Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

D. D. (D. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „duomenys neskelbtini“ sandėlininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. 2018 m. gegužės 5 d., apie 19.00 val., lauko virtuvėje prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia sudavė kumščiais ne mažiau kaip 3 smūgius savo tėvui F. D. į veidą ir krūtinės bei pilvo sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį abipusiu krūtinės ląstos sumušimu, dešinės pusės 9-10 ir kairės pusės 6-7 šonkaulių lūžiais, kairės pusės pneumotoroksu, poodine kaklo bei krūtinės ląstos ir tarpuplaučio emfizema, veido sumušimu, dešinio skruosto žaizda bei akies srities poodine kraujosruva, tokiu būdu jis sunkiai sutrikdė sveikatą savo artimam giminaičiui, savo tėvui.

D. D. kaltu prisipažino, duodamas parodymus paaiškino, kad 5 dieną jis grįžo iš kaimo, buvo išgėręs 4 stiklines alaus. Nutarė užeiti pas tėvą. Tėvas buvo girtas, matėsi butelis degtinės. D. D. papriekaištavo dėl gėrimo, tėvas pradėjo jį varyti iš namų, pasakė, kad jis yra narkomanas, ne jo sūnus. Tėvas bandė jam spirti. D. D. supyko, sudavė tėvui į nosį, pilvo sritį, šonkaulius, jis nukrito ant grindų. D. D. išėjo į kiemą. Atėjo jo panelė, jie nuėjo pasivaikščioti. Pamatė policiją. Jie klausė, kur yra (duomenys neskelbtini) namas, jis pasakė, kad tai jo namai. Jie įsodino jį ir nuvyko prie namų. Tai buvo pirmas kartas, kai sužalojo tėvą. Ką padarė, jis suprato tą pačią dieną. Kai tėvas grįžo iš ligoninės, jie susitaikė. D. D. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Jį išprovokavo tėvo žodžiai, girtumas įtakos neturėjo.

Nukentėjusysis F. D. paaiškino, kad jis buvo išgėręs, atėjo sūnus D.. Jis paklausė, kada baigs gerti. F. D. pasakė tuos žodžius, sūnus matyt neišlaikė. F. D. yra pats kaltas, jis pasakė, kad sūnus narkomanas, kvailys. Pasakė negražius žodžius, bandė sūnui spirti. Tik ligoninėje jis atsitokėjo, kad taip pasakė.

Liudytoja J. D., kaltinamojo motina, paaiškino, kad nurodoma diena buvo šeštadienio vakaras. Sūnus atėjo pas tėvą, jis buvo nemažai išgėręs. Sūnus paklausė, kada tėvas baigs gerti. Tėvui pokalbis nepatiko. Tėvas liepė sūnui išeiti, bet jis nėjo. Tėvas spyrė sūnui į pilvą, o kai sūnus paklausė, už ką, išvadino narkomanu, sakė, kad jis – ne jo sūnus. Sūnus neišlaikė, sudavė tėvui. J. D. išbėgo iš kambario, iškvietė greitąją. Atvykus policijai sūnus pats pasidavė, greitoji išvežė vyrą. Tėvas išgėręs pastoviai sakydavo, kad jis – ne jo sūnus, sūnus neiškentėjo. Pas sūnų yra 3 mėnesių vaikas.

Liudytoja D. K., kaltinamojo sugyventinė, paaiškino, kad ji su D. buvo namuose, atėjo jo mama, pasakė, kad tėvas geria ir triukšmauja. D. išėjo pakalbėti su tėvu, ten išbuvo apie 1 val. Ji bijojo eiti, nes buvo nėščia. Po to jie ėjo pasivaikščioti, atvyko policija, klausė, kur (duomenys neskelbtini) namas. D. pasakė, kad tai jų namas, jį įsodino į mašiną, nuvežė prie namų. Kai D. grįžo, jis tik pasakė, kad susipyko su tėvu. D. tėvą ji dažnai matydavo išgėrusį, per mėnesį jis tik porą dienų būdavo blaivus. Greitąją iškvietė D. mama. D. K. matė, kaip išnešė sumuštą tėvą. Ji sužinojo, kad konfliktas įvyko dėl tėvo gėrimo, kad išvadino narkomanu, ne jo sūnumi.

