Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2021-07-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-279-908/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-07-15
Bylos Nr.
AN2-279-908/2021
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00154-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
Teisėjas
Eglė Gruodienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. K.
Institucija
Vilniaus rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-279-908/2021
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00154-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria pakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N-296-2021 ir R. K. paskirta bauda sumažinta iki 600 Eur.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. K. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį už tai, kad ji 2021 m. sausio 22 d. paliko izoliavimo vietą – nebuvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 18.30 iki 19 val., t. y. ilgiau, nei 15 min., be sveikatos priežiūros specialisto leidimo, taip pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-352 patvirtintų Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių (2021 m. sausio 8 d. akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2021 m. sausio 25 d.) 15.1 punktą ir sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patraukta R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną arba pakeisti nutartį ir sumažinti jai paskirtą administracinę nuobaudą; išreikalauti iš UAB „TELE2“ jos mobiliojo ryšio abonento įvykio laikotarpio išklotinę. Apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad ji iš namų parsivesti šuns buvo išėjusi nuo 18.30 iki 18.45 val. Jos parodymai dėl to yra nuoseklūs. Policijos pareigūnai nepatikrino, ar namuose jos nebuvo ilgiau, kaip 15 min. Jos buvęs sutuoktinis M. K. buvo apsimiegojęs, todėl nesuprato policijos pareigūnų reikalavimo perduoti jai, kad prieitų prie jų lauke, be to, toks reikalavimas jai yra neprivalomas, nes taip ji pažeistų saviizoliacijos taisykles. Policijos pareigūnai neskambino jai. Įvykio vietoje mobilusis ryšis yra blogas. Liudytojų M. K. ir A. K. parodymai apie laiko tarpą, kurį jie matė R. K. lauke, yra subjektyvūs, todėl netikslūs.

III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą prašymai ir argumentai

3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato atstovas atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepimas iš esmės argumentuojamas sutikimu su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pažymėta tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K. nurodyta aplinkybė, jog ji ieškojo pabėgusio šuns, paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, apie šuns dingimą ji nepranešė nei policijai, nei seniūnui, todėl ši aplinkybė yra išgalvota.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje naikintina ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

5. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

6. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies pagrindu, be kita ko, ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai.

7. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-352 patvirtintų Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisyklių (2021 m. sausio 8 d. akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 11 d. iki 2021 m. sausio 25 d.) (toliau – ir Taisyklės) 15.1 papunktį, be kita ko, sąlytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) turėjęs asmuo ir sąlytį turėjęs asmuo, grįžęs iš užsienio valstybės, kurio izoliavimo vieta namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje atitinka Taisyklių reikalavimus, privalo nepalikti izoliavimo vietos, išskyrus 8 punkte nurodytus atvejus.

8. Vadovaujantis Taisyklių 15.10 papunkčiu, be kita ko, salytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) turėję asmenys, kurie neturi ūmiai virusinei kvėpavimo takų infekcijai būdingų požymių ir neturi galimybės perduoti kitiems asmenims gyvūnų augintinių priežiūros, gali išeiti su gyvūnu augintiniu į lauką ne ilgiau kaip 15 min. visą laiką dėvint nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir vengiant bet kokio kontakto su kitais asmenimis.

9. Nagrinėjamu atveju R. K. patraukta administracinėn atsakomybėn iš esmės už tai, kad išėjusi su gyvūnu augintiniu į lauką, izoliavimo vietą paliko ilgiau kaip 15 min., taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai). Iš apeliacinio skundo matyti, kad R. K. su tuo nesutinka, teigia, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nes jos grįžimo į izoliavimo vietą laikas liko nenustatytas.

Žemesnės instancijos teismas

10. ANK 569 straipsnio 5 dalies pagrindu teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, pakankamumas, nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 16 punktas; Nr. 2AT-54-489/2018, 10 punktas).

11. Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo padarymo faktas negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinės nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-495/2020, 13 punktas; Nr. 2AT-36-788/2019, 9 punktas)

12. Apygardos teismas, patikrinęs priimtos nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K. naudai nevertindamas neaiškumų dėl izoliavimo vietos palikimo laiko, kurių nėra galimybės pašalinti; neįvertindamas liudytojų M. K. ir A. K. subjektyvaus laiko suvokimo reikšmės jų parodymų apie laiko tarpą, kurį jie matė R. K. lauke, tikslumui; nepasisakydamas dėl liudytojos J. P. parodymų; neįvertindamas liudytojų A. K. ir J. P. parodymų apie tai, ką R. K. darė, kai surado šunį, prieštaravimų; neįvertindamas policijos pareigūnų nurodymo liudytojui M. K. perduoti R. K. jų nurodymą, kad ji prie jų prieitų, draudimo įrodinėjimo pareigą perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui aspektu, todėl padarė įrodymais nepagrįstą prielaidą, kad R. K., išėjusi su gyvūnu augintiniu į lauką, izoliavimo vietą paliko ilgiau kaip 15 min.

