- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-13
- Bylos Nr.
- ATP-261-193/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-03421-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ričardas Gilys
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – VDI) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-12 nutarimo, kuriuo nutraukta V. I. administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., nesant šio pažeidimo sudėties,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-12 nutarimu nutraukta V. I. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 41³ str. 1 d., nesant šio pažeidimo sudėties. V. I. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl to, kad jis, atstovaudamas ūkininkę G. I., t.y. būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio įgaliotu asmeniu, vykdančiu darbdavio funkcijas, 2011-11-15 apie 10 val. leido dirbti G. I. ūkyje (duomenys neskelbtini), ūkio pagalbiniu darbininku darbuotojui S. K., nesudaręs su darbuotoju rašytinės darbo sutarties, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Šalies argumentai
Valstybinė darbo inspekcija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-12 nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti V. I. padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą nusižengimą. Mano, kad V. I. administracinė byla dėl nelegaliai dirbusio S. K. nebuvo išnagrinėta iš esmės, nebuvo tinkamai įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, nebuvo vadovautasi LVAT praktika, priimtas sprendimas grindžiamas netinkamai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus. Apelianto manymu, buvo nustatyti DK 93 str. darbo sutarties požymiai. S. K. dirbo sulygtą darbą – patikrinimo metu iš ūkyje esančių lentų kalė medines dėžes daržovėms laikyti. Paaiškino, kad dirba pagalbiniu darbininku. Darbus atliko ūkininkės G. I. ūkio teritorijoje, tam tikru sutartu laiku (nuo 8 val. iki 16 val.), naudojo šiam darbui reikiamas darbo priemones (darbines pirštines, pjūklą medienai pjauti, plaktuką, vinis). Darbą buvo pasiruošęs atlikti ne trumpą laiką (darbo vietoje buvo geriamo vandens ir kuprinė). S. K. žinojo, kada į darbą atvykti, kaip nurodytus darbus atlikti, dirbo visiškai savarankiškai, laikydamasis nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo atlikimo būdo, technologijų, paklusdamas nustatytai darbo tvarkai. Už G. I. ūkyje dirbamą darbą S. K. buvo numatytas atlygis – 5 litai per valandą. Visi šie įrodymai yra užfiksuoti patikrinimo metu darytose nuotraukose bei rašytiniame S. K. paaiškinime. Nesiremti pirminiais S. K. parodymais nėra pagrindo. Be to, šiuos faktus patvirtino patikrinime dalyvavęs bei su S. K. bendravęs darbo inspektorius A. S.. Apeliantas mano, kad nėra pagrindo abejoti S. K. paaiškinimo patikimumu bei liudytojo A. S. parodymais. Abejotini yra tiek liudytojo B. V. patikrinimo metu ir teisme duoti parodymai, kad V. I. apie S. K. darbą nežinojo, tiek darbdavio atstovo V. I. parodymai teismo posėdžio metu, kad apie S. K. darbą ūkyje nieko nežinojo. Šie parodymai prieštarauja bylos medžiagoje nurodytiems faktams ir S. K. pirminiame paaiškinime nurodytoms aplinkybėms. Apeliantas mano, kad tokia pažeidėjo V. I. versija laikytina bandymu išvengti atsakomybės, o liudytojo B. V. parodymai laikytini bandymu pažeidėjui padėti. Be to, teismas nenustatė pagrindo abejoti darbo inspektoriaus A. S. parodymų bei S. K. pirminio paaiškinamo patikimumu. Apeliantas nesutinka, kad nėra pagrindo V. I. atsakomybei už nepakankamą darbo teisinių santykių kontrolę ūkyje, kadangi V. I. neturėjo objektyvios galimybės tokios kontrolės užtikrinti. Nelegalaus darbo, kaip administracinės teisės pažeidimo, sudėtis gali būti nustatyta ir tokiais atvejais, kai kiti bendrovės darbuotojai, t.y. ne vadovas ar kitas oficialiai įgaliotas asmuo, turėdami žodinį bendrovės vadovo pavedimą, organizuoja asmenų įdarbinimą. Tokiu būdu bendrovės vadovas administracinį pažeidimą padaro neveikimu – nepakankama darbo teisinių santykių kontrole (LVAT nutartis Nr. N -3202/2011). Atsižvelgiant į S. K. paaiškinimą, kad dirbti ūkyje jam pasiūlė B. V., apeliantas mano, kad B. V. buvo įgaliotas atlikti tam tikras atsakingas darbines funkcijas. Apie jas patvirtina ir pats ir B. V. patikrinimo metu raštu paaiškindamas, kad ūkyje dirba jau keletą metų ir pagal žodinį susitarimą kol ūkininko nėra, ūkio reikalus tvarko jis. Taip pat patvirtino, kad S. K. skambino jis ir pakvietė į ūkį dirbti. Apelianto teigimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas V. I. pasitikėjo B. V. bei šis buvo faktiškai įgaliotas tartis dėl darbo sąlygų su S. K.. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad V. I. negalėjo nežinoti apie S. K. nelegalų darbą ūkio naudai, todėl turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už nepakankamą darbo teisinių santykių kontrolę ūkyje. Taigi visi byloje surinkti įrodymai ir išdėstyti argumentai patvirtina darbo santykių buvimą, todėl byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas.
