Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. S., P. E. dėl tėvų valdžios apribojimo, vaikų atskyrimo nuo motinos, vaikų nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, lėšų vaikų išlaikymui priteisimo, globos nustatymo, nuolatinio globėjo skyrimo, trečiasis asmuo L. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo neterminuotai apriboti P. E. tėvo valdžią dukros P. E. atžvilgiu; atskirti nepilnamečius vaikus P. E. ir A. S. nuo motinos G. S. dėl atsakovės sveikatos būklės; P. E. ir A. S. nustatyti nuolatinę globą, nuolatine globėja paskirti močiutę L. S.; P. E. ir A. S. gyvenamąją vietą nustatyti su nuolatine globėja L. S.; priteisti iš atsakovo P. E. dukros P. E. išlaikymui po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovės G. S. vaikų P. E. ir A. S. išlaikymui po 50 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti globėją.

Atsakovas P. E. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – gimimo liudijimo nustatyta, kad nepilnamečio vaiko A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra G. S., gim. (duomenys neskelbtini), o P. E., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra P. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

Atsakovas P. E., bylos duomenimis, nuo dukters auginimo, auklėjimo, priežiūros yra nusišalinęs visiškai, jos neišlaiko. Šeimai gyvenant kartu atsakovas pasižymėjo smurtiniu elgesiu, ne kartą yra smurtavęs prieš vaikų motiną G. S. 2017 metais buvo įtarimų dėl galimos seksualinės prievartos P. E. atžvilgiu, mergaitė buvo išsiųsta į „Užuovėją“ ištyrimui, tyrimo metu surinktais duomenimis nebuvo galima nei patvirtinti, nei atmesti prielaidos dėl galimai patirto seksualinio išnaudojimo. P. E. buvo teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos. Nuo 2019 metų kovo vidurio socialinių darbuotojų bendravimas su atsakovu nutrūko, apsilankymų metu nebuvo randamas namuose, telefonu neatsiliepė, į paliktus kvietimus atvykti į Centrą nereagavo. Bendravimas su dukra P. yra epizodiškas, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir trečiasis asmuo L. S.. Atsakovas su dukra nėra užmezgęs artimo ryšio, specialistai dirbę su atsakovu nemano, kad P. E. gebėtų užtikrinti vaiko priežiūrą, atitinkančią jo amžių ir poreikius (mergaitei nustatytas vidutinis neįgalumas), pastebimas socialinių įgūdžių trūkumas ir supratimas kaip tinkamai reikia rūpintis vaikais.

Byloje pateikti dokumentai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas nesirūpina nepilnamete dukra, nesirūpina jos auklėjimu, sveikata, nesiekia susigrąžinti iš laikinosios globos. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovas tinkamai neatliko ir neatlieka tėvo pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, atsakovas dukra nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju nepilnametės P. E. interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvo valdžios apribojimas. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią (CK 3.180 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams. Apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro tėvo sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Sprendimas dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvo valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams.

Dėl vaikų atskyrimo nuo motinos

CK 3.179 straipsnis numato, kad kai tėvai negyvena kartu su vaikais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaikų atžvilgiu veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Byloje rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, jog atsakovė G. S. Vaiko teisių apsaugos tarnybai yra žinoma nuo 2017 metų dėl vaikų nepriežiūros, socialinių įgūdžių stokos, girtavimo, moteriai nustatytas: (duomenys neskelbtini), įgimti (duomenys neskelbtini), labiausiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytas darbingumo lygis 35%. Atsakovės mama trečiasis asmuo L. S. teismo posėdžio metu patvirtino, jog jos dukra negali ne tik vaikais, bet ir savimi pasirūpinti. (duomenys neskelbtini) dirbantys specialistai pastebėjo ir konstatavo, kad G. negalia turi įtakos vaiko priežiūrai ir raidai. Tarp dukros ir mamos yra nesaugus ryšys (kai mergaitė šalia mergaitė rėkia, žaloja save). G. dėl savo negalios labai neaiškiai kalba, žodynas skurdus, suvokimas ribotas, moteris nekreipia dėmesio, kad dukrai 4,5 metų, o ji beveik nekalba, dažniausiai rėkia, nemoka žaisti su žaislais, rodo netinkamus gestus, tuo metu G. visą dėmesį skiria telefonui (žinučių rašymui, naršymui internete), nesidomi dukros raida, vystymusi, tobulėjimu. Pamiršta vaiką nuvesti pas specialistus, savo poreikius tenkina pirmiausiai. Žiemos metu negeba tinkamai aprengti vaiko, nekreipia dėmesio, kad jai per šalta ar per karšta. G. dažnai nekreipia dėmesio į vaiko riksmus. Atsakovė kartu su dukra išeidavo iš namų neinformavusi darbuotojų ir negrįždavo nakvoti (užfiksuoti 3 tokie atvejai), taip pat buvo rasta išgėrusi, tokiu savo elgesiu neužtikrina dukrai saugios ir stabilios aplinkos). Dėl savo negalios G. S. nesuvokia, kad vaikui nesaugu kad su juo reikia nuolat užsiimti, kad vaiką reikia leisti į ugdymo įstaigą. Namų ruošos įgūdžiai silpnai vidutiniai. Atsakovė nesirūpina sveika vaiko mityba, dažniausiai naudoja pusfabrikačius. Turi įsiskolinimų. Negeba savarankiškai tvarkyti dokumentų, neįsimena jai teikiamos informacijos, reikalinga nuolatinė pagalba ir kontrolė. 2018-01-03 G. prisipažino, kad jai sunku auginti dukrą ir prašė surasti dukrai globėjus. 2018-01-31 organizuota atvejo peržiūra, kurios metu specialistai patvirtino aukščiau aprašytą informaciją, 2018-02-08 G. S. su dukra grįžo gyventi pas tėvus, nes už taisyklių pažeidimą buvo pašalinta iš (duomenys neskelbtini), paslaugų šeimai teikimą užtikrino Kauno miesto socialinių paslaugų centras. Socialinio darbo metu (2018-02-01 - 2018-11-06) pastebėta, kad G. S. padedama savo tėvų rūpinasi vaikais. Socialinės darbuotojos ne kartą buvo skatinta skirti dėmesio nustatant elgesio ribas, formuojant tinkamą, pozityvų vaikų elgesį, daugiau bendrauti su vaikais, lavinti dukters emocijų raiškos bei socialinius įgūdžius, domėtis sūnaus ugdymu. Buvo pastebėta socialinių įgūdžių stoka, stinga gebėjimo auklėti vaikus, valdyti jų elgesį. Socialinio darbo metu klientė skundėsi, kad jai sunku auklėti vaikus, sūnus neklauso. 2018-11-03 G. S. susidėjusi visus savo daiktus išvyko iš namų į Jonavą pas draugą, vaikus paliko savo mamai. 2018-11-07 vyko šeimos atvejo peržiūra, kurios metu konstatuota, kad atsakovė sąmoningai paliko vaikus, nerodo pastangų susiekti su vaikais, teikti jiems išlaikymą, bendradarbiauti ir priimti pagalbą, slepia savo gyvenamąją vietą, galimai vartoja alkoholį. 2018-11-16 gautas teismo leidimas, kuriuo leista paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą. Šeimoje augantiems vaikams P. E. ir A. S. 2018-11-20 nustatyta laikinoji globa. Nuo 2018-11-30 G. S. apsigyveno priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje (duomenys neskelbtini), sudarytas individualus gydymosi planas. 2019-11-13 G. S. savo noru nutraukė gydymosi programą, specialistai pastebėjo, kad gyvenant uždaroje bendruomenėje G. S. reikėdavo padėti susiplanuoti dienotvarkę, jos sveikatos būklė tik iš dalies leidžia pasirūpinti savimi ir vaikais. Nepilnamečių vaikų motinai G. S. nustatytas darbingumo lygis 35 %, nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini), dėl bendro suvokimo trūkumo priimant kasdienius sprendimus, dėl riboto suvokimo apie vaikų poreikius, atsakovė savarankiškai negali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalbą, nurodant, ką būtent atsakovė turi atlikti, G. S. gyvendama viena su vaikais nesugebėtų pasirūpinti tinkama vaikų sveikata ir reikalinga medicinine priežiūra, jų ugdymu ir kasdiene buitimi, moteris pati nesuvokia, kad dukrai reikia sušukuoti plaukus, mergaitė vaikšto susivėlusi, atsakovė į tai nekreipia dėmesio. Vaikams gyvenant laikinojoje globoje yra suteikiama stabili, natūrali šeimos aplinka, reikiamas rūpestis ir tinkama, reikiama priežiūra. Realių galimybių tinkamai pasirūpinti vaikas G. S. neturi dėl savo sveikatos būklės (riboto suvokimo). Moteris turi įsiskolinimų antstoliams, negeba planuoti savo biudžeto, pajamos minimalios, linkusi susirasti netinkamos reputacijos draugų, išvykti niekam nepranešusi.