Žemesnės instancijos teismas

13. Administracinėn atsakomybėn patraukta R. K. visos administracinio nusižengimo teisenos metu nuosekliai tvirtino, jog izoliavimo vietą ji paliko ne ilgiau, kaip 15 min. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad iš R. K. pirminių rašytinių paaiškinimų ir parodymų matyti, jog išėjusi iš daugiabučio namo ji lauke pastebėjo policijos automobilį. Policijos registruojamų įvykių registre užfiksuota, kad policijos ekipažas į įvykio vietą atvyko 18.30.31 val. Mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie uniformos, įrašas rodo, kad policijos pareigūnai daugiabučio namo laiptinėje buvo 18.32.49 val., tačiau su R. K. nesusidūrė ir bute jos nerado. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad izoliavimo vietą R. K. paliko vėliausiai iki 18.32.49 val. Paminėtina ir tai, kad iš R. K. pirminių rašytinių paaiškinimų ir parodymų matyti, jog 18.45 val. prie daugiabučio namo jai paskambino telefonu ir netrukus po pokalbio ji su šunimi grįžo į butą. R. K. pateikta mobiliojo ryšio abonento išklotinė pagrindžia, kad 18.45 val. ji sulaukė įeinančio skambučio, pokalbio trukmė – 105 s. Tai leidžia spręsti, kad į izoliavimo vietą R. K. grįžo anksčiausiai po 18.46.45 val. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra kitų įrodymų, pagrindžiančių tikslų laiką ir šio neaiškumo nėra galimybės pašalinti, apygardos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi R. K. bendrai nurodytu izoliavimo vietos palikimo laiku – 18.30 val., kaip atskaitos tašku. Apygardos teismas šį neaiškumą aiškina R. K., kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, naudai ir remiasi jai palankiausiais vėliausiu izoliavimo vietos palikimo laiku (iki 18.32.49 val.) ir anksčiausiu sugrįžimo į ją laiku (po 18.46.45 val.), kuriuos skiria mažiau kaip 15 min.

14. Apylinkės teismas išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukta R. K. izoliavimo vietą paliko ilgiau, kaip 15 min., padarė iš esmės remdamasis liudytojų M. K. ir A. K. parodymais. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad liudytojų parodymai apie laiko tarpą, kurį jie matė R. K. lauke, yra subjektyvūs, todėl netikslūs. Antai liudytojas M. K. nurodė, kad jis iki 7 min. bendravo su policijos pareigūnais, tačiau mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie uniformos, įrašas rodo, kad tai užtruko nuo 18.34.39 iki 18.36.32 val., t. y. mažiau, nei 2 min. Tai verčia abejoti tolimesnių liudytojo M. K. parodymų, kuriais rėmėsi apylinkės teismas, tikslumu, o būtent, kad jis apie 5 min. matė R. K. lauke, po to maždaug po 15 min. ji grįžo į butą ir sudaro pagrindą manyti, kad laiko tarpas galėjo būti ženkliai trumpesnis. Tuo tarpu remdamasis liudytojos A. K. parodymais apie tai, kad ji 5 min. matė R. K. stovinčią lauke su šunimi (t. y. anksčiausiai po 18.46.45 val., kai po pokalbio telefonu jai šunį atvedė kaimynė), apylinkės teismas, visų pirma, neįvertino to, jog, pasak liudytojos A. K., policijos pareigūnai žiūrėjo į R. K. pusę ir tikrai ją matė (galima suprasti – turėjo matyti), todėl, akivaizdu, kad iš liudytojo M. K. žinodami, jog R. K. išėjo su šunimi į lauką, per tokį laiko tarpą ją būtų pastebėję. Antra, remdamasis liudytojos A. K. parodymais apylinkės teismas visiškai nepasisakė dėl priešingų liudytojos J. P. parodymų, iš kurių matyti, kad ji buvo lauke apie 10 min., dalyvavo tarp kaimynų kilusiame konflikte, po to 2 min. matė R. K. nuošaliau einančią namų link su šunimi; R. K. nebuvo šalia kaimynų, su kuriais policijos pareigūnai sprendė konfliktą. Tokie liudytojos J. P. parodymai atitinka administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K. parodymus apie tai, kad netrukus po pokalbio telefonu ji su šunimi grįžo į butą ir paneigia priešingus liudytojos A. K. parodymus, tuo labiau, kad ji rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino tai, jog matė R. K., vedžiojančią šunį atokiau nuo žmonių.

15. Apylinkės teismas taip pat nurodė, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukta R. K. nepriėjo prie policijos pareigūnų, kurie Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis įvykio vietoje buvo iki 19.00.49 val., papildomai rodo, kad ji iki tol nebuvo grįžusi į izoliavimo vietą, nes, priešingu atveju, liudytojas M. K. jai būtų perdavęs atitinkamą policijos pareigūnų nurodymą. Apygardos teismas tam nepritaria. Pirmiausia pažymėtina, kad tai, jog R. K. nepriėjo prie policijos pareigūnų, savaime neleidžia spręsti, kada ji grįžo į izoliavimo vietą. Nors iš M. K. rašytinių paaiškinimų matyti, kad jis perdavė R. K. atitinkamą policijos pareigūnų nurodymą, kita vertus, čia taip pat nurodyta, kad ji laukė policijos pareigūnų namuose, nes pati nesulaukė jų skambučio (nurodymo). Tai pagrindžia R. K. pateikta mobiliojo ryšio abonento išklotinė. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ANK 567 straipsnio 3 dalį tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, be kita ko, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Taigi asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą privalo įrodyti šį nusižengimą tiriantis pareigūnas (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-689/2020, 11 punktas). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai nepatikrino, ar po 15 min. po pirmo tikrinimo R. K. sugrįžo į izoliavimo vietą. Būtent tai tapo pagrindine priežastimi, dėl kurios administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K. kaltę tenka įrodinėti subjektyviais liudytojų parodymais apie tai, kokį laiko tarpą jie matė R. K. lauke ir vertinti, ar šis laiko tarpas galėjo būti ilgesnis, kaip 15 min. Apygardos teismas policijos pareigūnų nurodymą liudytojui M. K. perduoti R. K. jų nurodymą, kad ji prie jų prieitų, vertina, kaip pareigos įrodyti savo nekaltumą, jog ji, išėjusi su gyvūnu augintiniu į lauką, izoliavimo vietą paliko ne ilgiau kaip 15 min., perkėlimą administracinėn atsakomybėn patrauktai R. K., nors tai yra draudžiama. Negana to, pagal Taisyklių 15.10 papunktį, be kita ko, salytį su sergančiuoju COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) turėjusiems asmenims draudžiama lankytis žmonių susibūrimo vietose (renginiuose, parduotuvėse, muziejuose, viešo maitinimo vietose ir pan.). Jei su asmeniu susisiekia pareigūnai, atliekantys izoliuotų asmenų tikrinimą dėl izoliavimo reikalavimų laikymosi, asmuo privalo nedelsiant grįžti į izoliavimo vietą. Pateiktas teisinis reguliavimas, apskritai, kelia abejonių dėl policijos pareigūnų nurodymo, kad R. K. prieitų prie jų, tuo labiau į vietą, kurioje dėl sprendžiamo konflikto susibūrė kiti kaimynai. Kaip minėta, R. K. laukė policijos pareigūnų namuose, kaip tai numatytą Taisyklių 15.10 papunktyje.

16. Pastebėtina ir tai, kad apylinkės teismui kilo abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K. pozicijos patikimumo dėl jos rašytinių paaiškinimų ir parodymų prieštaravimų dėl to, ar ji pati išleido šunį į lauką, ar jis pats pabėgo, tuo tarpu institucijos atsiliepime apskritai bandoma sudarytį įspūdį, kad R. K. izoliavimo vietą paliko dėl priežasčių, nesusijusių su išėjimu su gyvūnu augintiniu į lauką. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, ar R. K. išleido šunį į lauką, ar jis pats pabėgo, neturi reikšmės sprendžiant, ar ji izoliavimo vietą paliko ilgiau kaip 15 min., t. y. dėl ko ji yra patraukta administracinėn atsakomybėn. Tuo tarpu tai, kad R. K. į lauką buvo išėjusi dėl gyvūno augintinio, pagrindžia mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie uniformos, įrašas, kuriame užfiksuota, kad M. K. policijos pareigūnams paaiškino, jog R. K. išėjo į lauką su šunimi; liudytojų M. K., A. K. ir J. P., taip pat A. K., kurie ją matė su šunimi, parodymai ir (ar) rašytiniai paaiškinimai.

17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių, kad administracinėn atsakomybėn patraukta R. K., išėjusi su gyvūnu augintiniu į lauką, izoliavimo vietą paliko ilgiau kaip 15 min., dėl to gali būti daroma tik prielaida, kuria negali būti grindžiamas administracinio nusižengimo padarymo faktas. Kita vertus, primintina tai, kad ANK 5 straipsnio 1 dalies pagrindu administracinis nusižengimas yra ne tik šiame kodekse uždrausta, bet ir pavojinga kaltininko veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjamo klausimo kontekste apygardos teismas vertina, kad net ir tokiu atveju, jei teisės aktų nustatyto išėjimo su gyvūnu augintiniu į lauką laikas viršijamas, tačiau itin nežymiai, nesant sąmoningo piktybiško izoliavimo tvarkos pažeidimo požymių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, neturėtų užtraukti pakankamai griežtos administracinės atsakomybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-194-927/2021 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja Eglė Gruodienė