- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-1462-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25990-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius (pran.), Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus vandenys“
- Ieškovas
- V. K., J. M., V. M.
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Loretos Lipnickienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K., J. M. ir V. M. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl įpareigojimo laikinai tiekti vandenį ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai V. K., J. M. ir V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo laikinai tiekti vandenį ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą UAB „Vilniaus vandenys“ skubaus vykdymo tvarka, t. y. per 3 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, laikinai aprūpinti (duomenys neskelbtini) butų savininkus ir (ar) abonentus J. M., V. M. ir V. K. geriamuoju vandeniu iš butelių, autocisternų ar kitu būdu iki bus įvykdytas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-01 sprendimas ir atnaujintas nutrauktas vandens tiekimas; priteisti kiekvienam iš ieškovų po 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei V. K. bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad V. K. ir V. M. yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų savininkai. Ieškovė J. M. (duomenys neskelbtini) buto savininke buvo iki 2013-04-19. Ieškovės V. K. ir J. M. su atsakovu UAB „Vilniaus vandenys“ yra sudariusios Šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartis, pagal kurias atsakovas yra įsipareigojęs tiekti joms geriamąjį vandenį, tačiau nuo 2010-01-19 minėto daugiabučio gyventojams šaltas vanduo netiekiamas. Ieškovai nurodė, kad per visą šį laikotarpį jie gyvena nežmoniškomis sąlygomis – be geriamojo vandens ir be vandens nuotekų šalinimui. Vandens tiekimas nutrūkęs po dėl UAB „Nekilnojamo turto fondas“ gamybinės paskirties pastatuose avarijos metu atsiradusių vandens tiekimo vamzdžių defektų. Nors Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-12-01 sprendimu iš dalies patenkino ieškovių V. K. ir J. M. ieškinį ir įpareigojo atsakovą per 20 dienų savo lėšomis pašalinti vandentiekio vamzdžių defektus, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2013-04-05 nutartimi, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, minėtą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą iš esmės paliko galioti, sprendimas iki šiol nėra įvykdytas. Ieškovų teigimu, atsakovas, būdamas viešasis vandens tiekėjas, turi vartotojams užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą, t. y. sudaryti sąlygas abonentams (vartotojams) neatlygintinai gauti geriamąjį vandenį ir naudotis nuotekų tvarkymo paslaugomis kitais būdais (iš vandens kolonėlių, autocisternų ir pan.), kaip tai numato Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126, 12 p. Taip pat ieškovai nurodė, kad dėl ilgai trunkančio atsakovo neveikimo jie patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, bejėgiškumą, pažeminimą. Teismo posėdžio metu ieškovas V. M. papildomai nurodė, kad ankstesnės bylos nagrinėjimo metu apie vamzdžio išmontavimą niekas nežinojo. Avarija įvyko vamzdžiuose, kurie priklauso UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, tačiau gedimus pašalinti teismas įpareigojo atsakovą. V. M. pripažino, kad jo motina J. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Jei atsakovas vežtų vandenį, pastaroji grįžtų į V. M. dovanotą butą. Be vandens butas tapo menkavertis. Ieškovas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku tapo 2013-04-19, gyvenamąją vietą šiuo adresu deklaravo 2013-10-15. Nurodė, kad šiame bute gyvena. Ieškovės V. K. advokatė nurodė, kad jos atstovaujamoji bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2008 m., yra šio buto savininkė bei šiuo adresu deklaravusi gyvenamąją vietą. Ieškovė V. K. tapataus reikalavimo nepareiškusi, todėl turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, nepaisant to, kad neturtinė žala 2011-12-01 sprendimu jau buvo priteista ir atlyginta.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė civilinę bylą (Nr. 2-33006-465/2013) nutraukti; bylos nenutraukus, ieškovų ieškinio netenkinti; dėl piktnaudžiavimo teise paskirti ieškovams baudą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas pašalinti vandentiekio vamzdžių defektus, negali būti įvykdytas ne dėl nuo atsakovo priklausančių priežasčių. Vykdydamas LAT 2013-04-05 nutartimi iš esmės paliktą galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, atsakovas atvyko į patalpas, tačiau, atlikus vamzdyno apžiūrą, paaiškėjo, kad vamzdis, kuriuo buvo tiekiamas vanduo į gyvenamąsias patalpas, esančias 2-ame aukšte, yra panaikintas, o tai reiškia, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-01 sprendimo jame nurodytu būdu įvykdyti negalima. Todėl atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti sprendimą. 