Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamojo V. A. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkė teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. A. priteista 800 litų (aštuoni šimtai litų) neturtinės žalos nukentėjusiajam nepilnamečiui M. G., kuriam priteisto žalos atlyginimo tvarkytoja priskirta jo motina N. G..

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

V. A. nuteistas už tai, kad mažamečiui sukėlė skausmą - 2007 m. liepos 17 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) kaime., Mažeikių r. J. Z. gyvenamajame name sugriebė ranka mažametį M. G., gim. (duomenys neskelbtini), už kaklo ir pastūmė, nuo ko jis parvirto ant grindų, taip sukėlė fizinį skausmą mažamečiui M. G..

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nuosprendį - už padarytą veiką jam paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu bei panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo nukentėjusiajam M. G. priteista 800 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas nurodo, jog jam teismas skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę neatsižvelgė į tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas. Nurodo, kad nukentėjusiajam sužalojimų nepadarė, ką patvirtina specialisto išvada. Jis tik M. G. pastūmė, jo paėmęs už kaklo nebuvo. Mano, kad M. G. perdėtai vaizdžiai pasakojo buvusio įvykio aplinkybes, neatmeta galimybės, kad tokį vaiko įvykių eigos pasakojimą galėjo įtakoti ir jo mama N. G.. Teismas nepagrįstai sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, nes nusikaltimas buvo įvykdytas 2007 m. liepos 17 d. apie 13.30 val, o girtumas protokole užfiksuotas 2007 m. liepos 17 d. 16.56 val. Po incidento su nepilnamečiu M. G. jis dar vartojo alkoholį.

Apeliantas nurodo, kad jis yra 2-os grupės invalidas, jam nustatytas neterminuotas 50 procentų darbingumas jo sveikata toliau blogėja. Mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Dėl jo nusikalstamos veikos nepilnametis M. G. didelio skausmo, išgąsčio ar panašių pasekmių nepatyrė, jis yra nedarbingas, jo gaunamos pajamos yra per mažos jam pačiam pragyventi. Dėl šių aplinkybių teismas nepagrįstai iš jo M. G. priteisė 800 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką, Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad V. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. V. A. įvykdė nesunkų nusikaltimą, yra teistas 11 kartų, teistumas neišnykęs. Nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ką apylinkės teismas pagrįstai pripažino V. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Iš protokolo (l. 64) matyti, kad apeliantui po įvykio praėjus 3,5 val. nustatytas 1,98% girtumas, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Toks apelianto girtumo laipsnis leidžia pagrįstai konstatuoti, kad girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skundo argumentas, kad apeliantas alkoholinius gėrimus vartojo po nusikalstamos veikos padarymo atmestinas, nes tokių duomenų byloje nėra. Kolegija laiko, kad apylinkės teismas, pagrįstai V. A. skyrė terminuotą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, mažesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką yra numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kuri nėra per griežta.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Kolegija laiko, kad teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais bendraisiais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, numatytais Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., įvertinęs bylos aplinkybes, kad nukentėjusiajam M. G. nusikalstamais V. A. veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, vadovaudamasis sąžinigumo, teisingumo ir protingumo kriterijais neteistajam M. G. pagrįstai priteisė 800 Lt neturtinei žalai atlyginti, kuri nėra per didelė. Todėl apelianto prašymas panaikinti nuospredžio dalį, kuria jam priteista 800 Lt neturtinei žalai atlyginti, netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. V. A. apeliacinį skundą atmesti.