Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui Z. B. ir jo atstovui adv. V. Lazickas., nedalyvaujant atsakovei A. I., apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, jai pranešta tinkamai,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo Z. B. ieškinį atsakovei A. I. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl to ieškovas laiko, kad santuoka nutrauktina neskiriant jiems termino susitaikyti, nes susitaikyti su atsakove, - kuriai jis visiškai nerūpi, kuri jį paliko, ir tokiu savo poelgiu pažemino, su

atsakove dėl jos pačios kaltės, - faktiškai santuokoje, tokios nesant, negyvenus jau daugiau nei penkerius metus, - yra neįmanoma.

Kadangi santuokos su atsakove metu iš bendrų lėšų turto, kuris ieškovui ir atsakovei priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nėra įgyta, - tai reikalavimo padalinti turtą jis nereiškia.

Sau išlaikymo iš atsakovės priteisti neprašo. Tokio pobūdžio išlaikymas iš jo atsakovei irgi nepriteistinas.

Kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, pats nebūdamas niekam skolingu, - ieškovas neturi. Apie atsakovės kreditorinius įsipareigojimus duomenų jis neturi.

Pageidavo, kad po santuokos su atsakove nutraukimo jam būtų palikta turima pavardė, -B., o atsakovei pavardė, - I.

Papildomai nurodė, jog jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, o atsakovė A. I., kurios tikslų adresą pagal jos gyvenamąją vietą jis nurodo - yra Ukrainos Respublikos pilietė. LR Civilinio proceso kodekso 784 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Taigi, kadangi jis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, - gyvena Šiauliuose, adresu: (duomenys neskelbtini) ( nurodytas aplinkybes patvirtina ir įrodo pridedama Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Kanceliarijos Pažyma apie šeimos sudėtį bei pridedama tos pačios institucijos pateikta Pažyma apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, paso nuorašas, pareiškimo vertimo iš ukrainiečių kalbos nuorašas), tai mano, jog byla dėl santuokos su atsakove nutraukimo nagrinėtina Šiaulių miesto apylinkės teisme pagal jo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, nuolatinę gyvenamąją vietą.

Vadovaudamasis LR CPK 135 str. l d. 6p. ieškovas nurodė, kad byla bus vedama per advokatą.

Pagal Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Dėl to pripažinus atsakovę kalta dėl santuokos nutraukimo iš jos priteistinos bylinėjimosi išlaidos, išieškotinos į valstybės biudžetą (LR CPK 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis LR Civilinio kodekso 3.60 str., 3.62 str., 3.65 str. l d., 2 d. 5 p. ,3.69 str., 3.72 , str., 3.174 str., ieškovas teismo prašė:

1. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo santuokos metrikų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jo, Z. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. I., gimusios (duomenys neskelbtini), nutraukti ir pripažinti atsakovę kalta dėl santuokos iširimo.

2. Nustatyti, kad jam iš atsakovės ir atsakovei iš jo tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas.

3. Po santuokos nutraukimo, ieškovui palikti turimą pavardę,- ,,B.“, atsakovei pavardę- „I.“.

4. Priteiti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio datą ir laiką jai pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio atsakovė irgi nepateikė teismui jokių jos neatvykimą pateisinančių aplinkybių, todėl pripažintina, kad jos neatvykimas į teismo posėdį nelaikytinas dėl svarbios priežasties ir byla nagrinėtina, jai nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys atsakovei tenkintinas visiškai.

Dėl bylos nagrinėjimui taikytinos jurisdikcijos.

Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei remiantis LR ir UR dvišalės teisinės pagalbos sutarties 26 str. 3 p. Atsakovė dėl to neprieštaravo ir nereikalavo pakeisti bylos jurisdikcijos, todėl teismas pripažįsta, kad šį byla teisminga Šiaulių m. apylinkės teismui.

Dėl šalių ginčui taikytinos teisės.

Ieškovas remiantis LR ir UR dvišalės teisinės pagalbos sutarties 27 str. 3 p. prašė teismo santuokos nutraukimui taikyti LR CK nuostatas. Dėl to teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimui dėl santuokos nutraukimo taip pat taikytinos LR CK ir CPK normos. Atskirai pastebėtina, kad tarptautinės sutarties nuostatos taikytinos atsižvelgiant ir į LR CK 1. 29 str. nuostatas.

Dėl ieškovo ieškinio reikalavimų.

Iš bylos medžiagos ir ieškovo paaiškinimų matyti, kad šalys Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 4-5). Ieškovas ir atsakovė gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.7). Santuokoje šalys bendrą ūkį vedė iki 2005 metų gruodžio mėnesio. Nuo tada ieškovas ir atsakovė bendro ūkio nebeveda, kadangi atsakovė paliko sutuoktinį.

