- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-08
- Bylos Nr.
- AS-438-661-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai, R.S., O.Č.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, G.S., R.S.
- Kategorijos
- 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, R.S. ir O.Č., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, G.S., R.S. dėl projektavimo sąlygų sąvado bei statybos leidimo panaikinimo ir įpareigojimo atstatyti statinį į pradinę padėtį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė:
panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006-02-08 patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą;panaikinti Palangos miesto savivaldybės 2006-10-18 išduotą statybos leidimą;įpareigoti R.S. ir O.Č. per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti statinį, atstatant jį į pradinę padėtį iki statybos leidimo išdavimo, nurodytą Nekilnojamojo turto registre įregistruoto pagrindinio pastato kadastrinių matavimų byloje.
Šalies argumentai
Prašyme nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 60 sudaryta Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiklos patikrinimo komisija (toliau - Komisija) atliko patikrinimą, kaip nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 31 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija vykdė teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą. Patikrinimo metu Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies 3 punktu, patikrino kavinės „Voveraitė“ rekonstrukcijos, dalį patalpų pritaikant pliažo reikmėms ir poilsio apartamentų įrengimui, Meilės alėja 24, Palangoje, techninio projekto ir projektavimo sąlygų sąvado atitikimą normatyviniams statybos techniniams dokumentams.
Pareiškėja teigė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006-02-08 patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 76 punkto 2 papunkčio nuostatas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-02-10 nutarimu Nr. 155 patvirtintu Pajūrio juostos ribų planu ir kita turima medžiaga, nustatyta, kad sklypas, kuriame yra projektuojamas pastatas, patenka į Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano teritoriją ir Pajūrio juostos teritoriją. Pagal Palangos kurorto generalinio plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-04 nutarimu Nr. 523, pagrindinio brėžinio sprendinius sklypo vietoje numatyta - maitinimo įstaigos, veikiančios ištisus metus. Vadovaujantis Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32, I tomo 3.3 skyriaus „Kultūros vertybių apsauga“ 8.1.-8.3. punktais, teritorija, į kurią patenka sklypas yra už K-2 ribos vakarų kryptimi iki jūros, t.y. yra griežčiausio gamtosauginio režimo – rezervacinio – zonoje, kurioje galimi tik kopų sutvirtinimo ir želdinimo darbai, paplūdimio aptarnavimo statiniai (persirengimo kabinos, pavėsinės) - lengvų konstrukcijų. Pagal Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano III tomą sklypas patenka į nepaminklinės teritorijos Kvartalą Nr. 1, kuriam nustatyti šie statinių statybos ir teritorijos tvarkymo reikalavimai: „kvartalas yra Pirmosios kurorto apsaugos juostos teritorijoje ir Pajūrio juostos teritorijoje (šių abiejų teritorijų ribos sutampa). Jų tvarkymas nurodytas 3.4 skyriuje 1, 2 pastaboje“. Taip pat prašyme buvo nurodyta, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nustatančiu reikalavimą rengti detaliuosius planus, kai keičiamas bent vienas iš privalomųjų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų ir atsižvelgiant į aplinkybę, jog Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu sklype esančio pastato, Kvartalo Nr. 1 brėžinyje pažymėto indeksu 8 A.P., tvarkymo režimas nenurodytas, konstatuotina, kad kavinės „Voveraitė“ rekonstrukcija buvo galima tik atlikus Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano pakeitimą, nustatant privalomuosius teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus. Pareiškėja pažymėjo, kad sąvado 1 punktas, numatantis Meilės al. 24, Palangoje, kavinės „Voveraitė“ rekonstrukciją, dalį patalpų pritaikant pliažo lankytojų reikmėms ir poilsio apartamentų įrengimui, pažeidžia Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 76.2 punktą, draudžiantį pirmojoje kurorto apsaugos juostoje nuolat ar laikinai gyventi žmonėms.