2013-06-14 nutartimi teismas išaiškino, kad naujo vamzdyno atvedimas (įrengimas) yra laikytinas defektų šalinimu 2011-12-01 sprendimo kontekste. Nutartis neįsiteisėjo, nes buvo apskųsta. Atsakovo teigimu, ieškovai, žinodami apie iškilusią kliūtį vykdyti teismo sprendimą, nutartį nesąžiningai apskundė bei antstoliui pateikė vykdomąjį raštą. Be to, atsakovas nurodė, kad arti namo, esančio (duomenys neskelbtini), apskritai nėra vandens kolonėlių, iš kurių šiam objektui būtų galima tiekti geriamąjį vandenį. Pagal Geriamojo vandens nuotekų tvarkymo įstatymo 22 str. 4 p., vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos nustatomos vadovaujantis sąnaudų susigrąžinimo principu, o tai reiškia, kad, didėjant vandens tiekėjo patiriamoms sąnaudoms, turi didėti ir vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo kaina visiems abonentams (vartotojams). Pasak atsakovo, ieškovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad dėl vandens netiekimo patyrė kokią nors žalą, nenurodė visų civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės bei žalos. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškinyje J. M. ir V. M. savo gyvenamąja vieta nurodė kitą butą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, J. M. nuo 2013-04-19 nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovo teigimu, šaltas vanduo namui netiekiamas dėl pačių ieškovų veiksmų (neveikimo), kurie vertintini kaip nerūpestingumas ir piktnaudžiavimas teise. Šios aplinkybės, atsakovo nuomone, sudaro pagrindą jį atleisti nuo civilinės atsakomybės, kaip tai numato CK 6.253 str. Patalpų savininkai turi pareigą rūpintis bendrojo naudojimo objektais, taip pat ir vamzdyno technine būkle. Aplinkybę, kad vamzdis likviduotas, atsakovas sužinojo tik 2013-04-16. Tai padaryta ne atsakovo veiksmais ir iniciatyva. Būtinas teismo sprendimo išaiškinimas, kadangi tapo neaišku, kokia tvarka ir kokiu būdu sprendimas turėtų būti įvykdomas. Atsakovas nesutinka su ieškovų teiginiu, kad jis esą yra viešasis vandens tiekėjas, nes pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 str. 20 p. viešąjį vandens tiekimą galima vykdyti tik turint viešo vandens tiekimo licenciją, kuri atsakovui nėra išduota. Taigi ieškovai atsakovui nepagrįstai bando priskirti pareigas, kurios pagal įstatymą išimtinai priklauso viešajam vandens tiekėjui. Atsakovo manymu, ieškovai į teismą kreipėsi, siekdami atsakovui daryti spaudimą, pasipelnyti. Taigi piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Atsakovas pažymėjo, kad 3 000 Lt dydžio neturtinė žala, 2011-12-01 teismo sprendimu priteista kiekvienai iš ieškovių V. K. ir J. M., yra atlyginta. J. M., savo nuosavybę perleidusi sūnui, siekia dirbtinai sudaryti pagrindą V. M. dalyvauti šioje byloje bei neteisėtai gauti materialinės naudos. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas papildomai nurodė, kad UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, kurio patalpose turi būti pravestas vamzdis, nebendradarbiauja, neketina atlyginti išlaidų, nepateikia vamzdžių tinklo schemos, motyvuodama tuo, kad ji neišlikusi, todėl defektų šalinimas gali peraugti į statybos darbus. Be to, kol vyko teisminis procesas dalis patalpų buvo perleista kitiems juridiniams asmenims. Atsakovas siūlo vamzdžius tiesti kitur, išvengiant UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ tarpininkavimo. Atsakovo atstovas nurodė, kad, norint laikinai ieškovams tiekti geriamąjį vandenį, atsakovui, kaip viešam juridiniam asmeniui, būtina vykdyti viešųjų pirkimų procedūras. Atsakovo materialinė padėtis nėra gera, bendrovės akcijos priklauso savivaldybėms, todėl atsakovo patiriamos išlaidos tenka visiems vartotojams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą UAB „Vilniaus vandenys“ laikinai aprūpinti (duomenys neskelbtini) butų savininkus ir (ar) abonentus V. M. ir V. K. geriamu vandeniu iš butelių, autocisternų ar kitu būdu iki bus atnaujintas nutrauktas vandens tiekimas, pradedant sprendimą vykdyti per vieną mėnesį nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieškovei V. K. iš atsakovo 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo; priteisė ieškovui V. M. iš atsakovo 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo; priteisė iš atsakovo valstybei 264 Lt žyminio mokesčio ir ieškovei V. K. 1 000 Lt už teisinę pagalbą. Ieškovės J. M. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl įpareigojimo laikinai tiekti vandenį ir neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė, kadangi ji gyvena (duomenys neskelbtini), ir duomenų apie jos gyvenimą (duomenys neskelbtini), nėra.
