Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-16431-429/2023 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui S. S. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė tiekia (pristato ir parduoda) buto (duomenys neskelbtini) savininkui (atsakovui) ir pastato (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektams (toliau – ir objektas) (buitiniam šilumos vartotojui) šilumą patalpoms bei šaltam vandeniui pašildyti bei apskaičiuoja mokesčius už suvartotą šilumą ir pateikia buitiniam šilumos vartotojui sąskaitą̨ už̌ suvartotą šilumą̨ apmokėti. Nors šiluma objekte yra vartojama, atsakovas už ją neatsiskaito, dėl to už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d. yra susidaręs įsiskolinimas, kurį ieškovė ir prašo priteisti. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei bus įstatyme numatytos sąlygos. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad CK 6.71 straipsnio 1 dalis nustato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Taigi, netesybas, prievolę pažeidusi šalis, privalo mokėti sutarties arba įstatymo pagrindu. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl reikalavimo priteisti delspinigius pagrįstumo ir atkreipia dėmesį į tai, kad tarp šalių sudarytos 2023 m. vasario 2 d. Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 20376480, kuri buvo pateikta teismui su ieškiniu, 2.6. punkte yra nurodyta, jog „buitiniam šilumos vartotojui laiku nesumokėjus sąskaitos, už kiekvieną pavėluotą dieną Šilumos tiekėjas priskaičiuoja Lietuvis Respublikos Vyriausybės nustatyto 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos.“ Nors šalys dėl delspinigių (netesybų) susitarė sutartimi, atsakovo pareiga mokėti delspinigius, kaip ieškovė ir nurodė ieškinyje, kyla ir iš teisės aktų, t. y. 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos Nr. 124 pagrindu (aktuali 2016 m. gegužės 17 d. redakcija), kuris detalizuoja Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (redakcija, patvirtinta 1996 m. rugpjūčio 13 d. įstatymu Nr. I-1493, naujausi pakeitimai – 2013 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. XII-550) nuostatų įgyvendinimą. 1995 m. sausio 26 d. įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims Nr. I-775 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Taigi, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl delspinigių ir dalies ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl yra pagrindas panaikinti šią sprendimo už akių dalį ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 37,81 Eur delspinigių ir 8,83 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

8. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad šalys 2023 m. vasario d. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20376480 2.6. punktu susitarė, kad buitiniam šilumos vartotojui laiku nesumokėjus sąskaitos už kiekvieną pavėluotą dieną Šilumos tiekėjas priskaičiuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Negavęs sąskaitos, Buitinis šilumos vartotojas privalo nedelsiant kreiptis į Šilumos tiekėją.

14. Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2013 m. spalio 19 d.) 2 straipsnyje numatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius.

15. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 37,81 Eur delspinigių, susidariusių už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d. Delspinigiai paskaičiuoti 4,75 Eur už 31 dieną nuo 765,45 Eur sumos, 5,00 Eur už 28 dienas nuo 892,24 Eur sumos, 6,30 Eur už 31 dieną nuo 1 016,35 Eur sumos, 6,70 Eur už 30 dienų nuo 1 116,04 Eur sumos, 7,52 Eur už 31 dieną nuo 1 213,40 Eur sumos, 7,54 Eur už 30 dienų nuo 1 257,26 Eur sumos (el. b. t. 1, l. 7). Taigi, ieškovė pagrįstai prašo priteisti delspinigius ir juos paskaičiavo.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime už akių nurodė, kad ieškovei iš atsakovo nepriteistini 37,81 Eur delspinigiai, paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d., nes šalių sudarytoje sutartyje jie nenumatyti. Nors nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta rašytine forma energijos tiekimo (energijos pirkimo – pardavimo) sutartis, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šilumos energijos tiekimo sutartis priskiriama viešųjų ir vartojimo sutarčių rūšims. Pagal energijos (ar energinių išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnyje yra numatytos sąlygos, kurios privalomos sudarant šilumos tiekimo sutartis. Tarp privalomų sutarties sąlygų inter alia nurodyta šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą. Tai rodo, kad sudarant šilumos tiekimo sutartis privaloma numatyti atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą, t. y. numatyti netesybas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje konstatuojama, kad nesant rašytinės energijos tiekimo sutarties, sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004). Šios teisės normos patvirtina, kad net ir tuo atveju, jeigu rašytine forma energijos tiekimo (energijos pirkimo – pardavimo) sutartis ir nebūtų buvusi sudaryta, ieškovė tinkamai vykdydama savo įsipareigojimus, o atsakovui nevykdant prievolės laiku sumokėti už gautą šiluminę energiją, ieškovė būtų turėjusi teisę prašyti priteisti delspinigius.

17. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas ir byloje esančiais įrodymais nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir laiko, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su delspinigių pagrįstumu, neatitinka byloje esančių duomenų ir teisinio reguliavimo, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė tiek pagal šalių sudarytą sutartį, tiek ir pagal teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, turėjo teisę reikalauti priteisti iš atsakovo delspinigius.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visetą, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tuo pačiu pakeičiant ir pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos tarp proceso šalių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

19. Ieškovė prašė priteisti 69,26 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių priteisė 60,43 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisiama likusi 8,83 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

20. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteisiamas 22,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, naudai 1 284,83 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų ir aštuoniasdešimt trijų centų) skolą, 37,81 Eur (trisdešimt septynių eurų ir aštuoniasdešimt vieno cento) delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (1 322,64 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 69,26 Eur (šešiasdešimt devynių eurų ir dvidešimt šešių centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylikos eurų ir dvidešimt aštuonių centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.“

Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, naudai 22,00 (dvidešimt dviejų eurų) žyminį mokestį, sumokėtą paduodant apeliacinį skundą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.