Pareiškėjos nuomone, statinio rekonstrukcijos techninis projektas parengtas pažeidžiant sąvado reikalavimus, kadangi nėra išlaikomas esamas pastato aukštų skaičius ir sklypo užstatymo tankumas viršija leistiną. Sąvado 4.1.3. papunktyje yra nurodytas apribojimas statinio aukštų skaičiui: „Statinių aukštų skaičius arba jų ribos: Pastato aukštingumas esamas, aukščiausia altitudė nuo esamo žemės paviršiaus iki kraigo – esama“. Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ aukštų skaičius – tai perdangų skaičius aukščiau pirmojo aukšto grindų paviršiaus (nulinės altitudės). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007-10-18 išrašą rekonstruojamas pastatas yra vieno aukšto. Statinio rekonstrukcijos techninio projekto bendrojo aiškinamojo rašto 3 dalyje nurodyta: „pastatas po rekonstrukcijos turi cokolinį aukštą ir tris antžeminius“. Palangos miesto savivaldybės 2006-10-18 statybos leidime Nr. 234 nurodyta: „aukštų skaičius 4 vnt.“. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad sąvado 4.1.2. papunktyje nurodyta: „Sklypo užstatymo tankis - ne daugiau kaip 0,30“, o pagal statinio rekonstrukcijos techninį projektą paskaičiuotas statinio užstatytas plotas yra 0,47.
Šalies argumentai
Pareiškėjos prašyme buvo nurodyta ir tai, jog Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2006-10-18 posėdžio protokole Nr. 36 nėra nurodyta komisijos išvada, ar statinio projektas atitinka (neatitinka) statinio projektavimo sąlygų sąvado bei žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus ir nėra nurodytas sprendimas išduoti (neišduoti) statybos leidimą. Pareiškėja pabrėžė, kad pažeisti Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies reikalavimai. Taip pat pareiškėja pažymėjo, jog perregistruojant 2006-10-18 statybos leidimą Nr. 234 naujo statytojo vardu, statybos leidimas nebuvo perrašytas, buvusių statytojų rekvizitai nubraukti ir ranka įrašyti naujų statytojų vardai, pavardės ir asmens kodai, nenurodyti statytojų adresai, nėra įrašyta perregistravimo data, nurodyta tik taisymo data, todėl pažeisti statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 28 punkto reikalavimai. Be to, pareiškėja teigė, kad šiuo atveju nėra parengto Palangos miesto detaliojo plano, todėl pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą statybos leidimą kavinės „Voveraitė“ rekonstrukcijai turėjo išduoti apskrities viršininko administracija, gavusi Vyriausybės pritarimą. Pareiškėja nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog statyba yra vykdoma pagal neteisėtai išduotą Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006-02-08 patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą ir Palangos miesto savivaldybės 2006-10-18 statybos leidimą Nr. 234, tokia statyba yra negalima. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies ir 6 dalies 6 punktu, statytojai privalo pertvarkyti statinį, atstatant jo pirminę padėtį.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime sutiko su pareiškėjos patikslintu prašymu.
Atsakovai R.S. ir O.Č. atsiliepime su pareiškėjos prašymu nesutiko, prašė jį atmesti.
Atsakovai R.S. ir O.Č. nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ yra įregistruota žemės sklypo paskirtis - kita (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti). Žemę atsakovai įsigijo 2007-04-24 pirkimo-pardavimo sandoriu, t.y. jau po projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo. Atsakovų manymu, niekuomet žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis nesikeitė, jie žemę valdo teisėtai ir pagal jos paskirtį (Žemės įstatymo 29 straipsnis). Nė vienas iš privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo nustatytų reikalavimų nebuvo keičiamas, todėl nebuvo pagrindo rengti žemės sklypo detalųjį planą. Pasak atsakovų, yra pažymėtina, kad ginčo atveju yra vykdoma ne nauja statyba, o pastato rekonstrukcija ant tų pačių pastato pamatų, nekeičiant nustatytų privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų.
