V. Š. ir R. Š. (35 b. l.).
Iš antstolio Arturo Bložės 2012-04-02 ir 2012-05-22 pateiktų pažymų matyti, kad pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 1998-10-30 sprendimą jis nemokėjo alimentų R. Š. vaikų V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, dėl ko iki 2012-04-01 susidarė įsiskolinimas Ž. Š. išlaikymui – 20207,30 Lt (39-42 b. l.).; iki 2009-03-01 susidarė įsiskolinimas I. Š. išlaikymui - 15397,30 Lt (43-45 b. l.); iki 2007-07-02 susidarė įsiskolinimas V. Š. išlaikymui – 12816 Lt (50 b. l.).
Iš Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-09-27 pažymos matyti, kad V. Š. darbo biržoje buvo registruotas laikotarpiais: nuo 2001-11-09 iki 2003-02-25; nuo 2003-03-28 iki 2004-04-19; nuo 2010-06-02 iki šiol. Registracijos laikotarpiais V. Š. nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokama. Laikotarpiais nuo 2002-07-01 iki 2002-09-30, nuo 2010-07-23 iki 2010-08-02; nuo 2012-04-17 iki 2012-06-15 V. Š. dalyvavo viešuosiuose darbuose, per šiuos laikotarpius jam buvo išmokėta 4193,3 Lt viešųjų darbų išmokų (55 b. l.).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos pažymos matyti, kad V. Š. joje dirbo nuo 2000-12-11 iki 2001-002-26. Išskaitymai dėl vaikų išlaikymo sudaro 56 litus (60 b. l.).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus rašto matyti, kad V. Š. laikotarpiu nuo 1998-10-30 iki 2012-08-13 nedarbingumo pažymėjimų neturėjo ir ligos pašalpų negavo (63 b. l.).
Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus rašto matyti, kad V. Š. 1999-04-06 kreipėsi į Šiaulių I teritorinį skyrių ir jam nenustatytas darbingumo procentas (65 b. l.).
Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pateiktos pažymos matyti, kad V. Š. joje dirbo. Išskaitymai dėl vaikų išlaikymo sudaro: 2002 m. liepos - rugsėjo mėn. 366,43 Lt, 2010 m. rugpjūčio-spalio mėn. – 308,47 Lt (67 b. l.).
Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus rašto matyti, kad V. Š. 2002 m. spalio ir lapkričio mėnesiais mokėta viso 270 Lt išmokų, 2011 m. vasario – 2012 m. balandžio mėnesiais viso sumokėta 4830 Lt išmokų, taip pat 2012 m. liepos mėnesį sumokėta 350 Lt išmokų (70-74 b. l.).
Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktos informacijos apie 2003-2012 metais gyventojams išmokėtas išmokas ir išskaičiuotą pajamų mokestį pagal pajamų rūšis matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu įtariamajam V. Š. buvo išmokėtos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos: 2006 metais – 920 Lt, 2007 metais – 1 097 Lt; 2008 metais – 147 Lt; 2010 metais 2 707 Lt (77-78 b. l.).
Iš SODRA duomenų bazės pateiktų duomenų matyti, kad V. Š. tiriamuoju laikotarpiu periodiškai dirbo (100 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-218/2012). Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaikus visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-491/2005).
Teismas, įvertinęs kaltinamojo visišką prisipažinimą, jo teisme duotus parodymus, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinka byloje surinktą medžiagą, taip pat nukentėjusiųjų I. Š., V. J. (Š.), liudytojos R. L. parodymus, ikiteisminio tyrimo metu surinktuose dokumentuose- Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarime, sprendime, prašymuose išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo, Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie SADM direktoriaus sprendimuose, antstolio A. Bložės pateiktose pažymose, Lietuvos darbo biržos prie SADM, UAB (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pažymose,- užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog V. Š. žinojo apie Šiaulių rajono apylinkės teismo 1998-10-30 nutarimu iš jo priteisus alimentus R. Š. vaikų V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui ½ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1998-10-02 iki V. pilnametystės, po to 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio iki I. pilnametystės, po to ¼ visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio iki Ž. pilnametystės (36 b. l.). Tą aplinkybę teisme visiškai pripažino ir pats kaltinamasis. Atsižvelgiant į minėtą teismo nutarimą V. Š. turėjo pareigą išlaikyti I. Š. nuo 1998-10-30 iki 2009-03-01, o Ž. Š. – nuo 1998-10-30 iki 2012-05-28, išlaikymą