- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-23
- Bylos Nr.
- I4-2902-1114/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08741-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Žvaigždinienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė
- Pareiškėjas
- R. C.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. C. skundą Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. C. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2023-10-24 ir 2023-10-25, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023-09-06 sprendimą Nr. 21RE-611(AG-564/07-2023) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ (toliau – ir Sprendimas); 2) pareiškėjo 2023-09-04 patikslintą skundą dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau ir – atsakovas, Taryba, VERT) 2023-07-11 nutarimo Nr. O3E-919 „Dėl R. C. skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Nutarimas) panaikinimo perduoti nagrinėti Komisijai.
2. Pareiškėjas nurodo, jog 2023-05-22 kreipėsi į Tarybą su skundu dėl akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Energijos skirstymo operatorius“ (toliau ir – ESO) neteisėtų veiksmų, diegiant išmaniąją elektros energijos apskaitos sistemą. Taryba Nutarimu atmetė jo reikalavimus kaip nepagrįstus, be kita ko, nurodydama, kad jo skundas buvo išnagrinėtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) 34¹ straipsnio 2, 3 dalimis, taip pat Vartotojų skundų nagrinėjimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019-06-27 nutarimu Nr. O3E-225 „Dėl Vartotojų skundų nagrinėjimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Taryba išaiškino, kad nesutinkant su Tarybos nutarimu, vadovaujantis Taisyklių 54 punktu, Tarybos nutarimas gali būti apskųstas pasirinktinai arba Komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.
3. Pareiškėjas paaiškina, kad vadovaudamasis Nutarime išaiškinta apskundimo tvarka, o taip pat Taisyklių 54-56 punktais, 2023-08-16 kreipėsi su skundu, kurį 2023-09-04 patikslino, į Komisiją. Komisija skundžiamu Sprendimu jo skundą, dėl Nutarimo panaikinimo, nagrinėti atsisakė. Komisija Sprendime nurodė, kad viena vertus, jo reikalavimai dalinai yra susiję su reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymu (tam tikrų veiksmų atlikimo sustabdymu), kita vertus, - reikalavimai yra susiję su viešo intereso gynimu. Komisija sprendė, kad tiek reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymas, tiek ginčai dėl viešojo intereso gynimo nėra priskirti Komisijos kompetencijai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pareiškėjas nesutikimą su Komisijos Sprendimu visų pirma grindžia tuo, kad skundą Komisijai pateikė vadovaudamasis Tarybos nutarime nurodyta jo apskundimo tvarka, Taisyklėse nustatyta tvarka bei Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalimi.
5. Pareiškėjas pažymi, kad jo keliamas ginčas yra susijęs su ESO neteisėta veikla, t. y. ESO neteisėtai vykdomo ir būtent jo teisėtus interesus pažeidžiančio elektros energijos apskaitos prietaisų eksploatavimo – veikiančių elektros energijos apskaitos prietaisų išmontavimo ir jų keitimo į išmaniuosius elektros energijos apskaitos prietaisus. Pareiškėjas teigia, kad jis siekia, jog Taryba priimtų nutarimą, kuriuo būtų patvirtinti išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatai. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos vertinimu, kad toks Tarybos nutarimas būtų laikomas norminiu administraciniu aktu.
6. Pareiškėjo tvirtinimu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – Elektros energetikos įstatymas) nustato ESO pareigą parengti išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominį vertinimą. Pagal Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalį išmaniosios apskaitos sistemos pradedamos diegti tik po to, kai Taryba patvirtina teigiamus išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus. Todėl mano, kad Tarybos nutarimas, kuriuo būtų patvirtinti teigiami ESO išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatai, suteiktų teisę ESO vykdyti išmaniųjų elektros energijos apskaitos prietaisų diegimą. Tarybos nutarimas dėl išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų patvirtinimo jokių teisių ir pareigų nei jam, nei kitiems vartotojams nenustatytų. Todėl nurodo, kad toks Tarybos Nutarimas nėra ir negali būti laikytinas norminiu administraciniu aktu.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas mano, kad, kol ESO nėra parengęs pagal Elektros energetikos įstatymą privalomo parengti išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo ir Taryba nėra patvirtinusi teigiamų išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numotos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų, yra pažeidžiamos ne tik pareiškėjo, bet galimai, ir kitų elektros energijos vartotojų teisės ir teisėti interesai.
8. Pareiškėjo tvirtinimu, jis, kreipdamasis į Tarybą, o vėliau ir į Komisiją, siekia apginti ne kitų vartotojų teises ir teisėtus interesus ar, juo labiau, viešąjį interesą, o savo paties teises ir teisėtus interesus, nes Elektros energetikos įstatymas nustato, jog išmaniosios elektros energijos apskaitos priemonės vartotojams, taigi ir jam, gali būti pradėtos diegti tik po to, kai Taryba patvirtina išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus. Todėl ta aplinkybė, kad išnagrinėjus jo skundą ir jį patenkinus, Komisijos priimtas sprendimas galimai darys tiesioginę ar netiesioginę įtaką ir kitų vartotojų interesams, negali būti pretekstu atsisakyti ginti būtent jo galimai pažeistą teisę ir teisėtą interesą. Priešinga išvada reikštų, kad yra pažeidžiami tiek teisinio tikrumo, tiek ir teisingumo principai.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas aiškiai nustato, kad Komisija, tenkindama skundą, turi teisę priimti sprendimą įpareigojantį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą Komisijos nurodymą. Šiuo konkrečiu atveju jis skunde aiškiai nurodė, kokį teisės pažeidimą, pažeidžiantį jo teises ir teisėtus interesus, yra padaręs viešojo administravimo subjektas Taryba, t. y. kad Taryba nėra patvirtinusi išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų, be kurių patvirtinimo ESO negali diegti išmaniosios apskaitos sistemos jo valdomame objekte. Taigi Komisija ne tik turi teisę, bet ir pasitvirtinus jo skunde nurodytoms aplinkybėms, turi pareigą įpareigoti Tarybą įvykdyti jai įstatymu nustatytą pareigą – priimti nutarimą dėl išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų.
10. Taryba su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
11. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Tarybos funkcijos, teisės bei pareigos yra įtvirtintos įvairiuose įstatymuose – Energetikos įstatyme, Elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, bei kituose įstatymuose. Vykdydama jai pavestas funkcijas ir pareigas, taip pat naudodamasi jai suteiktomis teisėmis, Taryba vadovaujasi ir kitais teisės aktais (Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir kitų institucijų priimtais teisės aktais), reglamentuojančiais Tarybos veiklą.
12. Teigia, kad pareiškėjo skunde keliami klausimai ir prašymai yra susiję su Tarybos atliekamomis funkcijomis elektros energetikos sektoriuje užtikrinant reguliuojamosios veiklos vykdymo energetikos įmonių bei vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę, atliekant valstybinio reguliavimo funkcijas ir valstybinę kontrolę.
13. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas sutinka ir nekvestionuoja fakto, jog Taryba, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, 2019-09-20 nutarimu Nr. O3E-428 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ investicijų projekto „Išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ derinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3E-428) suderino ESO parengtą investicijų projektą „Išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ (toliau – ir Investicijų projektas).
14. Taryba nurodo, jog atliko Trečiojo asmens pateiktos kaštų ir naudos analizės vertinimą ir išdėstė šio vertinimo rezultatus 2019 m. rugsėjo 19 d. Tarybos posėdžiui teiktoje 2019-09-13 pažymoje Nr. O5E-369 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ investicijų projekto „Išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ derinimo“ (toliau – ir Pažyma) ir tuo vadovaudamasi priėmė Nutarimą Nr. O3E-428.
15. Taryba nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad investicijų derinimo procedūra pagal Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalį ir išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų tvirtinimo procedūra pagal Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalį yra skirtingos procedūros.
15.1. Nesutikdama su tokiu teisės normų aiškinimu, Taryba teigia, kad esmine aplinkybe laikytina ne tai, ar Tarybos kompetencijai pavestas klausimas yra derinamas ar tvirtinamas, o tai, ar Tarybos sprendimas yra įformintas tinkamai, t. y. nutarimu. Anot Tarybos, nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo žodžių „tvirtinti“ ir „derinti“, turinčių neesminę, formalią reikšmę nagrinėjamame kontekste, akivaizdu, kad Taryba priėmė sprendimą dėl Investicijų projekto ir, atitinkamai, jame išdėstyto išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominį vertinimą, kuris buvo tinkamai įformintas Nutarimu Nr. O3E-428.