Atsakovai teigė, kad Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 76.2 punktą reiktų aiškinti taip, kad pirmoje juostoje negali nei laikinai, nei nuolat gyventi žmonės, kurių gyvenimas nesusijęs su rekreacinių išteklių naudojimu, ir tik tuomet, kai apskrities viršininkas sprendimu nusprendžia taikyti tokį apribojimą. Kavinė „Voveraitė“ yra senas statinys, tarnaujantis rekreacinių išteklių naudojimo tikslui. Tokie yra ir pajūrio juostos nustatymo tikslai. Pareiškėjos aiškinimas prieštarauja Pajūrio juostos įstatymo 3 straipsnyje įvirtintiems tikslams. Pareiškėja neteisingai aiškina poilsio apartamentų funkcinę paskirtį ir tikslus, nes rekonstruojamas pastatas skirtas poilsiui bei poilsiautojų galimybei racionaliai ir subalansuotai naudotis pajūrio juostos rekreaciniais ištekliais. Atsakovai pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2001-03-13 įsakymu Nr. 583 buvo patvirtinti konkretaus žemės sklypo, adresu Meilės alėja 24, Palanga, duomenys bei specialiosios sąlygos ir apribojimai. Anot atsakovų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2001-03-13 sprendimu Nr. 522, atkuriant G.S. nuosavybės teises į žemės sklypą, adresu Meilės alėja 24, Palanga, nebuvo nustatytas ribojimas, numatytas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 76.2 punkte; kita dalis 2001-05-11 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo nupirkta iš kitų pretendentų – M.S. ir A.D.. Klaipėdos apskrities viršininko 2001-03-13 sprendimo Nr. 522 dalyje Nr.4 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2001-03-13 įsakyme Nr. 583 nurodytas specialių sąlygų ir apribojimų sąrašas yra baigtinis. Šie įsakymai yra galiojantys.
Atsakovai R.S. ir O.Č. taip pat nurodė, kad leistinas pastato aukštis skaičiuojamas ne aukštais, kaip nurodo pareiškėja, o metrais nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės altitudės iki aukščiausio statinio konstrukcijos taško. Iki pastato rekonstrukcijos aukščiausias jo konstrukcijos taškas buvo kraigas. Po rekonstrukcijos pastato šlaitinis stogas buvo rekonstruotas į sutapdintą, savo konstrukcija neturinčiu kraigo. Pakeitus stogo konstrukciją, bendras rekonstruoto pastato leistinas (buvęs iki rekonstrukcijos) aukštis nebuvo viršytas. Projektavimo sąlygų sąvado 4.1.3 punkte yra nurodyta alternatyva - aukštų skaičius arba jų ribos. Buvo pasirinkta alternatyva pastato leistinas aukštis – ribos , t.y. aukščiausia altitudė, kuri po rekonstrukcijos nekinta. Taip pat atsakovai teigė, kad pastatas buvo rekonstruojamas ant tų pačių pamatų, todėl užstatymo tankis nepasikeitė. Kadastro bylos duomenimis sklypo užstatymo tankis buvo dar didesnis, nes vykdant pastato rekonstrukciją pagal 1995-05-11 išduotą statybos leidimą Nr.22/15 dalis statinio priestatų buvo nugriauta. Projektavimo sąlygų sąvade numatytas sklypo užstatymo tankumas - 0,30 yra taikytinas tik naujai statybai - formuojant naujus pamatus ir naujus statinius. Prie esamo pastato rekonstrukcijos metu nebuvo pristatytas joks priestatas, iš pastato fasado išsikišusi konsolė tėra tik pastato pagrindinės konstrukcijos dalis, neturinti priestato požymių, savarankiškų pamatų ar kitokių bendrų sąlyčio su žemės sklypu taškų, todėl nedidina sklypo užstatymo tankumo. Atsakovų nuomone, konsulinis plotas neskaičiuojamas, todėl yra konstatuotina, kad pirmojo aukšto horizontali projekcija sutampa su požeminės pastato dalies, išsikišusios virš žemės paviršiaus, horizontalia projekcija ir tokiu atveju, skirtingai nei nurodo pareiškėja, papildomi plotai prie horizontalios pirmo aukšto projekcijos neskaičiuotini.
Atsakovai pažymėjo, kad Nuolatinės statybos komisijos 2006-10-18 posėdžio protokolo 2 dalyje grafoje „Išvada“ visur yra padarytos žymos „Pritarti“ ir pasirašė visi komisijos nariai. Taigi išvada buvo vienbalsė - pritarti statybos leidimo išdavimui. Atsakovų manymu, jei pareiškėja ginčija leidimo išdavimą ar Nuolatinės statybos komisijos sprendimą, tai jų ginčijimui yra praleistas terminas. Atsakovai pažymėjo, kad nėra aišku, ar pareiškėja pripažįsta, jog statybos leidimas buvo perregistruotas R.S. ir O.Č. vardu, ar ne. Jei pareiškėja perregistravimo fakto nepripažįsta, tai reikalavimai pareikšti netinkamiems atsakovams. Perrašymo sąvoką atitinka senų statytojų duomenų išbraukimas ir naujų statytojų duomenų įrašymas (statytojų perrašymas). Atsakovų nuomone, perregistravimo procedūrai ginčyti taip pat yra praleistas terminas – procedūra atlikta 2007-04-27, o reikalavimas pareikštas tik 2008-04-25 patikslintu pareiškėjos prašymu, pareiškėja šio termino netgi neprašė atnaujinti.