CK yra įtvirtintos dvi tėvų valdžios apribojimo rūšys – vaiko atskyrimas nuo tėvų ir laikinas arba neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra švelnesnė priemonė, kuri taikoma, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių priežasčių. CK 3.179 straipsnio 1 dalis, nustatanti vaikų ir tėvų atskyrimą, nenurodo apibrėžto sąrašo aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numato tik bendrą principą, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog dėl atsakovės ligos diagnozės yra pagrindas taikyti CK 3.179 straipsnio 1 dalį. Atsakovė dėl objektyvių priežasčių – sveikatos būklės (riboto suvokimo) – nėra pajėgi šiuo metu tinkamai užtikrinti fiziologinių, psichologinių savo vaikų poreikių, tinkamai jų auklėti, kontroliuoti, užtikrinti ugdymo, sveikatos, higienos ir kitų poreikių. Šiuo metu pagal atsakovės sveikatos būklę, ji viena be kitų asmenų nuolatinės pagalbos nesugebėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, jai trūksta socialinių įgūdžių, trūksta gebėjimo savarankiškai rūpintis vaikų priežiūra, jų auklėjimu, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečių vaikų atskyrimas nuo motinos geriausiai atitiktų jų interesus (CPK 185 straipsnis, CK 3.179 straipsnio 1 dalis, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2124-264/2012).

Atsakovei išaiškinama, kad atskirtiems nuo motinos vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaikus nuo motinos, motina netenka teisės gyventi kartu su vaikais ir reikalauti juos grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis motina gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaikais (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Vaikų atskyrimas nuo motinos panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikai nuo motinos atskirti (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo paskyrimo

Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.256 straipsnis). Įstatyme numatyta, kad globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų, rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų (CK 3.251 straipsnis). CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą įstatyminį reglamentavimą, nepilnamečio vaiko P. E. tėvui apribojus tėvo valdžią į vaiką bei atsakovę G. S. atskyrus nuo vaikų P. E. ir A. S., atsižvelgiant į vaikų amžių, jiems nustatoma nuolatinė globa.