mokant jų motinai R. L. (Š.). Kadangi V. Š. gera valia nemokėjo vaikams išlaikymo, todėl 1998-10-30 R. Š. buvo išduotas vykdomasis raštas (46-47 b. l.), su kuriuo ji kreipėsi į antstolius dėl išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka. Iš V. Š. išieškota 2000-12 100 Lt dydžio išlaikymas, 2001-02 – 18,66 Lt išlaikymas, 2002-08 – 60,93 Lt išlaikymas, 2002-09 – 61,21 Lt išlaikymas, iš viso išieškota 240,80 Lt išlaikymo Ž. Š. (39-42 b. l.), taip pat 2000-12 išieškota 100 Lt dydžio išlaikymas, 2001-02 – 18,66 Lt išlaikymas, 2002-08 – 60,93 Lt išlaikymas, 2002-09 – 61,21 Lt išlaikymas, iš viso išieškota 240,80 Lt išlaikymo I. Š. (43-45 b. l.). Paminėtina, kad V. Š. darbo biržoje registruotas laikotarpiais nuo 2001-11-09 iki 2003-02-25, nuo 2003-03-28 iki 2004-04-19 ir nuo 2010-06-02 iki 2012-09-27 (55 b. l.), todėl tai, kad minėtais laikotarpiais jis nemokėjo išlaikymo vaikams, laikytina pateisinama priežastimi. Be to, jis laikotarpiais nuo 2002-07-01 iki 2002-09-30, nuo 2010-07-23 iki 2010-08-02 bei nuo 2012-04-17 iki 2012-06-15 dalyvavo viešuosiuose darbuose ir jam buvo išmokėta iš viso 4193,30 Lt viešųjų darbų išmokų (55 b. l.), tačiau iš minėtų išmokų išlaikymas vaikams nebuvo išskaičiuotas. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus rašto matyti, kad V. Š. laikotarpiu nuo 1998-10-30 iki 2012-08-13 nedarbingumo pažymėjimų neturėjo (63 b. l.), todėl darytina išvada, kad minėtu laikotarpiu V. Š. buvo darbingas. Iš UAB (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad laikotarpiu nuo 200-12-11 iki 2001-02-26 V. Š. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir kad vaikų išlaikymui buvo išskaičiuota 56 Lt (60, 61 b. l.). Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos rašto matyti, kad iš V. Š. vaikų išlaikymui 2002 m. liepos – rugsėjo mėnesiais buvo išskaityta 366,43 Lt (67 b. l.). Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymos apie pajamas matyti, kad V. Š. socialinė pašalpa buvo paskirta ir išmokėta laikotarpiais nuo 2002-10 iki 2002-11 bei nuo 2011-02 iki 2012-07, ir iš minėtos pašalpos išlaikymas vaikams neišskaičiuojamas (69-74 b. l.). Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto matyti, kad V. Š. 2006 metais turėjo nuolatinių Lietuvos gyventojų A klasės pajamų, 2007, 2008, 2010 metais turėjo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų (77-78 b. l.), tačiau vaikams išlaikymo minėtais laikotarpiais nemokėjo. Iš SoDra duomenų bazės išrašo matyti, kad V. Š. nuo 1998-03-19 iki 1999-11-11, taip pat nuo 2000-12-11 iki 2001-02-26, nuo 2002-07-01 iki 2002-09-30 , nuo 2007-10-23 iki 2008-02-25, nuo 2007-12-10 iki 2008-01-08, nuo 2008-02-06 iki 2008-02-25, nuo 2010-08-02 iki 2010-10-29 dirbo, tačiau minėtais laikotarpiais, išskyrus 2000-12-11 iki 2001-02-26, išlaikymas vaikams nebuvo išieškotas (100 b. l.). Išanalizavus minėtus įrodymus darytina išvada, kad iš V. Š. vaikų išlaikymui neišieškota už laikotarpius nuo 1998-10-02 iki 2001-11-08, nuo 2003-02-26 iki 2003-03-27 ir nuo 2004-04-20 iki 2010-06-01. Kaltinamajam žinant apie priimtą teismo nutarimą ir gera valia jo nevykdant- nemokant išlaikymo vaikams nukentėjusioji R. L. (Š.) buvo priversta kreiptis į antstolius dėl išlaikymo vaikams priverstinio išieškojimo. Antstoliui negalint iš kaltinamojo išieškoti išlaikymo vaikams, nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją, ir tokiu būdu pareigą išlaikyti vaikus perkelti valstybei. Laikotarpiais nuo 1998-10-02 iki 2001-11-08, nuo 2003-02-26 iki 2003-03-27 ir nuo 2004-04-20 iki 2010-06-01 V. Š. turėjo pareigą mokėti vaikams išlaikymą, apie šią pareigą žinojo, buvo darbingas, nebuvo registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo asmuo, dirbo ir turėjo teisėtų arba neteisėtų pajamų, tačiau piktybiškai vengė mokėti vaikams išlaikymą. V. Š. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad vaikų išlaikyti jis nevengė, kad jiems duodavo pinigų ar išlaikydavo vaikus kitaip, kad nemokėjo išlaikymo tiesiogiai jų motinai, buvusiai sutuoktinei, nes ji būtų juos išleidusi savo reikmėms. Kad kaltinamasis nemokėjo išlaikymo R. L. (Š.), tačiau duodavo vaikams pinigų ar kitaip juos padėdavo išlaikyti, taip pat patvirtino nukentėjusiosios I. Š., V. J. (Š.), R. L. Pažymėtina, kad pagal 1998-10-30 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimą išlaikymą V. Š. turėjo mokėti ne patiems vaikams, o jų motinai – R. L. (Š.), todėl V. Š. pasiteisinimas, kad mokėjo išlaikymą vaikams, o ne jų motinai, kaip nustatyta teismo nutarimu, dėl to, kad pastaroji būtų netinkamai panaudojusi minėtą išlaikymą, nelaikytina teisėta priežastimi nemokėti priteisto išlaikymo. Paminėtina, kad byloje nėra duomenų, kad R. L. (Š.) netinkamai naudojo vaikams priteistą išlaikymą, taip pat nėra duomenų, kad kaltinamasis bandė teisėtomis priemonėmis apginti R. L. (Š.) neva pažeidžiamas vaikų teises į išlaikymą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus, taip pat į nukentėjusiųjų I. Š., V. J. (Š.), liudytojos R. L. parodymus, kurie tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu yra nuoseklūs, išsamūs ir atitinka vieni kitus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad R. L. netinkamai naudojo vaikų išlaikymą, kad V. Š. bandė teisėtomis priemonėmis apginti neva pažeidžiamas vaikų teises į išlaikymą, todėl V. Š. teiginys, kad išlaikyti vaikų nevengė, taip pat pasiteisinimas, kad nemokėjo išlaikymo R. L. kaip priteista 1998-10-30 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimu, kad jį mokėjo vaikams duodamas pinigų ar kitaip juos išlaikydamas dėl to, kad ji būtų minėtas lėšas išleidusi savo reikmėms ar iššvaisčiusi, vertintinas kritiškai, kaip pasirinkta kaltinamojo gynybos versija ir atmestinas. Kaltinamasis nenurodė jokių objektyvių, pateisinančių priežasčių, dėl kurių jis pagal teismo nutarimą negalėjo teikti vaikams išlaikymo, tokių priežasčių byloje nenustatė ir teismas. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad V. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Nors nustatyta, kad V. Š. vengė mokėti išlaikymą vaikams I. Š. ir Ž. Š. trimis laikotarpiais, t.y., nuo 1998-10-30 iki 2001-11-08, nuo 2003-02-26 iki 2003-03-27 ir nuo 2004-04-20 iki 2010-06-01, tačiau paminėtina, kad laikotarpiai tarp veikų padarymo yra trumpi, nei vienu laikotarpiu V. Š. gera valia nemokėjo išlaikymo vaikams, dėl jo išieškojimo buvo kreiptasi į antstolį, todėl laikytina, kad visus laikotarpius V. Š. turėjo vieningą tyčią vengti mokėti išlaikymą vaikams, todėl visos veikos laikytinos viena tęstine veika ir kvalifikuotinos pagal vieną straipsnį – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį. Kaltinamasis V. Š., vengdamas mokėti vaikams išlaikymą, priteistą Šiaulių rajono apylinkės teismo 1998-10-30 nutarimu, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y., jog neteisėtai nevykdo savo pareigos išlaikyti savo vaikus, nors galėjo šią pareigą vykdyti, tačiau sąmoningai jos nevykdė, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog V. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį, kaip vengimas išlaikyti vaikus.
Skirdamas V. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. V. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, veika baigta. V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis teisiamojo posėdžio metu prisipažino visiškai padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis V. Š. neteistas (97 b. l.), baustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (98-99 b. l.), nedirba, darbo biržoje registruotas (100, 101 b. l.), jo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra (102, 103 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (106 b. l.), VšĮ Šiaulių rajono Pirminės sveikatos centro Kuršėnų poliklinikos pacientų registre nėra (108 b. l.), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Raudėnų seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (111 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinus visas aplinkybes, kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, mažesnio dydžio nei už nusikaltimus įstatyme numatytas šios bausmės rūšies dydžio vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 str. 2 d., 3 d.). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko atlikti viešuosius darbus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir skirti jam viešuosius darbus 4 (ketveriems) mėnesiams, įpareigojant jį dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, viso 120 valandų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.