Atsakovai teigė, kad pareiškėja neteisingai nurodo, jog statybos leidimo išdavimo subjekto kompetencija yra reglamentuota Pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte ir Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nes ši kompetencija yra reglamentuojama Statybos įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje ir Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje. Kadangi rekonstruojami esami poilsiautojų aptarnavimo ir poilsio statiniai, todėl vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu statybos leidimas Nr.234 buvo išduotas pagal kompetenciją.
Atsakovų atsiliepime buvo nurodyta ir tai, kad pareiškėja praleido terminą pareiškimui pateikti. Statybos leidimas Nr. 234 buvo išduotas 2006-10-18, o pareiškėjos prašymas yra pateiktas tik 2007 metų pabaigoje. Pareiškėjos prašyme dėl praleisto termino pareiškimui pateikti nėra nurodyta svarių argumentų, kodėl tik dabar yra ginčijamas statybos leidimas. Atsakovų manymu, kad kreipimosi į teismą termino griežtos taisyklės turi būti taikomos ir pareiškėjos atžvilgiu, nes visi asmenys prieš įstatymą yra lygūs ir turi būti paisoma teisinių santykių stabilumo principo. Išduoti statybos leidimai per 3 dienas yra pateikiami apskrities viršininko administracijai, kuri kaip viešojo administravimo subjektas, jei yra pagrindas gali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl statybos leidimo panaikinimo (Statybos įstatymo 23 straipsnio 14 dalis). Klaipėdos apskrities viršininko administracija, gavusi statybos leidimą Nr.234 nerealizavo Statybos įstatymo 23 straipsnio 19 dalyje įtvirtintos teisės, todėl statybos leidimo Nr.234 ginčijimui yra iš esmės praleistas terminas.
Tretysis suinteresuotasis asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime sutiko su pareiškėjos prašymu.
Tretieji suinteresuoti asmenys G.S. ir R.S. atsiliepime su pareiškėjos reikalavimais nesutiko. Nurodė, jog visos projektavimo sąlygos buvo išduotos atitinkamų institucijų ir sąvadas surašytas pagal išduotas sąlygas; projektas suprojektuotas pagal sąvadą. Palangos miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija, susidedanti iš 5 narių, 2006-10-18 protokolu Nr. 36 vienbalsiai pritarė projektui ir 2006-10-18 išdavė statybos leidimą Nr. 234. Projektas buvo derintas 11 mėnesių; taip pat eskizai, projekto detalės buvo derintos su vyr. architektais. G.S. ir R.S. nuomone, sąlygos, sąvadas, projektas bei leidimas yra išduoti teisėtai ir pasirašyti atsakingų asmenų; reikalavimai dėl projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo panaikinimo ir kt. yra neteisėti, nepagrįsti; pareiškėja yra praleidusi kreipimosi į teismą terminą.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-10-13 nutartimi administracinę bylą nutraukė, taip pat nurodė teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemones, taikytas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-04-30 nutartimi, - uždraudimą atsakovams R.S. ir O.Č. perleisti statinį, esantį Meilės al. 24, Palangoje, kitiems asmenims iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.