Sutuoktinio pareigas nustato LR CK 3. 26 - 3. 30; 3. 35 - 3. 36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3.49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Ieškovas dėl santuokos iširimo pagrindinį motyvą nurodo atsakovės nesirūpinimą šeima, ją nuo 2005 metų gruodžio mėnesio palikus likimo valiai, nesiekiant šeimos išsaugojimo ir dėl santuokos iširimo prašė pripažinti atsakovę kalta. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. LR CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovas teigė, kad būtent atsakovės elgesys ir jos požiūris į šeimyninį gyvenimą, turėjo esminės įtakos šeimos iširimui. Ieškovas patvirtino aplinkybę, kad atsakovė jau daug mėnesių yra palikusi šeimą, nesiruošia į ją sugrįžti, nekeičia savo elgesio ir požiūrio į jį, nesidomi šeimos reikalais, gyvena atskirą gyvenimą užsienyje. Ieškovas nurodė, kad atsakovė yra išvykusi į užsienį, kur gyvena iki šiol ir šias aplinkybes teismui pagrindė leistinais įrodymais (b.l.9-10). Taip pat iš kitų teismui pateiktų duomenų seka, kad šalims gyvenant kartu tarp jų išryškėjo charakterių bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o atsakovė po santuokos sudarymo su ieškovu, ėmė nesiekti santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje. Visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos šeimos iširimui. Kadangi nuo ieškovo ir atsakovės bendro gyvenimo iširimo praėjo ne vieneri metai, todėl ne tik šis terminas, leidžia teismui preziumuoti, kad atsakovė paliko šeimą ir ja nesirūpino ilgiau kaip vienerius metus, bet ir minėtas atsakovės elgesys su sutuoktiniu, patvirtina jų santuokos iširimą ir atsakovės kaltę (LR CK 3.60 str. 3 d.). Tokie atsakovės veiksmai įrodo, kad ji nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojali savo sutuoktiniui. Todėl teismas laiko, kad atsakovė ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą, neįmanoma. Teismas vadovaudamasis LR CK 3.60 straipsniu konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių, t.y. atsakovės kaltės. Tokia teismo išvada remiasi ieškovo nurodytais argumentais ir kita byloje esančia medžiaga, o ir tuo, jog atsakovei yra žinoma apie civilinės bylos iškėlimą bei teismo posėdžio datą, tačiau ji atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė savo nesutikimo su ieškiniu motyvų (b.l.20). Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad su ieškinyje nurodytais motyvais ir aplinkybėmis atsakovė sutinka, jas pripažįsta bei laiko, jog šeima iširo visiškai ir santuoka nutrauktina.

Teismas nutraukdamas santuoką tarp ieškovo ir atsakovės kartu išsprendžia ir kitus ieškovo reikalavimus susijusius su santuokos nutraukimu.

Ieškovas nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrąją jungtine nuosavybe bei dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto sutuoktiniai neturi, o atsakovo iki santuokos įgyta ir jo vardu įregistruota 1/2 dalis buto jau yra parduota 2005-12-15 (b.l. 16).

Ieškovas nurodė, jog abu su atsakove yra sveiki ir darbingi, todėl išlaikymas vienam iš kito nereikalingas ir jis nepriteistinas. Be to pagal LR CK 3. 70 str. 1 d. nuostata atsakovė netenka teisės į išlaikymą iš ieškovo, nes ji pripažintina kalta dėl santuokos nutraukimo.

Tenkintinas ieškovo prašymas nutraukus santuoką tarp jo ir atsakovės, palikti jai iki santuokos turėtą pavardę – I. ( LR CK 3.69 str.).

Ieškovui šioje civilinėje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.), nes ji pripažintina kalta dėl santuokos iširimo. Taip pat į valstybės biudžetą iš atsakovės priteistinos ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 92 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60; 3.66-3.67; 3.69-3.70; 3.88 str., LR CPK 259- 270 str.,

nusprendžia:

1. Ieškovo Z. B. (a/k (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei A. I. (gim. (duomenys neskelbtini)) tenkinti visiškai.

2. Santuoką tarp A. I. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir Z. B. (a/k (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinės A. I. kaltės.

3. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti šias pavardes- „B.“ ir ,,I.“.

4. Santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto šalys neturi ir jis nedalintinas.

5. Šalims išlaikymas nepriteisiamas.

6. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės A. I. (gim. (duomenys neskelbtini)) šias bylinėjimosi išlaidas: 130,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų) žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą ir 472,00 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt du litus) išlaidų už valstybės teisinę pagalbą ieškovei bei 1,50 Lt (vieną litą 50 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą, iš viso: 603,50 Lt (šešis šimtus tris litus 50 ct).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti ir pranešimą Vedybų sutarčių registrui apie turto padalijimo faktą.