16. Tarybos teigimu, nuo 2022-01-01 įsigaliojusi Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalies nuostata neprieštarauja ir savo prasme bei paskirtimi yra ta pati kaip iki minėto įstatymo įsigaliojimo galiojusi Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalis. Todėl mano, kad pastarojo teisės akto pagrindu suderinto Investicijų projekto pakartotinis derinimas vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalimi yra netikslingas tiek dėl betikslio procedūros kartojimo, tiek dėl to, kad jau esant išreikštai Tarybos pozicijai ir priimtam sprendimui, įformintam Nutarimu O3E-428, Tarybos pakartotinis sprendimas savo esme išliktų toks pats.
17. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Taryba, vykdydama Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje jai elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo numatytas priežiūros ir kontrolės funkcijas, 2022-02-04 nutarimu Nr. O3E-149 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ investicijų projekto „Išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ stebėsenos ir kontrolės taisyklių derinimo“ suderino ESO pateiktas Investicijų projekto stebėsenos ir kontrolės sistemos taisykles. Tarybos 2022-01-28 pažymoje Nr. O5E-133 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ investicijų projekto „Išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ stebėsenos ir kontrolės taisyklių derinimo“ nurodyta, kad siekiant įvertinti projekto grynąją investicijos naudą teikiamos ataskaitos apie faktiškai patirtas investicijas, sąnaudas, pasiektas naudas ir skaičiuojami ENIS (ekonominės naudos ir išlaidų santykis) ir EGDV (ekonominė grynoji dabartinė vertė) rodikliai būtų skaičiuojami tokiu principu: pirmaisiais ir antraisiais metais po projekto įgyvendinimo (2 metus iš eilės) ataskaitiniu laikotarpiu įvertinamos faktiškai patirtos sąnaudos, investicijos ir pasiektos naudos ir pateikiama ataskaita paskaičiuojant prognozuojamus projekto rodiklius už visą ataskaitinį laikotarpį (ENIS ir EGDV) ir jeigu rodikliai yra: a) teigiami – laikoma, kad grynoji investicijos nauda visu ataskaitiniu laikotarpiu irgi yra teigiama ir toliau tokio projekto kontrolė nebevykdoma, o nauda prilyginama investiciniam projekte pateiktai naudai; b) neigiami – po dviejų metų vėl vertinama investicinio projekto prognozė ir skaičiuojami rodikliai. Tarybos teigimu, pastaraisiais dokumentais buvo užtikrinta ir įgyvendinta tiek Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje, tiek Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos Tarybos kontrolės ir priežiūros funkcijos diegiant išmaniuosius apskaitos prietaisus.
18. Taryba, nesutinka ir su pareiškėjo skundo, adresuoto Komisijai, argumentu, kad dėl sumontuoto išmaniosios elektros energijos apskaitos prietaiso pareiškėjas patiria kokių nors papildomų sąnaudų.
18.1. Šiuo atveju Taryba pažymi, kad Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-02-03 įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“, 1271 punkte nustatyti reikalavimai diegiamai išmaniajai elektros energijos apskaitos sistemai. Minėto teisės akto 127¹.1.2 papunkčiu nustatyti šie reikalavimai: turėti galimybę fiksuoti vartotojui (gaminančiam vartotojui) ir (ar) vartotojo (gaminančio vartotojo) įrangai siunčiamus elektros energijos vartojimo ir (ar) gamybos bei su jais susijusius duomenis kuo arčiau realaus (esamojo) laiko, bet ne rečiau kaip kas 15 minučių. Nurodytu periodiškumu užfiksuoti praėjusios dienos duomenys atnaujinami ir, esant techninėms galimybėms ir ekonominiam tikslingumui, vartotojui (gaminančiam vartotojui) pateikiami ne rečiau kaip kartą per dieną. Siekiant sudaryti galimybę vartotojams naudotis automatizuotomis energijos taupymo programomis, paklausos valdymo ir kitomis paslaugomis vartojimo (gamybos) duomenys vartotojui (gaminančiam vartotojui) be papildomo apmokestinimo turi būti lengvai pasiekiami, vizualizuoti (pateikti grafiškai) ir pateikiami lengvai suprantamu formatu, kuris leistų palyginti nepriklausomų elektros tiekėjų ekvivalentiškus pasiūlymus dėl elektros tiekimo. Vartotojui (gaminančiam vartotojui) išsamūs apskaitos duomenys pagal bet kurios dienos, savaitės, mėnesio ar metų naudojimo laiką turi būti prieinami (internetu arba naudojant skaitiklio sąsają) už ne trumpesnį nei 24 ankstesnių mėnesių laikotarpį, o suvestiniai apskaitos duomenys – už mažiausiai trejų paskutinių metų laikotarpį.