Teismas konstatavo, jog pareiškėjai pateikus teismui prašymą, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-11-27 nutartimi buvo atnaujintas terminas prašymui paduoti. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad pareiškėja šioje byloje ne kartą tikslino savo reikalavimus, lyginant su pradžioje pateiktu prašymu, išplėtė ginčo ribas, t.y. galutiniu patikslintu prašymu prašo panaikinti ne tik statybos leidimą, bet ir projektavimo sąlygų sąvadą. Be to, nagrinėjant administracinę bylą teisme paaiškėjo daugiau aplinkybių dėl termino kreiptis į teismą praleidimo ar pagrindo atnaujinti šį terminą. Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymėjo, kad klausimai susiję su terminu kreiptis į teismą, negali būti laikomi išspręstais Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-11-27 nutartimi.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja skundžia projektavimo sąlygų sąvadą, patvirtintą 2006-02-08, bei statybos leidimą, išduotą 2006-10-18. Teismas akcentavo, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad kadastro žymose nurodyta, jog 2006-10-18 išduotas statybos leidimas Nr. 234 vykdyti statybos darbus, leidimą išdavė Palangos miesto savivaldybės administracija, ši informacija vieša. Pareiškėjos pirmasis prašymas teismui išsiųstas paštu 2007-10-24. Vadovaujantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-07-09 įsakymu Nr. 349 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-05-26 įsakymo Nr. D1-275 redakcija), 7.2.2 punktu, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atrankos būdu tikrina, ar statinių projektavimo sąlygų sąvadų ir kitų privalomųjų projekto rengimo dokumentų išdavimo, projektų ekspertizės atlikimo ir patikrinimo savivaldybės nuolatinėje statybos komisijoje procedūros bei terminai, taip pat projektų sudėtis atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, ar statinių projektai tenkina teritorijų planavimo dokumentų ir kitų privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, ar statybos leidimai išduoti laikantis teisės aktais nustatytos tvarkos.
Kaip pabrėžė teismas, pareiškėja teigė, kad apie statybos leidimo neatitikimą įstatymų reikalavimams sužinojo patikrinimo metu 2007 m. spalio 8-11 d., į teismą kreipėsi 2007-10-26. Teismas nurodė, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2007-09-14 įsakymo Nr. 60 2.1 punktu buvo pavesta atlikti patikrinimą, kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracija nuo 2005-01-01 iki 2007-07-31 vykdė pajūrio juostoje esančių poilsio namelių rekonstravimo valstybinę priežiūrą. Teismas nustatė, kad šis patikrinimas pradėtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2007-07-31 ataskaitą Nr. VA-P-30-2-13 „Baltijos pajūrio žemės naudojimo ir jos valstybinės kontrolės vertinimas“, vykdant Ministro Pirmininko 2007-08-10 pavedimą Nr. 22-4936. Šiuo įsakymu buvo pakeistas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2007-08-23 įsakymas Nr. 36 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų, susijusių su Baltijos pajūrio žemės naudojimu, patikrinimo“ (įsakymo pakeitimo motyvai nenurodyti).
Teismas išaiškino, jog viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. Šio įstatymo 19-36 straipsniai reglamentuoja administracinę procedūrą, t.y. viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens, įskaitant valstybės politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo, pranešimus (skundus) apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Ši nuostata taikytina ne skundo padavimo terminui, o pranešimo (skundo) nagrinėjimui viešojo administravimo institucijoje. Teismo nuomone, ši nuostata ir ja nustatytas terminas taikytinas ir ginčo teisiniams santykiams. Priešingu atveju, būtų nepagrįstai išplėstos pareiškėjos teisės, vykdant valstybinę priežiūrą, tikrinti aktų teisėtumą, laisvai pasirenkant kriterijus, neapribotus laike. Tuo būtų pažeistas teisinių santykių stabilumas, asmenų teisėti lūkesčiai. Pareiškėjos skundžiamas projektavimo sąlygų sąvadas buvo priimtas 2006-02-08, jo patikrinimą pareiškėja atliko tik 2007 m. spalio mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nebeturėjo teisės nagrinėti sąvado teisėtumo ir pagrįstumo, todėl laikytina, jog ji praleido terminą kreiptis dėl viešojo intereso gynimo šiuo atveju.