- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-22
- Bylos Nr.
- 1-508-655/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00188-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Kaltinamasis
- M. Š.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1991-10-04 Vilniaus m. 2 apyl. teisme pagal BK 225 str. 2 d., 146 str. 2 d., 42 str.; 1994-04-15 Vilniaus m. 1 apyl. teisme pagal BK 225 str. 2 d.; 1994-11-28 Vilniaus m. 2 apylinkės tesime pagal BK 148 str. 2 d., 2001-01-25 Vilniaus m. 2 apylinkės teisme pagal BK 271 str. 3 d.; 2001-04-05 Vilniaus m. 2 apyl. teisme pagal BK 274 str. 2 d., 35 str.; 2001-04-30 Vilniaus m. 2 apyl. teisme pagal BK 274 str. 2 d., 35 str. 5 d.;2003-11-17 Vilniaus a. 2 apyl. teisme pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d.; 2004-01-07 Vilniaus apygardos teisme pagal BK 180 str. 2 d.; 2004-05-06 Vilniaus m. 2 apyl. teisme pagal BK 178 str. 2 d.; 2007-01-08 Vilniaus m. 1 apyl. teisme pagal BK 180 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d.; 2009-07-28 Vilniaus m. 3 apyl. teisme pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 2011-04-04 Vilniaus m. 1 apyl. teisme pagal BK 178 str. 4 d., bausmė - 40 parų arešto,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 3 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. apiplėšė panaudodamas šaunamąjį ginklą, o būtent: jis, 2011-02-10, apie 20.45 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, patekęs į UAB „MEMO 1" priklausančią kebabinę, esančią prie Amatų g. 9-o namo, Vilniuje, nenustatytą šaunamąjį ginklą nukreipęs į pardavėją V. K., grasino jai šiuo ginklu ir nuo prekystalio pagrobė UAB „MEMO 1" priklausančius pinigus - 170 Lt.
Kaltinamasis dėl jam įkaltintos nusikalstamos veikos padarymo teismo nustatytomis aplinkybėmis kaltu prisipažino ir parodė, su nukentėjusiąja V. susipažino jai dirbant kebabinėje Šeškinės gatvėje. Tuo metu buvo grįžęs iš kalėjimo, bandė įsitvirtinti, kartais vartodavo narkotikus. Neturėdamas pajamų, pradėjo supirkinėti mobiliuosius telefonus, drabužius, talonėlius, visą tai perparduodavo. Viena iš pirkėjų buvo V., kurią vėliau sutiko Kauno g. kebabinėje ir pardavė jai porą telefonų. Vieną kartą, ji pasakė, kad apvogė jų kebabinę, pavogė grilį ar peilį, ar pečiūką - nepamena. Pokalbio metu kaltinamasis pažadėjo pasidomėti pas ką gali būti vogti daiktai. Po kurio laiko kaltinamajam pasiūlė kitą panašų dalyką, todėl atvažiavo pas V. ir jai pasakė kad yra toks grilis. Ji paskambino savininkui ir privažiavo M. vyras - arabų kilmės. Jam taip pat pasakė apie tai, kad yra grilis. Pastarasis pripažino, kad toks daiktas jam reikalingas ir, palikęs spręsti viską su V., išvažiavo. Tai vyko dvi savaites iki įvykio. Po to kiekvieną dieną kaltinamasis atvažiuodavo pasiimti pinigų už grilį. Nusikaltimo dieną privažiavęs prie kebabinės, pamatė, kad pas V. yra tiekėja ir V. pasakė palaukti. Kai tiekėja išvyko, išėjo V. ir jie kalbėjosi apie tai, kad jos savininkas jį apgavo. Pasakė V., kad piktas ant savininko. Rūkydamas su V. lauke, išsitraukė ginklą. Tai buvo subyrėjęs dujinis pistoletas, kuri apkaba iškrisdavo. Rodydamas ginklą pasakė, kad tegul savininkas nejuokauja. Užėjęs paskui V. į kebabinę, pamatė puodelį su pinigais. Pats paėmė pinigus, pasakydamas, kad paima už grilį ir išėjo. Išmetė ginklą prie gėlių turgaus, nes jis byrėjo, o ne dėl to, kad kažką padarė. Bijojo į taborą važiuot su ginklu, nes ten reidai pastoviai. Ginklą savigynai gavo iš Mišos. Po to taksi automobiliu važiavo į taborą pasiimti draugės Aistės ir buvo sustabdytas policijos ekipažo. Tuo metu, kai buvo tikrinami jo dokumentai per raciją išgirdo, kad liepia sulaikyti vyrą, kad įvykdytas ginkluotas apiplėšimas, todėl pabėgo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad jam pareikštas kaltinimas yra netinkamai suformuluotas, t.y. jis į patalpą be leidimo neįėjo, ginklą V. rodė lauke, jai negrasino, tik kartu su nukentėjusiąja įėjęs į kiosko vidų, pasiėmė ten buvusius ir jam priklausančius pinigus ir išėjo. Gal ir buvo savotiškas grasinimas, kai parodė ginklą, bet jis norėjo, kad ji tik perduotų šeimininkui šią žinutę.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, kuriais jis patvirtino teismo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes, jo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kitais duomenimis, kurie teismo pripažįstami įrodymais.
Nukentėjusioji V. K. teismui paaiškino, kad yra mačiusi M. Š., tačiau negali pasakyti, kad jį pažįsta, nes į kebabinę ateidavo daug žmonių. Vieną vakarą, jai dirbant kebabinėje, esančioje Kauno ir Švitrigailos gatvių sankryžoje, ji atidarė duris, kad išneštų šiukšles. Atidarius duris, įlėkė Š. ir ištraukė ginklą. Ginklas gal buvo sugedęs, nes kaltinamasis viena ranka prilaikė ginklo apačią. M. Š. pagrobė pinigus ir išlėkė. Kebabinėje yra apsaugos mygtukas, kurį nukentėjusioji paspaudė. Atvažiavo policija, po to šeimininkas. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusioji patikslino, kad tuo metu kai atbėgo Š., lankytojų jau nebuvo. Jis pavogė 170 Lt iš indelio. Kupiūros buvo - 50 Lt, 20 Lt ir kitos kupiūros po 10 Lt. Pinigus palieka šeimininkas kad galima būtų atsiskaityti su tiekėjais. Ginklą M. Š. laikė rankoje ir prilaikė jį iš apačios. Ginklas buvo metalo spalvos, ištraukė jį iš kišenės, laikė labai arti jos. Kai M. Š. laikė ginklą, sakė nekviesti policijos, bet negrasino. Nukentėjusioji pateikė 5000 Lt ieškinį, nurodydama, kad prarado darbą ir išgyveno stresą, negalėjo miegoti, vartojo vaistus, kreipėsi į gydytojus dėl sveikatos pablogėjimo. Nepamena, ar buvo siūlomas parduoti grilis, kadangi ateidavo daug žmonių kurie siūlydavo pirkti įvairius daiktus. Tuo metu, kai kaltinamasis įsiveržė, rūkyti ji nėjo.
Liudytojas A. K. teismui paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį, jis dėl plėšimo buvo sulaikytas. Tai buvo žiemos vakaras, budėjimo metu gavo pranešimą apie ginkluotą plėšimą kebabinėje. Buvo nurodyti įtariamojo požymiai, amžius. Buvo nukreipti į taborą, tikrino visas atvažiuojančias į taborą mašinas. Įtarimą sukėlė vaikinas, nes buvo panašus pagal apibūdintus požymius. Ginklo pas jį nerado, tačiau rado pinigus, dokumentus. Paprašė kolegų nurodyti sumą, kokia buvo pagrobta ir kokiom kupiūrom. Kai pasakė, kokiom kupiūrom ir sumą - viskas atitiko. Budėtojas paprašė atvežti sulaikytą asmenį į įvykio vietą. Kolega bandė sodinti įtariamąjį į mašiną, jis ėmė bėgti, pasislėpė miške, bet jo dokumentai liko, jis išsirengė iš striukės ir pabėgo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad stabdant automobilį sukėlė įtarimą tai, kad žmogus atitiko požymius, be to pradėjo nervintis.
Liudytojas V. Ž. teismui paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, tik prisimena, kad įvykio dieną Švitrigailos g. kolega sulaikė girtą vairuotoją. Jie laukė vežimėlio, kuris nutemptų mašiną. Tuo metu gavo pranešimą, kad netoliese įvykęs ginkluotas apiplėšimas. Nubėgus į vietą, įtariamojo nebebuvo. Kebabinės darbuotoja buvo susijaudinusi, nurodė į kurią pusę nubėgo įtariamasis. Nuvykus į taborą, jo nerado, tačiau per radijo ryšį gavo pranešimą, kad jis buvo tabore pasirodęs.
Liudytojas S. B. teismui paaiškino, kad dirbo saugos tarnyboje kai gavo pranešimą, kad suveikė signalizacija kebabinėje. Atvažiavus į įvykio vietą policija jau buvo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad buvo stotyje, kai gavo iškvietimą, atvykus kaltinamojo įvykio vietoje jau nebuvo. Kebabinės darbuotoja pasakė policijai, kad plėšikas buvo su „dublionke" ir su kepure, didelio ūgio ir su ginklu.
Liudytoja D. M. teismui paaiškino, kad nukentėjusioji Viktorija yra jos bendradarbė. Ji įvykio dieną paskambino liudytojos vyrui ir pasakė, kad užpuolė kebabinę. Paskambino vyrui, nes jis yra kebabinės savininko draugas. Atsakydama į teismo klausimus, liudytoja patikslino, kad kebabinė yra kaip kioskas, kur klientai aptarnaujami per langelį. Dažniausiai ten dirbama po vieną, bet būna, kad ir dviese. Įėjimas į kioską yra ne toj pačioj pusėj kaip langelis. Spyna yra, durys rakinamos, taip pat ir tada kai trumpam išeinama. Kioske yra kasos aparatas. Buvo ir pinigai, skirti atsiskaitymui su tiekėjais.
Liudytojas G. T., teismui parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, yra jį matęs sulaikymo metu. Žiemą, vakare, dirbant Aerouosto poskyryje mobiliajame ekipaže kartu su vyresniuoju patruliu A. K., gavo pranešimą, kad kebabinėje, grasinant šaunamuoju ginklu, buvo pavogti pinigai. Tiksliai sumos nepamena, pagrobtų pinigų suma buvo tikslinama. Buvo nurodyti įtariamojo požymiai ir budėtojas jų ekipažą nukreipė į Meistrų-Metalo gatvių sankryžą, kur yra įvažiavimas į čigonų taborą. Nuvykę į nurodytą vietą stabdė visus pravažiuojančius automobilius. Sustabdžius taksi automobilį, apieškojo važiavusį keleivį - tai buvo M. Š.. Šaunamojo ginklo pas jį nebuvo, bet atkreipė dėmesį į jo turėtus pinigus, nes buvo pasakyta, kokiomis kupiūromis buvo pagrobti pinigai ir viskas atitiko. Vedant M. Š. į mašiną, jis ištrūko ir pabėgo. Kolega jį dar kažkiek persekiojo, tačiau nepavyko sugauti. Ištrukdamas M. Š. išsinėrė iš savo striukės ir striukė su pinigais liko. Dar paliktoje striukėje rado kalėjimo kortelę su M. Š. pavarde, gimimo data ir jo nuotrauka. Tada apie viską pranešė budėtojui ir, kiek žino, ta kebabinės darbuotoja patvirtino, kad užpuolikas buvo būtent M. Š..
Liudytojas M. A. teismui paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, kaip narkomaną, kuris atvažiuoja į taborą įsigyti narkotikų. Praeitą žiemą, kai namie buvo dar vienas vaikinas, užėjo M. (kaltinamasis). M. su tuo vaikinu pradėjo kalbėtis ir tas vaikinas pasakė, kad jis turi dujinį pistoletą. M. paprašė duoti jam tą pistoletą, bet iš pradžių nesakė, kam jam reikalingas pistoletas. Liudytojas matė, kaip vaikinas davė M. pistoletą, tačiau nežino kam jis buvo naudojamas. Tik iš paties kaltinamojo žodžių žino, kad jis kioske paėmė pinigus ir pabėgo. Mano, kad kaltinamasis atėmė tuos pinigus pasinaudojęs pistoletu, nes tapačią dieną kaltinamasis atėjęs papasakojo, kad apiplėšė kioską ir apie tai pasakė. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad nežino, ar M. grąžino pistoletą anam vaikinui. Patį pistoletą matė, kai jį apžiūrinėjo M.. Pistoletas buvo paprastas, juodos spalvos, sulaužytas. Ten, kur dedami šoviniai, ta dalis neveikė. Iš to pistoleto negalima buvo iššauti. Ir iš išorės matėsi, kad pistoletas sulūžęs, bet jis nebuvo išrinktas dalimis, atrodė kaip vienas pistoletas. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, apie tai, kad po apiplėšimo M. atėjo pas jį be striukės, buvo išsigandęs ir paprašė duoti striukę. Pasakojo, jog policininkai bandė jį sulaikyti, bet jis pabėgo ir bėgdamas metė savo striukę. Taip pat sakė, kad striukėje liko dalis iš kiosko pagrobtų pinigų. Po apiplėšimo M. turėjo su savim apie 70 Lt. M. Š. yra sakęs, kad kažkas už kažką, jam skolingas pinigų ir neatiduoda skolos. Dėl to jis ir paėmė pistoletą, kad atsiimti skolą. Atsakydamas į kaltinamojo klausimus, liudytojas paaiškino, kad per apklausą policijos pareigūnai jam negrasino ir nevertė duoti parodymų, policijoje prieš apklausą buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą.
Lliudytojas B. S. teismui paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, neprisimena tokio žmogaus, jo vardo ir pavardės nežino. Liudytojas Vilniuje turi verslą, verčiasi kebabų pardavimu. Įvykis buvo žiemą vasario mėnesį. V., kuri dirbo kioske, paskambino jam ar jo žmonai, ir pasakė, kad yra vienas žmogus, kuris parduoda įrangą tiksliai neprisimena ką - ar kebabų aparatą ar grilį. Atvažiavęs į kioską, paklausė V., kur tas žmogus ir ji parodė netoli kiosko buvusį žmogų, Tas žmogus pasirodė kažkoks nenormalus, atrodė kaip narkomanas. Priėjęs prie to asmens, paklausė jo, kur yra įranga, t.y. kad parodytų, ką parduoda. Kai pastarasis pasakė, kad čia neturi, kad įranga namuose, liudytojas pasakė, kad jam nieko nereikia. Iš to žmogaus nieko neėmė, tik labai trumpai pasikalbėjo. Galvojo, kad žmogus gal uždaro savo verslą ir išparduoda savo įrangą todėl ir atvažiavo susitikti. Bet kai pamatė tą žmogų, tai iš karto pagalvojo, kad jeigu jis ką ir turi, tai nelegaliai. V. sakė, kad iš kiosko buvo pagrobti pinigai. Ji labai verkė, sakė, kad atėmė pinigus, jai buvo šokas. Dirba liudytojas Lietuvoje nuo 2003 metų ir tai buvo pirmas kartas, kai apvogė jo kebabinės kioską. Jis asmeniškai niekam nebuvo skolingas už įrangą ir jokių skolų neturėjo. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad neprisimena, kokią įrangą siūlė pirkti tas žmogus, gal grilį, gal kebabų aparatą. Tas žmogus norimos sumos nenurodė, kadangi kalbėjosi su juo labai trumpai, negali dabar atpažinti to žmogaus. Kai policijoje rodė nuotraukas, vieną panašų parodė, bet jis buvo neaukštas. Ar tas žmogus ir yra kaltinamasis negali pasakyti. Liudytojui atrodo, kad ne tas asmuo siūlė jam pirkti įrangą. Atsakydamas į kaltinamojo klausimus, liudytojas paneigė, kad jo kioskas anksčiau buvo apvogtas. .Buvo tik toks atvejis, kai anksčiau kioske dirbusi viena darbuotoja paėmė pinigus, apie 300 Lt, ir išėjo, bet dėl to į policiją nesikreipė. D. M. yra jo žmona ir jo vaiko mama, ji taip pat dirbo kebabinėje. Iš kebabinės jokia plytelė ar elektrinė viryklė nebuvo pavogta. Neprisimena, kad tam žmogui, kuris siūlė įrangą būtų sakęs, kad jis atvežtų įrangą Viktorijai. Negalėjo būti tokio atvejo, kad iš kebabinės būtų kas nors pavogta, o jis, savininkas, apie tai nieko nežinotų.
Liudytoja D. B. teismui paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, niekada nėra jo mačiusi. Liudytoja dirba UAB „Rugita"' ir į kebabinės pristato lavašus, kuriuos užsakinėja savininkai, o už juos atsiskaito savininkai arba kiosko pardavėja. Asmeniškai kebabinės darbuotojų nepažįsta, žino, kad ten dirbo pardavėja vardu Danguolė, girdėjo ir Viktorijos vardą, bet tai buvo jau po to įvykio, t.y. po kiosko apiplėšimo. Apiplėšė tą pačią dieną, kai ji prieš tai buvo ten atvažiavusi ir atvežusi lavašus. Tuo metu matė prie kebabinės vieną žmogų, bet neįsidėmėjo, kaip tas žmogus atrodė. Jisai kažko laukė: pasižiūrėjo, išėjo, pavaikščiojo, paskui vėl atėjo, pasižiūrėjo per langelį ir taip kelis kartus. Tas žmogus nieko nesakė, todėl jai pasirodė, kad jis laukė, kol liudytoja išeis. Paskui ji išvažiavo ir nieko daugiau nematė. Per tą laiką kol buvo kebabinėje, pardavėja nebuvo išėjusi į lauką. Jos šnekėjosi viduje. Vėliau pardavėja sumokėjo jai pinigus už atvežtus lavašus . Iš kur ji paėmė pinigus, liudytoja neprisimena. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja patikslino, kad jai esant, žmogus, stovėjęs prie kebabinės, nebandė bendrauti su pardavėja. Nuvažiuodama matė, kad tas žmogus stovi prie atidarytų kebabinės durų, tačiau ar jis turėjo ką nors rankose, nematė. Jo įeinant į kebabinę, nematė, įtarimo, kad tas žmogus puola pardavėją, jai nekilo. Negalėtų atpažinti to žmogaus, nes visiškai neįsidėmėjo, negali netgi pasakyti, ar tas žmogus buvo čia sėdintis kaitinamasis.
Asmens parodymo atpažinti metu V. K. atpažino M. Š. kaip asmenį, kuris, grasindamas jai ginklu, pagrobė iš kebabinės 170 Lt, tad 2011-02-11 asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas laikytinas M. Š. kaltės įrodymu (b. t. 1, b. l. 57-59).
Teismas konstatuoja, jog plėšimo požymiu šioje byloje laikytinas šaunamojo ginklo panaudojimas, pasireiškęs tuo, kad prieš pagrobdamas UAB „Memo 1“ priklausančius pinigus, kaltinamasis buvo išsitraukęs šaunamąjį ginklą. Aplinkybės, kad ginklą rodė nukentėjusiajai, neneigia ir pats kaltinamiesiems, pripažindamas, kad nukentėjusioji tai galėjo palaikyti grasinimu. Ši aplinkybė taip pat įrodyta nuosekliais nukentėjusios parodymais, kuriuos atitinka kiti bylos duomenis bei liudytojų parodymai, patvirtinantys ginklo įgijimo tikslą bei jo įgijimo aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagal BK 180 str. 3 d. buvo kvalifikuota teisingai. Kaltinamojo teiginius apie tai, kad tokiu būdu jis iš pardavėjos atsiėmė jam priklausančius, už kebabinės savininkui parduotą grilį, pinigus teismas vertina kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo padėtį. Nei nukentėjusioji, nei kebabinės savininkas nepatvirtino kaltinamojo versijos, neva tarp jų yra vykę kokie nors pardavimo – pirkimo sandoriai.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagal BK 180 str. 3 d. kvalifikuota teisingai.
Nukentėjusioji V. K. šioje byloje pareiškė 5000 Lt civilinį ieškinį, patirtai neturtinei žalai atlyginti ir nurodė, kad dėl nusikalstamos kaltinamojo veikos patytė psichologinius išgyvenimus, sutriko jos sveikata. Nukentėjusiosios pareikštas civilinis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
CK 6.25 str. 2 d. nustatyta, kad pagrindiniai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra pasekmės ir neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į tai, kad fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu panaudotas nebuvo, sužalojimai nepadaryti, tačiau sutinka su nukentėjusiosios teiginiu, kad dėl galimybės prieš ją panaudoti šaunamąjį ginklą ji buvo išgąsdinta ir patyrė didelį stresą. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas laiko, kad 1000 Lt yra pakankama suma, nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti.
UAB „Memo 1“ pareiškė 170 Lt civilinį ieškinį patirtiems turtiniams nuostoliams atlyginti. Kaltinamasis pripažino pagrobęs 170 Lt ir civilinio ieškinio dydžio neginčijo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kitus bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro ir psichikos sveikatos centro įskaitas neįrašytas (b. t. 2, b. l. 69-71, 1-8, 75-77,81).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad anksčiau M. Š. jau buvo ne kartą teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, konstatuotina, kad jis tinkamų išvadų nedaro. BK 180 str. 3 d., išskyrus laisvės atėmimą, kitos alternatyvios bausmės nėra numatytos. Nustatydamas skirtinos bausmės dydį, teismas vadovaujasi BK 61 str. nuostatomis. M. Š. padarė sunkų nusikaltimą, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau teismo vertinimu BK 180 str. 3 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkio paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo bei bausmės skyrimo proporcingumo principams. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, M. Š. skirtinos bausmės dydis mažintinas.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2011-02- 14.
Kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė suėmimas, nekeistina.
– pinigai 80 Lt, į kuriuos laikiniai apribotos kaltinamojo nuosavybės teisės, nuosprendžiui įsiteisėjus nukreiptini civilinių ieškinių dengimui.
- vienkartinis indelis paimtas iš įvykio vietos, stiklainiai su kvapų pėdsakais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
M. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 3 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 3 (treji) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d., 9 d. paskirtą bausmę, bausmių apėmimo būdu subendrinti su 2011-04-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu M. Š. paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.
Į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2011-02- 14 (BK 66 str.).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti M. Š. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą.
Civilinius ieškinius tenkinti.
Priteisti iš M. Š. 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) nukentėjusiajai V. K. padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 170 Lt (vienas šimtas septyniasdešimt litų) civiliniam ieškovui UAB „Memo 1“padarytai turtinei žalai atlyginti.
- 80 Lt į kuriuos laikiniai apribotos M. Š. nuosavybės teisės, nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreipti civilinių ieškinių dengimui.
- vienkartinį indelį, paimtą įvykio vietoje, stiklainius su kvapų pėdsakais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.