18.2. Nustatytas reguliavimas, anot Tarybos, įtvirtina, kad išmanioji elektros energijos apskaita turi fiksuoti įrangai siunčiamus elektros energijos vartojimo ir (ar) gamybos bei su jais susijusius duomenis kuo arčiau realaus (esamojo) laiko, ne rečiau kaip 15 min. ESO kyla pareiga išsamius duomenis pagal bet kurios dienos naudojimo laiką pateikti internetu arba naudojant skaitiklio sąsają. Pažymi, kad vartotojai turi galimybę naudotis P1 porto aktyvavimo paslauga, o P1 sąsajos aktyvacija ir duomenų perdavimas per ją yra nemokamas.
18.3. Teigia, kad pareiškėjas nenurodė jokių papildomų argumentų, o taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jis dėl jam sumontuoto išmaniosios elektros energijos apskaitos prietaiso patiria ar patirs kokių nors papildomų sąnaudų.
18.4. Pažymi, jog pareiškėjo skunde Komisijai nurodyti argumentai nepaneigia išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemų diegimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl išmanios elektros energijos apskaitos diegimo procesas negali būti stabdomas.
Šalies argumentai
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo ESO su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
20. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, nors pareiškėjas skunde ir teigia, kad jis, kreipdamasis į Tarybą, o vėliau į Komisiją, siekia apginti ne kitų vartotojų teises ir teisėtus interesus ar, juo labiau, ne viešąjį interesą, o savo paties teises ir teisėtus interesus, nes Elektros energetikos įstatymas nustato, jog išmaniosios elektros energijos apskaitos priemonės vartotojams, taigi ir pareiškėjui, gali būti pradėtos diegti tik po to, kai Taryba patvirtina ekonominio vertinimo rezultatus, iš pareiškėjo skundų turinio matyti, kad pareiškėjas plačiąja prasme pareiškė nesutikimą diegti išmaniuosius prietaisus visų vartotojų objektuose.
21. Tvirtina, kad Komisija Sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo skundas susijęs ne tik su konkrečiai pareiškėjo galimai pažeistų teisių gynimu, o taip pat su viešojo intereso gynimu, nes pareiškėjas siekia, jog Taryba būtų įpareigota priimti nutarimą, darantį įtaką ne tik ESO ir pareiškėjo, bet ir daugelio kitų elektros energijos vartotojų teisėms ir pareigoms. Tokio pobūdžio nutarimas būtų laikytinas norminiu teisės aktu, o pasisakydama dėl pareiškėjo skunde keliamų klausimų, Komisija iš esmės spręstų ne tik dėl individualaus administracinio akto teisėtumo, bet ir dėl viešojo intereso gynimo. Komisijai nusprendus, jog Taryba nėra patvirtinusi ekonominio vertinimo rezultatų, todėl juos turi patvirtinti priimdama norminį teisės aktą (nutarimą), toks sprendimas akivaizdžiai būtų susijęs ne tik su pareiškėjo, bet ir su visų kitų vartotojų teisių ir pareigų apimtimi. Komisija, iš esmės spręsdama bylą, susijusią su viešojo intereso gynimu, bei netiesiogiai pasisakydama dėl daugelio kitų asmenų teisių ir pareigų apimties, viršytų savo kompetencijos ribas.
22. Mano, kad Komisija Sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo prašymas įpareigoti Tarybą priimti sprendimą, įpareigojantį ESO sustabdyti išmaniųjų apskaitos sistemų diegimą iki bus įvykdytos pareiškėjo sąlygos yra susijęs su reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymu (tam tikrų veiksmų atlikimo sustabdymu).