Teismas pažymėjo, kad šalies gyventojų teisė vartoti sveiką ir švarų geriamąjį vandenį bei gauti informaciją apie jo saugą ir kokybę užtikrinama Geriamojo vandens įstatymu. Pareiga gyventojus viešai ar individualiai aprūpinti vandeniu yra priskirta savivaldos institucijoms, kurios sutinkamai su Vietos savivaldos įstatymu teikia viešąsias paslaugas. Atsakovas, kurio akcijos priklauso savivaldybei, yra viešasis vandens tiekėjas, kuriam priskirta funkcija užtikrinti vartotojams nepertraukiamą vandens tiekimą (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629). LR Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126 patvirtintų Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų, kurios yra privalomos viešiesiems vandens tiekėjams, 12 p. numatyta, kad viešasis vandens tiekėjas šių sąlygų 10.1 bei 10.3 punktuose nurodytais atvejais nutraukęs geriamojo vandens tiekimą ir (ar) nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimą daugiau kaip 12 valandų, turi sudaryti abonentams (vartotojams) galimybę neatlygintinai gauti geriamąjį vandenį ir naudotis nuotekų tvarkymo paslaugomis kitais būdais (iš vandens kolonėlių, autocisternų ir pan.). Taigi atsakovas, būdamas viešuoju vandens tiekėju, turi pareigą užtikrinti vartotojams geriamojo vandens tiekimą. Atsižvelgdamas į nurodytus teisės aktus, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, atsakovui iki šiol neįvykdžius Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-01 sprendimo, kuriuo jis buvo įpareigotas pašalinti vandentiekio vamzdžio defektus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovas privalo vartotojus neatlygintinai aprūpinti geriamuoju vandeniu kitais būdais (iš kolonėlių, autocisternų ir pan.). Viešasis vandens tiekėjas turi pareigą naudoti visas numatytas teisines priemones remontuoti abonentui priklausančius įrenginius, išimtinei įstatymo pareigai vykdyti, o pareiga tiekti vandenį reiškia, kad vanduo turi būti tiekiamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso vandens tiekimo infrastruktūros objektai (LAT 2013-04-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-210/2013). Teismas, remdamasis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 5 p., nurodė, kad ieškovai, besinaudojantys geriamuoju vandeniu ir nuotekomis, yra vartotojai ir turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą. Ilgą laiką negaudami geriamo vandens ir nesinaudodami nuotekomis, ieškovai neabejotinai patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita (CK 6.250 str.). Toks gyvenimas asmens orumą žeminančiomis sąlygomis lėmė išgyvenimų tęstinumą. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad 2011-12-01 teismo sprendimu ieškovams iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimas jau buvo priteistas. Todėl ieškovei V. K., visą laiką gyvenančiai bute be geriamo vandens, neturtinei žalai atlyginti priteisė 3 000 Lt, o ieškovui V. M., bute be geriamo vandens gyvenančiam palyginti neilgai, kadangi kambarys (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi jam buvo perleistas 2013-04-19, o gyvenamąją vietą šiuo adresu ieškovas deklaravo tik 2013-10-15, priteistiną neturtinę žalą sumažino iki 1 000 Lt. Vadovaudamasis CPK 282 str. 2d., ieškovų prašymo sprendimą vykdyti skubiai teismas netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 270 str. 4 d. ir CK 6.250 str. 2 d., priimto sprendimo motyvuojamoje dalyje privalėjo nurodyti, ar ieškovams V. K. ir V. M. priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgė/neatsižvelgė į atsakovo teismui pateiktą bendrųjų pajamų (pelno/nuostolių) ataskaitą už laikotarpį, pasibaigusį 2013-09-30, kurioje užfiksuoti 4,6 mln. Lt atsakovo veiklos grynieji nuostoliai, apibrėždamas pateikto dokumento santykį su nagrinėjama byla ir atsižvelgimo/neatsižvelgimo motyvus, tačiau faktiškai to nepadarė. Atsakovas, remdamasis LAT 2003-02-24 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-294/2003, pažymėjo, kad vien tik atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Teismas privalėjo pasisakyti dėl būtinųjų sąlygų civilinės atsakomybės taikymui atsakovo atžvilgiu buvimo/nebuvimo, tačiau to nepadarė. Teismo argumentacija dėl neturtinės žalos patyrimo grindžiama išimtinai tik ieškinyje nurodytais argumentais ir motyvais, nevertinant bei nepasisakant dėl atsakovo 2013-08-26 atsiliepime į ieškinį Nr. 6-6271 (1.20-04) pateiktų kontrargumentų. Atsakovo pateikti įrodymai tinkamai neištirti, o dėl jų reikšmės bei ryšio su nagrinėjama byla apskritai nepasisakyta. Apeliantas nurodė, kad teismo įsitikinimas, jog V. M. neva gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paremtas išimtinai tik Gyventojų registro tarnybos duomenimis, neatsižvelgiant į kitus nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus bei nepagrįstai sutapatinant deklaruotos gyvenamosios vietos ir faktinės gyvenamosios vietos sąvokas. Pagal CK 2.17 str. 1 d. fizinio asmens gyvenamoji vieta yra fakto klausimas. 2013-08-05 ieškinyje V. M. nurodė, kad jo adresas (duomenys neskelbtini). 2013-09-25 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas V. M. nurodė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dažnai būna, be to, gyvenamąją vietą yra deklaravęs dar kitame nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, pripažintina, kad ieškovo V. M. tikslios faktinės gyvenamosios vietos nustatyti neįmanoma, ir kad jis neįrodė, jog faktiškai gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ pažymėjo, kad V. M. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo 2013-10-15, t. y. po 2013-09-25 parengiamojo teismo posėdžio, kurio metu V. M. buvo pateikti klausimai, siekiant išsiaiškinti jo ryšį su butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Todėl apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo jam pateiktą 2013-10-15 pažymą „Apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą“, kaip įrodymą, pagrindžiantį aplinkybę, jog ieškovas V. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvena nuo 2013-10-15. Apeliantas remiasi LAT 2011-04-05 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-152/2011. Negyvendamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovas V. M. 2013-08-05 ieškinyje nurodytų negatyvių išgyvenimų, sudarančių reikalavimo atlyginti neva patirtą neturtinę žalą faktinį pagrindą, faktiškai patirti negalėjo. Atsakovas nurodė, kad pagal su V. K., J. M. ir UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, per kuriai priklausančios infrastruktūros dalį ieškovams buvo tiekiamas geriamas vanduo, sudarytų sutarčių nuostatas UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatuoja vandentiekio tinklus nuo miesto tinklų iki įvado, o tai reiškia, jog UAB „Vilniaus vandenys“ neturi pareigos remontuoti objekto, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus vandentiekio tinklų. Be to, ieškovės V. K. ir J. M. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ skubaus vykdymo tvarka suremontuoti sutrūkusį vandens tiekimo vamzdyną, taip pašalinant kliūtis geriamajam vandeniui į butus (duomenys neskelbtini) tiekti. Atsakovas pažymėjo, kad teismas, įpareigodamas UAB „Vilniaus vandenys“ pašalinti vandentiekio vamzdžių defektus, dėl kurių yra nutrūkęs geriamojo vandens tiekimas į ieškovių V. K. ir J. M. butus, pagal CPK 271 str. turėjo nustatyti konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką. Atsakovui sprendimu buvo suteikta teisė (nustatyta prievolė) šalinti vamzdžių defektus, tačiau nebuvo suteikta teisė įrengti naują vamzdyną, t. y. vykdyti statybos darbus, bei atlikti bet kokio pobūdžio darbus (tiek remonto, tiek statybos) bendrabutyje (gyvenamajame name), esančiame (duomenys neskelbtini). Minėta pareiga atsakovui kilo tik įsiteisėjus LAT 2013-04-05 nutarčiai. Kadangi vandentiekio vamzdis, kuriuo buvo tiekiamas vanduo į bendrabutį, esantį antrajame pastato aukšte, likviduotas, apelianto teigimu, geriamojo vandens ieškovams tiekimas yra nutrūkęs ne dėl 2010-01-19 Žarijų g., Vilniuje, įvykusios avarijos, kurios metu buvo pažeista ir vandens tiekimo infrastruktūra adresu (duomenys neskelbtini) esančiame objekte, o dėl tyčinių trečiųjų asmenų veiksmų, kurie nėra minėtos avarijos padarinys, tačiau jų rezultatas, ir netinkamas patalpų, kuriose buvo likviduotas vamzdis, savininko UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ pareigų vykdymas, neužtikrinant tinkamos inžinerinės infrastruktūros apsaugos nuo išorinio poveikio, yra pagrindinės kliūtys teismo sprendimą įvykdyti. Atsakovas akcentavo, jog su ieškovais bendradarbiavo, ir šie sutiko palaukti, kol bus sutvarkyti juridiniai formalumai, būtini teismo sprendimo įvykdymui alternatyviu būdu. Viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų 10.1 ir 10.3 punktuose nustatytas baigtinis aplinkybių, kurioms esant viešasis vandens tiekėjas privalo sudaryti vartotojams galimybę neatlygintinai gauti geriamąjį vandenį ir naudotis nuotekų tvarkymo paslaugomis kitais būdais, sąrašas. Tačiau atvejis, kai geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas vartotojams faktiškai yra nutrūkęs dėl tyčinių trečiųjų asmenų veiksmų, į šį sąrašą nepatenka. Todėl, atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ teigimu, minėta prievolė jam, viešajam vandens tiekėjui, neatsiranda. Apelianto manymu, atsakomybė už neišsaugotą ir/ar sunaikintą geriamojo vandens tiekimo ir/ar nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir atitinkamai pareiga laikinai aprūpinti vartotojus vandeniu tenka infrastruktūros (patalpų, kuriose yra minėta infrastruktūra) savininkui ir tretiesiems asmenims, atlikusiems vandens tiekimo infrastruktūros likvidavimo veiksmus (CK 6.253 str. 1 d.). Atsakovas nurodė, kad ieškovėms V. K., J. M. priteista neturtinė žala jau yra atlyginta. Remiantis LAT 2003-02-24 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-294/2003, 2006-06-12 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-394/2006, ieškovas, reikalaudamas atlyginti patirtą neturtinę žalą, privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, numatytas CK 6.246 str. – 6.249 str. (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą). Šį reikalavimą ieškovai grindė deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir prieštaringais parodymais, o ne objektyviais įrodymais. Todėl ieškovai neįrodė, kad būtent dėl neužtikrinto laikino vandens tiekimo yra patyrę kokią nors žalą. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai traktavo jį kaip viešąjį vandens tiekėją ir priskyrė išimtinai viešajam vandens tiekėjui priklausančias pareigas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 19 str. 1 d. įtvirtinta, kad viešąjį vandens tiekimą galima vykdyti tik turint viešojo vandens tiekimo licenciją. Atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ tokia licencija nėra išduota, todėl jis nėra ir negali būti laikomas viešuoju vandens tiekėju. Be to, teismas neįvertino to, kad, atsakovui nustatant papildomas pareigas, kartu padidėtų ir sąnaudos (atsakovo nuostoliai), o tai tiesiogiai sąlygotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų įkainių didėjimą. Atsakovui patiriant didelius veiklos nuostolius, sunkėja kreditavimo bei visų vandens vartotojų poreikių užtikrinimo galimybės. Dėl nurodytų priežasčių būtų pažeistas CK 1.5 str. įtvirtintas teisingumo principas.