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas išaiškino, kad pareiškėja dėl sąvado panaikinimo ir išduoto statybos leidimo panaikinimo kreipėsi praleidusi įstatyme nustatytus terminus. Praleidus skundo (prašymo) padavimo terminus ir neprašant jų atnaujinti ar atmetus tokį prašymą turi būti atsisakyta priimti skundą, ar tuos reikalavimus, dėl kurių terminas praleistas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Tokioms aplinkybėms paaiškėjus nagrinėjimo stadijoje ar vėliau, atsiranda pagrindas bylą nutraukti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnis). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., administracinė byla Nr. A502-1490/2008), konstatuojama, jog dėl šios priežasties tampa teisiškai nereikšminga pareiškėjos argumentų dėl ginčijamų administracinių aktų analizė ir vertinimas. Įvertinęs pareiškėjos prašymo turinį, teismas pažymėjo, kad jos reikalavimai nedalomai susiję, todėl byla nutrauktina visa apimtimi.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-10-13 nutartį, dalyje, kurioje byla pagal pareiškėjos prašymą nutraukta, panaikinti ir atnaujinti terminą pareiškėjos prašymui paduoti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko 2007-09-14 įsakymu Nr. 60 buvo sudaryta komisija, kuriai pavesta patikrinti kaip nuo 2007-01-01 iki 2007-07-31 Klaipėdos apskrities viršininko administracija vykdė teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą (minėto įsakymo 2.2. punktas). Taip pat Statybos įstatymo (27 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodyta, kad Inspekcija, vadovaudamasi šio straipsnio nurodytomis teisėmis, „atrankos būdu tikrina, ar statinių projektai ir ekspertizės įmonių atliktos statinių ekspertizės atitinka normatyvinius statybos techninius dokumentus". Patikrinimo metu 2007 m. spalio 8-11 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos komisija patikrino kavinės „Voveraitė", Meilės al. 24, Palangoje, techninio projekto atitikimą normatyviniams statybos techniniams dokumentams. Remiantis teismų praktika ir atsižvelgiant į tai, kad pažeidimai buvo nustatyti 2007 m. spalio 8-11 d. patikrinimo metu, konstatuotina, kad pareiškėja, 2007-10-23 raštu Nr. 7.9-741 pateikdama teismui prašymą „Dėl praleisto pareiškimo padavimo termino atnaujinimo" ir kartu 2007-10-23 pareiškimą „Dėl Palangos miesto savivaldybės 2006-10-18 išduoto statybos leidimo Nr. 234 panaikinimo", nepraleido Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto skundo padavimo termino. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2008-10-13 nutartyje nenurodė nuo kada jai realiai tapo žinoma apie ginčijamus aktus. Tik nustačius, kada pareiškėja sužinojo apie ginčijamus aktus, atsirastų pagrindas spręsti, ar Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytas terminas praleistas ir ar yra pagrindas nagrinėti pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
2. Anot pareiškėjos, atmestini ir pirmosios instancijos teismo argumentai dėl termino skaičiavimui taikytinos teismų praktikos – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-28 nutarties administracinėje byloje Nr. A7-585/2005; 2005 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS10-67/2005; 2005 m. sausio 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS10-27/2005; 2007 m. birželio 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A8-660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007. Pareiškėjos manymu, šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys nagrinėjamu atveju negali būti taikomos, nes jose prokuroras kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą. Pareiškėjai nesuteikta tokia teisė, todėl jai netaikytini ir reikalavimai minimi šiose nutartyse. Pareiškėja pažymi, kad teikdama teismui prašymus, vykdė įstatymų pavestas funkcijas ir gynė valstybės pažeistus interesus.
3. Pareiškėja akcentuoja, kad 2007 m. spalio 8-11 d. komandiruotės metu patikrino kavinės „Voveraitė", Meilės al. 24, Palangoje, techninio projekto atitikimą normatyviniams statybos techniniams dokumentams. Patikrinus nustatyta, jog Palangos miesto savivaldybės 2006-10-18 statybos leidimas Nr. 234 išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, be to, patikrinimo metu dar nebuvo pasibaigęs administracinio akto patikrinimo senaties terminas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnyje nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti skundo pagrindą ar dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Pareiškėjos teigimu, ji patikrinusi Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006-02-08 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 17 ir nustačiusi pažeidimus, patikslino 2007-10-23 pateiktą prašymą, o teismas 2008-04-30 nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos prašymą. Todėl ginčijama vėlesne 2008-10-13 nutartimi teismas netinkamai išsprendė pareiškėjos patikslinto skundo padavimo termino klausimą,
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą atsakovai R.S. ir O.Č. prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti nepakeistą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Privatūs subjektai yra tiesiogiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises" (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al46-335/2008). Atsiliepime pažymima, jog tiek prokuroras, tiek pareiškėja, gindami viešąjį interesą ar valstybės interesą, nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyviai, jų teisės bei teisėti interesai konkrečiu administraciniu aktu nėra pažeidžiami. Todėl pagrįstai teigtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, taikyta prokurorui (kaip viešąjį interesą ginančiam subjektui), privalo analogiškai būti taikoma ir pareiškėjai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Priešingai nei teigia pareiškėja, pirmosios instancijos teismas aiškinosi, kuriuo metu pareiškėjai tapo žinoma apie ginčijamus aktus. Atsižvelgdamas į minėtą aplinkybę pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad „iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad kadastro žymose nurodyta, jog 2006-10-18 išduotas statybos leidimas Nr. 234 vykdyti statybos darbus, leidimą išdavė Palangos miesto savivaldybės administracija , ši informacija vieša“. Taigi visa esminė informacija apie statybos leidimo faktą buvo viešai paskelbta dar 2006-10-18, todėl rūpestingai bei atidžiai vykdydamas valstybinę priežiūrą pareiškėja turėjo ir galėjo šią informaciją surinkti daug anksčiau. Taigi, skirtingai nei nurodo pareiškėja, termino pradžia skaičiuojama ne nuo tada, kai pareiškėja sužinojo apie galimo pažeidimo faktą, t. y. atliko patikrinimus, ar surinko visus duomenis, o nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (2006 m. spalio 18 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad terminas pateikti prašymą jau yra pasibaigęs (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio l dalis).
3. Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį, taip pat rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalimi, kurioje numatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytu pažeidimu padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Atsiliepime pažymima, jog pareiškėja atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas taikė šį Viešojo administravimo įstatymo straipsnį, tačiau nurodo, kad patikrinimo metu (2007 m. spalio 8-11 dienomis) dar nebuvo pasibaigęs administracinio akto patikrinimo senaties terminas. Tačiau Viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje aiškiai nurodyta, jog vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo skunde padarytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo. Priešingai, nei nurodo pareiškėja, vienerių metų terminas skaičiuojamas ne nuo 2007 m. spalio 8-11 dienos (pareiškėjos patikrinimo atlikimo dienų), o nuo skundžiamų statybos leidimo (2006-10-18) ir projektavimo sąlygų sąvado (2006-02-08) priėmimo dienos, todėl vienerių metų terminas jau seniai yra pasibaigęs (Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalis).
Atsiliepimas
4. Pareiškėja teigia, jog teikdamas prašymą teismui, ji negynė viešojo intereso, o gynė valstybės interesus bei vykdė įstatymų numatytas funkcijas. Atsakovai atsiliepime nesutinka su šiais pareiškėjos teiginiais, mano, jog pareiškėja nagrinėjamu atveju gynė būtent viešąjį interesą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė:
panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006-02-08 patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą bei Palangos miesto savivaldybės 2006-10-18 išduotą statybos leidimą, kuriuo leista atlikti kavinės „Voveraitė“, esančios Palangos mieste, rekonstrukciją;įpareigoti R.S. ir O.Č. per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti statinį, atstatant jį į pradinę padėtį iki statybos leidimo išdavimo, nurodytą Nekilnojamojo turto registre įregistruoto pagrindinio pastato kadastrinių matavimų byloje.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-10-13 nutartimi administracinę bylą nutraukė nustatęs, jog pareiškėja skundą padavė praleidusi ginčijamų administracinių aktų apskundimo terminus. Teismas konstatavo, jog pareiškėjos skundžiamas projektavimo sąlygų sąvadas buvo priimtas 2006-02-08, statybos leidimas išduotas 2006-10-18, o jų patikrinimą pareiškėja atliko ir į teismą kreipėsi tik 2007 m. spalio mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nebeturėjo teisės nagrinėti statybos leidimo bei projektavimo sąvado teisėtumo ir pagrįstumo, todėl laikytina, kad ji praleido terminą kreiptis į teismą.
Atskiruoju skundu pareiškėja ginčija šią teismo nutartį ir nurodo, kad pažeidimai, padaryti tvirtinant ginčijamą projektavimo sąlygų sąvadą bei išduodant statybos leidimą buvo nustatyti tik 2007 m. spalio 8-11 d. vykusio patikrinimo metu. Todėl pareiškėja, 2007-10-23 raštu Nr. 7.9-741 pateikdama teismui prašymą „Dėl praleisto pareiškimo padavimo termino atnaujinimo" ir kartu 2007-10-23 pareiškimą „Dėl Palangos miesto savivaldybės 2006-10-18 išduoto statybos leidimo Nr. 234 panaikinimo", nepraleido Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) nustatyto skundo padavimo termino.
ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą, skunde (prašyme) turi būti nurodomas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. ABTĮ 34 straipsnio 1 ir 2 dalis taip pat nustato, jog teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, kurioms pagrįsti privalo būti pateikti atitinkami įrodymai. Iš šių teisės normų turinio darytina išvada, jog pareiškėjas, t. y. asmuo, kuris kreipiasi į administracinį teismą su skundu (prašymu) privalo įrodyti, kada jam tapo žinoma apie galimai jo teises ar teisėtus interesus pažeidžiantį skundžiamą aktą (veiksmą).
Pareiškėja nurodo, jog apie faktą, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006-02-08 patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą bei Palangos miesto savivaldybės 2006-10-18 išduotą statybos leidimą, kuriuo leista atlikti kavinės „Voveraitė“, esančios Palangos mieste, rekonstrukciją jai tapo žinoma tik po 2007 m. spalio 8-11 d. vykusio patikrinimo kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracija nuo 2005-01-01 iki 2007-07-31 vykdė pajūrio juostoje esančių poilsio namelių rekonstravimo valstybinę priežiūrą (t. 1, b.l. 14 - 15). Ši patikrinimas pareiškėjos teigimu buvo atliktas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2007-07-31 ataskaitą Nr. VA-P-30-2-13 „Baltijos pajūrio žemės naudojimo ir jos valstybinės kontrolės vertinimas“ bei įformintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viršininko 2007-09-14 įsakymu Nr. 60 (t. 1, b.l. 14 – 15).
Teisėjų kolegija pažymi, jog įvertinus šiuos pareiškėjos pateiktus įrodymus, galima daryti išvadą, kad juose nėra nurodoma jokių aplinkybių ar faktų apie pažeidimus galimai padarytus rengiant ir tvirtinant Palangos miesto savivaldybės administracijos 2006-02-08 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą bei Palangos miesto savivaldybės 2006-10-18 išduotą statybos leidimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kokias konkrečiai išvadas padarė bei kokius pažeidimus nustatė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viršininko 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 60 sudaryta patikrinimo komisija (teismui nebuvo pateiktos komisijos veiklos ataskaitos ar išvados). Akcentuotina, jog tokie duomenys nepateikiami ir pačiame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viršininko 2007-09-14 įsakyme Nr. 60.
Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog pareiškėja neįrodė, kad apie ginčijamų administracinių aktų galimą neteisėtumą (apie tai, kad jie pažeidžia įstatymų saugomus valstybės ir visuomenės interesus) ji sužinojo būtent po 2007 m. spalio 8-11 d. vykusio patikrinimo. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šių aktų apskundimo terminą skaičiuoti būtent nuo 2007-10-11. Byloje nustatyta, kad informacija apie ginčijamą administracinį aktą - Palangos miesto savivaldybės 2006-10-18 išduotą statybos leidimą, kuris, vadovaujantis Statybos įstatymo (2006-10-17 įstatymo Nr. X-857 redakcija) 23 straipsnio nuostatomis parengtas remiantis 2006-02-08 patvirtintu projektavimo sąlygų sąvadu (t. 1, b.l. 93 – 102), - po šio akto priėmimo buvo viešai paskelbta Nekilnojamojo turto registre. Taigi skundo padavimo termino skaičiavimas yra sietinas būtent su šia data, tuo tarpu pareiškėja skundą pirmosios instancijos teismui pateikė tik 2007 m. spalio mėn. (t. 1, b.l. 5 – 6).
ABTĮ 101 6 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, jog pareiškėjos skundas buvo paduotas praleidus skundo padavimo terminą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstais ir teisėtai nutraukė administracinę bylą. Nors pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį taip pat rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kurios ginčo teisiniams santykiams iš esmės netaikytinos, tačiau šiuo atveju vien tik šis faktas, atsižvelgiant į išdėstytus motyvus bei argumentus, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo bei išvados, jog buvo praleistas administracinių aktų apskundimo terminas nepaneigia.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-10-13 nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.