Šalies argumentai
23. ESO teigia, kad Komisija priėmė pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. ESO vertinimu, Taryba, nagrinėdama pareiškėjo 2023-05-22 skundą, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, taip pat išsamiai nurodė teisinį reglamentavimą dėl išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo, todėl priėmė pagrįstą Nutarimą.
24. Nurodo, jog Nutarimo išvada, kad valstybės politika dėl išmaniosios elektros energijos apskaitos įstatyminiu lygmeniu įtvirtinta dar nuo 2017-11-01, o išmaniosios elektros apskaitos diegimas Lietuvos Respublikos Seimo 2012-06-26 nutarimu Nr. XI-2133 patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje buvo numatytas jau 2018 metų birželio mėnesį, yra pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Lietuvos administracinių ginčų komisiją, ginčijant Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023-07-11 nutarimo Nr. O3E-919 „Dėl R. C. skundo nagrinėjimo“ teisėtumą ir pagrįstumą.
31. Pareiškėjas su Komisijos Sprendimu nesutinka ir prašo Komisijos Sprendimą panaikinti, o jo 2023-09-04 patikslintą skundą dėl Tarybos Nutarimo panaikinimo perduoti nagrinėti Komisijai.
32.1. 2022-05-22 pareiškėjas su skundu kreipėsi į Tarybą, kuriuo prašė įpareigoti ESO 1) išmontuoti pareiškėjo valdomame objekte įdiegtą išmanųjį apskaitos prietaisą; 2) įpareigoti ESO sustabdyti išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo procesą iki bus tinkamai įvykdytos šios sąlygos: a) iki ESO Tarybai nepateiks, o Taryba Energetikos įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtins teigiamų išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų, kurie, be kita ko, turi apimti bei įvertinti vartotojų potencialiai patirtinus papildomus kaštus, kuriuos vartotojai patirs dėl to, kad jiems diegiami išmanieji apskaitos prietaisai turėtų galimybę elektroniniu ryšiu beveik tikruoju laiku sąveikauti su vartotojo turimomis sistemomis, o vartotojas beveik tikruoju laiku turėtų galimybę stebėti elektros energijos suvartojimą; b) iki ESO pilnai neužbaigs vystyti išmaniojo apskaitos prietaiso ir vartotojo techninės sąsajos, leidžiančios išmaniajam apskaitos prietaisui praktiškai, o ne teoriškai, beveik tikruoju laiku sąveikauti su vartotojo turimomis sistemomis.
32.2. Taryba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2023-05-22 skundą, 2023-07-11 priėmė Nutarimą, kuriuo nutarė pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą.
32.3. Pareiškėjas nesutikdamas su Tarybos nutarimu, su skundu 2023-08-16 kreipėsi į Komisiją, prašydamas.
32.4. Komisija 2023-08-21 sprendimu Nr. P-402 AG-564/07-2023 pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti.
32.6.1. Komisija Sprendimą motyvavo tuo, jog pareiškėjo skundas susijęs ne tik su konkrečiai pareiškėjo galimai pažeistų teisių gynimu, o taip pat ir su viešojo intereso gynimu, nes pareiškėjas siekia, jog Taryba būtų įpareigota priimti nutarimą, darantį įtaką ne tik ESO ir pareiškėjo, bet ir daugelio kitų elektros energijos vartotojų teisėms ir pareigoms. Tokio pobūdžio nutarimas, anot Komisijos, yra norminis teisės aktas, o pasisakydama dėl pareiškėjo skunde keliamų klausimų, Komisija iš esmės spręstų ne tik dėl individualaus administracinio akto teisėtumo, bet ir dėl viešojo intereso gynimo. Komisijai nusprendus, jog Taryba nėra patvirtinusi ekonominio vertinimo rezultatų, todėl juos turi patvirtinti priimdama norminį teisės aktą (nutarimą), toks sprendimas akivaizdžiai būtų susijęs ne tik su pareiškėjo, bet ir su visų kitų vartotojų teisių ir pareigų apimtimi. Komisija Sprendime taip pat pažymėjo, kad Komisija, iš esmės spręsdama bylą, susijusią su viešojo intereso gynimu bei netiesiogiai pasisakydama dėl daugelio kitų asmenų teisių ir pareigų apimties, viršytų IAGNTĮ jai nustatytas kompetencijos ribas. Šį savo sprendimą Komisija grindė IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 19 straipsnio, 55 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
32.6.2. Be to, Komisija Sprendime konstatavo, jog pareiškėjo prašymas įpareigoti Tarybą sustabdyti išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų diegimą iki bus įvykdytos pareiškėjo sąlygos yra susijęs su reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymu (tam tikrų veiksmų atlikimo sustabdymu). Komisijos vertinimu, tokių priemonių taikymas taip pat nėra priskirtas Komisijos kompetencijai. Šią išvadą Komisija grindė IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalies ir ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
32.6.3. Komisija, atsisakydama priimti pareiškėjo skundą nagrinėti kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai, pasiūlė pareiškėjui skundą teikti teismui ABTĮ nustatyta tvarka, kaip tai numatyta Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 4 dalyje.
33. Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti vartotojų skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos nustatyta tvarka.
34. Pagal Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 4 dalį Tarybos sprendimai, priimti nagrinėjant skundus, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
35. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).
36. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reguliavimą ir pateiktą LVAT aiškinimą, šioje byloje vertins ne Komisijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo R. C. skundą kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai, teisėtumą ir pagrįstumą, o pareiškėjo skundo priimtinumo nagrinėti Komisijoje klausimą.
37. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė procedūra – tai pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.
37.1. VAĮ 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad administracinės procedūros sprendimas – tai administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra.
38. Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad asmuo, manydamas, jog viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu, yra pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, turi teisę su skundu kreiptis į viešojo administravimo subjektą, o viešojo administravimo subjektas turi pareigą išnagrinėti asmens skundą ir dėl skundo priimti administracinės procedūros sprendimą.
39. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas 2023-05-22 su skundu į Tarybą kreipėsi nesutikdamas su ESO pateiktu atsakymu dėl ESO išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemų diegimo. Tokių skundų nagrinėjimas priskirtas Tarybos kompetencijai (Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalis). Taryba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė pareiškėjo skundžiamą nutarimą, kuris, vadovaujantis VAĮ 2 straipsnio 3 dalimi, laikomas administraciniu sprendimu.
40. VAĮ 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.
41. Vartotojų skundų nagrinėjimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje taisyklių (Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022-09-22 nutarimo Nr. O3E-1289 redakcija) 54 punkte nustatyta, pareiškėjas turi teisę skųsti Tarybos priimtą sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.
42. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.
43. Administracinių ginčų, kurių nesprendžia Komisija ir jos teritoriniai padaliniai, sąrašas nurodytas IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1-2 punktuose.
44. Pareiškėjo keliamas ginčas dėl Tarybos Nutarimo teisėtumo IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1-2 punktuose nurodytiems ginčas nepriskiriamas.
45. Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar jos teritorinį padalinį jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Su prašymais į administracinių ginčų komisiją kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys.
46. LVAT, aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, konstatavo, kad tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
47. Pažymėtina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).
48. Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijai duodamas skundas (prašymas) turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai gali būti paduodamas raštu tiesiogiai, siunčiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis. Paduodant skundą (prašymą) elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu.
49. Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2023-09-04 patikslinto skundo, adresuoto Komisijai, turinį, daro išvadą, kad jis iš esmės atitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24–25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Skundas paduotas nustatytu terminu.
50. Kaip matyti iš pareiškėjo skunde teismui suformuluoto reikalavimo, pareiškėjas siekia pasinaudoti įstatyme numatyta teise ginčą išspręsti ne teismo tvarka, o išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje – Komisijoje. Ši pareiškėjo teisė negali būti kvestionuojama.
51. Todėl Komisijos Sprendimas panaikinamas. Pareiškėjo 2023-09-04 patikslintas skundas dėl Tarybos Nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduodamas nagrinėti Komisijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. C. skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023-09-06 sprendimą Nr. 21RE-611(AG-564/07-2023) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“.
Pareiškėjo 2023-09-04 patikslintą skundą dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023-07-11 nutarimo Nr. O3E-919 „Dėl R. C. skundo nagrinėjimo“ panaikinimo perduoti nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.