Ieškovai V. K., J. M. ir V. M. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą bei ieškovei V. K. priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-547-574/2011 priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose apeliantas pripažintas viešuoju vandens tiekėju. Kadangi minėti teismų sprendimai yra įsiteisėję ir nėra panaikinti, tai juose nustatyti faktai šioje byloje turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 str. 2 p.). Po to, kai LAT 2013-04-05 priėmė nutartį, apeliantas neįvykdė teismų įpareigojimo atnaujinti nutrūkusio vandens tiekimo į gyvenamąsias patalpas ir, ieškovų įsitikinimu, šio įpareigojimo net nepradėjo vykdyti, nes ieškovai neturi duomenų apie tai, kad nuo 2013-04-05 iki 2013-09-27 Patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūros akto Nr. 1 surašymo atsakovo atstovai būtų nuvykę į adresu (duomenys neskelbtini), esančius pastatus (statinius) ir apžiūrėję ten esančius vamzdžius, kurių defektus pašalinti jie yra įpareigoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Ši aplinkybė įrodo, kad apeliantas net neketino pašalinti teismo sprendime nurodytų vamzdžių defektų. Vamzdžiai buvo apžiūrėti tik tuomet, kai dėl teismo sprendimo nevykdymo buvo kreiptasi į antstolį ir iškelta nagrinėjama civilinė byla (Nr. 2-33006-465/2013). Vietoje to, kad įvykdytų teismo sprendimą, apeliantas 2013-04-23 surašė aktą, kuriame konstatavo, kad yra likviduotas vamzdis, kuriuo į bendrabutį, esantį antrajame pastato aukšte, buvo tiekiamas vanduo, ir kad vandens tiekimą galima užtikrinti nutiesiant naują vamzdį. LAT 2013-04-05 nutartyje išaiškino, kad UAB „Vilniaus vandenys“, kaip vandens tiekėjas, privalo imtis visų teisinių priemonių nepertraukiamam vandens tiekimui vartotojams užtikrinti, įskaitant remontuoti abonentui priklausančius vamzdžius, t. y. atstatyti likviduotą vamzdį arba reikalauti, kad šį vamzdį atstatytų jį neteistai likvidavęs asmuo, tačiau tokių veiksmų apeliantas iki šiol nesiėmė. Ieškovų nuomone, apeliantas aplinkybe dėl likviduoto vamzdžio naudojasi kaip pretekstu nevykdyti teismo sprendimo jame nurodytu būdu ir bando sudaryti teismo sprendimo įvykdymo neįmanomumo įspūdį. Ieškovai pažymėjo, kad vamzdis buvo likviduotas civilinės bylos Nr. 2-547-574/2011, kurioje atsakovu buvo ir UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, nagrinėjimo arba joje priimto teismo sprendimo vykdymo stadijoje, nes ieškinį teikiant šis vamzdis dar buvo. Taigi trečiųjų asmenų veiksmai, susiję su minėto vamzdžio likvidavimu, vertintini ne kaip kliūtis teismo sprendimo įvykdymui, ne kaip vandens netiekimo priežastis, o kaip ilgalaikio apelianto neveikimo, t. y. avarijos metu atsiradusių vandens tiekimo infrastruktūros defektų nepašalinimo, padarinys. Apelianto teiginiai, kad dėl laikino vandens tiekimo padidės jo nuostoliai, pablogės kreditavimo bei kitų vandens vartotojų poreikių užtikrinimo galimybės, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. UAB „Vilniaus vandenys“ teigia besirūpinanti abstrakčiais „kitų vandens vartotojų“ poreikiais, tačiau jau ketverius metus nevykdo sutartinių įsipareigojimų vartotojams, gyvenantiems (duomenys neskelbtini). Ieškovai pažymėjo, kad minėtame name, be V. M., yra dar keturiolika butų su bendrojo naudojimo patalpomis. Nei įstatymuose, nei su vartotojais sudarytose sutartyse išlygų, leidžiančių viešajam vandens tiekėjui neužtikrinti nepertraukiamo vandens tiekimo butams ar kitoms patalpoms, jeigu jų savininkai jose nuolat negyvena, nėra. Apelianto bendradarbiavimas pasireiškė tik tuo, kad jis gyventojus informavo apie likviduotą vamzdį ir galimybę vietoje jo nutiesti naują. Atsakovas inicijavo ne vieną teismo procesą, kuriais iš esmės siekiama ne įvykdyti, o peržiūrėti bei pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą arba jo vykdymo tvarką, sustabdyti vykdymo procesą (c. b. Nr. A2-45183-864/2013, Nr. 2-46382-432/2013). Ieškovai apeliantui nėra davę sutikimo dėl teismo sprendimo įvykdymo alternatyviu būdu, t. y. nutiesiant naują vamzdį ne teismo sprendime nurodytuose pastatuose ir ne vietoje likviduoto vamzdžio. Ieškovai nurodė, kad apeliantas nepagrįstai kvestionuoja V. M. gyvenimo adresu (duomenys neskelbtini) faktą ir neturtinės žalos jam priteisimą. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas V. M. nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis maždaug 10 metų. Anksčiau deklaruoti gyvenamąją vietą šiuo adresu jam nebuvo nei faktinio, nei teisinio poreikio. Be to, pats apeliantas pripažįsta, kad V. M. faktiškai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nes raštus V. M., kaip J. M. įgaliotam atstovui, taip pat siuntė adresu (duomenys neskelbtini), per klaidą vietoje buto Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydamas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinyje V. M. adresą (duomenys neskelbtini), nurodė dėl patogumo, kad jis ir J. M. procesinius dokumentus gautų tuo pačiu adresu. Adresu (duomenys neskelbtini) V. M. vardu yra teikiamos paslaugos, pastaruosius 4 metus siunčiama teismo, taip pat ir UAB „Vilniaus vandenys“, korespondencija. Apie V. M. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) yra žinoma ir apelianto atstovui M. L., kuris, laukiant teismo posėdžio, klausinėjo V. M. apie jo gyvenimo sąlygas būste minėtu adresu ir stebėjosi bei užjautė jį dėl sunkių gyvenimo sąlygų. Ieškovai atkreipė dėmesį į tai, kad teismas neturtinę žalą V. M. priteisė ženkliai sumažintą, t. y. vietoje 15 000 Lt priteisė 1 000 Lt. Ieškovų manymu, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad teismas, priteisdamas V. K. 3 000 Lt neturtinę žalą, nepagrįstai neįvertino atsakovo atsiliepimo argumentų dėl būtinųjų sąlygų atsakovui taikyti civilinę atsakomybę nebuvimo, o rėmėsi tik ieškinyje nurodytais argumentais ir motyvais. Dėl atsakovui taikytinos civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, ieškovų teigimu, vadovaujantis CK 6.248 str. 1 d., 3 d., atsakovo kaltės jie neturėjo įrodinėti. Tačiau ieškovų į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantas, turėdamas įstatymuose ir sutartyse nustatytą pareigą, net įsiteisėjus teismo sprendimui, netiekia ieškovams vandens, tokiu būdu pažeisdamas ieškovų, kaip vartotojų, teises, įtvirtintas Konstitucijos 46 str. 5 d. bei Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 3 p. ir 4 p. Ieškovai ieškinyje, taip pat bylos nagrinėjimo metu išsamiai pagrindė neturtinės žalos jiems padarymo faktą (neigiamas pasekmes, t. y. gyvenimą žmogaus orumą žeminančiomis, antisanitarinėmis sąlygomis, didžiulių nepatogumų ir nuolatinių neigiamų išgyvenimų, streso, pažeminimo patyrimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir t. t.) bei jos priežastinį ryšį su apelianto neteisėtu neveikimu, ir šių įrodymų, atsižvelgiant į neturtinės žalos fakto įrodinėjimo specifiką, laikyti netinkamais nėra jokio pagrindo. Be to, teismas, įvertinęs, jo manymu, svarbias aplinkybes, priteisė žymiai mažesnio dydžio neturtinės žalos atlyginimą negu ieškovai prašė. Ieškovai nesutiko su apelianto argumentu, kad teismas, nepasisakydamas dėl blogos UAB „Vilniaus vandenys“ turtinės padėties, pažeidė CPK 270 str. 4 d. Ieškovų nuomone, tai, kad teismas šios aplinkybės nevertino kaip paneigiančios jo civilinę atsakomybę ir sudarančios pagrindą nepriteisti neturtinės žalos bei nepasisakė dėl jos sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismo sprendimas nemotyvuotas. Atsakovo turtinė padėtis šiuo atveju negali būti pagrindas nei atleisti jį nuo civilinės atsakomybės, nei sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta, jog atsakovas neteisėtai nelikvidavo avarijos pasekmių ir neužtikrino nepertraukiamo vandens tiekimo ieškovams; iki šiol nei remontuodamas vamzdžių, nei užtikrindamas laikiną vandens tiekimą, atsakovas sukėlė ir sukelia ieškovams neigiamas pasekmes, už kurias turi atsakyti, o nuostolius regreso tvarka galės išsireikalauti iš pareigų nevykdžiusių darbuotojų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai V. K. ir V. M. yra atitinkamai (duomenys neskelbtini) butų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai. V. M. nuosavybės teisę į minėtą butą įgijo 2013-04-19 dovanojimo sutartimi, sudaryta su ieškove J. M. (t. 1, b. l. 120-121), gyvenamąją vietą šiuo adresu deklaravo 2013-10-15 (t. 1, b. l. 146). Nuo 2010-01-19, kai Žarijų g., Vilniuje, įvyko avarija, kurios metu buvo pažeista ir vandens tiekimo infrastruktūra, objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki šiol ieškovams netiekiamas geriamasis vanduo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-01 sprendimu (c. b. Nr. 2-547-574/2011) atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ buvo įpareigotas pašalinti (duomenys neskelbtini) pastatuose (statiniuose) vandentiekio vamzdžių defektus, dėl kurių į ieškovių V. K. ir J. M. butus yra nutrūkęs vandens tiekimas. Šiuo sprendimu taip pat ieškovėms buvo priteista po 3 000 Lt neturtinės žalos (t. 1, b. l. 50-65). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, 2013-04-05 nutartimi (c. b. Nr. 3K-3-210/2013) minėtą apylinkės teismo sprendimą iš esmės paliko galioti. Ieškovėms priteistą neturtinę žalą atsakovas atlygino 2013-04-16 (t. 1, b. l. 133,134). 