Bendrojo pagalbos centro duomenimis, 2018 m. gegužės 5 d., 19.13 val., registruotas pranešimas apie tai, kad sūnus sumušė tėvą, galimai sulaužė šonkaulius. Vieta – (duomenys neskelbtini) (b. l. 20).

Tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo duomenimis, F. D. nurodė, kad 2018 m. gegužės 5 d., apie 19 val., sūnus D. D. žodinio konflikto metu ėmė muštis rankomis ir kojomis į įvairias vietas, F. D. patyrė stiprų fizinį skausmą (b. l. 31-32).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr.G1882/2018(01) duomenimis, F. D. padarytas abipusis krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs dešinės pusės 9-10 šonkaulių lūžiais, kairės pusės 6-7 šonkaulių lūžiais, kairės pusės pneumotoroksu, poodine kaklo bei krūtinės ląstos ir tarpuplaučio emfizema; veido sumušimas, pasireiškęs dešinio skruosto žaizda bei akies srities poodine kraujosruva. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. gegužės 5 d. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. F. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ( b. l. 60-62).

Alkotesterio tikrinimo kvito duomenimis, D. D. 2018 m. gegužės 5 d., 20.10 val., nustatytas 1,64 promilės girtumas (b. l. 100).

Kaltinamasis pripažino tyčia sudavęs tėvui, kaip nurodė, taip pasielgė įžeistas jo žodžių. Veika, jos pasekmės nustatytos nukentėjusiojo, liudytojos J. D. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados duomenimis. Kaltinamasis tyčia sudavė smūgius savo tėvui, padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, jo kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamasis tiek tyrimo metu, tiek teisme pripažino, jog sužalojo nukentėjusįjį, dėl to apgailestavo. Teismas pripažįsta kaltinamojo prisipažinimą ir nuoširdų gailestį jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamasis nurodė, kad jis veikė įžeistas nukentėjusiojo, kuris pasakė, kad jis yra ne jo sūnus, narkomanas. Nukentėjusysis patvirtino, kad jis įžeidė sūnų. Teismas vertina, kad kaltinamojo veika pripažintina padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad byloje yra ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Alkotesterio tikrinimo kvito duomenimis, D. D. 2018 m. gegužės 5 d., 20.10 val., nustatytas 1,64 promilės girtumas. Nors kaltinamasis nurodė, kad veikos neįtakojo girtumas, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą vidutinį girtumo laipsnį, jo elgesį dėl įžeidimo, daro išvadą, kad kaltinamojo elgesys buvo įtakotas girtumo. Teismas daro išvadą, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 1228,27 Eur dydžio civilinį ieškinį (b. l. 66-69). Bylos nagrinėjimo metu pateikta žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2018 m. spalio 17 d. sutartis Nr. 2483. Kadangi kaltinamasis ir civilinio ieškovo atstovas susitarė dėl žalos atlyginimo savanoriškai, nėra kliūčių patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo, byla civilinio ieškinio dalyje nutrauktina.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų. D. D. neteistas (b. l. 118), baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 113-116), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 110, 111), nėra VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos psichikos sveikatos centro žinioje (b. l. 109), nėra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje (b. l. 112), dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, turi mažametį vaiką, su nukentėjusiuoju susitaikė, sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Teismas, atsižvelgdamas į veikos padarymo aplinkybes – tėvas sužalotas konflikto metu, dalį kaltės dėl konflikto prisiima pats nukentėjusysis, veika situacinė, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę – yra dirbantis, turi mažametį vaiką, siekdamas išlaikyti socialinius ryšius (kaltinamasis gyvena su faktine sutuoktine), daro išvadą, kad kaltinamajam bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant minimalaus dydžio bausmę, numatytą sankcijoje.

D. D. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka 2018 m. gegužės 5 d., 20.10 val. (b. l. 83), paleistas 2018 m. gegužės 7 d., 14.57 val. ( b. l. 89). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.

D. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l. 90-91), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, skirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Į paskirtą bausmę įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gegužės 7 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Patvirtinti susitarimą tarp D. D. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos pagal Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2018 m. spalio 17 d. sutartį Nr. 2483, pagal kurią D. D. įsipareigoja atlyginti 1228,27 Eur per 13 mėnesių, nuo 2018 m. spalio 17 d. kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, po 94 Eur, pirmos įmokos sumą – 100,27 Eur, įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta sutartis, paskutinės dienos. Bylą dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.