Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2013-09-05 · Byla Nr. A2.6.-10658-806/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-09-05
Bylos Nr.
A2.6.-10658-806/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
P. P.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-10658-806/2013Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09958-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Didžkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. P., išnagrinėjusi P. P. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P. 2013-08-13 apie 09.11 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „TOYOTA CAMRY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „AUDI COUPE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. (Lietuvos Respublikos 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.)

Apklaustas teisme P. P. paaiškino, kad dėl ligos labai jam skaudėjo stuburą, turi ostemelitą, kartas nuo karto pasikartoja, turi gerti vaistus. Kaip tik jam atsirado skausmas. Jam, P. P. buvo paskirtos procedūros, pagal grafiką turėjo būti laiku procedūrose. Dėl padaryto apgadinimo pasižiūrėjo į automobilį ir pagalvojo, kad susitars su kaimynu dėl tokios smulkmenos, kai grįš iš procedūros. Iš savo gatvės jam, P. P. sunku buvo išvažiuoti, bijojo pavėluoti, klaidą padarė, kad išvažiavo, labai gailisi. Pagrindinis motyvas, tai, kad turėjo problemų su stuburu, prašo nubausti už žioplumą.

Šalies argumentai

P. P. savo paaiškinime nurodė, jog 2013 m. rugpjūčio 14 d. išvažiuojant iš kiemo (kiemas buvo gausiai užstatytas automašinomis) atbuline eiga užkliudė gretimais stovintį automobilį „Audi“, pastarojo automobilio įsijungė signalizacija. Jis, P. P. pavažiavo į priekį ir iš naujo važiavo atbuline eiga bei pamatė, kad nežymiai nubraukė bamperio kampo dažus. Kadangi skubėjo į polikliniką atlikti 9.30 val. procedūras, o autoįvykis įvyko po 9 val., nes skaudėjo stuburą, todėl pagalvojo, kad grįžęs iš poliklinikos su kaimynu susitars dėl remonto. Tačiau per tą laikotarpį buvo iškvieta policija ir užfiksavo šį autoįvykį. (b.l. 8)

Apklaustas teisme nukentėjusysis G. M. parodė, kad ryte apie 9 val., datos neatsimena, išgirdo smūgį. Viską gerai rašė paaiškinime. Suveikė signalizacija, iš antro aukšto jis, G. M. viską matė. Kaimynas norėjo išvažiuoti, po to išvažiavo, jis, G. M. šaukė kaimynui, kad sustotų. Buvo rytas, todėl buvo dar neapsirengęs, kol apsirengė, išėjo, o kaimyno mašinos nebuvo. Jis, G. M. girdėjo signalizaciją, kontakto tarp automobilių nematė, jis iš savo stebėjimo pozicijos negalėjo matyti kontakto. Prašo žmogaus stipriai nebausti. Kvietė policiją, nes nepažino, kad tai kaimynas.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio patrulio M. J. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2013-08-13 apie 09.00 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), stovi apgadintas automobilis „AUDI COUPE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykę į įvykio vietą rado minėtąjį automobilį, kurio vairuotojas G. M. paaiškino, kad 2013-08-12 apie 09.00 val. atvažiavo ir paliko jį stovėti (duomenys neskelbtini). 2013-08-13 apie 09.00 val. per savo namo langą pastebėjo, kaip automobilio „TOYOTA CAMRY“ vairuotojas iš stovėjimo vietos išvažiuodamas kliudė automobilio „AUDI COUPE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį bamperį ir iš įvykio vietos pasišalino. Pasak pranešėjo, vairuotojo amžius apie 60 metų, automobilio „TOYOTA CAMRY“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Papildomų liudininkų nėra. Įvykis nefilmuojamas. Apgadinimų aukštis 0,47 – 0,56. (b.l. 3)

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog ties (duomenys neskelbtini), stovinčiam automobiliui „AUDI COUPE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintas galinis bamperis. ( b.l. 4-5 )