2013-04-23 aktu atsakovo sudaryta komisija nustatė, kad vamzdis, kuriuo buvo tiekiamas vanduo į bendrabutį, esantį 2-ame aukšte, likviduotas (t. 1, b. l. 72). Atsakovas kreipėsi į teismą dėl sprendimo išaiškinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-14 nutartimi nutarė, kad naujojo vamzdyno atvedimas (t. y. įrengimas) adresu (duomenys neskelbtini) laikytinas vandentiekio vamzdžių defektų šalinimu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-01 sprendimo kontekste, kuris turi būti pastatytas savininkų lėšomis (t. 1, b. l. 73-75). Tačiau ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2013-09-26 nutartimi (c. b. Nr. 2S-1639-392/2013) dalyje dėl naujo vamzdyno atvedimo vietoje buvusiojo sutvarkymo buvo panaikinta, konstatavus, kad ja buvo nustatyta nauja sprendimo įvykdymo tvarka, kai atsakovas tokio prašymo nebuvo pateikęs.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovui pritaikytos civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.
Dėl neteisėtos veikos
Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ neturi pareigos remontuoti vidaus vandentiekio tinklų, todėl neturi pareigos ir laikinai ieškovus aprūpinti geriamu vandeniu iš butelių, autocisternų ar kitu būdu iki bus atnaujintas vandens tiekimas, taigi atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia atsakovo pozicija. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešas vandens tiekėjas (UAB „Vilniaus vandenys“) yra atsakingas, jog vanduo būtų nepertraukiamai tiekiamas vartotojui nepriklausomai nuo to, kieno tinklais jis perduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-210/2013). Vadinasi, apeliantas turi pareigą ieškovams V. K. ir V. M. (toliau – ieškovai) nepertraukiamai tiekti vandenį, t. y. tiek pašalinti kliūtis vandeniui į ieškovų butų vandens naudojimo prietaisus patekti, tiek laikinai ieškovus aprūpinti geriamu vandeniu iki bus pašalintos minėtos kliūtys, tačiau byloje nėra ginčo, kad atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ pareigos pašalinti kliūtis vandeniui į ieškovų butų vandens naudojimo prietaisus patekti iki šiol nėra įvykdęs, taip pat atsakovas nevykdo ir pareigos laikinai ieškovus aprūpinti geriamu vandeniu, kol bus įvykdyta pirmoji pareiga.
Apeliantas akcentavo, kad kliūčių vandeniui į ieškovų butų vandens naudojimo prietaisus patekti jis nepašalina todėl, kad neturi teisės UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ priklausančiame objekte atlikti naujo vamzdyno įrengimo darbų. Teisėjų kolegija nurodo, kad vandens tiekėjas turi pareigą naudoti visas numatytas teisines priemones remontuoti abonentui priklausančius įrengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-210/2013). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog apelianto pozicija yra nepagrįsta, ir jis turi teisę UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ priklausančiame objekte atlikti vamzdyno atstatymo darbus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ sudarant papildomas kliūtis jam priklausančiose patalpose atlikti naujo vamzdyno atstatymo ar kitus remonto darbus, būtinus geriamo vandens tiekimui ieškovams atnaujinti, pavyzdžiui, neįleidžiant apelianto į patalpas ar neleidžiant atlikti reikiamus darbus, apeliantas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ sudaryti sąlygas atnaujinti vartotojams V. K. ir V. M. geriamo vandens tiekimą arba kreiptis į teismą su pareiškimu dėl įsiteisėjusio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-01 sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo, atnaujinant geriamo vandens tiekimą ieškovams, apeinant UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ patalpas.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pareigos laikinai ieškovus aprūpinti geriamu vandeniu iki bus pašalintos geriamo vandens tiekimo jiems vandentiekio tinklais kliūtys jis negali vykdyti ir todėl, kad jos vykdymas ženkliai padidins apelianto sąnaudas, t. y. nuostolius, kurie 2013-09-30 ir taip buvo 4,6 mln. litų. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, išlaidų, patirtinų aprūpinant ieškovus vandeniu, dydis tokiam stambiam tiekėjui yra visiškai nereikšmingas. Be to, atsakovas nepateikė jokio galimų išlaidų paskaičiavimo ir pagrindimo. Todėl konstatuotina, kad apeliantas UAB „Vilniaus vandenys“, turėdamas pareigą pašalinti kliūtis vandeniui į ieškovų butus patekti bei laikinai ieškovus aprūpinti geriamu vandeniu iki bus pašalintos vandens tiekimo vandentiekio tinklais kliūtys, tačiau jų nevykdydamas, atlieka neteisėtus veiksmus, kitaip sakant, nepagrįstai neveikia. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis su ieškovais bendradarbiavo ir ieškojo alternatyvių būdu, kaip ieškovams užtikrinti geriamo vandens tiekimą, nurodytų UAB „Vilniaus vandenys“ pareigų nepanaikina.
Dėl kaltės
Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ pabrėžė, kad ieškovams geriamas vanduo netiekiamas dėl trečiojo asmens, UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, veiksmų, pasireiškusių vandentiekio vamzdžio likvidavimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kadangi byloje nustatyta, jog atsakovas turi teisę UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ priklausančiame objekte atlikti vamzdyno atstatymo ar jo remonto darbus, būtinus geriamo vandens tiekimui ieškovams atnaujinti, tačiau jų neatlieka ir nesiima jokių teisinių priemonių susidariusioms kliūtims pašalinti, tai apelianto pozicija, kad geriamas vanduo ieškovams netiekiamas ne dėl jo, o tik dėl UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ kaltės yra nepagrįsta.
Dėl neturtinės žalos
Apeliantas ginčija neturtinės žalos padarymo faktą, nurodydamas, kad ieškovai V. K. ir V. M. jo neįrodė jokiais objektyviais įrodymais. CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju neturtinės žalos ieškovams padarymo faktas yra akivaizdus. Kaip jau buvo minėta, atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“, turėdamas pareigą ieškovams V. K. ir V. M., atitinkamai (duomenys neskelbtini) butų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkams, tiekti geriamąjį vandenį, jokiu būdu, t. y. nei pašalindamas kliūtis vandeniui į ieškovų butų vandens naudojimo prietaisus patekti, nei laikinai ieškovus aprūpindamas geriamu vandeniu iki bus pašalintos vandens tiekimo vandentiekio tinklais kliūtys, šios pareigos nevykdo. Vadinasi, ieškovai gyvena nepriimtinomis ir asmens orumą žeminančiomis sąlygomis ir taip neabejotinai patiria žalą. Todėl, nors ieškovai į bylą ir nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai preziumavo, jog ieškovai V. K. ir V. M. patyrė su tuo susijusius nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus.
Be to, apeliantas nurodė, kad ieškovas V. M. neįrodė, jog gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl jam neturtinė žala nepagrįstai priteista, remiantis ir šiuo argumentu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-538/2012). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovas V. M. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininku tapo 2013-04-19 dovanojimo sutarties Nr. DJ-2902 pagrindu (t. 1, b. l. 120-121), kad 2013-10-15 šiuo adresu deklaravo savo gyvenamąją vietą (t. 1, b. l. 146), kad ieškinyje nurodė adresą (duomenys neskelbtini), kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš esmės metu nurodė, kad nuolatinė jo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 180), darytina labiau tikėtina išvada, jog ieškovas šiame bute gyvena negu negyvena. O jei ieškovas jam priklausančiame bute nuolatos ir nebūna, tai yra sąlygota atsakovo neveikimo, netiekiant vandens. Be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), negyvena. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus CK 2.17 str. 1 d. įtvirtintus gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus ir pagrįstai sprendė, kad ieškovas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvena. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovui V. M. priteista neturtinė žala (1 000 Lt) yra tris kart mažesnė už ieškovei V. K. priteistą neturtinę žalą (3 000 Lt).
Taip pat atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, ieškovams V. K. ir V. M. priteisdamas neturtinę žalą, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, t. y. į tai, kad 2013-09-30 atsakovo nuostoliai sudarė 4,6 mln. litų. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiuo apelianto argumentu. Pažymėtina, kad ieškovai ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo po 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-25 sprendimu šį ieškovų reikalavimą patenkino tik maža dalimi – ieškovės J. M. reikalavimų netenkino, ieškovei V. K. priteisė 3 000 Lt, o ieškovui V. M. – 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydžius, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir tai, kad priteistos 3000 Lt ir 1000 Lt sumos atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, nėra pernelyg didelė finansinė našta. Apelianto teismui pateiktas 2013 m. preliminarus balansas patvirtina priešingą, nei jo nurodoma aplinkybę, t.y. jog jo finansinė būklė yra gera, kadangi įmonės turtas iš viso sudaro 854 083 833 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – tik 65 506 707 Lt.
Dėl priežastinio ryšio
Apeliantas laikosi pozicijos, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų, ieškovai neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, taigi nėra ir priežastinio ryšio. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog ieškovai asmens orumą žeminančiomis sąlygomis gyvena ir taip patiria neturtinę žalą todėl, kad atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ nevykdo savo pareigų pašalinti kliūtis vandeniui į ieškovų butų vandens naudojimo prietaisus patekti bei laikinai ieškovus aprūpinti geriamu vandeniu iki bus pašalintos vandens tiekimo vandentiekio tinklais kliūtys. Taigi darytina išvada, jog tarp apelianto neteisėto neveikimo ir ieškovų patirtos neturtinės žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Todėl aptariama atsakovo pozicija laikytina nepagrįsta.
Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovei V. K. priteistinos 1 100 Lt bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutarė:
Atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1 100 Lt dydžio bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.