Bylos duomenimis vaikų močiutė L. S. sutinka būti paskirta nuolatine globėja. Šiuo metu globėja gyvena jai ir jos vyrui nuosavybės teise priklausančiame bute, L. S. yra sveika, turi galimybę užtikrinti anūkams tinkamą, saugią ir stabilią aplinką bei nuolatinį nuoseklų jų poreikių tenkinimą. Socialinių darbuotojų vertinimu, L. S. turi pakankamai žinių ir gebėjimų, todėl yra pasirengusi globoti P. ir A. Bylos duomenimis, močiutė yra užmezgusi artimą ryšį su anūkais, atsakingai rūpinasi jų gerove, sveikatos priežiūra, stengiasi įgyvendinti visas gydytojų rekomendacijas, lankosi pas reikiamus specialistus. L. S. yra įvertinta Vaikų gerovės centro „Pastogė“ kaip tinkama būti globėja (2019-12-20 išvada Nr. BVR-1019), todėl daroma išvada, kad L. S. paskyrimas nepilnamečių A. S. ir P. E. globėja atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Siekiant sukurti vaikui, netekusiam tėvų globos, aplinką, tinkamą jo psichiniam, emociniam ir moraliniam vystymuisi, globa (rūpyba) šeimoje vaikui yra palankiausia aplinka, todėl vaiko globa (rūpyba) šeimoje turi pirmenybę lyginant su kitomis vaiko globos (rūpybos) formomis, ir yra vienas iš vaiko globos (rūpybos) nustatymo principų (LR CK 3.249 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, L. S. skirtina nepilnamečių A. S. ir P. E. globėja, vaikų globos ir gyvenamoji vieta nustatoma nuolatinės globėjos gyvenamojoje vietoje (CPK 407 straipsnis, CK 3.251 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3.256 straipsnis, 3.259 straipsnis, 3.264 straipsnio 5 dalies 4 punktas, 3.265 straipsnio 1 punktas).

Globėjai (rūpintojai) išaiškinama, kad globėjas (rūpintojas) privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (CK 3.271 straipsnio 1 dalis). Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vaiko globėjas (rūpintojas) gali perduoti prižiūrėti vaiką kitam asmeniui (CK 3.271 straipsnio 2 dalis). Rūpintojas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Rūpintojas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Rūpinamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko rūpintojas uzufrukto teise, CK IV knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis) ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 straipsnis, 3.185 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo vaikus, nepaisant aplinkybės, kad tėvų valdžia apribota, ar taikytas atskyrimas (CK 3.195 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo P. E. dukters išlaikymui periodines išmokas po 100,00 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės, o iš atsakovės G. S. – po 50 Eur periodines išmokas kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.

Pažymėtina, jog minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu tai yra 607 Eur), laikomas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, taigi, ieškovo prašoma priteisti suma vaikų išlaikymui (100 Eur dukrai iš atsakovo ir po 50 Eur dviems vaikams iš atsakovės), yra mažesnė, nei kasacinio teismo praktikoje rekomendacinis minimalus išlaikymas vaikui per mėnesį. Be to, ieškovei CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti – kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt. Ieškovė, prašydama tokios sumos vaikų išlaikymui, atsižvelgia į tai, kad atsakovas P. E. turi kitų išlaikytinių, o atsakovei nustatytas ribotas darbingumas. Visgi atsakovė, kad ir ribotai, tačiau dirbti gali, ką patvirtino ir atsakovės mama teismo posėdžio metu. Atsakovė dirbo, tačiau darbas nutrūko jai išvykus gyventi į Jonavą. Atsakovas dirba, yra jauno ir darbingo amžiaus, sveikas (kitokių duomenų teismui nepateikta). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovų tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovo P. E. dukros P. E. išlaikymui po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei iš atsakovės G. S. vaikų P. E. ir A. S. išlaikymui priteisiant po 50 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Iš atsakovų priteisus išlaikymą, nepilnamečiams A. S. ir P. E. priteisto išlaikymo lėšų ir gaunamų išmokų (P. E. išmoka vidutinio neįgalumo vaikui) tvarkytoja uzufrukto teise skirtina globėja L. S. (CK 3.275, 3.185 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti P. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukros P. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atskirti nepilnamečius vaikus P. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo motinos G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės sveikatos būklės.

P. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatyti nuolatinę globą.

P. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja paskirti L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

P. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su nuolatine globėja L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo P. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros P. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 100 Eur (vienas šimtas eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. vasario 5 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikų P. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. vasario 5 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteistų išlaikymo lėšų ir gaunamų išmokų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti globėją L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.