Atsiliepimas
V. I. atsiliepimu į VDI apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-12 nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad byla išnagrinėta teisingai, byla nutraukta pagrįstai. Nurodo, kad G. I. ūkis nėra didelis, jame pagal darbo sutartis dirba du asmenys B. V. ir D. J., todėl samdyti daugiau darbininkų nebuvo jokio būtinumo. Teigia, kad ūkyje dirbantį S. K. sužinojęs tik po patikrinimo. Jį talkininkauti savo iniciatyva pasikvietė B. V.. Apelianto teigimu, jis jokių įgaliojimų B. V. įdarbinti darbininkus nėra davęs. Todėl jam pateikti kaltinimai dėl nelegalaus darbo yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Kaip matyti iš skundo, apeliantas nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-12 nutarimu, kuriuo V. I. nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., nesant šio pažeidimo sudėties. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, atsiliepimą į jį, skundžiamą teismo nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuoja, kad skundžiamu 2012-04-12 nutarimu teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., bylą V. I. atžvilgiu, nesant jo veikoje pastarojo administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Priimdamas sprendimą dėl minėto pažeidimo teisenos nutraukimo apylinkės teismas ATPK 248 str. nuostatų nepažeidė.
Pirmosios instancijos teismas savo nutarime pažymėjo, kad ištyrus visus įrodymus nagrinėjamoje byloje nelegalaus darbo faktą įrodančių duomenų, siekiant pripažinti, kad S. K. G. I. ūkyje dirbo nelegaliai, nepakanka. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skyrė pakankamai dėmesio ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinto nusižengimo – nelegalaus darbo – sudėties V. I. veiksmuose tyrimui ir visų surinktų duomenų kontekste padarė pagrįstą išvadą dėl ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties nebuvimo V. I. veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka. Taip pat pažymėtina, kad apeliaciniame skunde keliami klausimai apylinkės teismo yra detaliai išanalizuoti, juos tinkamai įvertinant.
Pažymėtina, kad siekiant asmenį patraukti atsakomybėn dėl pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., būtina nustatyti ir subjektyvųjį požymį – kaltę. Sutinkamai su V. I. bei B. V. parodymais, V. I. apie B. V. tam tikriems darbams atlikti pasikviestą S. K. nebuvo žinoma. Atsižvelgęs į šiuos parodymus bei kitus byloje esančius duomenimis, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog byloje nesurinkta įrodymų, jog V. I. žinojo apie darbuotojo B. V. susitarimą su S. K. ir kad jis turėjo realią galimybę, nebūdamas darbo vietoje, užkirsti kelią tokiems savo darbuotojo veiksmams. Apelianto teiginiai, kad V. I. pažeidimą padarė neveikimu, nes privalėjo kontroliuoti, kad jo įstaigoje darbuotojų darbas būtų legalus, įvertinus skundžiamame nutarime aptartas aplinkybes ir byloje esančių duomenų visetą, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad B. V. ir rašytiniame paaiškinime ir teisme parodė, jog susitarimas dėl darbo buvo būtent tik tarp jo ir S. K.. Tai nurodoma ir S. K. rašytiniame paaiškinime (b.l. 9). S. K. paaiškinime yra teiginys apie B. V. paskambinimą V. I. ir informavimą jo dėl pagalbininko, tačiau šiuo teiginiu kaip tikru ir patikimu remtis priimant sprendimą byloje negalima, nes jo nepatvirtino B. V., šią aplinkybę teisme ginčija ir V. I.. Rašytinių V. I. paaiškinimų medžiagoje nėra, administracinio teisės pažeidimo protokole administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas, kaip to reikalauja ATPK 260 straipsnio 1 dalis, nėra nurodytas, iš protokolo turinio seka, kad protokolas surašytas dalyvaujant V. I.. Liudytojas S. K. nesurastas ir teisme neapklaustas, nors teismas ėmėsi visų ATPK numatytų priemonių tai padaryti, taigi šio liudytojo rašytinių paaiškinimų tikrumas teisme nėra patvirtintas. Apylinkės teismas motyvuotai įvertino S. K. rašytinius paaiškinimus ir pagrįstai juos pripažino neinformatyviais ir neišsamiais. Apeliantų nurodoma LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3202/2011 priimta įvertinus šalia kitų įrodymų ir teisme apklausto liudytojo parodymus, patvirtinusius traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę. Tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nėra - kaip jau minėta, S. K. teisme neapklaustas.
Taigi apylinkės teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų paneigti V. I. bei B. V. nurodytas aplinkybes, paneigiančias V. I. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo. Kadangi sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, apylinkės teismas teisingai, vadovaudamasis nurodytu teisės principu, visas abejones vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo V. I. naudai ir pagrįstai nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl ATPK 41³ str. 1 d. jo atžvilgiu nutraukti.
Remdamasis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-12 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti jį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-12 nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.