Šalies argumentai

G. M. savo paaiškinime nurodė, jog 2013-08-13 apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini), į jo stovinčio automobilio galinį bamperį įvažiavo automobilio „TOYOTA CAMRY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, po smūgio suveikė jo automobilio „AUDI COUPE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) signalizacija. Jis, G. M. iš karto išėjo į balkoną ir pastebėjo, kad automobilio „TOYOTA CAMRY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas net nesustojo, apsisuko kieme prie namo ir išvažiavo iš kiemo. Jis, G. M. rėkdamas dar bandė atkreipti pastarojo dėmesį, bet jis visiškai nereagavo į jo veiksmus. Vairuotojo amžius apie 60 metų. Automobilis „AUDI COUPE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, G. M., atvarė jį ir pastatė jį stovėti prie (duomenys neskelbtini) 2013-08-12 apie 9.00 val. Jo, G. M. automobilis draustas Lietuvos draudime. ( b.l. 6 )

VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo pažymoje nurodyta, kad pacientas P. P. 2013 m. rugpjūčio 12, 13, 14 dienomis lankėsi 9.30 val. kineziterapijos procedūrose. ( b.l. 7)

Fotolentelėse užfiksuota, jog abiejų automobilių („TOYOTA CAMRY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „AUDI COUPE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų aukštis atitinka. ( b.l. 9-10)

Dėl išdėstyto konstatuotina, jog P. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 p., numatantį, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus bei 9 p., numatantį, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. ATPK 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. Dėl aukščiau aptartų pažeidimų P. P. paaiškino, kad atbuline eiga užkliudė gretimais stovintį automobilį „Audi“, pastarojo automobilio įsijungė signalizacija. Jis, P. P. pavažiavo į priekį ir iš naujo važiavo atbuline eiga bei pamatė, kad nežymiai nubraukė bamperio kampo dažus. Transporto priemonių sugadinimo aplinkybes taip pat patvirtina Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio patrulio M. J. tarnybinis pranešimas, P. P. paaiškinimas, G. M. parodymai ir paaiškinimas, kuris aiškiai matė patį įvykį, eismo įvykio vietos schema bei fotolentelės, iš kurių matyti, kad automobilių apgadinimai yra aiškūs ir pastebimi.

P. P. surašytas protokolas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad P. P. padarė eismo įvykį, dėl ko jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 2 d. KET 234 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. ATPK 130 str. 1 d. normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Pats P. P. neneigė pasitraukęs iš įvykio vietos, paaiškino, kad pasišalino iš įvykio vietos, nes skubėjo į polikliniką atlikti 9.30 val. procedūras, pagalvojo, kad grįžęs iš poliklinikos su kaimynu susitars dėl remonto. Aplinkybių, jog P. P. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nenustatyta. Teismas vertina, kad byloje yra įrodyta, kad P. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 p.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30 ¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-827/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 5-542/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-331/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-1900/2006).

Atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, į tai, kad pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinančios aplinkybės, kad P. P. prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimus (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), yra sulaukęs 75 metų amžiaus (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), dėl sveikatos problemų tiek jam, tiek jo sutuoktinei automobilis yra būtinas, atsižvelgtina į susidariusią situaciją, kad P. P. tą dieną 9,30 val. turėjo būti medicinos procedūroje, kuri dėl sveikatos problemų jam buvo būtina, asmens vairavimo stažas yra nuo 1977-07-01, galiojančių administracinių nuobaudų asmuo neturi, baustas tik vieną kartą už smulkų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas mano, kad yra tikslinga P. P. pagal ATPK 127 str. 2 d. skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d., pažeidėjui skirti mažesnę nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą (LR ATPK 30¹ str.) be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

P. P. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., paskirti 100 Lt dydžio baudą.

P. P. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., paskirti 1500 litų baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir P. P. skirti 1500 Lt dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė